2019-06-12 Nr. AB-12744-3-61-3-01838-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-405-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01838-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir akcinė bendrovė „Grigeo Grigiškės“ (dabartinis pavadinimas – akcinė bendrovė „Grigeo“)) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) vykdyti pareigą priimti administracinį sprendimą dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte (pranešime) nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo ir pateikto pasiūlymo imtis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Grigeo“ atžvilgiu pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4170-790/2016; 2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Grigeo“ 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 2 089,52 Eur.

Pareiškėjas atsiliepime į AB „Grigeo“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą su juo nesutiko. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčai tarp jo ir AB „Grigeo“ dėl triukšmo normų pažeidimo, kontrolės institucijų neveikimo ir kt. vyksta jau 6–8 metus, valstybės institucijos ir teismai nagrinėjo tas pačias, susijusias aplinkybes. Pareiškėjas jo nenaudai priimtus sprendimus laikė neteisingais, juos siejo su AB „Grigeo“ neteisėtais veiksmais (pvz., veikimu apgaulės būdu), valstybės institucijų ir teismų netinkamai vykdomomis funkcijomis, vilkinimu atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjo vertinimu, AB „Grigeo“ pateiktas atsiliepimas į skundą savo turiniu yra labai panašus Administracijos pateiktam atsiliepimui į skundą, tik nežymiai sutrumpintas, su labai didelėmis paraštėmis. Administracijos prašymas į bylą įtraukti AB „Grigeo“ buvo perteklinis. AB „Grigeo“, teismo prašydama atidėti terminą atsiliepimui į skundą pateikti, nepateikė tokį poreikį pagrindžiančių įrodymų, todėl pareiškėjui kilo abejonių dėl pačio atsiliepimo ir apmokėjimo už jo parengimą teisėtumo. Prašoma suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti yra labai didelė, nepagrįsta rinkos sąlygomis ir konkurencija, kur panašios paslaugos vidutiniškai kainuoja nuo 500 Eur iki 1 000 Eur (pareiškėjas negali pateikti to įrodymų, nes advokatai tokios informacijos neteikia oficialiai).

AB „Grigeo“ nepateikė sutarties dėl atstovavimo paslaugų kainos, įkainių. Kartu su prašymu pateikti dokumentai akivaizdžiai yra ne kopijos, o nauji dokumentai, kurie nepasirašyti vykdytojo, atsakingo asmens. Pareiškėjo nuomone, specifikacijoje nurodytas sugaištas laikas buvo padidintas mažiausiai du kartus, o atsiliepimas į skundą buvo rengiamas turint Administracijos atsiliepimą kaip pagrindą (galėjo būti sugaištos maksimaliai 2–3 val.). Be to, tas pats advokatas AB „Grigeo“ atstovavo ir ankstesnėje byloje, todėl buvo susipažinęs su ginčo aplinkybėmis.

Pareiškėjas, ištyręs prie prašymo pridėtus dokumentus (jų numerius), mano, kad AB „Grigeo“ mokėjimus atliko advokatui K. J., tačiau jis nėra susijęs su byla, atsiliepimu į skundą. Atsiliepimą į skundą bei teismo posėdyje AB „Grigeo“ atstovavo advokatas D. B.. Pareiškėjas taip pat teigė, kad dėl AB „Grigeo“ apie 13 mėnesių trukusio triukšmo apribojimų pažeidimo JIS negalėjo dirbti, pailsėti, nuo 2012 m. pradžios yra bedarbis. Kitoje byloje pareiškėjas analogišku pagrindu buvo visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo AB „Grigeo“, nors ir iš dalies pralaimėjo bylą.

Pareiškėjo teigimu, AB „Grigeo“ padaryti pažeidimai pablogino jo sveikatą (suprastėjo klausa, skauda galvą ir kt.), net nevertinant galimo suluošinimo, negalėjimo toliau visavertiškai dirbti ir pan., pareiškėjo patirta žala yra ne mažesnė nei 140 000 Eur.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens AB „Grigeo“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jam priteisė iš pareiškėjo V. G. 1 981,28 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas pažymėjo, kad AB „Grigeo“ nagrinėjamoje byloje palaikė atsakovo poziciją, todėl, atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą ir teismui nurodžius, kad Administracija, siekdama išspręsti pareiškėjo iškeltą problemą, su juo geranoriškai bendravo, ėmėsi visų įmanomų priemonių spręsti ginčą – konsultavosi su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kreipėsi į Centrą, taip pat bendradarbiavo su AB „Grigeo“, siūlė jai atlikti atitinkamus veiksmus tam, kad triukšmo lygis būtų sumažintas (AB „Grigeo“ parengė ir įgyvendino triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planus), bei konstatavus, jog nėra pagrindo imtis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių AB „Grigeo“ atžvilgiu, darytina išvada, kad teismas apgynė AB „Grigeo“ teises ir šis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, įvertinęs AB „Grigeo“ paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, nustatė, jog šis trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti išlaidas, kurias patyrė dėl ginčo nagrinėjimo teisme, iš viso – 2 089,52 Eur (13 val. 15 min.). Pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas, nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, įvertintas 275,98 Eur, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju už vieną valandą gali būti priteista maksimaliai 83,87 Eur, o pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas nagrinėjant bylą truko 1 val. 45 min., prašomą priteisti sumą sumažino iki 167,74 Eur. Pareiškėjo skundo ir jo priedų analizė, Administracijos ir Centro atsiliepimų analizė, atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimas ir atsiliepimo aptarimas su kliento atstove ir korektūra įvertinti 1 813,54 Eur, teismo skaičiavimu, ši suma neviršija maksimalaus dydžio – 2 179 Eur, todėl yra priteistina. Teismas, atsižvelgęs į trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nutarė AB „Grigeo“ iš pareiškėjo priteisti 1 981,28 Eur (167,74 + 1 813,79) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Pareiškėjas V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį, taip pat įvertinti, ar Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama teismo nutartis yra nevisiškai pagrįsta ir teisinga, nes priteistinos sumos sumažinimas iki maksimalaus leistino dydžio nėra esminis, teismas nesvarstė galimybės atmesti AB „Grigeo“ prašymą dėl byloje pateiktų netikrų įrodymų, neteisėto AB „Grigeo“ veiklos vykdymo ir kitų reikšmingų aplinkybių, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo atsiliepimą į minėtą prašymą. Toliau pareiškėjas pakartoja atsiliepime į AB „Grigeo“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išdėstytus argumentus. Pareiškėjas pakartoja, kad byla buvo tęstinė, ją galima net laikyti pakartotine, joje beveik nebuvo naujų klausimų, kad civilinis teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą, kad kai kurie jo reikalavimai nepagrįstai nebuvo priimti nagrinėti. Pareiškėjas tvirtina, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad buvo apgintos AB „Grigeo“ teisės, nes jų niekas ir nepažeidinėjo, atvirkščiai – buvo apgintas pažeidėjas, nes jis sugebėjo geriau meluoti ir daryti poveikį institucijoms. Tai, kad institucijos vilkino atlikti kontrolės veiksmus, pripažino ir Seimo kontrolierius. Be to, pareiškėjo nuomone, patvirtinti civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai yra per dideli.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens AB „Grigeo“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. prašomą priteisti sumą sumažino nuo 2 089,52 Eur iki 1 981,28 Eur, konstatavęs, jog prašoma atlyginti suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame – 275,98 Eur – viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų dydį. Pareiškėjas iš esmės neginčija, jog AB „Grigeo“ yra įgijusi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet mano, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš jo neturėtų būti priteistas arba priteistas nevisiškai, atsižvelgiant į, pareiškėjo teigimu, AB „Grigeo“ neteisėtus veiksmus ilgai besitęsiančiame ginče, daromus teisės normų (triukšmo apribojimų) pažeidimus, kurie turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, materialinei padėčiai (ilgalaikis bedarbis), teismų ir valstybės institucijų netinkamus veiksmus (neveikimą) bei netinkamus AB „Grigeo“ įrodymus, pateiktus siekiant pagrįsti reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šiuo atveju byloje esanti 2017 m. balandžio 27 d. atstovavimo sutartis (I t., b. l. 195) įrodo, kad AB „Grigeo“ advokatui D. B. (Advokatų kontora GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai) pavedė atstovauti jos interesams, be kita ko, visų instancijų teismuose. Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, specifikacijos, mokėjimo nurodymai, III t., b. l. 4–9) patvirtina, kad AB „Grigeo“ atsiskaitė su Advokatų kontora GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai už suteiktas teisines paslaugas, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad PVM sąskaitose faktūrose Advokatų kontoros GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai atstovu yra nurodytas ne advokatas D. B., kuris yra įvardytas minėtoje atstovavimo sutartyje ir kuris teikė AB „Grigeo“ procesinius dokumentus teismui, atstovavo bendrovę teismo posėdyje, ir kad teismui nebuvo pateikta visa sutartis (su įkainiais), nelaikytinos teisiškai reikšmingomis. Pareiškėjo argumentai apie tai, kad AB „Grigeo“ suteiktų teisinių paslaugų kainos neatitinka rinkos kainų, o specifikacijose nurodyta suteiktų paslaugų trukmė (valandomis) buvo dirbtinai padidinta, laikytini nepagrįstais, nes jie grindžiami tik jokiais duomenimis neparemtais pareiškėjo samprotavimais, be to, paslaugų kainos iš esmės atitiko Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Pareiškėjo pozicija apie per didelius Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius taip pat yra grindžiama tik abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio jo teiginiais. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad AB „Grigeo“ tinkamai pagrindė savo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o maksimali galima priteisti suma šiuo atveju yra 1 981,28 Eur (patikslintina, kad 167,74 Eur + 1 813,79 Eur yra 1 981,53 Eur, tačiau, kadangi AB „Grigeo“ nereiškė pretenzijų dėl šio skaičiavimo apsirikimo, teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako).

Teisėjų kolegija negali nesutikti su pareiškėjo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje plačiau nepasisakė dėl jo atsiliepime į AB „Grigeo“ prašymą išdėstytų argumentų, todėl kyla abejonių, ar šios aplinkybės buvo išsamiai ištirtos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė pakankamo pagrindo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų AB „Grigeo“ atlyginimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o minėti pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumai gali būti ir yra ištaisomi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjo argumentų apie netinkamai vykdytas teismo ir kitų institucijų funkcijas, kadangi administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija tikrinti civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d., 19 str., 23 str. 1 d.), o aplinkybės, susijusios su teismui ir kitoms valstybės institucijoms pateiktų dokumentų tikrumu, teismo ir kitų valstybės institucijų atliekamų veiksmų atitikimu teisės aktų reikalavimams, ankstesnių administracinio teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, tariamu proceso teisės normų pažeidimu AB „Grigeo“ įtraukiant į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniui ir jai teikiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pareiškėjui galbūt padarytos turtinės ir neturtinės žalos nėra nagrinėjamos administracinės bylos, t. y. bylos dėl AB „Grigeo“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagrįstumo ir teisėtumo, dalykas.

Teisėjų kolegija, palyginusi byloje esančius dokumentus, nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad Administracijos ir AB „Grigeo“ atsiliepimai į skundą yra iš esmės identiški, bei pažymi, kad, proceso šalims pasisakant dėl to paties skundo teisinio ir faktinio pagrindo, neišvengiama, jog tam tikri argumentai yra panašūs. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad išnagrinėta administracinė byla iš esmės yra pakartotinė, nes, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, vienas iš atsisakymo priimti skundą pagrindų yra tai, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Kita vertus, pareiškėjui pačiam teigiant, jog išnagrinėtoje administracinėje byloje, pradėtoje jo iniciatyva, jokie nauji klausimai, lyginant su jau išnagrinėtomis bylomis, beveik nebuvo keliami, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo naudojantis teise kreiptis į teismą, kai šios bylos nagrinėjimas ir lėmė AB „Grigeo“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, grįsdamas savo teiginius apie sunkią finansinę padėtį bei pablogėjusią sveikatos būklę, teismui pateikė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-ojo skyriaus 2019 m. kovo 21 d. pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių (III t., b. l. 33), iš kurių matyti, jog jis tam tikrais laikotarpiais buvo įregistruotas darbo biržoje (be kita ko, nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2017 m. spalio 13 d., nuo 2018 m. birželio 1 d.) bei įvairius dokumentus iš sveikatos priežiūros įstaigų (tyrimų rezultatai, siuntimai, atsakymai į pareiškėjo prašymus ir kt., III t., b. l. 34–50). Pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikęs ir kitus dokumentus, iš kurių galima spręsti apie jo finansinę padėtį, tarp jų – metinę pajamų deklaraciją už 2016 m. mokestinį laikotarpį (pajamos – 0 Eur; I t., b. l. 37–38). Kita vertus, teismui nebuvo pateikti konkretūs ir įrodymais pagrįsti duomenys apie pareiškėjo šiuo metu turimas finansines lėšas, kitą turtą, gaunamas pajamas, o atskirajame skunde pareiškėjas nurodė „nepatenkantis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą“, taip pat objektyvūs duomenys apie tai, kokią įtaką jo sveikatos būklė turi jo darbingumui, jam reikalingą sveikatos priežiūrą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat išnagrinėtos administracinės bylos apimtį ir sudėtingumą, atsižvelgdama į pareiškėjo sunkią materialinę padėtį ir sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų trūkumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies tenkinti AB „Grigeo“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti 1 981,28 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei prie jo pridėti dokumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo kitaip traktuoti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą įvertinti, ar Rekomendacijos neprieštarauja Konstitucijai, grindžia savo subjektyvia nuomone, kad Rekomendacijos nustatyti civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai yra nepagrįsti, neprotingi ir neteisingi, nes tokias sumas gali mokėti nedaugelis Lietuvos gyventojų, bei atkreipia dėmesį į Konstitucijos 21 ir 30 straipsnių nuostatas (draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes; asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.). Pareiškėjas teismui nepateikė jokio Lietuvos gyventojų pajamų ir advokatų (jų padėjėjų) prašomo užmokesčio už teisines paslaugas, Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių palyginimo, kitų valstybių praktikos šiuo klausimu ar panašių objektyvių duomenų, kurie teismui galėtų sukelti abejones dėl minėto norminio administracinio akto nuostatų atitikties Konstitucijai ar kitiems aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas įvertinti, ar Rekomendacijos neprieštarauja Konstitucijai, nėra tenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tačiau šie trūkumai nesukliudė teisingai išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą, su kuriuo apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan