72a74931-6f2d-48d7-bbdb-55bde0a68fbd · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas Ž. Bertašius                                            Civilinė byla Nr. 2A-1508-479/2013Teisėja L. Paulauskaitė                                            (Proceso Nr. 2-10-3-00056-2012-2)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                              21.6; 121.21.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. spalio 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų G. J., V. J., Ž. J., atsakovių V. J., V. J., G. E. J. atstovės advokatės J. P. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį atsakovams V.

J., G. J., Ž. J., G. E. J., V. J., V. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarei A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra 2012-01-23 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismÄ ir nurodė, kad 1996-08-30 priėmimo-perdavimo aktu LR Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn pastatÄ -kurhauzÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Palangos miesto valdybos 1999-07-07 sprendimu A. T. buvo atkurta nuosavybės teisė natūra į ½ dalį šio pastato. 2000-06-16 pirkimo-pardavimo sutartimi A. T. pardavė atsakovei V. J. 43/100 dalis šio pastato bei 43/100 dalis prie pastato esančių kiemo statinių. Ieškovė nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2004-12-10 sprendimu buvo pripažinta negaliojančia 2000-06-16 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. T. ir atsakovės V. J., dalis dėl kiemo statinių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei V.

J.. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti 2005-06-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Teismui pripažinus negaliojančia 2000-06-16 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp A. T. ir V. J. dėl kiemo statinių pardavimo, tuo buvo panaikinta atsakovės V. J. nuosavybė į kiemo statinių dalį. Nors atsakovė V. J. kiemo statinių dalį įgijo neteisėtai, ji Å¡iuos statinius padovanojo atsakovui G. J.. Vėliau dėl ginčijamų statinių buvo sudarytos turto perleidimo sutartys tarp kitų atsakovų.

Kadangi atsakovė V. J. kiemo statinių dalį įgijo neteisėtai, ieÅ¡kovė prašė teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius, sudarytus tarp atsakovų, nes jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pripažinus nurodytų sandorių dalis dėl 43/100 dalių kiemo statinių (duomenys neskelbtini), perleidimo negaliojančiomis, ginčo statinius ieÅ¡kovė prašė teismo grÄ Å¾inti trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn, nes iÅ¡ asmenų, įsigijusių kiemo statinių dalis neatlygintinai, nurodytas nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas visais atvejais neįrodinėjant įgijėjo nesÄ Å¾iningumo, o kiemo statinių dalys, kurias jie yra įgiję ginčijamomis 2009-08-09 pirkimo-pardavimo sutartimi bei 2005-12-01 mainų sutartimi, turi bÅ«ti grÄ Å¾intos savivaldybei, nes atlygintiniais sandoriais juos įgiję asmenys yra nesÄ Å¾iningi ir valdo juos neteisėtai.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo ji nepraleido, nes prokuroras nėra ginčijamų santykių dalyvis, o jeigu teismas laikytų šį terminÄ praleistu, ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, nes dėl nuo ieÅ¡kovės nepriklausančių aplinkybių ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas anksčiau. Dėl to ieÅ¡kovė prašė teismo pripažinti negaliojančia 2001-10-03 dovanojimo sutartį, kuria atsakovė V. J. padovanojo atsakovui G.

J. dalį kiemo statinių (duomenys neskelbtini), bei Å¡ių statinių priėmimo-perdavimo aktÄ ir nurodytus statinius grÄ Å¾inti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn; pripažinti negaliojančia 2005-12-01 dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas G. J. padovanojo atsakovei G. E. J. 7/100 dalis kiemo statinių, ir juos grÄ Å¾inti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn; pripažinti negaliojančia 2005-12-01 dovanojimo sutartį, atsakovas G. J. padovanojo atsakovei V. J. 7/100 dalis kiemo statinių, ir juos grÄ Å¾inti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn; pripažinti negaliojančia 2005-12-01 dovanojimo sutartį, kuria atsakovas G.

J. padovanojo atsakovei V. J. 7/100 dalis kiemo statinių, ir juos grÄ Å¾inti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn; pripažinti negaliojančia 2005-12-01 mainų sutartį, priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriais atsakovė V. J. perdavė jai priklausantį asmeninės nuosavybės teise 23,6100 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui G. J. už 3/100 dalis kiemo statinių (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti atsakovei V. J. 23.6100 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui G.

J. grÄ Å¾inti 3/100 dalis kiemo statinių (duomenys neskelbtini), ir 3/100 dalis kiemo statinių grÄ Å¾inti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn; pripažinti negaliojančia    2009-08-26 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas Ž. J. už 10 000 Lt pardavė atsakovei G. E. J. 7/100 dalis kiemo statinių (duomenys neskelbtini), ir 7/100 dalis kiemo statinių grÄ Å¾inti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas.

Teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiu 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovė V. J. ginčo statinius įgijo neteisėtai. Kiti turto perleidimo sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių, jiems negali bÅ«ti taikoma sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl jie pripažįstami negaliojančiais ir byloje taikytina restitucija. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.Atsakovai G. J., V. J., Ž. J., atsakovių atstovė adv. J. P. pateikė apeliacinį skundÄ ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ .

Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad ieÅ¡kovė apie ginčijamus sandorius turėjo teisę sužinoti nuo ginčijamo teisės pažeidimo, tai yra 2001-10-03 dovanojimo sutarties sudarymo datos. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neįvertino LR nekilnojamojo turto įstatymo 42 str. nuostatų, jog registro duomenys yra teisėtas praneÅ¡imas tretiesiems asmenims apie sudarytus sandorius. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, jog ieÅ¡kovė pagal LR vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. privalėjo tikrinti valstybės turto perleidimo sandorių teisėtumÄ ir ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma apie ginčijamų sandorių sudarymÄ nuo jų sudarymo datos.

Skunde nurodyta ir tai, kad 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nebuvo pripažinta negaliojančia dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų V. J. ir G. J. 2001-10-03, todėl atsakovas G. J. turėjo teisę disponuoti jam priklausančiu turtu, jis buvo sÄ Å¾iningas turto įgijėjas. Skunde nurodyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra neturėjo teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų.

Teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu, nes byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, bylÄ nagrinėjusi teisėja buvo suinteresuota bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pakeisti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, tai yra teismas, spręsdamas dėl atsakovių V. J., V. J. grÄ Å¾inamų kiemo statinių dalių, nustatė raÅ¡ymo apsirikimus ir juos savo iniciatyva iÅ¡taisė ir tuo pažeidė įstatymo reikalavimus. Teismas neiÅ¡nagrinėjo atsakovų atsikirtimų, jog ieÅ¡kiniu nebuvo ginamas vieÅ¡asis interesas, dėl to ieÅ¡kinys patenkintas nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė imperatyvių įstatymo pažeidimų, dėl kurių teismas turėjo teisę pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčijamos sutartys buvo įregistruotos vieÅ¡ajame registre, ir tai patvirtina atsakovų atsikirtimų pagrįstumÄ . Pirmosios instancijos teismas neteisėtai 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimÄ pripažino prejudiciniu faktu, nes priimant 2004-12-10 sprendimÄ byloje nedalyvavo atsakovai G.

E. J., V. J., V. J., Ž. J.. Teismas neįvertino aplinkybės, jog 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nebuvo konstatuota apie 2001-10-03 sudarytÄ sutartį kaip niekinį sandorį ir tai patvirtina 2001-10-03 sutarties bei kitų sandorių teisėtumÄ . Teismas tinkamai nenurodė aplinkybės, kuriai valstybės institucijai yra grÄ Å¾inamas turtas. Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovų priteisė žyminį mokestį.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra prašė Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , tai yra teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog ieÅ¡kovė apie ginčijamus sandorius turėjo teisę sužinoti nuo ginčijamo teisės pažeidimo, tai yra 2001-10-03 dovanojimo sutarties sudarymo datos.

Su Å¡ia skundo nuostata sutikti negalima. LR prokuratÅ«ros įstatyme yra nurodyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji sužinojo apie neteisėtÄ kiemo statinių perleidimÄ atsakovams tik 2011-12-06, kai prokuratÅ«roje buvo gautas trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės 2011-12-02 raÅ¡tas dėl trečiojo asmens turtinių teisių pažeidimo. IeÅ¡kinys byloje buvo pareikÅ¡tas 2012-01-23. Visa tai įrodo, kad ieÅ¡kovei tik 2011-12-06 buvo praneÅ¡ta apie galimus įstatymo pažeidimus.

LR CK 1. 127 str. taip pat nustato ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimÄ nuo asmens sužinojimo apie teisės pažeidimÄ . Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė galėjo apie įstatymo pažeidimus sužinoti anksčiau, nes ieÅ¡kovė nebuvo ginčijamų sandorių Å¡alimi, nedalyvavo bylose, susijusiose su ginčo statiniais. Nors pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiavo nuo 2004-12-10, galima sutikti su ieÅ¡kovės nuostata, jog ieÅ¡kovė apie teisės pažeidimus sužinojo tik 2011-12-16 ir tai yra ieÅ¡kinio senaties termino pradžia (b. l. 153 t. 1, LR CK 1. 127 str.  1 d.).

Taigi galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neįvertino LR nekilnojamojo turto įstatymo 42 str. nuostatų, jog registro duomenys yra teisėtas praneÅ¡imas tretiesiems asmenims apie sudarytus sandorius, ieÅ¡kovė apie ginčijamus sandorius turėjo sužinoti nuo jų įregistravimo momento. Å i skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Nurodyto įstatymo nuostatos patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieÅ¡i ir gali bÅ«ti pateikiami teisėsaugos institucijoms.

Taigi ieÅ¡kovė turėjo teisę gauti duomenis apie ginčijamo turto perleidimÄ , tačiau LR prokuratÅ«ros įstatyme nėra nurodyta apie tai, kad prokurorai privalo tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Kaip nurodyta LR prokuratÅ«ros 19 str., vieÅ¡asis interesas yra ginamas tik nustačius teisės akto pažeidimÄ . Taigi Nekilnojamojo turto registro duomenų vieÅ¡umas neįpareigoja prokuratÅ«ros nuolat tikrinti sudaromus sandorius, jų teisėtumÄ , ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ nenustačius tam tinkamo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3-K3-1210/2002, nes ieÅ¡kovė nėra nei nekilnojamojo turto rinkos dalyvė, nei norminiais aktais yra įpareigota tikrinti nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ proceso teisėtumÄ bei fizinių asmenų sandorių atitiktį galiojantiems įstatymams. Dėl to ginčijamų sandorių registracija vieÅ¡ajame registre nepatvirtina ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumo, neatidumo ir ieÅ¡kinio senaties terminų praleidimo.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas privalėjo įvertinti tai, jog ieÅ¡kovė pagal LR vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d. privalėjo tikrinti valstybės turto perleidimo sandorių teisėtumÄ .

Atsižvelgtina į tai, kad pagal nurodyto įstatymo straipsnį yra nustatytos savivaldybės kontrolieriaus bei jo tarnybos funkcijos. Taigi nurodytas įstatymas neįrodo ieÅ¡kovės neatliktų pareigų, jos neatidumo bei nerÅ«pestingumo dėl ieÅ¡kinio senaties termino nuostatų taikymo.Skunde nurodyta ir tai, kad 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nebuvo pripažinta negaliojančia dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų 2001-10-03, todėl atsakovas       G. J. turėjo teisę disponuoti jam priklausančiu turtu, jis buvo sÄ Å¾iningas turto įgijėjas.

Atsižvelgtina į tai, kad 2001-10-03 dovanojimo sutartis nebuvo ginčijama ir panaikinta 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu (b. l. 19 t. 1). Tačiau bÅ«tina įvertinti, kad atsakovas G. J. dalyvavo Å¡ios bylos nagrinėjime ir atsakovas žinojo, kad ginčo turtÄ atsakovė V. J. įgijo neteisėtai. 2004-12-10 teismo sprendime yra nurodyta, kad 2001-10-03 dovanojimo sutarties sudarymo faktas bei neaiÅ¡ki atsakovų atsiskaitymo tvarka kliudo teismui taikyti restitucijÄ . Taigi jau tada pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neteisėtai įgytas turtas bus grÄ Å¾inamas teisėtam turto savininkui, tai yra Palangos miesto savivaldybei.

Dėl to negalima sutikti su skundo nuostata, kad teismas patvirtino skunde nurodytos dovanojimo sutarties teisėtumÄ . Be to, 2001-10-03 dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, o tokio sandorio sudarymo atveju savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ visais atvejais (LR CK 4. 96 str.3 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl atsakovo   G. J. sÄ Å¾iningumo įgyjant turtÄ pagal 2001-10-03 dovanojimo sutartį. Teismas pagrįstai grÄ Å¾ino Palangos miesto savivaldybei 12/100 dalių kiemo statinių nuosavybės teisės, nors 2001-10-03 atsakovė       V.

J. perleido atsakovui G. J. 43/100 dalis kiemo statinių. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad atsakovas G. J. likusiÄ 31/100 dalį kiemo statinių nuosavybės teisės vėlesniais sandoriais neteisėtai perleido kitiems atsakovams ir Å¡ie sandoriai teismo yra panaikinti.Skunde nurodyta ir tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra neturėjo teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Å i skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. LR prokuratÅ«ros įstatymo 9 str. 3 d. yra nustatyta, kad teritorinės prokuratÅ«ros turi teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Taigi Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra kaip LR generalinės prokuratÅ«ros teritorinis padalinys turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.Skunde nurodyta tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų. Å i skundo nuostata nėra pagrįsta. Akivaizdu tai, kad LR valstybė ginčo statinius pagal 1996-08-30 aktÄ perdavė Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn (b. l. 12,13 t. 1). Palangos miesto savivaldybė buvo įtraukta į nagrinėjamÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu.

Taigi pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų, procesinių normų teismas nepažeidė.Skunde nurodyta ir tai, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, bylÄ nagrinėjusi teisėja buvo suinteresuota bylos baigtimi. Atsižvelgtina į tai, kad teisėjai pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimai buvo iÅ¡spręsti įstatymo nustatyta tvarka. BÅ«tina įvertinti ir tai, kad atsakovai pasinaudojo teise apskųsti teismo sprendimÄ , atsakovų nurodytos aplinkybės vertinamos kitos teismo sudėties teisėjų, todėl apeliantų nuostatos dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįstos.Atsakovai skunde nurodė ir tai, kad teismas neturėjo teisės pakeisti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, tai yra teismas, spręsdamas dėl atsakovių V.

J., V. J. grÄ Å¾inamų kiemo statinių dalių, nustatė raÅ¡ymo apsirikimus ir juos savo iniciatyva iÅ¡taisė. Atsižvelgtina į tai, kad teismo sprendimas privalo atitikti įstatymo reikalavimus, nurodytus LR CPK 270 str., ir sprendime turi bÅ«ti nurodyta aiÅ¡ki teismo sprendimo įvykdymo tvarka (LR CPK 281 str.). IeÅ¡kinio netikslumai nagrinėjamoje byloje nebuvo esminiai, teismui buvo akivaizdÅ«s ieÅ¡kovės padaryti raÅ¡ymo apsirikimai, todėl teismas pagrįstai vadovavosi LR CPK 7 str. nustatytu ekonomiÅ¡kumo principu ir teisėtai raÅ¡ymo apsirikimus iÅ¡taisė teismo sprendimu.

Skunde nurodyta ir tai, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo atsakovų atsikirtimų, jog ieÅ¡kiniu nebuvo ginamas vieÅ¡asis interesas, dėl to ieÅ¡kinys patenkintas nepagrįstai. Å i skundo nuostata nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ginant teisėtus savivaldybės interesus, nes atsakovai ginčo statinius įgijo be teisėto pagrindo. Be to, teismas patvirtino, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė turintis teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ asmuo – prokuratÅ«ra.

Apie tai, kad ginčijamais sandoriais neteisėtai privačios nuosavybės teise buvo įgytas Palangos miesto savivaldybei priklausęs turtas, turtintis didelę turtinę vertę, nurodyta ieÅ¡kovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Aplinkybė, kad pastatas - kurhauzas turi didelę kultÅ«rinę vertę Palangos miestui, yra visiems žinoma ir jos nereikia įrodinėti (LR CPK 182 str. 1 p.). Taigi negalima sutikti su skundo nuostata, kad ieÅ¡kiniu nebuvo pagrindo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinys dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo buvo pareikÅ¡tas teisėtai.Skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė imperatyvių įstatymo pažeidimų, dėl kurių teismas turėjo teisę pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius.

Å i skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovai ginčijamus sandorius sudarė po to, kai buvo įsiteisėjęs 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas dėl sandorio, kuriuo dalis kiemo statinių perleista atsakovei V. J., pripažinimo neteisėtu. Ä®siteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir vykdomi (LR CPK 14 str., redakcija iki 2003 m., LR CPK 18 str.). Kadangi Å¡ios įstatymo normos yra imperatyvios, teismas pagrįstai vadovavosi LR CK 1.80 str. ir konstatavo ginčijamų sandorių negaliojimÄ .

BÅ«tina įvertinti ir tai, kad įsiteisėjusiu 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovė V. J. iÅ¡ A. T. įgijo kiemo statinius, kurie A. T. nuosavybės teise nepriklausė, ginčijamu sandoriu buvo pažeistos imperatyvios LR CK 96 str. (redakcija iki 2001-07-01) normos. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡dėstė iÅ¡vadas dėl ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimo imperatyviems įstatymo reikalavimams.Skunde nurodyta ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčijamos sutartys buvo įregistruotos vieÅ¡ajame registre ir tai patvirtina atsakovų atsikirtimų pagrįstumÄ .

Atsižvelgtina į tai, kad jokie įrodymai neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (LR CPK 185 str.). Galima sutikti su atsakovų nuostata, kad registrų duomenys yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, jie turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , tačiau Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat gali bÅ«ti paneigiami kitais raÅ¡ytiniais įrodymais (LR CPK 197 str.). IeÅ¡kovė pateikė byloje 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimÄ dėl sandorio, kuriuo dalis kiemo statinių perleista atsakovei V.

J., pripažinimo neteisėtu. Å iuo įrodymu buvo patvirtina aplinkybė, jog atsakovai neteisėtai disponavo turtu, kuris priklausė Palangos miesto savivaldybei. Taigi negalima konstatuoti, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.Skunde yra nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimÄ pripažino prejudiciniu faktu, nes priimant 2004-12-10 sprendimÄ byloje nedalyvavo atsakovai G. E. J., V. J., V. J., Ž. J.. Atsižvelgtina į tai, kad LR CPK 182 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra Nr. 3K-3-125/2009 nustatytos prejudicinio fakto nustatymo sÄ lygos.

Akivaizdu, kad pagal įstatymÄ bei formuojamÄ teismų praktikÄ prejudicinis faktas gali sukelti pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Taigi ieÅ¡kovei nagrinėjamoje byloje nebereikėjo įrodinėti aplinkybės, kad ginčo turtÄ atsakovė V. J. perleido neteisėtai, nes ginčo turto įgijimo teisėtumas buvo panaikintas įsiteisėjusiu 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu. Taigi ieÅ¡kovė bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje jau nustatytu prejudiciniu faktu.Skunde nurodyta ir tai, kad 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nebuvo konstatuota, jog 2001-10-03 sudaryta sutartis yra niekinis sandoris, ir tai patvirtina 2001-10-03 sutarties bei kitų sandorių teisėtumÄ .

Å i skundo nuostata nėra pagrįsta. LR CK 1.78 str. 5 d. yra nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga konstatuoti niekinį sandorį. Ta aplinkybė, kad 2004-12-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu konstatuotas Palangos miesto savivaldybės, turto savininko teisių pažeidimas, atsakovės V. J. disponavimas neteisėtai įgytu turtu, iÅ¡ esmės patvirtina niekinio sandorio, tai yra 2001-10-03 dovanojimo sutarties, sudarymo faktÄ . Palangos miesto         2004-12-10 sprendime nurodyta, kad teismas negali iÅ¡spręsti restitucijos klausimo dėl neaiÅ¡kaus Å¡alių atsiskaitymo pagal ginčijamÄ 2000-06-16 sutartį, dėl ieÅ¡kovės nepareikÅ¡to praÅ¡ymo panaikinti ir    2001-10-03 dovanojimo sutartį.

Tuo teismas patvirtino, jog ir 2001-10-03 dovanojimo sutartis yra neatitinkanti įstatymo reikalavimų ir nesukurianti teisėtų pasekmių, tai yra niekinė.Skunde nurodyta ir tai, kad teismas tinkamai nenurodė aplinkybės, kuriai valstybės institucijai yra grÄ Å¾inamas turtas. Å i skundo nuostata nėra pagrįsta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kiemo statiniai buvo perduoti trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat nusprendė, kad ginčo dalykas-dalis kiemo statinių-grÄ Å¾inami Palangos miesto savivaldybei.

Taigi Å¡i teismo sprendimo dalis yra aiÅ¡ki ir gali bÅ«ti vykdoma.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė bei pirmosios instancijos teismas neįvertino 2005-12-01 dovanojimo sutarties, kuria atsakovas G. J. atsakovui Ž. J. padovanojo 7/100 dalis ginčijamų kiemo statinių (b. l. 25 t. 1). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia 2009-08-26 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas Ž. J. nurodytus kiemo statinius pardavė atsakovei G. E. J., ir Å¡iÄ kiemo statinių dalį, tai yra 7/100 dalis kiemo statinių, teismas grÄ Å¾ino savivaldybės nuosavybėn. Taigi 2005-12-01 sutartis tarp atsakovų G.

J. ir Ž. J. yra tik vienas iÅ¡ atsakovų tarpusavyje sudarytų perleidimo sandorių, jo pasekmės yra panaikintos pripažinus negaliojančia sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų Ž. J. bei G. E. J. dėl ginčo statinių perleidimo, todėl Å¡i aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo. Skunde nurodyta ir tai, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovų priteisė žyminį mokestį. Atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (LR CPK 83 str. 5 p.).

Jeigu ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, ieÅ¡kinį patenkinus žyminis mokestis priteisiamas valstybei (LR CPK 96 str.). Taigi teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovų priteisė žyminį mokestį valstybei.Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ sprendimÄ ir jis paliekamas galioti (LR CPK 326 str. 1 p.).Vadovaudamasi LR CPK 326–331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :              2013-05-21 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                              Žydrūnas Bertašius                                                                                 Alona Romanovienė                                                                                              Virginija Nijolė Griškevičienė