2025-10-08 Nr. AB-16313-3-64-3-01547-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-964-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01547-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo); 3) dėl įstatyme numatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo išaiškinimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str.).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui jau 2025 m. kovo 31 d. buvo žinoma apie Raštą, kadangi jis 2025 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą, ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025), ir konstatavo, kad, pareiškėjui nenurodžius jokių svarbių priežasčių ir nepateikus tokias priežastis galinčių patvirtinti įrodymų, jo pareiškimą (skundą) atsisakytina priimti, kaip paduotą praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės, priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad tinkamai kreiptis į teismą jam sutrukdė force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybės, kurių jis negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti, išvengti, pašalinti ir užkirsti joms kelią.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), nustatęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti šį terminą. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą (skundą).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Raštą, įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI3-12364-505/2025, Nr. eI3-12880-631/2025, Nr. eI3-13139-809/2025, Nr. eI3-13232-952/2025 ir kt.). Pareiškimuose (skunduose) buvo nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir šioje byloje paduotame pareiškime (skunde). Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025; 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-715-1047/2025; 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-725-1188/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-743-1047/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas, nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą ginčyti Raštą. Pažymėtina, kad šioje byloje paduotame atskirajame skunde nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir atskiruosiuose skunduose, kurie buvo išnagrinėti minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.

Taigi dėl pareiškėjo analogiško pareiškimo (skundo) reikalavimų nepriimtinumo ir dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ginčyti Raštą praleidimo, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pareiškėjas nenurodo jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi įsiteisėjusiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nurodytais argumentais ir jų šioje nutartyje nekartodama, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), ir dėl šios priežasties atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą.

Dėl pareiškėjo šioje byloje suformuluotų procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį netenkinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra detaliai pasisakęs, nagrinėdamas tapačius pareiškėjo atskiruosius skundus pirmiau nurodytose nutartyse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl šie prašymai netenkinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė