2022-05-04 Nr. BB-3336-1-01-1-09894-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-150-489/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09894-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1;

2.4.2.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistojo gynėjui advokatui Giriui Ivoškai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. ir jo gynėjo advokato Giriaus Ivoškos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu T. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant per devynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2020 m. kovo 8 d. 14 val. 30 min. iki 2020 m. kovo 9 d. 14 val. 55 min.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo T. G. ir jo gynėjo advokato Giriaus Ivoškos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės Jolitos Urbelienės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir jį nežymiai sužalojo: T. G. 2020 m. kovo 8 d. apie 13.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine Ž. G. metu tyčia ranka sugriebė jai už kaklo, taip sukėlė fizinį skausmą, ir trenkė jos galvą į virtuvės stalo stalviršį, taip pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 9 d. specialisto išvadą Nr. G 8371/2020 (01) nustatytas viršugalvio sumušimas, kuris pasireiškė minkštųjų audinių patinimu, kietu buku daiktu, 1–2 parų laikotarpiu iki apžiūros, sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs T. G. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų tarpusavio sąsajas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas dėl T. G. išteisinimo.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. ir jo gynėjas advokatas G. Ivoška prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

3.2. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544/2005, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-7-173/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

3.3. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

3.4. Skundžiamą nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas vertino ne tai, ar kaltinimą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, o tai, ar T. G. parodymai paneigia kaltinimą, taip sudarydamas prielaidą manyti, kad prieštaravimų tarp kitų byloje surinktų įrodymų ir nuteistojo parodymų konstatavimas yra pakankamas pagrindas teismui vertinti kaltinimą kaip pagrįstą. Kasatorių nuomone, byloje pateikta specialisto išvada iš esmės negali būti vertinama nei kaip lemianti kurio nors iš įvykio dalyvių (nuteistojo ar nukentėjusiosios) parodymų teisingumą, nei kaip suteikianti kurio nors iš įvykio dalyvių parodymams svarbesnę įrodomąją galią. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepateikė teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį nukentėjusiosios parodymų dėl įvykio mechanizmo patikimumą ar nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip neabejotiną T. G. kaltės įrodymą. O kitų duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios parodymus, byloje nėra.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas byloje nepaneigė T. G. paaiškinimų apie įvykio aplinkybes, juose T. G. tvirtino, kad neturėjo tikslo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai ar ją sužaloti, o tik siekdamas išvengti smurtinių veiksmų prieš jį (nuteistąjį) (ranka laikydamas nukentėjusiajai už sprando), norėjo ją nuraminti. Paaiškino ir tai, kad nukentėjusioji pati staigiu judesiu kėlė galvą ir ją trenkė į virtuvės stalo stalviršį. Tai, kad T. G. įvykio metu gynėsi nuo nukentėjusiosios ir siekė ją nuraminti, patvirtina Ž. G. padaryti įdrėskimai nuteistojo veide.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas byloje nepagrįstai pripažino įvykio vietos apžiūros protokole esančias nuotraukas kaip įrodymus, nes jos nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės vertinant nuteistojo kaltę. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame sprendime, vertinant įvykio aplinkybes, vartojama daug tariamosios nuosakos veiksmažodžių, kurie, kasatorių nuomone, reiškia prielaidas apie tai, kokia galėjo būti įvykio eiga ir pan. Nepagrįsti ir bylos duomenimis nepatvirtinti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad T. G. po įvykio buvo atėmęs iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, siekdamas taip išvengti policijos pareigūnų atvykimo ir nuslėpti padarytos nusikalstamos veikos įrodymus.

3.7. Byloje nėra pagrįstų ir patikimų duomenų, kurie paneigtų nuteistojo paaiškinimus apie įvykio aplinkybes ir patvirtintų apeliacinės instancijos teismo inkriminuotą aplinkybę, kad T. G. trenkė nukentėjusiosios galvą į stalviršį, t. y. inkriminuotos veikos subjektyviąją pusę.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo

4. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes netinkamai ir nevisapusiškai vertino atskirus įrodymus (teisės medicinos duomenis, paties T. G. paaiškinimus), nepateikė teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio mechanizmo patikimesni. T. G. neturėjo tikslo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai ar ją sužaloti, o veikė tik siekdamas išvengti smurtinių veiksmų prieš jį (nuteistąjį) (ranka laikydamas nukentėjusiajai už sprando), norėjo ją nuraminti.

5. Visų pirma pasakytina tai, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Taigi kasacinio skundo argumentai, kuriais remiantis prašoma, atsižvelgiant į atskiras nustatytas ar savaip interpretuojamas bylos aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismo išvadų atitikties bylos aplinkybėms, šioje nutartyje teisėjų kolegijos nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

6. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.).

7. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymo, tokio pobūdžio esminių pažeidimų teisėjų kolegija nenustato. Apygardos teismas pakankamai išsamiai vertino bylos įrodymus, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes dėl fizinio skausmo Ž. G. sukėlimo, T. G. ranka sugriebus jai už kaklo, ir šios moters nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo T. G. trenkus jos galvą į stalviršį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nustatyta ir aprašyta, kaip prieš savo šeimos narį smurtavo T. G. ir kodėl šis teismas patikėjo Ž. G. išdėstyta įvykio versija. Šio teismo nuosprendžio 21 punkto teiginiai, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, jokių BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų iš esmės nepažeidžia.

8. Nors šis teismas įrodymų tyrimo neatliko, tačiau aptarė tiek T. G., tiek Ž. G. parodymus, gretino juos su kita bylos medžiaga, taip pat ir teisės medicinos duomenimis. Šio teismo nuosprendyje įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės yra išdėstytos, o įrodymai, kuriais grindžiamos šio teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nurodyti ir tinkamai įvertinti, kaip ir įtvirtinta BPK nuostatose (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Taip pat išdėstyti ir suprantami motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas paneigė apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytą neatsargų T. G. elgesį, kuriuo, neva siekiant nuraminti Ž. G., jai netyčia buvo sukeltas fizinis skausmas ir jos pačios veiksmais padarytas sužalojimas viršugalvyje (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

10. Apeliacine tvarka tikrindamas T. G. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį aplinkybes ir spręsdamas, kad jo nustatyti smurtiniai veiksmai atitiko šios nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. sukėlė Ž. G. realų fizinį skausmą ir nežymų sužalojimą galvoje, teismas laikėsi tiek kasaciniame skunde paminėtų BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatų, tiek teismų praktikos reikalavimų, kurioje nustatyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad fizinis skausmas tikras ir stiprus, padarytas mušant ar kitaip smurtaujant, taip pat įvertinant nukentėjusiojo amžių, fizinę ir sveikatos būklę, jo sveikatai sukeltą pavojų, reakciją po įvykio, kreipimosi į policiją ir medikus laiką bei faktus, fizinį poveikį darančio asmens tikslus ir kitas aplinkybes, rodančias atliktų veiksmų pavojingumą.

11. Darytina bendra išvada, kad šioje byloje nenustačius, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. naujas apkaltinamasis nuosprendis būtų priimtas iš esmės pažeidus kasaciniame skunde nurodytas BPK nuostatas ar netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, byloje paduotas kasacinis skundas atmetamas.

12. Nuteistojo gynėjas taip pat prašo priteisti iš valstybės 650 Eur jo ginamajam už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme tuo atveju, jei išteisinamasis nuosprendis būtų paliktas galioti, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Kadangi T. G. priimtas naujas apkaltinamasis apygardos teismo nuosprendis atmetus paduotą kasacinį skundą nėra naikinamas, proceso išlaidos, skirtos advokato darbui apmokėti, BPK VIII skyriuje nustatyta tvarka šiuo atveju neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. G. ir jo gynėjo advokato Giriaus Ivoškos kasacinį skundą atmesti.

Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas