2019-01-16 Nr. AB-1533-3-61-3-02038-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-701-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02038-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 1.2.3; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija, Ministerija), priteisti 704,13 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. lapkričio 10 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004396 (toliau – Sutartis) su kelionių organizatoriumi bankrutavusia uždarąja akcine bendrove (toliau – BUAB) „Freshtravel“ dėl kelionės į Egiptą. Sutartyje kelionės išvykimo data buvo numatyta 2014 m. lapkričio 22 d. Už kelionę buvo sumokėta 2 398 Lt (694,51 Eur), už vizas buvo sumokėta priemoka, siekianti 160 Lt (46,34 Eur). Iš viso buvo sumokėta 2 558 Lt (740,85 Eur). Tačiau kelionė neįvyko, BUAB „Freshtravel“ tapus nemokiai. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) dėl pinigų grąžinimo už neįvykusią kelionę. Turizmo departamento nurodymu 2015 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjui buvo grąžinta 36,72 Eur (126,79 Lt) suma, tačiau liko negrąžinta 2 431,21 Lt (704,13 Eur). Pareiškėjas pažymėjo, kad jam sumokėta kompensacija neatitinka 1990 m. birželio 13 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ (toliau – ir Direktyva) 7 ir 8 straipsniuose nustatytų reikalavimų privalomai kompensuoti sumai už neįvykusią kelionę. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (įvykdymo užtikrinimo suma ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų) buvo nepakankamos. Nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Turizmo įstatymo 8 str. 7 d.) nagrinėjamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, principo t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju – pareiškėjo) teisių apsaugos. Tai patvirtina, kad valstybė narė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog buvo padarytas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ūkio ministerija, taip pat esanti trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymą, tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymą, politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo ir dydžio požiūriu, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas.

Nei viena iš Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, nei su kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir (arba) įstatymams. Ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų Europos Sąjungos institucijų ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, kuriuose butų konstatuota, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę (į Turizmo įstatymą) perkėlė Direktyvą.

Todėl šiuo atveju nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų veiksmų, todėl valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjas, siekdamas gauti patirtos žalos atlyginimą, pirmiausia turi reikšti kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, o ne reikalauti pinigų iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – BUAB „Freshtravel“ – veiksmų. Ministerija atkreipė dėmesį, kad vizų mokesčiai, kaip turtinės žalos atlyginimas, pareiškėjui negali būti priteisiami iš valstybės. Kelionių organizatoriaus BUAB „Freshtravel“ turėto prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės dėl neįvykusios kelionės kompensuoti sumokėtas sumas už išduotas vizas.

Pareiškėjo byloje pateikti įrodymai taip pat negali būti laikomi pagrindu priteisti pareiškėjui jo prašomo dydžio turtinės žalos atlyginimą. Sutartis nėra pasirašyta nei vienos iš šioje sutartyje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad Sutartis tarp pareiškėjo ir BUAB „Freshtravel“ apskritai buvo sudaryta. Iš byloje pateikto 2014 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymo Nr. 717 matyti, kad pareiškėjas pervedė 694,51 Eur (2 398 Lt) į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cherry Media LT“ banko sąskaitą.

Visiškai neaišku, kokiu pagrindu 694,51 Eur (2 398 Lt) suma buvo pervedama į UAB „Cherry Media LT“ banko sąskaitą, o ne BUAB „Freshtravel“.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Turizmo įstatyme nustatyta, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingu verslo subjektu, gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką ir turistų turtinius interesus užtikrinti pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą. Pareiškėjas, kildindamas jam padarytą turtinę žalą iš netinkamai perkeltų Direktyvos nuostatų į Turizmo įstatymą, rėmėsi ginčui neaktualiomis teisės normomis – iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusioje Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies redakcijoje numatytu prievolių įvykdymo užtikrinimu, taikomu kelionių agentūroms ir kelionių pardavimo agentams, kai tuo tarpu BUAB „Freshtravel“ yra taikomos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimą reglamentuojančios nuostatos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 657,79 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. birželio 20 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6. Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas sudarė Sutartį dėl kelionės į Egiptą laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d., kelionės kaina – 2 558 Lt (740,85 Eur) (kelionių organizatorius – BUAB „Freshtravel“). Pareiškėjas už šią kelionę 2014 m. spalio 30 d. į UAB „Cherry Media LT“ sąskaitą pervedė 2 398 Lt (694,51 Eur). 2014 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 729 pareiškėjas sumokėjo 160 Lt (46,34 Eur) už vizas. Kelionė nebuvo suorganizuota, nes BUAB „Freshtravel“ tapo nemoki. Draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 10 d. pervedė į pareiškėjo sąskaitą 36,72 Eur draudimo išmoką dėl BUAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Pareiškėjui liko negrąžinta 704,13 Eur suma. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės įrodo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju – pareiškėjo) teisių apsaugos. Todėl Lietuvos valstybė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai yra pagrindas išvadai, kad buvo padarytas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė. Nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjas patyrė nuostolių, kuriuos valstybė turi atlyginti.

7. Įvertinęs bylos duomenis, teismas pažymėjo, kad už kelionę pinigus mokėjo pareiškėjas. Pareiškėjo pateikta Sutartis ir 2014 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 717 patvirtina pareiškėjo kelionės paketo įsigijimo išlaidas, kurios yra 2 398 Lt (694,51 Eur). Ministerijos argumentas, kad Sutartis nėra pasirašyta nei vienos iš šioje sutartyje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad Sutartis tarp pareiškėjo ir BUAB „Freshtravel“ apskritai buvo sudaryta, yra nepagrįstas. Iš surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas tiek mokėjimą pagal Sutartį, tiek Sutarties sudarymo veiksmus atliko elektroninėje erdvėje, iš šios sutarties teksto matyti, jog sandorio šalys gali būti aiškiai identifikuojamos, o tai savaime neleidžia teigti, jog Sutartis laikytina nesudaryta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 str. 2 d., 1.76 str. 2 d.). Sandorio sudarymo faktą pareiškėjas įrodė leistinais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog pareiškėjui fiziškai pasirašyti Sutartį objektyviai nebuvo reikalinga. Dėl to teismas pripažino nepagrįstu Ministerijos argumentą, kad ginčo Sutarties šalys turėjo Sutartį pasirašyti, o, nesant rašytinės sutarties, ji vertintina kaip nesudaryta. Teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti Ministerijos argumentai, jog pareiškėjo atlikti mokėjimai į UAB „Cherry Media LT“ banko sąskaitą nepatvirtina mokėjimų pagal Sutartį ir nelaikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais, jog Sutarties kaina buvo sumokėta BUAB „Freshtravel“ naudai, kadangi UAB „Cherry Media LT“ nėra Sutarties šalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 30 d. į UAB „Cherry Media LT“ sąskaitą už kelionę pervedė 2 398 Lt (694,51 Eur). Ši pareiškėjo pervesta suma sutampa su Sutarties kaina ir dėl to ginčo byloje nėra. Sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su BUAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjo turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai BUAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui, kuris, nebūdamas Sutarties šalimi, veikė BUAB „Freshtravel“ naudai.

8. Atsižvelgęs į tai, kad draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kompensavo dalį, t. y. 36,72 Eur, pareiškėjo patirtų nuostolių, įvertinęs sumų, sumokėtų už kelionę, ir išmokėtos kompensacijos dydį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo grąžinta didžioji dalis patirtų išlaidų dėl kelionės paketo įsigijimo, t. y. liko negrąžinta – 657,79 Eur. Todėl teismas priteisė šią sumą kaip turtinės žalos atlyginimą pareiškėjui. Tačiau teismas nepriteisė pareiškėjo prašomos 160 Lt (46,34 Eur) sumokėtos sumos už vizas. Teismas sutiko su atsakovo atstovo bei Turizmo departamento pozicija, jog išlaidos vizoms turi būti atimtos iš kelionės kainos, nes kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių.

9. Teismas, vadovaudamasis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 20 d.).

III. 10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – visą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo sprendimą. Skundžiamame teismo sprendime nėra motyvų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Teismas, motyvuodamas sprendimą, pažeidė imperatyvias ABTĮ ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas: 1) pažeisdamas ABTĮ nustatytus draudimus, įvertino Turizmo įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu bei Lietuvos Respublikos Seimo veiklą priimant šį įstatymą; 2) pažeidė išimtinę Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetenciją spręsti klausimus dėl Europos Sąjungos sutarčių pažeidimų. Teismas iš valstybės priteisė pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą, nors neegzistuoja deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visuma. Teismas turtinės žalos atlyginimą pareiškėjos naudai priteisė, taip pat byloje nesant tinkamų įrodymų apie turtinės žalos patyrimo faktą. Ministerijos teigimu, byloje pateikta tarp pareiškėjo ir kelionių organizatoriaus BUAB „Freshtravel“ sudaryta Sutartis nėra pasirašyta, tačiau teismas sprendė, jog ši sutartis tarp šalių buvo realiai sudaryta. Tai, kad pareiškėjas sumokėjo UAB „Cherry Media LT“ tokią pačią pinigų sumą, kokia buvo nurodyta Sutartyje, taip pat negali būti vertinama Sutarties sudarymą patvirtinančiu faktu. Byloje nėra jokių įrodymų apie susitarimą tarp BUAB „Freshtravel“ ir UAB „Cherry Media LT“, jog pastaroji tarpininkaus ir teiks komercinio atstovavimo paslaugas. Ministerijos tvirtinimu, pareiškėjas turi teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš žalą padariusių asmenų – BUAB „Freshtravel“. Todėl Teismas, nustatęs, jog BUAB „Freshtravel“ bankroto byloje yra patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas iš esmės tokiai pačiai sumai, kurią skundu pareiškėjas prašo priteisti iš valstybės, turėjo skundą atmesti vien dėl to, kad sprendimo įsiteisėjimo atveju pareiškėjas neįgytų teisės du kartus reikalauti žalos atlyginimo tiek iš BUAB „Freshtravel“, tiek ir iš valstybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės netinkamo 1990 m birželio 13 d. Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam turtinės žalos atlyginimą, t. y. 657,79 Eur už įsigytą kelinės paketą į Egiptą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, padavusi apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinta dalis pareiškėjo skundo, nurodo, kad ši skundžiama teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.

13. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

15. Pabrėžtina, kad yra suformuota aktuali nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika analogiško pobūdžio bylose, kuriose apeliacinės instancijos teismas yra pateikęs išsamius ir detalius išaiškinimus, kodėl asmenims analogiškais atvejais kaip ir šioje byloje iš Lietuvos valstybės yra priteisiamas jų patirtos žalos atlyginimas, kompensuojantis visus pagrįstus patirtus nuostolius kelionių organizatoriui neįvykdžius savo civilinio pobūdžio prievolinių įsipareigojimų pagal turizmo paslaugų teikimo sutartis jam tapus nemokiam (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2568-525-2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2544-575/2018, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2691-602/2018, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1841-629/2018, 2017 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017).

16. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

17. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, remdamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo dalies pagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja ir pasisako tik dėl bylos esmės ir apelianto akcentuojamų argumentų.

18. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi nacionaliniais teisės aktais nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Turizmo įstatymo (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-873 redakcija) 8 str. 1, 3 ir 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1426 redakcija) 33 p.) aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju – pareiškėjo) teisių apsaugos. Taigi Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį.

19. Nekartodama pirmosios instancijos teismo išdėstytų detalių argumentų, kurie pagrįsti bylai aktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aktualias nacionalinių teisės aktų nuostatas aiškinti ir šį ginčą išspręsti, atsižvelgdamas į Direktyvos 7 straipsnio nuostatas bei tikslus, tam, kad būtų užtikrintas visiškas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas, ir šią pareigą įvykdė. Todėl vertintini kaip nepagrįsti Ministerijos argumentai, kad teismas, motyvuodamas sprendimą, pažeidė ABTĮ reikalavimus, įvertindamas Turizmo įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu ir Lietuvos Respublikos Seimo veiklą priimant šį įstatymą, taip pat pažeidė išimtinę Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetenciją spręsti klausimus dėl Europos Sąjungos sutarčių pažeidimų.

20. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, kad nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią valstybė pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose turi atlyginti, nepaisant to, kad analogiškas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pateiktas ir bendrovės, organizavusios kelionę, (šiuo atveju – BUAB „Freshtravel“) bankroto byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2822-575/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2375-502/2018). Be to, byloje nėra duomenų, kad BUAB „Freshtravel“ šioje byloje reikalaujamą priteisti sumą pareiškėjui būtų sumokėjusi ar iš minėtos bendrovės minėta suma pareiškėjo naudai būtų išieškota.

21. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra pagrindo išvadai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktą, t. y. aplinkybę, kad pareiškėjas sudarė sutartį su BUAB „Freshtravel“ dėl kelionės organizavimo į Egiptą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Sutarties nedaro negaliojančia rašytinės sandorio formos nesilaikymas. Tai, kad Sutartis buvo šalių sudaryta, patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas bankiniu pavedimu pervedė 2 398 Lt sumą pagal įsigytą kuponą Grupinis. Lt svetainėje turizmo paslaugai gauti (I t., b. l. 9). Aplinkybe, kad minėta suma buvo pervesta už BUAB „Freshtravel“ pareiškėjui turėtą suorganizuoti kelionę, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, nors ši suma buvo pervesta ne tiesiogiai BUAB „Freshtravel“, o UAB „Cherry media“. Tai patvirtina Ergo Insurance SE Lietuvos filialo išmokėta draudimo išmoka pareiškėjui dėl BUAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų šiuo atveju (I t., b. l. 11). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose (pareiškėjai taip pat buvo BUAB „Freshtravel“ klientai), kuriose buvo nustatytos iš esmės analogiškos aplinkybės, padarė tokias pačias išvadas (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2822-575/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2544-575/2018). Šioje byloje aplinkybes dėl Sutarties sudarymo ir pinigų už ją sumokėjimo vertinti kitaip nėra jokio faktinio pagrindo.

22. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė turtinės žalos atlyginimą, atitinkantį negrąžintą dalį patirtų išlaidų dėl pareiškėjo įsigyto kelionės paketo iš BUAB „Freshtravel“ (CK 6.249 str. 1 d., 6.271 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, priteisęs turtinės žalos atlyginimą, pagrįstai taikė ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuostatas ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to šią sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė