A-662-2771-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A662-2771/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00569-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1,2; 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. V. Z.,

pareiškėjo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

atsakovo atstovėms Raimondai Busilienei ir Meilei Čeponienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. Z. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – N. R., L. K. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. V. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2011 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. 1V-177 (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad N. R. yra atlikusi kapitalinį namo remontą, o tam reikalingas kapitalinio remonto projektas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 20 str. 1 d. 4 p.) ir rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.). Nurodė, kad N. R. šių dokumentų neturėjo ir neturi, nes jis sutikimo nėra davęs. Pažymėjo, kad kapitalinį remontą N. R. atliko ne tik be jo žinios, tačiau nesilaikydama tokiems darbams keliamų reikalavimų ir taip jam padarė didelės žalos. N. R., atlikdama savavališkus statybos darbus, sijas sujungė ne pagal statybos technologiją, todėl perdengimas gali įgriūti. Be to, dėl neįrengtų lietvamzdžių, blogo apskardinimo, lietaus vanduo apie 5 metus pūdo pastato sienas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR „Statinio statybos rūšys“), kuris apibrėžia statinio kapitalinį remontą, be kita ko, 10 punktu, 6.18 punktu. Nurodė, kad teisėtai inžinerinę veiklą vykdantis ir technines konsultacijas teikiantis asmuo B. P. pačios N. R. užsakymu 2010 m. spalio 13 d. surašė objekto (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r.) apžiūros aktą, kuriame nurodoma, kad buvo pakeistos naujomis laikančiosios medinės konstrukcijos – ilginiai, gegnės, stygos, sąvaržos, grebėstai, įrengta nauja vėjo izoliacinė membrana bei stogo danga banguotais lakštais „Eternit“. Paaiškino, kad N. R. į Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-103-400 pateikė lokalinę sąmatą, kurioje detalizuojama jos atliktų stogo rekonstravimo darbų kaina. Iš šios sąmatos matyti, kad buvo keičiama stogo danga, ardomos gegnės, sutvirtinamas centrinis stogo ilginys ir pan. Pareiškėjo manymu, skundžiamas Įsakymas neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 31-34), kuriame kartu išdėstyta ir trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcijos Panevėžio skyrius) pozicija, paaiškino, kad Inspekcijos viršininko 2011 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. 1V-177 yra teisėtas ir pagrįstas galiojančių teisės aktų normomis, jis priimtas atsižvelgus į Inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. 4D-1658, išnagrinėjus ir įvertinus visas aplinkybes.

Paaiškino, kad Inspekcija 2010 m. lapkričio 2 d. gavo advokato A. P., atstovaujančio R. V. Z., prašymą patikrinti N. R. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), vykdytas statybas ir jų teisėtumą. Atlikęs patikrinimą, Inspekcijos pareigūnas 2010 m. lapkričio 9 d. surašė N. R. du savavališkos statybos aktus: Nr. SSA-50-101109-00021 (dėl tvoros su vartais) ir Nr. SSA-50-101109-00020 (dėl atliktų gyvenamojo namo stogo dangos keitimo ir dalies sienų apšiltinimo darbų). Remdamasi šiais aktais ir vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduoja 2010 m. gruodžio 7 d. surašė N. R. reikalavimą Nr. RE-541 iki 2011 m. birželio 6 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Statytojos prašymu, reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011 m. rugsėjo 6 d. Nustatyta, kad savavališkos statybos aktas Nr. SSA-50-101109-00021 (dėl tvoros su vartais) surašytas pagrįstai, nes statytoja pradėjo statyti naują nesudėtingą statinį, neturėdama žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų, įpareigojimą nugriauti tvorą ji įvykdė. Inspekcijos teigimu, savavališkos statybos akte Nr. SSA-50-101109-00020 (dėl atliktų gyvenamojo namo stoge dangos keitimo ir dalies sienų apšiltinimo darbų) nurodyta, kad pakeista gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., Panevėžio r. sav., stogo danga, dalis pietinės ir vakarinės pastato sienų apšiltintos ir apkaltos dailylentėmis.

Apšiltintos tik gyvenamojo namo dalies, naudojamos N. R., sienos. Statinio kategorija – neypatingas statinys, statinio statybos rūšis – statinio paprastasis remontas, o statinys nėra kultūros paveldo objektas. Prie akto surašymo pagrindų pažymėta, kad statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, nurodyta, kad pažeista Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis. Teigė, kad savavališkos statybos akte užfiksuoti stogo dangos keitimo ir pastato dalies sienų apšiltinimo darbai yra priskiriami paprastojo remonto darbams. Neypatingo statinio paprastojo remonto projektas rengiamas tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nustatytais atvejais.

Paaiškino, kad N. R. atliktiems gyvenamojo namo paprastojo remonto darbams neprivaloma rengti projekto ir nereikalingas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas. Statytojos atlikti gyvenamojo namo paprastojo remonto darbai pagal galiojančių teisės aktų nuostatas nelaikytini savavališka statyba, taigi savavališkos statybos aktą surašiusi pareigūnė netinkamai pritaikė Statybos įstatymo ir nurodytų statybos techninių reglamentų nuostatas, surašė neteisėtą ir nepagrįstą aktą, todėl neteisėta ir nepagrįsta yra ir reikalavimo panaikinti savavališkos statybos padarinius dalis, surašyta remiantis neteisėtai ir nepagrįstai surašytu aktu.

Paaiškino, kad tai, jog vyriausioji specialistė M. Č., surašydama aktą, padarė klaidą, buvo pastebėta besibaigiant reikalavimo įvykdymo terminui. Paaiškėjus klaidai, Inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas parengė ir 2011 m. rugsėjo 29 d. pateikė Inspekcijos viršininkui tarnybinį pranešimą Nr. 4D-1658. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys apie N. R. vykdytus kapitalinio remonto darbus nėra pagrindas naikinti skundžiamą Įsakymą, o jo panaikinimas nesukeltų pareiškėjui norimų teisinių pasekmių. Statybos patikrinimo metu buvo nustatyti N. R. vykdyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., paprastojo remonto darbai, duomenų (dokumentų), kad būtų buvę vykdyti kitos rūšies (kapitalinio remonto ar rekonstravimo) statybos darbai, nebuvo, o 2010 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-50-101109-00020 surašytas dėl paprastojo remonto darbų.

Panaikinus skundžiamą Įsakymą, 2010 m. lapkričio 9 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-50-101109-00020 turinys nepasikeistų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. R. su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime (b. l. 59–60) paaiškino, kad dėl itin prastos gyvenamojo namo stogo dangos būklės nutarė daryti remontą. Nurodė, kad B. P. projektavimo darbų įmonė padarė techninę specifikaciją gyvenamojo namo remontui, pagal kurią turėjo būti atliktas paprastasis remontas. Remontas buvo atliktas pagal minėtą techninę specifikaciją. Pažymėjo, kad 2010 m. lapkričio 9 d. jai buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-50-101109-00020, tačiau Inspekcijos viršininkas pats nustatė, kad savavališkos statybos aktą surašiusi pareigūnė netinkamai pritaikė Statybos įstatymo nuostatas, todėl 2011 m. spalio 11 d. priėmė įsakymą dėl Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos akto ir 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius dalies panaikinimo. Manė, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti. Pažymėjo, kad atliko paprastąjį, o ne kapitalinį remontą, ir toks remontas pagal galiojančius teisės aktus negali būti laikomas savavališka statyba.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo R. V. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 130-135).

Teismas nurodė Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, STR „Statinio statybos rūšys“ 12.4 ir 12.8 punktus, Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedą kuriame nurodyti atvejai, kai yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui (2 punktas). Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui remonto projektas rengiamas Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas bei savavališkos statybos akte nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., atliekant dalies sienų apšiltinimą ir apkalimą dailylentėmis pietinės ir vakarinės pusės dalyje, stogo dangos keitimą, t. y. minėtame dokumente (akte) konstatavus paprastąjį remontą, teisės aktai nenustatė reikalavimo gauti bendraturčių sutikimą ir rengti paprastojo remonto projektą, o tai ir buvo konstatuota 2011 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Atsižvelgęs į tai, kad savavališkos statybos aktas buvo panaikintas dėl to, kad jame nepagrįstai buvo nurodytas kaip pažeidimas bendraturčio sutikimo nebuvimas atlikus paprastąjį remontą, teismas nepagrįsta laikė ir 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo Nr. RE-541 pašalinti savavališkos statybos padarinius dalį, kuria N. R. įpareigota pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios buvo surašytas Panevėžio skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-50-101109-00020, padarinius: panaikinti savavališkai atliktų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., sienų šiltinimo ir stogo keitimo darbų padarinius.

Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalį, Inspekcijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus panaikina Inspekcijos viršininkas administracine tvarka arba teismas, o suteikiančius subjektinę teisę administracinius sprendimus – tik teismas. Teismas nustatė, kad Inspekcijos viršininkė, vadovaudamasi nurodyta Statybos įstatymo norma bei Inspekcijos nuostatų, patvirtintų 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 14.2 ir 14.14 punktais, pagrįstai panaikino 2010 m. lapkričio 9 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-50-101109-00020 bei 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-541 dalį, kuria statytoja N. R. įpareigota pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios buvo surašytas Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-50-101109-00020, padarinius. Iš pareiškėjo skundo teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog N. R. atlikti remonto darbai būtų pripažinti ne paprastuoju, o kapitaliniu remontu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad tarp pareiškėjo atstovo advokato A. P. ir Inspekcijos Panevėžio skyriaus vyko susirašinėjimas dėl statybų (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, ir Panevėžio skyrius 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 2D-13830 informavo pareiškėjo atstovą, kad N. R. prieš ketverius metus pradėjo pastato paprastojo remonto darbus – gyvenamojo namo pietinės ir vakarinės pusės sienų šiltinimą, stogo dangos keitimą, kuriems projektas nereikalingas. Kad pareiškėjas apie statybų pobūdį buvo informuotas, jis patvirtino per teismo posėdį, minėtą faktą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi pareiškėjas, žinodamas, kad N. R. atliko paprastąjį, o ne kapitalinį remontą, sprendimų, kuriuose tai konstatuota, įstatymo nustatytais terminais neginčijo. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Įsakymu nėra nustatyta, jog N. R. atliktas remontas priskiriamas paprastajam, tai buvo konstatuota pačiame 2010 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-50-101109-00020, kuriame buvo klaidingai nurodyta, kad paprastajam remontui reikalingas supaprastinto statinio projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais bei bendraturčių sutikimas. Taigi pareiškėjo ginčijamu Įsakymu nesprendžiamas klausimas, ar N. R. atliktas remontas paprastasis, ar kapitalinis, juo tik ištaisyta Panevėžio skyriaus specialistės padaryta klaida dėl bendraturčių sutikimo ir projekto reikalingumo. Darė išvadą, kad net ir patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir panaikinus ginčijamą Įsakymą, N. R. atliktas remontas savaime nebūtų laikomas kapitaliniu. Įsakymo panaikinimas pareiškėjui norimų teisinių pasekmių nesukeltų, t. y. net ir panaikinus skundžiamą Įsakymą, kuriuo panaikintas 2010 m. lapkričio 9 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-50-101109-00020, akto turinys, kuriame konstatuota, kad remontas buvo paprastasis, nepasikeistų.

III. Pareiškėjas R. V. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo į apeliacinės instancijos teismo posėdį kviesti liudytojus O. K., E. S. ir priimti rašytinį įrodymą – statybinės teismo ekspertizės aktą bei skirti ekspertizę remonto darbų rūšiai nustatyti (b. l. 142-145).

Akcentuoja, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra iš esmės teisėti ir pagrįsti. Pažymi, kad N. R. atliko ne paprastąjį, o kapitalinį remontą. Savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti statybos padarinius negalėjo būti naikinami formaliais pagrindais, kadangi jie buvo priimti nurodant netinkamą teisinį pagrindą. Nurodo, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 6 dalimis, atsakovas iki 2011 m. spalio 6 d. turėjo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktos lokalinės sąmatos ir B. P. apžiūros akto. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pateiktus įrodymus – Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-103-400 atliktos statinio techninės ekspertizės aktą, taip pat nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojais O. K. ir E. S.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad N. R. atliko ne kapitalinį, o paprastąjį remontą. Taip pat pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių neskyrė ekspertizės. Siekia, kad 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo Nr. RE-541 dalis pašalinti savavališkos statybos padarinius N. R. liktų galioti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo galimybę taikiai išspręsti statybos darbų remonto broko panaikinimo klausimą.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame pateikta ir Inspekcijos Panevėžio skyriaus nuomonė, (b. l. 164-167) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje numatytų skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų. Teigia, jog pareiškėjo siekis yra ne Inspekcijos viršininko Įsakymo panaikinimas, o turtiniai dalykai. Pažymi, kad iš esmės šis ginčas nėra dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nurodo, kad prašymas apeliacinės instancijos teismui priimti K. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-103-400/2011 atliktos statybinės teismo ekspertizės aktą atmestinas, kadangi šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir nėra pagrindo jo laikyti nauju įrodymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-11 įsakymo Nr. 1V–177, kuriuo panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA–50–101109–00020 ir 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius dalis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus panaikina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas administracine tvarka arba teismas, o suteikiančius subjektinę teisę administracinius sprendimus - tik teismas.

Panaikintame savavališkos statybos akte Nr. SSA–50–101109–00020 buvo fiksuota, kad atliktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., Panevėžio r. sav., dalies sienų apšiltinimas ir apkalimas dailylentėmis dalyje pietinės ir vakarinės pusės bei stogo dangos keitimas, Sienų apšiltinimas atliktas tik savo namo dalyje, pagal patalpų naudojimosi planą. Minėtame akte pažymėta, jog statinio kategorija – neypatingas statinys, statinio statybos rūšis – statinio paprastasis remontas bei statinys nėra kultūros paveldo objektas. Taip pat nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas bei pažeista Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką "einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08: 2002 "Statinio statybos rūšys" 12 punkte įtvirtinta, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas (12.4 punktas) bei pastatų ar jų dalių apšiltinimas (12.8 punktas). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2 punktą, rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui privalomi: atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbai atliekami pastato viduje ir nėra susiję su paveldosaugos reikalavimais (2.1 punktas); mieste (išskyrus sodininkų bendrijų teritorijas), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje (2.2 punktas): apšiltinant pastatą ne pagal pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programą ) 2.2.1 punktas); įrengiant statinio inžinerines sistemas, kai jų dalys išdėstomos statinio išorėje (2.2.2 punktas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. vasario 18 d. teismas protokoline nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą realiai patikrinti atliktus gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., remonto (stogo pakeitimo ir sienų apšiltinimo) darbus ir iki teismo posėdžio pateikti teismui raštu surašytą išvadą dėl atliktų remonto darbų. 2012 m. kovo 6 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., atlikto patikrinimo dėl remonto (stogo keitimas ir sienų apšiltinimas) darbų, išvadoje Nr. 4D–526 (18.25) konstatuota, kad gyvenamojo namo stogo dalies (stogo pakeitimas ir sienų apšiltinimas) remonto darbai atlikti nekeičiat esamo užstatyto ploto, pastato tūrio, fasado apdailos medžiagų rūšies. Stogo dangos keitimas, pavienių elementų laikančiose konstrukcijose pakeitimas atlikti nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (1). (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. N. R. atlikti gyvenamojo namo dalies stogo ir dalies sienų apšiltinimo darbai atitinka statinio paprastojo remonto (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšį, kurios tikslas atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

Įvertinus savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusį ginčo santykių teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. R. atlikti statybos darbai priskirtini statybos rūšiai – statinio paprastasis remontas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., atliekant dalies sienų apšiltinimą ir apkalimą dailylentėmis pietinės ir vakarinės pusės dalyje, stogo dangos keitimą, t. y. minėtame dokumente (akte) konstatavus paprastąjį remontą, teisės aktai nenustatė reikalavimo gauti bendraturčių sutikimą ir rengti paprastojo remonto projektą ... >. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad tretysis suinteresuotas asmuo N. R. atliko ne paprastąjį, o kapitalinį remontą, kuriam atlikti buvo būtinas kapitalinio remonto projektas ir rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismą R. V. Z. prašė kviesti ir apklausti kaip liudytojus O. K., E. S., priimti rašytinį įrodymą – statybinės teismo ekspertizės aktą, skirti ekspertizę statybos darbų rūšiai nustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog anksčiau minėta protokoline teismo nutartimi atsakovas buvo įpareigotas atlikti papildomą atliktų darbų įvertinimą, todėl vertinant bylos aplinkybes įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste (įrodymų šaltinių patikimumo ir pakankamumo) akivaizdu, kad jų pakanka objektyvaus, pagrįsto ir teisingo sprendimo priėmimui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai bei pagrįstai šių prašymų netenkino ir juos atmetė, nėra jokio pagrindo jų tenkinti ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Virginija Volskienė Dalia Višinskienė