2025-09-03 Nr. AB-13870-2-68-3-05372-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-787-602/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05372-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Druskininkų savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „LIDL Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Fimitas“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M.) dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo aktą Nr. FPA-482-(8.30) (toliau – ir Patikrinimo aktas) su pasiūlymu tvirtinti projektą; 2) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. V35-95 „Dėl žemės sklypų Druskininkuose, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 50SK-87-(14.50.98 E.) patvirtinti 0,0605 ha įsiterpusio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis; 4) pripažinti negaliojančia ab initio 2020 m. balandžio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. D2-850, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fimitas“ nupirko 0,0605 ha valstybinės žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją; 5) panaikinti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 50SK-150-(14.50.98 E.) sujungti tris žemės sklypus – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuojant vieną žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti jo kadastro duomenis; 6) pripažinti negaliojančia ab initio 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MK-4598 dalį, kuria UAB „Lidl Lietuva“ nupirko iš UAB „Fimitas“ 0,0605 ha žemės, esančios po sujungimo suformuotame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančios iki sujungimo žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją; 7) išreikalauti iš NŽT 2020 m. balandžio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. D2-850; 8) išreikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės „Fimitas“ 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MK-4598.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 3 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi konstatavo, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui ir perdavė bylą pagal D. P. patikslintą ieškinį atsakovams NŽT, Administracijai, UAB „LIDL Lietuva“, UAB „Fimitas“ dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

II. Regionų administracinis teismas 2025 birželio 5 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1174-872/2025 (teisminis proceso Nr. 3-62-3-00268-2024-8).

Teismas nurodė, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1174-872/2025 (eI3-6865-872/2024) (toliau – ir Administracinė byla) pagal pareiškėjos skundą Administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims NŽT, UAB „Lidl Lietuva“, A. M. Pareiškėja Administracinėje byloje teismo prašė: 1) panaikinti Administracijos 2024 m. sausio 16 d. rašte Nr. S12-238 (toliau – ir 2024 m. sausio 16 d. Raštas) esantį atsisakymą suprojektuoti tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Druskininkų mieste įsiterpusioje žemėje sklypą grąžinimui natūra turėtoje vietoje ir atlikti kitus su nuosavybės teisių atkūrimu miestams iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus veiksmus; 2) panaikinti NŽT 2024 m. vasario 2 d. rašte Nr. 1SS-47-(5.75E.) (toliau – ir 2024 m. vasario 2 d. Raštas) esantį sprendimą; 3) įpareigoti Administraciją: suprojektuoti tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžinerinių statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpusioje žemėje žemės sklypą grąžinimui natūra turėtoje vietoje; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai); patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia); perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui.

Apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (100 str. 1 d. 3 p.) ir jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas įvertino ginčo pagrindą ir dalyką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Administracinėje byloje ir padarė išvadą, kad šios bylos yra tarpusavyje susijusios, nes Administracinėje byloje pareiškėja siekia, kad būtų pripažinta, jog 605 kv. m žemės plotas nėra valstybės išperkama žemė ir atitinkamai prašo įpareigoti Administraciją suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą.

Teismas pažymėjo, kad byloje pareiškėjos pateiktų reikalavimų esmė – panaikinti administracinius aktus, pagal kuriuos 605 kv. m žemės plote, kurį pareiškėja siekia susigrąžinti natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), buvo suformuotas įsiterpęs 605 kv. m žemės sklypas, vėliau priskirtas suformuotam 5 177 kv. m žemės sklypui, ir 2020 m. balandžio 14 d. sutartį ir 2020 m. gegužės 14 d. sutarties dalį, pagal kurias 605 kv. m žemės sklypas buvo parduotas UAB „Fimitas“, o po to – UAB „Lidl Lietuva“. Teismas nurodė, kad reikalavimus pareiškėja grindžia tuo, kad yra neteisėtai eliminuota jos teisė susigrąžinti 605 kv. m žemės plotą natūra Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu pradėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) pagrindu suformuoto ir UAB „Fimitas“ (vėliau UAB „Lidl Lietuva“) parduoto įsiterpusio 605 kv. m žemės sklypo vietoje. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos dalykas – administracinių sprendimų ir sandorių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas pareiškėjos teisės susigrąžinti natūra 605 kv. m Žemės plotą įgyvendinimo kontekste.

Teismas nurodė, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT, tačiau iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotuose grąžinamų natūra žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu.

Teismas padarė išvadą, kad tarp šios ir Administracinės bylos yra tiesioginis teisinis ryšys, nes Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – administracinių sprendimų, kuriais atsisakyta suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas bei įpareigojimo Druskininkų miesto savivaldybei suformuoti pareiškėjai grąžintiną natūra žemės sklypą nagrinėjimas yra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Teismas sprendė, kad pirmiausiai turi būti nustatytos Administracinėje byloje nagrinėjamos šiai bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės, o būtent dėl administracinių sprendimų – 2024 m. sausio 16 d. Rašto ir 2024 m. vasario 2 d. Rašto, kuriais 605 kv. m žemės plotas pripažintas valstybės išperkama žeme ir atsisakyta suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje tai reikšminga, nes administracinių sprendimų (ne)teisėtumas kildinamas iš neva neteisėto pareiškėjos teisės susigrąžinti 605 kv. m žemės ploto natūra eliminavimo, t. y. neteisėto atsisakymo suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą nurodytoje vietoje.

Teismas konstatavo, kad galutinis teismo sprendimas Administracinėje byloje turės tiesioginę reikšmę vertinant pareiškėjos ginčijamų administracinių aktų ir sandorių pagrįstumą ir teisėtumą, todėl sprendė, kad yra pagrindas stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą.

III. Pareiškėja D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad 2024 m. sausio 16 d. Rašte sprendimo apie Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakyme „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo Nr. V35-801 nurodyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto (toliau – ir Ginčo žemė) priskyrimą laisvai (neužstatytai) arba valstybės išperkamai nėra, 2024 m. vasario 2 d. Rašte sprendimo apie Ginčo žemės priskyrimą valstybės išperkamai ir todėl negrąžintinai natūra turėtoje vietoje taip pat nėra.

Pareiškėja akcentuoja, kad 2024 m. sausio 16 d. Rašte nurodyta, kad Administracija neturi galimybės suprojektuoti Ginčo žemėje sklypo grąžinimui natūra turėtoje vietoje ir atlikti kitų Atkūrimo įstatyme savivaldybės administracijos kompetencijai priskirtų veiksmų ne todėl, kad Ginčo žemė iki 2020 m. atitiko kažkurį Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nurodytą išpirkimo pagrindą, lėmusį jos pardavimą UAB „Fimitas“ 2020 m., o todėl, kad Administracija neva neranda su Ginčo žeme besiribojančių žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos Nekilnojamojo turto registre. 2024 m. sausio 16 d. Rašte nėra sprendimo Ginčo žemę iki jos įsigijimo UAB „Fimitas“ 2020 m. pripažinti valstybės išperkama, o todėl ir šio rašto teisėtumo įvertinimas Administracinėje byloje šiai administracinei bylai nėra reikšmingas.

Pareiškėja paaiškina, kad 2024 m. vasario 2 d. Rašte tik nurodyta, kad NŽT neturi kompetencijos tirti 2024 m. sausio 16 d. Rašto teisėtumo ir paaiškinta, kad šio rašto teisėtumą gali tirti tik jame išvardinti subjektai – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius arba Regionų administracinis teismas.

Pareiškėja pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į administracinių aktų tekstus, kurių teisėtumas vertinamas Administracinėje byloje, padarė tikrovės neatitinkančias išvadas apie šių aktų turinį, jų teisėtumo įvertinimo įtaką šiai administracinei bylai ir todėl nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą.

Pareiškėja nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad ketina tikrinti Ginčo žemės pardavimo 2020 m. teisėtumą, remdamasis iki to pardavimo dar neegzistavusiais administraciniais aktais, prieštarauja teisės aktų galiojimo į priekį principui.

Pareiškėja akcentuoja, kad įrodinėjimo dalyką šioje administracinėje byloje sudaro laisvos (neužstatytos) Ginčo žemės perleidimo UAB „Fimitas“ (vėliau – UAB „LIDL Lietuva“) nuosavybėn procese 2020 m. priimtų administracinių aktų ir sudarytų civilinių sandorių teisėtumas.

Pareiškėjos įsitikinimu, šioje administracinėje byloje turi būti nustatyta, ar Ginčo žemė iki jos pardavimo UAB „Fimitas“ nuosavybėn 2020 m. buvo valstybės išperkama ir ar jos pardavimas 2020 m. buvo teisėtas; tuo tarpu Administracinėje byloje turi būti nustatyta, ar šiuo metu Ginčo žemė, esanti privačioje nuosavybėje, yra valstybės išperkama ir ar Ginčo žemė, šiuo metu esanti privačioje nuosavybėje, šiuo metu gali būti grąžinama pareiškėjai natūra turėtoje vietoje.

Pareiškėja pažymi, kad Administracinėje byloje teismas nenustatinės faktų, kurie būtini šiai bylai išspręsti, todėl pagrindo stabdyti šią administracinę bylą nėra.

Pareiškėja nurodo, kad ši administracinė byla ir Administracinė byla yra vienarūšės, jose dalyvauja tie patys fiziniai ir juridiniai asmenys, nagrinėjami tarpusavyje susiję reikalavimai dėl tos pačios Ginčo žemės, reikalavimus grindžiant iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais motyvais. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašo sujungti šią administracinę bylą su Administracine byla, nes, sujungus bylas bus greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčai.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su pirmosios instancijos tesimo išvadomis ir prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

UAB „Lidl Lietuva“ nurodo, kad, nors Administracinėje byloje ginčijami 2024 m. sausio 16 d. Raštas ir 2024 m. vasario 2 d. Raštas yra priimti vėliau nei nagrinėjamoje byloje ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai, tačiau būtent 2024 m. sausio 16 d. Raštas ir 2024 m. vasario 2 d. Raštas sukūrė pareiškėjai savarankiškas materialines pasekmes, kurių teisėtumo vertinimas ir nustatymas yra reikšmingi nagrinėjamai bylai.

UAB „Lidl Lietuva“ teigia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pateiktų reikalavimų esmė – panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu įsiterpusioje žemėje buvo suformuotas įsiterpęs žemės sklypas, vėliau sujungtas su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei suformuotas vienas bendras 5 177 kv. m žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandorius, kurių pagrindu įsiterpęs žemės sklypas buvo parduotas UAB „Fimitas“, vėliau – UAB „Lidl Lietuva“.

UAB „Lidl Lietuva“ nurodo, kad Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – administracinių sprendimų – 2024 m. sausio 16 d. Rašto, kuriuo atsisakyta įsiterpusioje žemėje suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, ir 2024 m. vasario 2 d. Rašto, kuriuo atsisakyta nagrinėti skundą dėl 2024 m. sausio 16 d. Rašto, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas ir įpareigojimas Administracijai atlikti įsiterpusioje žemėje grąžintino natūra žemės sklypo suformavimo veiksmus. Būtent Administracinėje byloje nagrinėjamas viešojo administravimo subjektų pareiškėjai tiesiogiai skirtų individualių administracinių sprendimų – valdingų patvarkymų, kuriais buvo sprendžiama dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į įsiterpusią žemę ją gražinant natūra ir atsisakyta grąžinti žemę natūra įsiterpusioje žemėje, teisėtumas ir pagrįstumas.

UAB „Lidl Lietuva“ pažymi, kad 2024 m. sausio 16 d. Raštas ir 2024 m. vasario 2 d. Raštas aiškiai išreiškia viešojo administravimo subjektų – Administracijos ir NŽT – valią nuosavybės atkūrimo procese pareiškėjos teisės susigrąžinti natūra įsiterpusią žemę turėjimo ir įgyvendinimo atžvilgiu. Šiais administraciniais aktais buvo nuspręsta negrąžinti įsiterpusios žemės natūra pareiškėjai, nes šioje vietoje nebuvo ir nėra laisvos neužstatytos žemės, taigi ji priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymą, todėl būtent šiais administraciniais aktais nepripažinta pareiškėjos subjektinė teisė susigrąžinti žemę natūra įsiterpusioje žemėje, kurią pareiškėja siekia apginti teismine tvarka.

UAB „Lidl Lietuva“ akcentuoja, kad, kol galioja 2024 m. sausio 16 d. Raštas ir 2024 m. vasario 2 d. Raštas, paneigiantys pareiškėjos teisę pagal Atkūrimo įstatymą susigrąžinti natūra žemę įsiterpusios žemės vietoje, tol negali būti sprendžiami šioje byloje keliami klausimai. Tik Administracinėje byloje išsprendus 2024 m. sausio 16 d. Raštas ir 2024 m. vasario 2 d. Raštas teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir nustačius, ar įsiterpusi žemė turėjo būti priskirtina valstybės išperkamai ar neišperkamai (laisvai neužstatytai) žemei, ir ar joje turėjo būti suformuotas natūra grąžintinas žemės sklypas, t. y. ar apskritai egzistavo ir egzistuoja teisinės prielaidos tokį sklypą suformuoti, šioje byloje bus galima vertinti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo parengtas žemės valdos projektas ir atliktos kitos procedūros, kurių rezultatas ne natūra grąžintino, bet įsiterpusio žemės sklypo suformavimas, taip pat, ar teisėtai ir pagrįstai sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias Įsiterpęs žemės sklypas parduotas besiribojančio žemės sklypo savininkui. Tai reiškia, kad pirmiausiai turi būti nustatyta, ar pareiškėja turi subjektinę teisę susigrąžinti laisvą neužstatytą žemę konkrečioje vietoje – įsiterpusioje žemėje, nes tik nustačius šias aplinkybes pareiškėja įgytų teisę ginti teisme šią galimai pažeistą teisę šioje byloje, t. y. įgytų materialinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi.

UAB „Lidl Lietuva“ pabrėžia, kad Administracinėje byloje pareiškėja aiškiai formuluoja reikalavimus, kuriais siekia, kad būtų panaikinti jos teisę susigrąžinti žemę natūra paneigiantys individualūs administraciniai sprendimai, o viešojo administravimo subjektai įpareigoti imtis teisiškai privalomų veiksmų nuosavybės teisės natūra atkūrimui. Pareiškėjos pateiktų reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių visuma Administracinėje byloje įrodo, kad pareiškėja puikiai suvokia ir skunde identifikuoja kokias materialines teisines pasekmes jai sukūrė šie administraciniai sprendimai, todėl pačių administracinių sprendimų ir juose pateiktų motyvų, kuriais pareiškėjai užkirstas kelias į nuosavybės teisės atkūrimą natūra įsiterpusioje žemėje, pagrįstumas ir teisėtumas pirmiausiai turi būti vertinami būtent Administracinėje byloje, nes, tik išsprendus šiuos klausimus bus galima teisiškai tinkamai spręsti ir nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus dėl administracinių sprendimų ir sutarčių, kurie priimti ne pareiškėjos atžvilgiu ir ne nuosavybės teisių atkūrimo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Administracija pažymi, kad pareiškėja nesąžiningai klaidindama teismą ignoruoja jos pačios patikslinto skundo reikalavimus Administracinėje byloje (inter alia, reikalavimą „suprojektuoti tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsiterpusioje žemėje žemės sklypą grąžinimui natūra turėtoje vietoje“), kurie aiškiai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir dalyką, į jas įtraukiant klausimą dėl atsisakymo suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą nurodytoje vietoje (ne)teisėtumo.

Administracija akcentuoja, kad 2025 m. kovo 19 d. pareiškėja buvo pateikusi atskirąjį skundą Administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta stabdyti administracinę bylą, panaikinimo. 2025 m. kovo 19 d. atskirajame skunde pareiškėja pripažino, kad administracinės bylos Nr. eI3-1174-872/2025 dalykas yra „privačion nuosavybėn įsigyto Įsiterpusio ploto priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisėtumas“, o siekdama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo, nagrinėjamoje byloje pateiktame atskirajame skunde pareiškėja jau dėsto kardinaliai priešingą argumentaciją.

Administracija atkreipia dėmesį į tai, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-996-970/2024 sustabdė jos nagrinėjimą iki bus išspręsta Administracinė byla. Šioje įsiteisėjusioje ir privalomoje nutartyje buvo taip pat konstatuota dėl Administracinės bylos nagrinėjimo dalyko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties dalies, kuria sustabdytas šios administracinės bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1174-872/2025 turės tiesioginę reikšmę vertinant pareiškėjos ginčijamų administracinių aktų ir sandorių teisėtumą ir pagrįstumą, sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis sprendimas Administracinėje byloje.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad Administracinėje byloje teismas nenustatinės faktų, būtinų teisingai išnagrinėti šią administracinę bylą, todėl pagrindo stabdyti šią administracinę bylą nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą, pažymi, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste suformavimo į vieną žemės sklypą procedūros ir šio žemės sklypo pardavimo UAB „Fimitas“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinėje byloje nagrinėjimo dalykas – administracinių sprendimų, kuriais atsisakyta suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą teisėtumo vertinimas bei įpareigojimo Druskininkų savivaldybei suformuoti pareiškėjai grąžintiną natūra žemės sklypą nagrinėjimas yra šios bylos įrodinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši byla ir Administracinė byla yra susijusios, nes Administracinėje byloje pareiškėja siekia, kad būtų pripažinta, kad 605 kv. m žemės plotas nėra valstybės išperkama žemė ir atitinkamai prašo įpareigoti Administraciją suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, kas lemia, jog, siekiant tinkamai išnagrinėti šią administracinę bylą, būtina nustatyti, ar administraciniai aktai, kuriais atsisakyta suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (2024 m. sausio 16 d. Raštas ir 2024 m. vasario 2 d. Raštas), taip pat reikalavimas įpareigoti Druskininkų savivaldybę suformuoti pareiškėjai grąžintiną natūra žemės sklypą yra teisėti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. sausio 16 d. Raštas ir 2024 m. vasario 2 d. Raštas išreiškia viešojo administravimo subjektų valią nuosavybės atkūrimo procese pareiškėjos teisės susigrąžinti natūra įsiterpusią žemę kontekste, todėl tik nustačius, ar įsiterpusi žemė turėjo būti priskirtina valstybės išperkamai ar neišperkamai (laisvai neužstatytai) žemei, ir ar joje turėjo būti suformuotas natūra grąžintinas žemės sklypas, t. y. ar apskritai egzistavo ir egzistuoja teisinės prielaidos tokį sklypą suformuoti ir tenkinti pareiškėjos institucijoms pareikštus prašymus, nagrinėjamoje byloje bus galima vertinti, ar pažeidžiant/nepažeidžiant pareiškėjos teises buvo parengtas žemės valdos projektas ir atliktos kitos procedūros.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad turi būti nustatytos Administracinėje byloje nagrinėjamos šiai bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės – dėl 2024 m. sausio 16 d. Rašto ir 2024 m. vasario 2 d. Rašto, kuriais 605 kv. m žemės plotas pripažintas valstybės išperkama žeme ir atsisakyta suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, teisėtumo, kurį ginčija pareiškėja, motyvuodama šį neteisėtumą savo teisių pažeidimu.

Akcentuotina ir tai, kad nors nagrinėjamoje byloje ginčijami administraciniai aktai yra priimti anksčiau negu Administracinėje byloje ginčijami administraciniai aktai, tačiau Administracinėje byloje yra ginčijami sprendimai, susiję su ilgą laiką besitęsiančiu nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo procesu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir Administracinėje byloje kilusių ginčų pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė