72a416e1-3565-402b-a2e5-0bb658ab0bbf · Marijampolės apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-30-876/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06959-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1;2.3.6.4.2(S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 22 d.Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Kukienei, dalyvaujant prokurorui L. F., kaltinamajam T. B., jo gynėjui advokatui R. V., nukentėjusiajam V. A., jo atstovui advokatui O. R., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas;kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalies padarymu. Teismas n u s t a t ė : T. B. 2017 m. vasario 12 d. apie 20 val., Kidulių kaime, Kidulių seniÅ«nijoje, Å akių rajone, 54 kilometrai 970 metrų kelyje PilviÅ¡kiai – Å akiai – Jurbarkas, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, esant tamsiam paros metui neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, dėl ko automobilio priekiu partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ einantį V.

A., kuriam dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inio Å¡eivikaulio ir blauzdikaulio skeveldrinio lūžimo, kairės pusės 2 Å¡onkaulio lūžimo, nosies kaulų lūžimo, skeveldrinių kairio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžimo, sėdynkaulio lūžimo, deÅ¡inės gūžduobės priekinės sienos kryžkaulio kraÅ¡to lūžimo, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžimo, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio lūžimo su panirimu, oro susikaupimo krÅ«tinplėvės kairėje pusėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iuose T. B. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje.2018 m. sausio 17 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti kaltinimÄ baudžiamojoje byloje. Prokuroras nurodė, kad pirminiame kaltinime padaryta techninė klaida ir neteisingai nurodyta, jog įvykis įvyko 2017 m. vasario 13 d., nors teisinga įvykio data buvo 2017 m. vasario 12 d. pateiktame praÅ¡yme prokuroras nurodė tokį patikslintÄ kaltinimÄ : „T.

B. kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2017 m. vasario 12 d. apie 20 val. Kidulių kaime, Kidulių seniÅ«nijoje, Å akių rajone, 54 kilometrai 970 metrų kelyje PilviÅ¡kiai – Å akiai – Jurbarkas, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, esant tamsiam paros metui neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, ko pasėkoje automobilio priekiu partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ einantį V.

A., kuriam dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inio Å¡eivikaulio ir blauzdikaulio skeveldrinio lūžimo, kairės pusės 2 Å¡onkaulio lūžimo, nosies kaulų lūžimo, skeveldrinių kairio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžimo, sėdynkaulio lūžimo, deÅ¡inės gūžduobės priekinės sienos kryžkaulio kraÅ¡to lūžimo, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžimo, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio lūžimo su panirimu, oro susikaupimo krÅ«tinplėvės kairėje pusėje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€œ (2 t., b. l. 81).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. B. nurodė, kad 2017 m. vasario 12 d. apie 20 val. jis važiavo iÅ¡ Jurbarko namo į ValenčiÅ«nus, privažiavęs Kidulių gyvenvietę, pravažiavo sankryÅ¾Ä Sudargas - GelgaudiÅ¡kis, kuri buvo apÅ¡viesta, toliau apÅ¡vietimo nebuvo. Privažiavus pėsčiųjų perėjÄ , iÅ¡ medžių Å¡ešėlių iÅ¡lindo nukentėjusysis, jis jį pamatęs, iÅ¡ karto pradėjo stabdyti, bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, suko į kelkraÅ¡tį deÅ¡inėje pusę, tačiau pėsčiasis pasitraukė į tÄ pačiÄ pusę, todėl jį kliudė ir numušė.

Sustojęs iÅ¡lipo, paskambino greitajai pagalbai. Važiavo 50 km/h greičiu. Nurodė, kad kai pamatė žmogų, pradėjo stabdyti, suko į deÅ¡inę, o žmogus į tÄ pačiÄ pusę metėsi. Jam atstumas buvo porÄ metrų iki perėjos, o asmuo buvo jau įėjęs į perėjÄ apie metrÄ . Jo automobilio deÅ¡inės pusės žibintas neÅ¡vietė, gal tai turėjo įtakos matomumui. Jis nuo Jurbarko link Å akių atvažiavo, pėsčiasis atėjo iÅ¡ tos pačios pusės, jam iÅ¡ kairės. Žmogus ne per visÄ keliÄ perėjo, tik išėjo pora metrų ir grįžo atgal, per visÄ keliÄ nebuvo perėjęs. Buvo tamsus paros metas, žmogus buvo be atÅ¡vaitų, apsirengęs tamsiai, su kamufliažiniu drabužiu, jokių žibintų nebuvo.

Tai buvo maskuojantys rÅ«bai, kurių Å¡iaip tikrai nepamatysi, todėl nepastebėjo jo. Transporto priemonė yra drausta. Nurodė, jog darys viskÄ , kad galėtų padėti ir atlyginti žalÄ . Å iuo metu yra nedirbantis, bet pradės dirbti. Negali pasakyti, kokiÄ Å¾alos dalį pripažįsta, nežino, kiek sutinka atlyginti. Mano, kad penkis tÅ«kstančius eurų įmanoma atlyginti. Draudimas atlygintų 5000 Eur ir jis atlygintų 5000 Eur. IÅ¡ pradžių neigė kaltė, nes jam taip atrodė, buvo Å¡okas.

Mano, kad atsipraÅ¡ymas nieko nebÅ«tų pakeitęs, norėjo sulaukti bylos. Jam 22 metai, turi automechaniko specialybę. Negali vairuoti sunkiasvorių maÅ¡inų, nes neturi teisių. Dirbo pagal verslo liudijimÄ , buvo laisvai samdomas statybose. Darbo užmokestis – 400-500 Eur per mėnesį. AsmeniÅ¡kai iÅ¡ savo lėšų sutinka atlyginti 5000 Eur neturtinę žalÄ per metus laiko.Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. nurodė, kad jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, iÅ¡gėrė prie parduotuvės ir ėjo namo.

Apie 20 val. ėjo per pėsčiųjų perėja, kaltinamojo greitis buvo nemažas, buvo apie 2 (du) metrus likę pėsčiųjų perėjos pereiti. Po smÅ«gio buvo be sÄ monės. PažiÅ«rėjo į vienÄ ir į kitÄ pusę, nieko nebuvo. Po įvykio atsigavo ligoninėje. Kaltinamasis nebendravo su juo. Nesikreipė į draudimÄ , nes nežinojo. Darbo biržoje registruotas ir dabar. Skolinosi pinigų maistui ir vaistams. Kvitų nerašė, čekių nerinko. 2017 m. rugpjūčio 26 d. išėjo iÅ¡ ligoninės. Gulėjo ligoninėje Kaune ir Jurbarke.

Skausmai iÅ¡likę, judėjimo galimybės yra apribotos, judėti labai sunku. Nurodė, kad alkÅ«nę vėl reikės operuoti naujai, nes atsiranda vandenys. 2017 m. rugsėjo 18 d. į JurbarkÄ reikės važiuoti pas traumatologÄ . Neturtinė žala 15 000 Eur yra todėl, kad jam reikia iÅ¡gyventi, negauna jokių pajamų. Nei mamos, nei tėvo neturi, su broliu dviese gyvena, dirbti neturi galimybės. Dubuo sutrupėjęs, stuburo slankstelis yra pažeistas, kenčia skausmus. Abejoja, ar galės dar dirbti.

Iki įvykio dirbo nelegaliai, pajamos buvo apie 500-600 Eur į mėnesį. DeÅ¡inės kojos padarytos dvi operacijos, metalai sudėti. Stuburo slankstelis pasislinkęs, nes jo negalima judinti, gali pažeisti stuburo nervÄ . Buvo dvi deÅ¡inės kojos operacijos ir viena deÅ¡inės rankos alkÅ«nės operacija. Dubuo sutrupėjęs, dabar yra įtvarai. Negalėjo vaikščioti keturis mėnesius, buvo ant basono lovoje. Dabar be vaistų, be skausmo negali iÅ¡bÅ«ti nė vienos dienos. Pragulos buvo atsiradę ant kairės pusės. Dar laukia dvi kojos ir rankos operacijos.

Toks, koks buvo, jau niekada nebus. Nurodė, kad ieškinį turtinei žalai atlyginti pateiks tada, kai visi kvitai bus surinkti ir gydymas baigtas. Palaiko pilnai neturtinės žalos ieškinį. Teismo posėdžio metu liudytojas J. M. nurodė, kad byloje yra vienintelis vaizdo įrašas. Tokia buvo kokybė, nes buvo filmuota tamsoje. Apšvietimas truputį nuo lempos matosi, tai ne dienos įrašas. Įraše nėra viskas labai aišku. Kabinete darbinio kompiuterio monitoriuje pakankamai matėsi, kad ateina pėsčiasis, artėja prie perėjos.

Kiek pamena, matosi, kad tuo metu atvažiuoja automobilis. Asmuo lyg tÄ automobilį pastebi, lyg traukiasi į Å¡onÄ , atÅ¡oka, tada smÅ«gis. Po ko automobilis sustoja, įsijungia avarinį signalÄ , iÅ¡lipa vairuotojas. Vairuotojas pasilenkia prie priekinio deÅ¡inio automobilio kampo, kažkÄ ten žiÅ«ri, eina prie bagažinės. Matėsi, kad kažkoks daiktas pusiaukelėje tarp maÅ¡inos ir pėsčiųjų perėjos guli, tÄ daiktÄ vairuotojas su koja nuspiria į priekį prie automobilio. IÅ¡ automobilio vienas žmogus iÅ¡lipo.

Matėsi, kai atvažiavo tuo automobiliu, tai vienas priekinis artimųjų Å¡viesų žibintas nedega, tik gabaritas dega. Tas akivaizdžiai matėsi. Taip pat matėsi, kad žmogus ateina prie pėsčiųjų perėjos. Medžiagoje perėja buvo apÅ¡viesta tiek, kad artėjantis prie perėjos ir einantis žmogus matėsi. Vaizdo įraÅ¡as esantis byloje, toks ir yra. Jis vaizdo įraÅ¡Ä Å¾iÅ«rėjo kelis kartus, stabdė, sekundes surašė. Jis filmuotoje medžiagoje mato ateinantį žmogų, artėjantį automobilį.

Mano, kad jeigu būtų abi automobilio lempos degę, jis būtų geriau matęs, nes kada dešinys žibintas nedega, nėra nuokrypio į dešinę, tai gal dėl to artėjantį žmogų iš dešinės prasčiau matė.Specialisto išvadoje Nr. G125/2017 (10) nurodoma, kad V. A. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldriniai, kairės pusės 2 šonkaulio, nosies kaulų, skeveldriniai kairio gaktikaulio abiejų šakų, sėdynkaulio, dešinės gūžduobės priekinės sienos, sėdynkaulio, kryžkaulio krašto, dešinio alkūnkaulio, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio su panirimu lūžimai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje.

Remiantis medicinos dokumentų duomenimis, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti kokios tai atsikiÅ¡usios automobilio dalys, paveikus V. A., buvusio vertikalioje ar jai artimoje padėtyje, deÅ¡inę blauzdÄ , galimai iÅ¡ priekio ar Å¡ono. Po to kontaktuota su automobilio priekinėmis virÅ¡utinėmis dalimis dubeniu, deÅ¡ine ranka. Dėl kÅ«no persilenkimo gavosi stuburo kaklinės dalies slankstelio lūžimas, panirimas. Nosies kaulų lūžimas galėjo gautis tiek nuo poveikio automobilio dalimis, tiek kokiu tai pagrindu (kelio danga).

Tačiau tai nėra kategoriška. Sužalojimai galėjo gautis ir užduotyje nurodomu laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 61-62). Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad nustatyti sužalojimai į sunkių sveikatos sutrikdymų eilę nepatenka, nors jų yra ne vienas ir ne du. Kiek jam teko peržiūrėti vėliau pateiktus medicinos dokumentus, gydymas buvo tęsiamas iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. stacionare, o toliau ambulatorinis gydymas.

Toliau numatyta atlikti operacinį gydymÄ , negali pasakyti dėl ko, nes nėra nurodyta medicinos dokumentuose. Å iuo metu negali atsakyti, koks sveikatos sutrikdymo mastas Å¡iuo metu yra padarytas, koks bus ateityje. Reikėtų, kad asmuo atliktų gydymo eigÄ iki pabaigos, nes yra apsunkintas vaikščiojimas, o tik tada spręsti, koks sveikatos sutrikdymo mastas yra padarytas. Atlikęs nukentėjusiojo apžiÅ«rÄ , galėtų pasakyti, ar kas keičiasi. IÅ¡ tiesų asmuo bus gydomas traumatologijos skyriuje, pas savo Å¡eimos gydytojÄ , gali bÅ«ti nukreiptas į darbingumo ir neįgalumo nustatymo komisijÄ .

Tokia yra galimybė, nes vadovaujantis matytais dokumentais, matyti, kad yra užtrukęs kaulų gijimas. Reikia susipažinti su visa medicinos dokumentacija. Eksperto išvadoje Nr. G 313/2017 (10) nurodoma, kad V. A. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldriniai, besikomplikavę supūliavimu, kairės pusės 2 šonkaulio, nosies kaulų, skeveldriniai kairio gaktikaulio abiejų šakų, sėdynkaulio, dešinės gūžduobės priekinės sienos, sėdynkaulio, kryžkaulio krašto, dešinio alkūnkaulio, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio su panirimu lūžimai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje.

Pagal savo pobūdį minima sužalojimų visuma ar kiekvienas atskirai neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų. Šiuo metu, kaip nurodoma Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Marijampolės teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinio akte 2017 m. spalio 31 d. Nr. DL-3095, asmeniui nustatytas darbingumo lygis 40 (keturiasdešimt) procentų ir galioja nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d., tai yra vieneriems metams laiko. V.

A. yra gydymo stadijoje, į kÄ nurodo nustatyti kai kurie pakitimai – kaip nesugijęs, be konsolidacijos deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžimas, tam tikro laipsnio deÅ¡inio kelio sÄ nario, čiurnos sÄ nario kontraktÅ«ros, atsiradę gijimo stadijoje. Asmuo turi praeiti atitinkamÄ aktyvų gydymo, reabilitacijos kursÄ , kad bÅ«tų stabilizuota bÅ«klė. Todėl, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, sveikatos sutrikdymo mastas nėra keičiamas. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobÅ«džio sužalojimų (deÅ¡inio Å¡eivikaulio ir blauzdikaulio skeveldrinių, kairės pusės 2 Å¡onkaulio, nosies kaulų, skeveldrinių kairio gaktikaulio abiejų Å¡akų, sėdynkaulio, deÅ¡inės gūžduobės priekinės sienos, sėdynkaulio, kryžkaulio kraÅ¡to, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio su panirimu lūžimų, oro susikaupimo krÅ«tinplėvės ertmės kairėje pusėje) sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Sužalojimai yra susiję su eismo įvykiu, įvykusiu 2017 m vasario 13 d. Pateiktuose medicinos dokumentuose teismo medicinos duomenų, nurodančių į tai, kad V. A. iki 2017 m. vasario 13 d. sirgo osteoporoze, nenustatyta. 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliktose deÅ¡inio kelio sÄ nario, blauzdos kaulų rentgenogramose nurodoma, „bÅ«klė po blauzdikaulio proksimalinės dalies skeveldrinio lūžimo, IFA nuėmimo, bendrinė kaulų porozė, blauzdikaulio aÅ¡is tiese, konsolidacijos požymių nematyti“.

Bendrinę kaulų porozę vertinti kaip atskirÄ susirgimÄ negalima, nes paprastai, kaulų lūžgaliuose Å¡is požymis sutinkamas kaip traumos, sutrikusios kraujotakos, kaulo struktÅ«rinių elementų pasiÅ¡alinimo iÅ¡ kaulo dėl traumos padarinys (2 t., b. l. 65-69). N. V. A. byloje pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame prašė iÅ¡ atsakovų ADB „Gjensidige“ ir T. B. subsidiariai priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos. IÅ¡ atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 2326 Eur turtinės žalos.

IÅ¡ atsakovo ADB „Gjensidige“ nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. priteisti V. A. turtinę žalÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 279,20 Eur kas mėnesį. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad iki 2017 m. vasario 13 d. eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas, ieÅ¡kovas buvo sveikas ir darbingas, užsidirbdavo pajamų pragyvenimui. Po eismo įvykio patirtų sužalojimų jis tapo nedarbingas ir jam buvo mokama socialinė paÅ¡alpa po 102 Eur per mėnesį. Nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. spalio 31 d. jam iÅ¡mokėta 714 Eur.

BÅ«damas sveikas atsakovas, turėjo galimybę užsidirbti minimaliÄ mėnesinę algÄ , kuri yra 380 Eur per mėnesį. Tokiu bÅ«du per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. jis negalėdamas dirbti neteko 2326 Eur (3040 Eur -714 Eur = 2326 Eu)r pajamų ir patyrė žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovai. 2017 m. spalio 31 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius ieÅ¡kovui nustatė nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. darbingumo lygį 40 procentų bei pateikė iÅ¡vadÄ Nr. DPS-1706 dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų.

Susipažinus su iÅ¡vadoje pateiktais nurodymais akivaizdu, kad ieÅ¡kovas gyvendamas kaimo vietovėje praktiÅ¡kai neturės jokių galimybių susirasti darbÄ leidžiantį jam dirbti pagal jo sveikatos bÅ«klę. Atsižvelgiant į nurodytÄ bei į ieÅ¡kovo neįgalumÄ , Å akių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovui paskyrė Å¡alpos neįgalumo pensijÄ po 100,80 Eur mėnesiui. Akivaizdu, kad Å¡ios sumos neįgaliam ieÅ¡kovui tikrai nepakaks iÅ¡gyventi ir turėtų gauti bent minimaliÄ mėnesinę algÄ .

Todėl atsakingi asmenys dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. privalo mokėti po 279,20 Eur (380 Eur – 100,80 Eur = 279,20 Eur) kas mėnesį. Turtinę žalÄ ieÅ¡kovui privalo atlyginti transporto priemonės draudikas – atsakovas ADB „Gjensidige“. Taip pat ieÅ¡kinyje nurodoma, kad nusikaltimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo įvykdytas 2017 m. vasario 13 d. ir iki Å¡iol jis jaučia sužalojimo pasekmes, tai yra jam nuolat skauda sužalotas vietas, jis negali savarankiÅ¡kai judėti, atsirado baimės jausmas, tai yra jis nėra tokioje psichinėje bei fizinėje bÅ«klėje, tai yra sveikas, kokioje buvo iki sužalojimo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir pilnai įrodytas (2 t., b. l. 48-52).

Civiliniu atsakovu į procesÄ Ä¯traukta ADB „Gjensidige“ (1 t., b. l. 82). Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus byloje, kur nurodoma, kad 2017 m. vasario 13 d. eismo įvykio metu įmonėje ADB „Gjensidige“ buvo apdrausta transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. B. atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Civilinis atsakovas paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V.

A. į ADB „Gjensidige“ iki teisminio bylos narinėjimo pradžios dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, patirtos žalos faktÄ ir dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė, tai yra neiÅ¡naudojo ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, todėl ADB „Gjensidige“ neturėjo galimybės iki teisminio bylos nagrinėjimo pradžios įvertinti nukentėjusiojo patirtos žalos fakto bei iÅ¡mokėtinų draudimo iÅ¡mokų. Civilinis atsakovas nurodė, kad Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiÅ¡kusi pretenzijÄ atlyginti PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , kuri patirta apmokant nukentėjusiojo V.

A. gydymo iÅ¡laidas – 2839,20 Eur. Nurodyta suma gali bÅ«ti iÅ¡mokėta tik nustačius kaltinamojo T. B. civilinę atsakomybę dėl 2017 m. vasario 13 d. kelių eismo įvykio ir nesant kitų aplinkybių, Å¡alinančių draudiko pareigÄ atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ . Taigi teismui nustačius, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas ADB „Gjensidige“ apdraustos transporto priemonės vairuotojas, nurodyta suma bÅ«tų iÅ¡mokėta Kauno teritorinei ligonių kasai. IÅ¡analizavęs gautus nukentėjusiojo 2017 m. vasario 13 d. eismo įvykio metu patirtus sužalojimus patvirtinančius dokumentus, civilinis atsakovas paskaičiavo bei sutinka iÅ¡mokėti civiliniam ieÅ¡kovui 4000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti.

Tačiau nurodyta suma gali bÅ«ti iÅ¡mokėta tik nustačius kaltinamojo T. B. atsakomybę dėl eismo įvykio. Vadovaujantis turimais dokumentais, duomenų apie ilgalaikius, nepataisomus sveikatos sutrikimus, apie ilgai trunkantį gydymÄ , apie numatomas atlikti ateityje medicinines procedÅ«ras, apie tai, jog padaryti sužalojimai bÅ«tų sukėlę negrįžtamų pasekmių bei, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam emociniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų peraugę į mediciniÅ¡kai patvirtintus emocinius susirgimus, nesama.

Ä®vertinus visa tai, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti V. A. visos jo praÅ¡omos neturtinės žalos sumos. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių bei vadovaujantis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais, taip pat atsižvelgiant į nustatytÄ V. A. nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus civilinis atsakovas sutinka iÅ¡mokėti 4000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti, kuri yra pakankama, adekvati patirtai neturtinei žalai, visiÅ¡kai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, todėl pagrindo priteisti visÄ , civilinio ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti, nėra.

Taip pat atsakovai nurodė, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Vadovaujantis Å¡ia įstatymo nuostata bei susiformavusia teismų praktika, civiliniam ieÅ¡kovui V. A. pateikus ADB „Gjensidige“ patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius dokumentus, Å¡ie bus iÅ¡analizuoti, įvertinti bei apskaičiuota draudimo iÅ¡moka (1 t., b. l. 138-140).

Papildomai civilinis atsakovas paaiÅ¡kino, kad nesutinka dėl negautų pajamų priteisimo. Nors civilinis ieÅ¡kovas nurodė, kad jog turėjo galimybę užsidirbti minimaliÄ mėnesinę algÄ , tačiau nepateikė jokių įrodymų apie iki eismo įvykio gautas pajamas. Vien tik teigimas, kad civilinis ieÅ¡kovas turėjo galimybę užsidirbti minimaliÄ mėnesinę algÄ , neįrodo, kad jos tokias pajamas iki eismo įvykio gavo, ir tai negali bÅ«ti priežastis jam kompensuoti Å¡iuos nuostolius. PrieÅ¡ingai pateikta Å akių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 3 d. pažyma apie pajamas Nr. 15481, tai yra iÅ¡mokėtÄ socialinę paÅ¡alpÄ , įrodo, jog civilinis ieÅ¡kovas iki eismo įvykio nedirbo ir darbo užmokesčio ar kitų pajamų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais negavo, kitokiu atveju jam bÅ«tų mokėta ligos paÅ¡alpa.

Jokių konkrečių įrodymų apie gautas pajamas civilinis ieškovas nepateikė, taigi šis jo reikalavimas yra grindžiamas prielaidomis, hipotetiniais skaičiavimais ir neatitinka negautų pajamų realumo kriterijaus (2 t., b. l. 59-62). T. B. charakterizuojanti medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 94), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra (1 t., b. l. 96), neigiamai charakterizuojančios informacijos negauta (1 t., b. l. 98), nedirbantis (1 t., b. l. 100), administracine tvarka baustas penkis kartus (1 t., b. l. 102-104). T.

B. kaltę patvirtina jo pačio visiškas prisipažinimas ir kiti byloje surinkti įrodymai:2017 m. vasario 13 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kur nurodoma, kad Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate Šakių rajono policijos komisariate (toliau – Marijampolės AVPK Šakių RPK) gautas pranešimas, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas T. B. kliudė pėsčiųjų perėjoje ėjusį V. A. (1 t., b. l. 6); 2017 m. vasario 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, foto nuotraukos ir schema prie šio protokolo, kur aprašyta ir nufotografuota įvykio viena, surašyti kelio važiuojamosios dalies duomenys, ženklinimo linijos, pėsčiųjų perėja, kelio ženklai, transporto priemonės padėtis po eismo įvykio, kraujo dėmių buvimo vieta, automobilio apgadinimai, iš kurių matosi, kad pirminis kontaktas buvo beveik arti automobilio priekinės dalies viduriu (t. 1, b. l. 11-23); 2017 m. vasario 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad transporto priemonei „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas variklio dangtis, įlinkimas jo priekyje, nuo centrinės dalies link kairės pusės skilęs priekinis stiklas, skilimo pradžia stiklo centras.

Nurodoma, kad apÅ¡vietimo signalų prietaisų bÅ«klės gera, iÅ¡skyrus nedegė priekinis deÅ¡inės pusės ilgų Å¡viesų žibintas (1 t., b. l. 24-28);specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 1530/2017 (01), kurioje nurodoma, kad V. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,68 promilės etilo alkoholio (1 t. , b. l. 35); 2017 m. vasario 12 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad buvo pateikti nukentėjusiojo V. A. įvykio metu dėvėti rÅ«bai (1 t., b. l. 36-38). Paimti rÅ«bai buvo apžiÅ«rėti ir nufotografuoti (1 t., b. l. 39-41) bei grÄ Å¾inti savininkui (1 t., b. l. 42-44);2017 m. vasario 20 d. buvo gautas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ UAB „Gelvybė“, kurį peržiÅ«rėjus matyti užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 46-51);2017 m. balandžio 4 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, jog peržiÅ«rėjus UAB „Gelvybė“ priklausančios degalinės, esančios adresu:

Nemuno g. 63A, Kidulių kaime, Kidulių seniÅ«nijoje, Å akių rajone, esančios vaizdo kameros 2017 m. vasario 12 d. filmuotÄ medžiagÄ , joje matosi, kad degalinės vaizdo kamera, filmuoja iÅ¡ degalinės teritorijos, nuo dujų kolonėlės pagrindinio kelio PilviÅ¡kiai-Å akiai-Jurbarkas kryptimi, matosi minėtas kelias ir pėsčiųjų perėjÄ Å¾ymintis kelio ženklas. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad 20:00:55 val., kairėje kelio PilviÅ¡kiai-Å akiai-Jurbarkas pusėje, ties pėsčiųjų perėjÄ Å¾yminčiu kelio ženklu pasirodo žmogus, kuris žengia į pėsčiųjų perėjÄ ir pradeda eiti per gatvę, tuo metu jį apÅ¡viečia automobilio Å¡viesos, 20:00:58 val.

žmogus pamatęs į jį važiuojantį automobilį Å¡okÄ keletÄ Å¾ingsnių atgal ir 20:00:59 val. jį kliudo automobilis, kuris staigiai stabdo, matosi, kad automobiliui nuvažiuojant nuo susidÅ«rimo vietos ant kelio važiuojamosios dalies nukrenta kažkoks objektas, automobilis kiek pavažiuoja ir sustoja. Matosi, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ Å¡io automobilio deÅ¡inėje pusėje dega tik gabaritinis priekinis žibintas. 20:01:08 val. įsijungia sustojusio automobilio avarinės Å¡viesos, 20:01:12 val. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipa vairuotojas, kuris eina link automobilio priekio, po to grįžta link automobilio galo, atsisuka ir vėl grįžta prie priekio, eidamas rankoje laiko kažkÄ Å¡viečiančio, galimai mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , apžiÅ«ri automobilio priekį ir 20:01:43 val. atsitupia prie priekinio deÅ¡inio kampo, kur galimai guli numuÅ¡tas žmogus ir kažkÄ Å¡viesdamas žiÅ«ri. 20:01:49 val. vairuotojas atsistoja, kiek pastovėjęs vėl pasilenkia, žiÅ«ri, deda prie ausies telefonÄ ir galimai kalbėdamas vaikÅ¡to, o 20:02:59 val. vėl pasilenkia prie galimai gulinčio žmogaus, taip bÅ«na iki 20:03:28 val., po to eina link automobilio galo ir atsidaręs jo bagažinę kažkÄ veikia, po to vėl eina link žmogaus, visÄ laikÄ kalba telefonu, vaikÅ¡tinėja.

Pro Å¡alį važiuoja automobiliai, tačiau nei vienas jų nesustoja, automobilių Å¡viesos pusiaukelėje tarp automobilio galo ir pėsčiųjų perėjos apÅ¡viečia kažkokį gulintį objektÄ , galimai tÄ patį, kuris nukrito susidÅ«rimo metu. Vairuotojas, pamatęs šį objektÄ Â 20:05:09 val. prie jo prieina ir kalbėdamas telefonu, kaire koja tÄ objektÄ per kelis kartus nuspiria iki automobilio galo, o po to nuspiria pro automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ Â iki jo priekio, kur galimai yra numuÅ¡tas žmogus (1 t. b. l. 49).

Dėl įrodymų vertinimo Bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti kaltinimÄ (2 t., b.l. 80), nurodydamas, kad pirminiame kaltinime padaryta techninė klaida ir netiksliai nurodyta eismo įvykio data. Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad eismo įvykis įvyko 2017 m. vasario 12 d. (1 t., b.l. 1, 6-20), tad pirminis kaltinimas tikslintinas, nurodant nusikaltimo padarymo datÄ 2017 m. vasario 12 d. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad T. B. vairuodamas transporto priemonę padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V.

A. sveikata. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs Å¡iÄ veikÄ , nurodė veikos aplinkybes, pripažino, kad galimai dėl prasto apÅ¡vietimo nepastebėjo nukentėjusiojo ėjusio per pėsčiųjų perėjÄ , jį kliudė ir partrenkė. N. V. A. taip pat patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Ekspertizės akte nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių.

Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad T. B. nepastebėjo per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusio žmogaus ir jį partrenkė. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatant, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga bÅ«tina nustatyti ar konkrečioje situacijoje jis turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. IÅ¡ bylos duomenų galima daryti iÅ¡vada, kad jei T. B. bÅ«tų buvęs atidesnis ir atsargesnis važiuodamas per pėsčiųjų perėjÄ , bÅ«tų galėjęs pamatyti pėsčiÄ jį ir turėjęs galimybę laiku sustabdyti automobilį iki atsiradusios kliÅ«ties kelyje.

Taigi, konstatuota, kad T. B. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad T. B. veiksmai buvo sÄ lyga atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padarytas nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas. Inkriminuojant BK 281 straipsnį taip pat bÅ«tina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali bÅ«ti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi tokių padarinių iÅ¡vengti. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad Å¡iomis aplinkybėmis jie nekils.

Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad T. B. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi iÅ¡vengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabÅ«diÅ¡kas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padarinių atsiradimui.

Ä®vertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad T. B. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, kurios metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, T. B. teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų.Dėl bausmės skyrimoTeisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo T. B. advokatas atsiėmė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , motyvuodamas tuo, kad teismo procese nepavyko susitarti dėl žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, į tai, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, apibÅ«dinančioms nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ :

a) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

b) jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir c) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir d) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å ios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nei kaltinamasis, nei draudimo bendrovė net iÅ¡ dalies neatlygino padarytos žalos. Nors nukentėjusysis gydėsi ilgÄ laikÄ , ne kartÄ gulėjo ligoninėje, buvo atlikta ne viena operacija, kas akivaizdžiai leidžia suprasti, kad jis patyrė žalÄ .

Tuo tarpu kaltinamasis per beveik metu laiku nesiėmė jokių priemonių bent minimaliai padėti nukentėjusiajam ir sumažinti jo patiriamas iÅ¡laidas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nėra atlyginta žala, bei į tai, kad praÅ¡ymas dėl laidavimo bylos nagrinėjimo metu buvo atsiimtas, teismas dėl kaltinamojo T. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ toliau nepasisako. Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų.

Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formÄ ir rūšį – formali nusikaltimo sudėtis, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iÅ¡ neatsakingo požiÅ«rio į eismo saugumÄ , nusikalstamos veikos stadijÄ â€“ veika baigta, į kaltininko asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, pinigines baudas sumokėjęs, nevedęs, nedirbantis, tačiau planuoja artimiausiu metu įsidarbinti, yra jauno, darbingo amžiaus, turintis mechaniko iÅ¡silavinimÄ , gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 96), į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys yra – bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 55 straipsnyje nurodoma, kad pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - piniginė bauda.Inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje nėra nurodytos baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytÄ dydį.

Å iame straipsnyje nurodoma, jog už neatsargius nusikaltimus skirtina bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. B. paskyrus 60 MGL (2259,60 Eur) baudÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo Nagrinėjamoje byloje įstatymas numato galimybę kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nes kaltinamasis, naudodamasis Å¡ia teise, padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnyje nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi Å¡iomis teisėmis jis padaręs nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

T. B. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, nusikaltimas įvyko dėl paties kaltinamojo netinkamai įvertintų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo jis būtų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Anksčiau paskirtos nuobaudos buvo paskirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nepriskirtini šiurkštiems pažeidimams, paskirtas pinigines baudas sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir buvo sutrikdyta žmogaus sveikata, nebuvo jo ankstesnio gyvenimo bÅ«do ir elgesio pasekmė, ir netaikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones.Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė T.

B. ir Å¡iomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių N. V. A. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2326 Eur turtinės žalos atlyginimo ir periodinių iÅ¡mokų nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. mokamų po 279,20 Eur kas mėnesį priteisimo iÅ¡ atsakovo ADB „Gjensidige“ bei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo subsidariai iÅ¡ atsakovų ADB „Gjensidige“ ir kaltinamojo T.

B. (2 t. b. l. 48-52).Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Nukentėjusiojo V. A. patikslintas civilinis ieÅ¡kinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. B. vairuodamas automobilį,               t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. A. sveikata. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartyje Nr. 2K-108/2007 nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatas turtinė žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai.

Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens veiksmai. Å ie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nevykdymo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prašė priteisti negautas pajamas, kaip dėl nusikalstamos veikos prarastÄ minimalų darbo užmokestį. IeÅ¡kinyje nurodė, kad po eismo įvykio jis tapo nedarbingas ir jam buvo mokama socialinė paÅ¡alpa po 102 Eur per mėnesį.

Nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. spalio 31 d. jam iÅ¡mokėta 714 Eur. BÅ«damas sveikas atsakovas, turėjo galimybę užsidirbti minimaliÄ mėnesinę algÄ , kuri yra 380 Eur per mėnesį. Tokiu bÅ«du per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. jis negalėdamas dirbti neteko 2326 Eur (3040 Eur -714 Eur = 2326 Eur pajamų ir patyrė žalÄ . Kadangi nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. jam nustatytas darbingumo lygis 40 procentų, Å akių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovui paskyrė Å¡alpos neįgalumo pensijÄ po 100,80 Eur mėnesiui, todėl ieÅ¡kovas mano, kad dėl padarytos žalos atsakingi asmenys nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. privalo mokėti jam po 279,20 Eur (380 Eur – 100,80 Eur = 279,20 Eur) kas mėnesį.Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

Žala nėra preziumuojama, todėl žalÄ ir jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė. Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013).Nors nukentėjusysis V.

A. prašė priteisti minimalias pajamas, kurios galimai bÅ«tų gautos, jei nebÅ«tų atsakovo atlikti prieÅ¡ingi teisei veiksmai – nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog iki patirto sužalojimo jis realiai gavo arba realiai galėjo gauti minimalias pajamas. Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis realiai turėjo darbÄ , jog dėl patirtų sužalojimų jis jo neteko arba negalėjo dirbti ir pan.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis nurodė, kad jis dirbo nelegaliai ir gaudavo apie 500-600 Eur per mėnesį, tačiau jokių patvirtinančių duomenų nepateikė. Minėta, kad negautos pajamos turi bÅ«ti ne spėjamos, o realiai galimos. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimÄ dėl negautų pajamų, teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Atitinkamai, jei asmuo bÅ«tų turėjęs pajamų, taip pat bÅ«tų mokėjęs mokesčius valstybei, jam Å¡iuo metu mokama netekto darbingumo socialinė iÅ¡moka bÅ«tų skaičiuojama pagal buvusias pajamas, tad jos dydis bÅ«tų kitoks.

Negalima preziumuoti, jog asmuo bÅ«damas sveikas, galimai gautų jo nurodomo dydžio pajamas. Tai, negali bÅ«ti laikoma preziumuojamu faktu, kurio nereikia įrodinėti. Nes net ir Å¡ios bylos aplinkybės parodo, kad ne visais atvejais sveikas žmogus turi galimybę gauti minimalų atlyginimÄ . Tai, kad asmuo galimai gaudamas neoficialias pajamas, nemokėdavo valstybės nustatytų mokesčių, nesiėmė priemonių užtikrinti savo socialinių garantijų, leidžia konstatuoti, jog asmuo pats prisiėmė rizikÄ negauti socialinių garantijų, kurios yra skiriamos dirbantiems ir nustatytus mokesčius mokantiems asmenims. Šioje nagrinėjamoje byloje todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kinys yra neįrodytas, o pati pajamų uždirbimo galimybė tėra hipotetinė, o ne pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis.

Ieškovo paskaičiuotos negautos pajamos yra tik tikėtinos, o ne realios, nes nėra pateikta jokių jų praradimo įrodymų. Pačios žalos (uždirbamų pajamų netekimo) kilimo faktas nėra įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys dėl 2326 Eur turtinės žalos atlyginimo ir periodinių išmokų nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. mokamų po 279,20 Eur kas mėnesį priteisimo, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-551/2013). Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo T. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V.

A. padaryti kÅ«no sužalojimai, ko pasėkoje, nukentėjusiojo sveikata buvusi sutrikdyta nesunkiai. N. V. A. nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė didelį skausmÄ tiek paties įvykio metu, tiek po įvykio patirtais nepatogumais, tiek dėl dabartinės sveikatos bÅ«klės, tiek dėl sveikatos bÅ«klės ateityje, kilusiais nepatogumais, iÅ¡gyvenimus, buvo visiÅ¡kai apribotos galimybės dirbti, privalėjo praÅ¡yti kitų asmenų pagalbos, skolintis pinigų gydymui. Vertinant nukentėjusiajam padarytus kÅ«no sužalojimus, jų kiekį, lokalizacijÄ , konstatuotina, jog dėl patirtų kÅ«no sužalojimų nukentėjusysis V.

A. neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ ir patyrė jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio. Tai suponuoja nukentėjusįjį patyrus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , neigiamÄ emocinę bÅ«senÄ . Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis Å¡iuo atveju dėl patirtų sužalojimų patyrė tokios apimties pasekmių, kurios turi lemiamÄ Ä¯takÄ nukentėjusiojo visuomeninei, kasdienei veiklai, dėl kurių itin ženkliai pablogėjo jo gyvenimo bÅ«das. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismas atsižvelgia ir į tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma.

Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala, nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sÄ moningai sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.Vertinant tai kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į susiformavusiÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2009) ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog Å¡iuo atveju nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir priteisti nukentėjusiojo V.

A. įvardintÄ 15 000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlygini nėra pagrindų, todėl Å¡i praÅ¡oma priteisti suma laikytina per didele. Mažinant pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos dydį, turint omenyje, jog veika padaryta neatsargia kaltės forma, taip pat atsižvelgiant į turtinę kaltinamojo padėtį, kaltinamojo asmenybę, tuo pačiu ir nukentėjusiajam kilusius padarinius – padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam V.

A. priteistina 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymÄ sÄ lygoja ir Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, bÅ«tinybė atsižvelgti į visuomenės interesÄ , iÅ¡laikyti tam tikrÄ nukentėjusiojo asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ .Kadangi T. B. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu.

Å io straipsnio 1 dalis nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad nukentėjusiajam V.

A. priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ kaltinamojo T. B.. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio pagrindu civiliniam ieÅ¡kovui V.

A. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieÅ¡kovÄ 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų (1 t., b. l. 127). Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 12 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, Nr. NTP-7-9932, pagal kuriÄ teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ V. A. valstybės patirtas iÅ¡laidas sudaro - 204,94 Eur advokato užmokestis (2 t., b. l. 31).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieÅ¡kovo V. A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies – 22 procentai (dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ patenkinta 67 proc. - iÅ¡ praÅ¡omų 15 000 Eur priteista 10 000 Eur, dėl reikalavimų priteisti 2326 Eur turtinės žalos – 0 proc. ir dėl reikalavimų priteisti periodines iÅ¡mokas mokamas po 279,20 Eur kas mėnesį – 0 proc.), iÅ¡ civilinių atsakovų T.

B. ir ADB „Gjensidige“ lygiomis dalimis priteistina 45,08 Eur suma (204,94 x 22 proc. = 45,08 Eur), tai yra po 22,54 Eur, į valstybės biudžetÄ .Teismas, vadovaudamasis BPK 303-307 straipsniais n u s p r e n d ž i a : T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudÄ .Nukentėjusiojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, nukentėjusiojo V.

A. naudai priteisti 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos.Nukentėjusiojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo V. A. naudai priteisti 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos.Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, atmesti.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, po 22,54 Eur (dvideÅ¡imt du eurus penkiasdeÅ¡imt keturis centus), už advokato pagalbÄ , pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«muose.

Teisėja                                                                                                                        Judita Sungailaitė