729aa89d-ecef-47a1-bedc-69a1f2e693dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-2514-484/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00646-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 24.7; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS” filialÄ , skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Å .

Å .) dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS” filialÄ (toliau – pareiÅ¡kėja), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė) 9 348,00 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 14,75 Eur už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymÄ bei 724 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2019 m. liepos 13 d. Å . Å . (toliau – Draudėjas) su „If P&C Insurance AS” sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija TPA Nr. (duomenys neskelbtini). Å ia draudimo sutartimi buvo apdraustas automobilis V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2017 (toliau – ir Automobilis).

Draudėjui 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 16 val. atėjus į prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini) esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę, kurioje buvo palikęs Automobilį, jis pamatė, kad ant Automobilio yra užvirtusi medžio dalis, automobilis stipriai apgadintas. Apie įvykį buvo informuota policija. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 30 d. informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog 2019 m. rugpjūčio 9 d. prie (duomenys neskelbtini) medis (gluosnis), dėl kurio lūžusios Å¡akos buvo apgadinti keli automobiliai, faktiÅ¡kai auga (duomenys neskelbtini) skvero teritorijoje, nors realiai gali atrodyti, jog tai yra (duomenys neskelbtini) naudojama teritorija.

Atsakovė taip pat nurodė, jog nėra tiksliai aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių lūžo medžio Å¡aka – ar dėl to, kad jis buvo neprižiÅ«rimas, ar dėl nenugalimos jėgos, pavyzdžiui, dėl stipraus vėjo poveikio. PareiÅ¡kėjos užsakymu UAB „Finance property“ apžiÅ«rėjo Automobilį, įvertino sugadinimus bei sudarė remonto sÄ matÄ , pagal kuriÄ automobilio atstatymo į iki įvykio buvusiÄ padėtį darbai kainuotų 13 091,14 Eur su PVM. UAB „Finance property“ įvertino automobilio rinkos vertę iki įvykio ir nustatė, kad automobilio rinkos vertė buvo apie 16 600 Eur.

Sugadinto automobilio liekanų vertė remiantis evgauto.lt aukciono ataskaita yra 7 108 Eur (aukščiausia pasiÅ«lyta kaina). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad automobilio rinkos vertės ir jo liekanų skirtumas (16 600-7 108 = 9 492) yra mažesnis už numatomÄ automobilio remonto kainÄ (13 091,14 Eur), tapo akivaizdu, kad automobilį remontuoti netikslinga, o Draudėjo patirta žala sudaro 9 492,00 Eur. PareiÅ¡kėja 2019 m. rugpjūčio 28 d. Draudėjui iÅ¡mokėjo 9 348,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (9 492,00 Eur – 144,00 iÅ¡skaita).

PareiÅ¡kėja teigia, jog iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį (LR Civilinio kodekso (toliau - CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.50 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡iuo atveju už žalÄ atsakingas asmuo yra atsakovė. Å iÄ pozicijÄ pareiÅ¡kėja grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodydama, kad pagal galiojančius teisės aktus Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Kadangi atsakovė yra atsakinga už ant automobilio nukritusio medžio priežiÅ«ros organizavimÄ , ji pažeidė nustatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl, pareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus. Papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės 2019 m. gruodžio 30 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta aplinkybe, jog galimai medžio Å¡aka lūžo dėl nenugalimos jėgos. Remdamasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. sausio 8 d. pažyma Nr. (5.58-10)-B8-221, pareiÅ¡kėja tvirtina, kad įvykio dienÄ vėjo greitis nebuvo toks, dėl kurio galėtų lūžti nesupuvę ar nepažeisti medžiai ar jų storos Å¡akos, todėl vėjas negali bÅ«ti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio Å¡akos nulūžimÄ , ir vertinamas kaip nenugalima jėga, atleidžianti atsakovę nuo atsakomybės. Pažymėjo, kad remiantis CK 6.253 straipsnio 2 dalimi, nenugalima jėga yra neiÅ¡vengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaÅ¡alinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti numatytos.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus tokio stiprumo vėjas nėra laikytinas force majeure, todėl savaime neÅ¡alina atsakovės atsakomybės. Teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog žalos kilimÄ , medžio Å¡akai užvirtus ant Automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiÅ¡kiniai, o ne atsakovės veiksmai – netinkama medžio priežiÅ«ra.

Draudėjams nėra ir negali bÅ«ti taikomi didesnio rÅ«pestingumo ir apdairumo standartai, todėl iÅ¡ jo negalėjo bÅ«ti reikalaujama įvertinti medžio keliamÄ pavojų ir / ar jo laipsnį. Akcentavo, kad Lietuvos teismų praktikoje bylose dėl žalos, padarytos nulaužtų ar iÅ¡verstų medžių, 24,5 m/s nevirÅ¡ijantis vėjas nepripažįstamas nenugalima jėga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-433-629/2019, eA-1333-624/2017). Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ arba sumažinti atlygintinus nuostolius Atsakovė atsiliepime į skundÄ teigia, kad pareiÅ¡kėja nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalÄ , ji vieÅ¡ojo administravimo srityje neatliko.

Tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nėra pažeidusi jokių teisės aktų nuostatų. Pažymėjo, kad atsakovės kildinama atsakomybė gali bÅ«ti vertinama tik vieÅ¡ojo administravimo kontekste. Atsakovės teigimu, atsakomybė už teisės aktų netinkamÄ vykdymÄ atsirastų, jeigu valdžios institucijų darbuotojai nevykdytų jiems skirtų pareigų, tačiau skunde nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų faktÄ , jog bÅ«tent dėl Vilniaus miesto savivaldybės veikimo/neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktÄ , želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas deÅ¡imt metų. Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų bÅ«ti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų bÅ«ti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitÄ laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti Å¡iuos darbus ir kt.

Pažymėjo, kad atsakovė savo pareigÄ , kiek leidžia objektyvios aplinkybės (žmogiÅ¡kieji iÅ¡tekliai ir finansiniai resursai), vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Nurodė, kad skunde minimo medžio inventorizacija buvo atlikta 2016 m. liepos 1 d., jos metu nustatyta, kad baltojo gluosnio bÅ«klė patenkinama ir papildomas tvarkymas nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo medis buvo sveikas, nebuvo galimybės įtarti, kad jis galėtų kelti pavojų.

Atsakovės duomenimis iki skunde minimo įvykio niekas nesikreipė į jÄ dėl minėto galimai avarinio medžio, todėl leidimas medžio tvarkymui taip pat iÅ¡duotas nebuvo. Dėl praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio atsakovė nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų skaičiavimų nėra aiÅ¡ku, kokia buvo automobilio bÅ«klė iki ant jo užvirstant medžiui, todėl nesant minėtų įrodymų, pareiÅ¡kėjos pateikti automobilio vertės skaičiavimai negali bÅ«ti laikomi tiksliais ir objektyviais nurodytai žalai pagrįsti.

Pažymi, kad nuostoliai turi bÅ«ti realÅ«s, atitikti protingumo ir teisingumo principus. Å iuo atveju, pasak atsakovės, pareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė tik transporto priemonės apžiÅ«ros aktÄ , kuriame yra iÅ¡vardinti konkretÅ«s transporto priemonės apgadinimai, tačiau nėra nurodoma, koks galimai patirtos žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad nebuvo atlikti visi privalomieji veiksmai, numatyti Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d.

įsakymu Nr. 101, 26 punkte ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakyme Nr. 120 siekiant nustatyti objektyvų žalos dydį. Dėl šių priežasčių atsakovė mano, kad pareiškėja nepagrindė reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, todėl remdamasi CK 6.251 straipsnio 2 dalimi atsakovė prašo jį sumažinti. Pažymėjo, kad pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teigia, kad skundo prieduose nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie įrodytų, jog yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Taip pat nurodo, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti įvertinamas ir automobilio savininko elgesys. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų, draudėjo automobilis stovėjo tiesiogiai po medžiais. BÅ«tent transporto valdytojas priėmė sprendimÄ (taip prisiimdamas ir visÄ rizikÄ ) įvykio dienÄ , pučiant stipriam vėjui (įvykio metu nustatyta net 17 m/s), kurio stiprumas pagal Boforto skalę yra vertinamas net 8 balais – beveik audra – pastatyti transporto priemonę tokioje vietoje, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek transporto priemonės saugumui.

Žala nebÅ«tų atsiradusi, jei transporto priemonės valdytojas bÅ«tų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai, todėl tokie transporto priemonės valdytojo veiksmai turi bÅ«ti traktuojami kaip didelis neatsargumas, o tai yra priežastis sumažinti reikalavimÄ atlyginti žalÄ arba atmesti šį reikalavimÄ . Atsakovės manymu, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad remiantis pareiÅ¡kėjos pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 8 d. pažyma, pareiÅ¡kėjos nurodomÄ Ä¯vykio dienÄ â€“ 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.00 val., Vilniuje, buvo užfiksuotas stipriausias vėjo stiprumo taÅ¡kas (bÅ«tent nutikusio įvykio metu vėjo greitis siekė net 17 m/s), dėl ko galimai ir lūžo medis.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad turi bÅ«ti taikomos LR CK 6.253 straipsnio nuostatos ir ji iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai atleista nuo civilinės atsakomybės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Å . Å . atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu pagal CK 6.1015 straipsnį, priteisimo. Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Å . Å . (toliau – ir Draudėjas) ir „If P&C Insurance AS” (toliau – ir Draudimo bendrovė) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija TPA Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 12 d. buvo apdraustas automobilis V.

T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2017. Draudimo bendrovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. gavo praneÅ¡imÄ , kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. 16 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini) ant automobilio V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvirto medis. Apie šį įvykį taip pat praneÅ¡ta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui, kuris 2019 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu Nr. 10-S-55185 Å .

Å . nesutarimus dėl apgadinto automobilio pasiÅ«lė spręsti abipusio susitarimo su Vilniaus miesto savivaldybe bÅ«du. Draudimo bendrovė 2019 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , informuodama, kad „If P&C Insurance AS” filialas iÅ¡mokėdamas 9 348 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , atlygino Draudėjui žalÄ , kuriÄ jis patyrė dėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. užvirtusio medžio, ir įgijo regreso teisę Draudėjui atlygintÄ pinigų sumÄ susigrÄ Å¾inti iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėja prašė atsakovės nurodytÄ sumÄ per 7 dienas pervesti į pareiÅ¡kėjos filialo sÄ skaitÄ banke. PareiÅ¡kėja 2019 m. gruodžio 27 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į atsakovę dėl informacijos, kieno ir kokiu pagrindu valdomame sklype augo nulūžęs medis, taip pat nurodyti, kas atsakingas už želdinius tame sklype. Atsakovės atsakingas asmuo elektroniniu paÅ¡tu 2019 m. gruodžio 30 d. iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjai atsakymÄ , kuriame nurodė, kad medis, dėl kurio 209 m. rugpjūčio 9 d. buvo apgadinti keli automobiliai, faktiÅ¡kai auga (duomenys neskelbtini) skvero teritorijoje, nors realiai gali atrodyti, jog tai (duomenys neskelbtini) naudojama teritorija, kadangi Å¡iuo metu yra aptvertas didesnis plotas, už sklypo ribų.

Taip pat atsakovė pranešė, kad nukentėjusių automobilių savininkams buvo parengti ir išsiųsti Želdynų skyriaus raštai, kuriuose informuojama, jog atliktos inventorizacijos duomenimis minimas gluosnis prie (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės buvo patenkinamos būklės, joks tvarkymas jam nebuvo numatytas. Taip pat nėra tiksliai aišku, dėl kokių priežasčių lūžo medžio šaka – ar dėl to, kad jis buvo neprižiūrimas, ar dėl nenugalimos jėgos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovė nurodė nesutinkanti kompensuoti automobilio remonto darbų. Atsakovei nepatenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimo, pareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į teismÄ . CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ) 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Atitinkamai, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011). Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010). Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines nuostatas, byloje turi bÅ«ti vertinamas savivaldybės veiksmų (neveikimo) teisėtumas Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis ant Automobilio nuvirto 2019 m. rugpjūčio 9 d. bei kad nuvirtęs medis augo Vilniaus miesto savivaldybės prižiÅ«rimoje teritorijoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ , tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines).

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinę bÅ«klę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų bÅ«klę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti, teikti informacijÄ apie želdynų ir želdinių, aplinkos bÅ«klę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas.

Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys). PateiktÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯vertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad savivaldybės turi pareigÄ vykdyti želdynų ir želdinių stebėsenÄ , inter alia (lot. be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę (gyvybinę funkcijÄ ). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigÄ dėl želdinių fiziologinės bÅ«klės ir tokia pareiga turi bÅ«ti vykdoma (LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012;

LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , želdynų kÅ«rimÄ ir naujų želdinių veisimÄ , želdynų tvarkymo ir kÅ«rimo projektų rengimÄ , derina juos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintose Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ra apima tokius darbus, kaip medžių ir krÅ«mų laistymÄ ir tręšimÄ , dirvožemio purenimÄ ir mulčiavimÄ , medžių ir krÅ«mų Å¡iltinimÄ , genėjimÄ ir kitus priežiÅ«ros darbus (1 punktas).

Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės, kurioms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiÅ«ros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos paÅ¡alinti (3 ir 44 punktai) (LVAT 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011). Taigi, aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydama jų bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad jos teritorijoje Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo augęs medis (gluosnis) nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Atsakovė praÅ¡o skunde įvertinti ir Automobilio valdytojo veiksmus. Teigia, kad palikdamas automobilį nesaugiu atstumu nuo medžio, jis turėjo numatyti, jog medis dėl stipraus vėjo gali nugriÅ«ti ir, elgdamasis, kaip rÅ«pestingas ir atsakingas asmuo, nepalikti automobilio Å¡alia medžio. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad dėl Automobilio apgadinimo yra kaltas pats jo valdytojas. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai nepatvirtina pagrindo Automobilio naudotojui taikyti didesnio rÅ«pestingumo standartÄ , kuris paprastai taikomas profesionalia veikla užsiimantiems subjektams, ir neįrodo, kad asmuo, pastatęs automobilį Å¡alia medžio, turėjo suvokti medžio keliamÄ pavojų ir jo laipsnį, todėl atsakovės su tuo susiję argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, o medis buvo visiÅ¡kai sveikas, todėl atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Ä® bylÄ pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. sausio 8 d. pažymoje Nr. (5.58-10)-B8-221 nurodoma, kad Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2019 m. rugpjūčio 9 d. 16 val. didžiausias vėjo greitis buvo 17 m/s. Remiantis vieÅ¡ai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama ir Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siÅ«buoja medžiai, eiti prieÅ¡ vėjÄ sunku.

Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos Å¡akos. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sÄ lygos apraÅ¡omos taip: lūžta kai kurios medžių Å¡akos ir kai kurie maži medeliai linguoja, iÅ¡verčiami statybos/laikinieji ženklai ir užtvaros. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog pagal Å¡iÄ vėjų skalę medžiai lūžta tik esant Å¡tormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir iÅ¡raunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sÄ lygos) (vėjo įtakos medžio nuvirtimui aspektu žr. pvz.

LVAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2765-12; LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013; LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012). IÅ¡ įvykio vietos nuotraukų matyti, kad ant automobilių, įskaitant ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantį automobilį, yra užkritusi didelė, stora medžio Å¡aka. Kaip minėta, esant 17 m/s vėjo stiprumui, medžiai siÅ«buoja, o nuo 17,2-20,7 m/s lūžta plonos jų Å¡akos, todėl Å¡iuo atveju vėjas negali bÅ«ti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs tokio dydžio medžio Å¡akos nulūžimÄ .

Å iuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad Vilniuje, Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo ar prie aplinkinių namų, 2019 m. rugpjūčio 9 d. (tiek prieÅ¡ draudiminį įvykį, tiek po draudiminio įvykio) bÅ«tų lūžę kiti medžiai, bÅ«tų nuplėštos čerpės nuo stogų, kad bÅ«tų galima teigti, kad vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta hidrometeorologijos tarnybos pažymose. Be to, iÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog aplink įvykio vietÄ augę medžiai nebuvo iÅ¡virtę ar stipriai aplaužyti, kas rodo, jog vėjas esant Å¡ios bylos faktinėms aplinkybėms negali bÅ«ti vertinamas kaip nenugalima jėga.

Papildomai pažymėtina, jog vienas iÅ¡ nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, Å¡alis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje L. Å . v. UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali bÅ«ti laikomas nenugalima jėga per se (lot. savaime), nes jo faktÄ galima protingai numanyti ir tam pasiruoÅ¡ti.

Pažymėtina, kad vėjas nenugalima jėga gali bÅ«ti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebÅ«dingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sÄ lygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Lietuvos klimatinės sÄ lygos yra tokios, jog bÅ«na vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama.

Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių bÅ«klės įvertinimo ir, jei reikia, jų paÅ¡alinimo, turėtų įvertinti ir Å¡ias aplinkybes. Pažymėtina, jog įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka bÅ«tent atsakovei. Byloje nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad kilusio vėjo stiprumas, kilimas ar mastas buvo toks neįprastai didelis bei nebÅ«dingas įvykio vietos geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sÄ lygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr.

LVAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2768/2012). Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, kad minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo medis buvo visiškai sveikas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad 2016 m. liepos 1 d. inventorizacijos metu baltojo gluosnio būklė šalia (duomenys neskelbtini) patenkinama ir papildomas tvarkymas nebuvo reikalingas, nepatvirtina fakto, jog būtent 2019 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams po inventorizacijos, ginčo medis buvo sveikas.

Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad lūžo stora medžio Å¡aka. Nustačius, kad tam įtakos negalėjo turėti vien tik meteorologinės sÄ lygos ir nesant įrodymų, kad tai galėjo įvykti dėl kitų aplinkybių (mechaninio medžio pažeidimo), darytina iÅ¡vada, kad medžio bÅ«klė iÅ¡ 2016 m. nustatytos patenkinamos 2019 m. pablogėjo. Kaip jau buvo akcentuota, atsakovei teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiÅ«ros organizavimÄ ir vykdymÄ , pareigÄ užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau Å¡iuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę bÅ«klę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiÅ«rėti.

Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinos vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygos, todėl nagrinėtinas klausimas dėl pareiÅ¡kėjai priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio. Byloje nustatyta, kad Draudimo bendrovės patirtų nuostolių dydis – 9 348,00 Eur – patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 19 d. transporto priemonės apžiÅ«ros aktu, nuotraukomis, kuriose užfiksuoti apgadinimai, „Finance property“ remonto sÄ mata Nr. IFTP003121, Transporto priemonės vidutinės rinkos vertės nustatymo pažyma, evgauto.lt aukciono ataskaita, Žalos skaičiavimo iÅ¡vada, kurioje nurodyta Å .

Š. Draudimo bendrovės kompensuojama suma bei mokėjimo nurodymas, remiantis kuriuo ši suma pervesta Draudėjui. Nors atsakovė nesutinka su pareiškėjos nurodytu patirtų nuostolių dydžiu, tačiau nepateikia jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio apskaičiavimo. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad iš pateiktų dokumentų nėra aiški automobilio būklė iki įvykio, nepaneigia žalos dydžio skaičiavimo teisingumo. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, nustatant automobilio vertę iki įvykio buvo atlikta palyginamoji analizė net kelių panašios ar tapačios komplektacijos ir techninių parametrų tos pačios markės automobilių.

IÅ¡ nuotraukų, kurios buvo padarytos po įvykio, nėra matyti kitų, ne su Å¡iuo įvykiu susijusių transporto priemonės defektų, kurie įtakotų jos rinkos vertę. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų (įskaitant fotonuotraukas po įvykio bei apžiÅ«ros metu) apie Automobiliui padarytos žalos pobÅ«dį ir mastÄ , o Automobiliui atlikti remonto darbai atitinka jam padarytus pažeidimus. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su Automobilio įvertinimu, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sÄ lygas.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteistinas 9 348 Eur turtinės žalos atlyginimas. Nagrinėjamoje byloje CK 6.253 straipsnyje nustatytų pagrindų, švelninančių atsakovės atsakomybę, nenustatyta. Taip pat tenkintinas Draudimo bendrovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iÅ¡kelta 2020 m. vasario 25 d., todėl pareiÅ¡kėjai priteistinos nurodyto dydžio palÅ«kanos nuo 2020 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-920-438/2015). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja nurodo, kad patyrė 14,75 Eur iÅ¡laidų už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos parengimÄ bei 724 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl konkretaus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio, ABTÄ® 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Remiantis ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktÄ , nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas Å¡aliai pagrįsti savo praÅ¡yme nurodytas iÅ¡laidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTÄ® 56 straipsnio nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėjos skundas Å¡ioje byloje tenkinamas visiÅ¡kai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nustatyta, kad patirtoms iÅ¡laidoms pagrįsti pareiÅ¡kėja teismui pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 8 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija LHM Nr. 0029926, 2020 m. sausio 9 d. mokėjimo pavedimo pagal Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 2019 m. gruodžio 30 d. SÄ skaitos už teisines paslaugas serija JM Nr. 0408 ir 2019 m. gruodžio 31 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ banko sÄ skaitos, patvirtinančio Å¡ios sÄ skaitos apmokėjimÄ , kopijas. Teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje, rėmėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. sausio 8 d. pažymos Nr. (5.58-10)-B8-221 duomenimis, todėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos, patirtos gaunant šį įrodymÄ , laikytinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis, todėl atlygintinos visa apimtimi.

IÅ¡ pateiktos SÄ skaitos už teisines paslaugas matyti, kad advokatė J. M. pagal sutartį pareiÅ¡kėjai suteikė įrodymų rinkimo, skundo parengimo ir atstovavimo teisme teisines paslaugas, kurios įvertintos 724 Eur suma. Teisinės paslaugos pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos 2020 m. I ketv., todėl aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 317,6 Eur. Kaip matyti, užmokestis už nurodytas teisines paslaugas nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, yra pagrįstas, todėl visa apimtimi priteistinas pareiÅ¡kėjai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS” filialÄ , skundÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjai „If P&C Insurance AS” iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 9 348 (devynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis) eurus turtinės žalos atlyginimÄ bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti pareiÅ¡kėjai „If P&C Insurance AS” iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 738,75 (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 75 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Sprendimas apeliacine tvarka per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Ina Kirkutienė