2020-05-27 Nr. AB-10867-3-63-3-01784-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-404-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01784-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-L-820r-2136 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), formuoti ir pertvarkymo projektui rengti bei tenkinti prašymą rengti formavimo ir pertvarkymo projektą naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje; 3) įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu apjungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Administracijai dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01015-2019-4).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, viena vertus, pareiškėja skundu teismui prašo įpareigoti atsakovą išduoti sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, tenkinti prašymą rengti tokį projektą naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje, išduoti sąlygas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, tenkinti prašymą rengti tokį projektą, siekiant sujungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną; kita vertus, pareiškėja 2020 m. kovo 24 d. raštu „Nuomonės pateikimas į atsakovo atsiliepimą“ nurodo, jog rengiamu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu siekia prisijungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus tarp privačios žemės sklypo ir kelio (gatvės) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiant su besiribojančiu žemės sklypu, kai laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu pirmiausia siekia suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gretimybėje esančioje tariamai laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje dar nesuformuoti žemės sklypai, suformuoti naujus žemės sklypus; be to, su suformuotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), sujungti įsiterpusius, pareiškėjos teigimu, laisvus valstybinės žemės plotus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp pareiškėjos ir Administracijos teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl to, ar apskritai buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje, ties pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), yra laisvos valstybinės žemės. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019 išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ bei įpareigoti atsakovą išbraukti schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ nurodytą žemės plotą iš valstybės išperkamos žemės sąrašo ir pažymėti kaip laisvą neužstatytą, priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nustatė, kad Administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 nurodyta, jog buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje, ties nuosavybės teise priklausančiais sklypais (duomenys neskelbtini), laisvos žemės nėra, pareiškėjos skundas atmestas konstatavus, kad tiek tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), tiek greta jų nėra laisvos valstybinės žemės.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019 konstatuotos aplinkybės turi prejudicinį ryšį su šia administracine byla, kadangi aplinkybės, ar ginčo teritorijoje esanti valstybinė žemė yra laisva, turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą, ar apskritai nagrinėjamu atveju joje galimas naujų žemės sklypų formavimas bei įsiterpusių valstybinės žemės plotų sujungimas su privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs, šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 str. 1 d. 3 p.).

II. Pareiškėja H. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą ir perduoti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmė tos pačios sudėties teisėjų kolegija (Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė ir Aušrelė Mažrimienė), kuri nagrinėjo administracinę bylą Nr. I-6971-583/2019 ir priėmė 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Pareiškėja teikė prašymą dėl teisėjų nušalinimo nagrinėjamoje byloje, prašymą grindė aplinkybėmis, kad jos bylos buvo aptarinėjamos už teismo posėdžio ribų, tačiau šis prašymas netenkintas, o tai, esą rodo teisėjų suinteresuotumą ir šališkumą. Be to, pareiškėjos manymu, taip pat svarbi aplinkybė, kad teisėjos Laimutės Jokubauskaitės 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjai dėl mažareikšmių trūkumų apskritai buvo užkirstas kelias į teismą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos patikslintą skundą grąžino nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Pareiškėja nurodo, kad jos skundo šioje byloje esmė yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, o administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019, kurioje priimtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas, buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamame Administracijos 2019 m. birželio 20 d. sprendime Nr. (8.6)-D3-L-820r-2136 „Dėl informacijos pateikimo“ neanalizuojamas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, o byloje priėmus sprendimą bus nustatyta, ar pareiškėja turi teisę konkrečioje teritorijoje rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjos teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi yra varžoma jos teisė į teritorijų planavimo dokumento rengimą ir veiklos vykdymą valdomoje nuosavybėje. Pareiškėja pažymi, kad aplinkybę, kokia konkrečiai žemė yra tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bus galima nustatyti tik ruošiant teritorijų planavimo dokumentą, kai atestuotas specialistas detaliai išnagrinės teritoriją ir įvertins gretimų sklypų infrastruktūros plotus. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė aptariamų administracinių bylų prejudicinio ryšio, o aplinkybė, kad šių bylų šalys yra tos pačios, nėra pakankama taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Administracija nurodo, kad pareiškėja keliomis bylomis siekia to paties tikslo – susigrąžinti buvusią žemę kaip laisvą. Administracija pabrėžia, kad susijusioje byloje Nr. I-6971-583/2019 tenkinus pareiškėjos reikalavimus pripažinti žemę laisva, ji būtų grąžinta pareiškėjai ir sujungti žemės sklypus ji galėtų be ginčo, ir priešingai, – atmetus pareiškėjos skundą byloje Nr. I-6971-583/2019, tai turėtų tiesioginės įtakos sprendimui nagrinėjamoje byloje. Todėl atsakovas laikosi pozicijos, jog tarp minėtų bylų yra prejudicinis ryšys.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01015-2019-4) ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Šioje administracinėje byloje pareiškėja H. L. yra pareiškusi šiuos reikalavimus: panaikinti atsakovo Administracijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-L-820r-2136 „Dėl informacijos pateikimo“; įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje; įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu sujungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną. Pareiškėjos ginčijamame Sprendime nurodyta, kad išnagrinėjus prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, numatant prisijungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pakartotinai informuojama, kad šioje teritorijoje galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“; prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nebus tenkinamas, kadangi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami prie esamų žemės sklypų prijungiant įsiterpusius žemės plotus, kai teritorijoje yra galiojantis detalusis planas. Pareiškėjai pasiūlyta Administracijos direktoriui teikti pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso inicijavimo ir nagrinėti galimybę prisijungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), yra suformuoti žemės sklypai, o tarp šių žemės sklypų, taip pat tarp kelio ir šių žemės sklypų šiaurės–rytų ribų yra žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Iš pareiškėjos atskirojo skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėja, kreipdamasi į Administraciją, siekė, jog įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais būtų sujungtas su besiribojančiais pareiškėjai priklausančiais žemės sklypais, kai laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 6 d. 5 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės ir nuomos“ 2.15 punkte nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams; įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai; teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01015-2019-4), kurioje 2019 m. lapkričio 26 d. priimtas sprendimas (apskųstas apeliacine tvarka), išnagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimai: panaikinti Administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“; įpareigoti Administraciją išbraukti schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ nurodytą žemės plotą iš valstybės išperkamos sąrašo ir pažymėti kaip laisvą neužstatytą; priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemės atstatymo. Priimtame 2019 m. lapkričio 26 d. sprendime yra išnagrinėtos ir nustatytos aplinkybės, ar žemės sklypas, kurį pareiškėja turėtoje vietoje prašo grąžinti natūra, yra laisvas žemės sklypas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme (žr. sprendimo 6 lapą). Sprendime nustatyta, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriama nuosavybė (žr. sprendimo 8 lapą).

Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas nagrinėjamą administracinę bylą, nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu kitoje administracinėje byloje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinį ryšį su šia administracine byla, kadangi aplinkybės, ar ginčo teritorijoje esanti valstybinė žemė yra laisva, ar ne, turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą, ar apskritai nagrinėjamu atveju joje galimas naujų žemės sklypų formavimas bei įsiterpusių valstybinės žemės plotų sujungimas su privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs ir šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. A-3321-822/2020).

Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokią konkrečią prejudicinę reikšmę kitoje byloje nagrinėtos aplinkybės, susijusios su nuosavybės teisės atkūrimu į P. L. nuosavybės teise valdytą žemę, turės šiai administracinei bylai. Kaip jau minėta, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendime nustatyta, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esanti žemė nėra laisva valstybinė žemė tuo aspektu, jog į ją galėtų būti atkuriama nuosavybė pagal specialųjį įstatymą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą). Pareiškėja, formuluodama skundo reikalavimus šioje byloje, nurodė, kad sklypas turi būti formuojamas buvusio savininko P. L. posesijoje, tačiau šios nurodomos aplinkybės nesieja su nuosavybės teisių į išlikusį turtą atstatymu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl būtinumo sustabdyti administracinę bylą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ 100 straipsnyje, ši norma nustato nebaigtinį bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindų sąrašą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-328-662/2017). ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą sustabdė privalomuoju pagrindu.

Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Privalomai administracinė byla turi būti stabdoma, kai negalima jos nagrinėti, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nagrinėjamos administracinės bylos ginčo aplinkybes, pareikštus skundo reikalavimus ir kitoje administracinėje byloje išnagrinėto skundo pagrindą ir dalyką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo, dėl kurio administracinė byla privalo būti sustabdyta ir negali būti nagrinėjama iki bus apeliacine tvarka išnagrinėta administracinė byla Nr. I-6971-583/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01015-2019-4). Tarp šių bylų nėra prejudicinio ryšio, taip pat kitoje administracinėje byloje nebus nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turi įtakos šioje administracinėje byloje sprendžiant skundo reikalavimus ir dėl kurių negalima nagrinėti skundo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, dėl kurių sustabdyta administracinė byla, taip pat nesuponuoja išvados, kad yra ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytas pagrindas stabdyti bylą, t. y. pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurių negalima nustatyti šioje byloje pagal byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentaciją, pagrindžiančią būtinumą sustabdyti šią administracinę bylą ir jos nenagrinėti iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog kitos administracinės bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra kliūtis nagrinėti šią administracinę bylą, t. y. nevertinti pareiškėjos skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, nespręsti jos inicijuoto ginčo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, iš esmės sutikdama su atskirojo skundo argumentais dėl galimybės išnagrinėti šią administracinę bylą, jos nestabdant, ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.

Iš pareiškėjos atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl to, jog ją priėmė neteisėtos sudėties teismas (šališkas teismas) (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p., 151 str.), nes ta pati teisėjų kolegija nagrinėjo administracinę bylą Nr. I-6971-583/2019 ir 2019 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą; jos bylos buvo aptarinėjamos už teismo posėdžio ribų; teisėjos Laimutės Jokubauskaitės priimta nutartis šioje byloje grąžinti skundą pareiškėjai panaikinta; nebuvo patenkintas jos pareikštas nušalinimas teisėjams.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus dėl neteisėtos sudėties teismo, pažymi, kad teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas Indra prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 46845/99); kt.). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10486/83); 2007 m. vasario 27 d. sprendimą byloje Neštak prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 65559/01); kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 21257/93, 21258/93, 21259/93, 21260/93)). Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28194/95)).

Išnagrinėjus atskirajame skunde, pareiškėjos 2020 m. kovo 24 d. prašyme nušalinti teisėjus Remigijų Arminą ir Laimutę Jokubauskaitę nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėja teigia, kad teisėjų kolegija buvo šališka, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė teisėjų šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas, o pareiškėja teisėjų šališkumą grindžia tik teisėjų priimtais procesiniais sprendimais bei atliktais procesiniais veiksmais. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad atskiruoju skundu skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, ir nutartį panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (ABTĮ 151 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos H. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė