72952b94-9d39-4d90-aaa0-b5dfd63644ae · Vilniaus apygardos teismas

                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-870/2018                          Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00991-2014-9                          Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.18.10.; (S)                           1.2.29.1.1.; 2.4.6.3.;              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. sausio 11 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorėms Indrei KupcikevičiÅ«tei, AuÅ¡rai Balžekaitei,nuteistajam L. B., jo gynėjui advokatui Rokui Rudzinskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo L. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 nuosprendžio, kuriuo L.

B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant 55 MGL (2 071,31 Eur) dydžio baudÄ , pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsni 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iÅ¡ dalies sudedant, subendrintÄ bausmę L. B. paskiriant 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio baudÄ . IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

L. B. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, o bÅ«tent: jis, nuo 2008-02-13 bÅ«damas UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), JAR įregistruotos nuo 2008-02-13, adresu (duomenys neskelbtini)), direktorius ir nuo 2010-09-20 vienasmenis UAB „L.“ akcininkas, iÅ¡ anksto žinodamas, kad T. M. realiai netaps UAB „L.“ akcininku, neperims jokių „L.“ dokumentų, antspaudo, grynųjų pinigų bei kitų daiktų bei realiai netaps ir neatliks Å¡ios įmonės direktoriaus pareigų, 2010 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba pagamino, atspausdindamas žinomai netikrus UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo, UAB „L.“ veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų bei daiktų perdavimo dokumentus:

1) UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad 2010-10-05 L. B. parduoda, o T. M. perka UAB „L.“ akcijas;

2) UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriame įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. B. perdavė, o T. M. perėmė UAB „L.“ veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudÄ , AB „SEB“ banko generatorių, AB „Swedbank“ banko generatorių, UAB „L.“ kasÄ su joje esančiomis piniginėmis lėšomis – 47 842,32 Lt (13 856,09 Eur), po ko už piniginį atlygį Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus:

1) UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2) UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo-priėmimo aktÄ , 2010-10-05 VÄ® Registrų centro, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, patalpose pateikė pasiraÅ¡yti T. M., tuo patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „L.“ dokumentų bei turto perdavimÄ T. M.. Å iais veiksmais L. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. Taip pat L. B. nuteistas už tai, kad nuo 2008-02-13 iki 2010-10-05 bÅ«damas UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), JAR registruotos nuo 2008-02-13 (duomenys neskelbtini)) direktoriumi pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio reikalavimus „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už UAB „L.“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, ir 2 dalies, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pagal kurį įstaigos ir organizacijos privalo saugoti 10 metų buhalterinės apskaitos dokumentus reikalavimų, neiÅ¡saugojus visų UAB „L.“ laikotarpio nuo 2008-02-13 iki 2009-01-01 suvestinių ir analitinių buhalterinės apskaitos registrų, siekdamas sutrukdyti nustatyti UAB „L.“ veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , 2010 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba, jis pagamino, atspausdino ir savo paraÅ¡u patvirtino žinomai netikrus dokumentus - UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad 2010-10-05 L.

B. parduoda, o T. M. perka UAB „L.“ akcijas bei UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriame įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. B. perdavė, o T. M. perėmė UAB „L.“ veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudÄ , AB „SEB“ banko generatorių, AB „Swedbank“ banko generatorių, UAB „L.“ kasÄ su joje esančiomis piniginėmis lėšomis - 47 842,32 Lt (13 856,09 Eur), tuo patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „L.“ dokumentų bei turto perdavimÄ T.

M., jų neperdavė, o juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė, dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, direktoriaus L. B. vadovavimo laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2010-10-05. Å iais veiksmais L. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 nuosprendį ir nuteistojo L.

B. atžvilgiu priimti naujÄ nuosprendį – L. B. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.3. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, analizuoja BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtį, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „L.“ akcijų pirkimo – pardavimo, UAB „L.“ veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų bei daiktų perdavimo dokumentai yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas, t.y. kad juose įtvirtinta teisinę reikÅ¡mę turinti klaidinga informacija.

Nurodė, kad sudarydamas dokumentus, ketino perleisti UAB „L.“ akcijas, o taip pat perduoti UAB „L.“ veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentus bei daiktus. T. M., pasiraÅ¡ydamas minėtus dokumentus, taip pat puikiai suprato, jog Å¡ių dokumentų pagrindu įgija UAB „L.“ akcijas bei perima įmonės buhalterinius dokumentus bei turtÄ . Pažymėjo, jog minėtų dokumentų forma, turinys bei sudarymo tvarka atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, jų turinys suraÅ¡ytas suprantama lietuvių kalba, o neprieÅ¡taraudami Å¡ių dokumentų turiniui, asmenys juos patvirtino, pasiraÅ¡ydami savo paraÅ¡ais.

Be to, Apeliantui perleidus UAB „L.“ akcijas, dokumentus bei turtÄ T. M., UAB „L.“ toliau vykdė savo veiklÄ , t.y. atlikinėjo statybos darbus Å v. Stepono g., Vilniuje, kÄ patvirtina duomenys, gauti iÅ¡ FNTT. Po 2010-10-05 UAB „L.“ veikė kartu su UAB „J.“, pateikė pastarajai bendrovei buhalterinius dokumentus, vykdė finansines operacijas. Ä® Å¡iÄ aplinkybę, Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, jos netyrė, nevertino. O visgi iÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, jog UAB „L.“ vardu po aukščiau nurodytų sandorių sudarymo veikė bÅ«tent T.

M., o ne Apeliantas. Ta aplinkybė, jog įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , T. M. staiga persigalvojo, ir apklausų metu ikiteisminio tyrimo įstaigose nurodė aplinkybes, jog neva pastarasis, sudarydamas aukščiau nurodytus sandorius ketino fiktyviai tapti UAB „L.“ akcininku, ar fiktyviai perimti įmonės dokumentus bei turtÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog kaltinime nurodytų dokumentų sudarymo metu jis turėjo tokius pačius ketinimus ir veikė jų vedinas.

4. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio neteisėtumas ir nepagrįstumas akcentuotinas ir vertinant kaltininko tyčios nustatymÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės suformuluotas taip, jog UAB „L.“ veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų bei daiktų perdavimo dokumentus:

1) UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo- pardavimo sutartį, bei 2) UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo - priėmimo aktÄ , Apeliantas pagamino:

1) iš anksto žinodamas, kad T. M. realiai netaps UAB „L.“ akcininku, neperims jokių „L.“ dokumentų, antspaudo, grynųjų pinigų bei kitų daiktų bei realiai netaps ir neatliks šios Įmonės direktoriaus pareigų;

2) žinodamas, kad duomenys apie tai, kad 2010-10-05 L. B. parduoda, o T. M. perka UAB „L.“ akcijas, netikri;

3) žinodamas, kad duomenys apie tai, kad L. B. perdavė, o T. M. perėmė UAB „L.“ veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudÄ , AB SEB banko generatorių, AB Swedbank banko generatorių, UAB „L.“ kasÄ su joje esančiomis piniginėmis lėšomis - 47842,32 Lt (13856,09 eur), netikri;

4) ir pateikė pasiraÅ¡yti T. M., žinodamas, kad duomenys apie UAB „L.“ dokumentų bei turto perdavimÄ T“ M. yra melagingi. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi liudytojo T. M., R. M., S. L., parodymais, vertino, kad nuteistojo parodymai yra nenuoseklÅ«s. Tokie duomenys, Apelianto manymu, neduoda jokio pagrindo spręsti, jog jam iÅ¡ tiesų buvo žinoma, kad T. M. realiai netaps UAB „L.“ akcininku, neperims jokių „L.“ dokumentų, antspaudo, grynųjų pinigų bei kitų daiktų bei realiai netaps ir neatliks Å¡ios įmonės direktoriaus pareigų, o kaltinime nurodytuose dokumentuose esantys duomenys yra melagingi.

5. Apelianto įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis yra paremtas išskirtinai subjektyvaus pobūdžio ir prieštaringais parodymais. Pirmosios instancijos teismas pripažino liudytojų T. M. ir R. M. parodymus prieštaringais, tačiau nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti. Teismas nuosprendyje išdėstė šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus, tačiau ignoravo šių liudytojų parodymus, duotus apie tas pačias aplinkybes FNTT. Apeliantas cituoja 2014-08-04 teismo baudžiamajame įsakyme aptartus T.

M. parodymus, nurodydamas, kad šiuose parodymuose nei karto nepaminėta, kad T. M. buvo susitikęs su UAB „L.“ vadovu, t.y. Apeliantu. Skunde taip pat cituojami ir minėtame teismo įsakyme aprašyti liudytojo R. M. parodymai, iš kurių, Apelianto teigimu, matyti, kad ir šis liudytojas nei karto UAB „L.“ direktoriaus (Apelianto), aiškiai ir nedviprasmiškai įvardindamas asmenis, dalyvavusius T. M. tapimo įmonės vadovu procedūroje – Nerijų bei R. P.. Iš tame pačiame baudžiamajame įsakyme aptartų D.

G. parodymų matyti, kad UAB „L.“ vardu veikė tiek T. M., tiek ir N. Å .. Å ių aplinkybių visiÅ¡kai netyrė, nevertino ir neatsižvelgė į jas. Tuo tarpu, jos patvirtina, kad kaltinime nurodyti sandoriai įvyko, t.y. nebuvo fiktyvÅ«s. Mano, kad T. M. ir R. M. Apelianto asmens duomenis galėjo sužinoti iÅ¡ tyrėjos V. D., nes FNTT atliekamo tyrimo metu apie jį pastarieji nieko nepasisakė. Teismas netenkino praÅ¡ymo apklausti tyrėjÄ teisme.

6. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis liudytojos S. L. parodymais, nevertindamas fakto, jog pastaroji apklausta praėjus beveik 7 metams nuo minėtų įvykių. Be to, nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kaip nenuoseklius. Pažymėjo, kad buvo apklaustas praėjus pakankamai ilgam laikui nuo kaltinime nurodomų įvykių, be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu, susidarė įspÅ«dis, jog buvo priverstas įrodinėti savo nekaltumÄ . Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių, siekiant nustatyti tiksliÄ vietÄ , kurioje įvyko aukščiau nurodytos aplinkybės. Aplinkybė, kur ir pas kÄ yra UAB „L.“ dokumentai ir turtas, net nebuvo tirta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dokumentai ir turtas T. M. perduoti nebuvo. Tokiai aplinkybei konstatuoti nepakanka vieno asmens parodymų, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.

7. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino to, jog pats įmonės akcijų perleidimas, esant įmonei nemokiai, savaime nėra draudžiamas, t.y. nusikalstamas. Å iuo atveju, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo visiÅ¡kai ignoruoti duomenys apie tai, jog UAB „L.“ veikė statybų sektoriuje, Å¡ioje srityje turėjo savo vardÄ , buvo atestuota statybų srityje, iki akcijų pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo Å¡ia veikla vertėsi ne vienerius metus.

Esant tokioms aplinkybėms, nepriklausomai nuo įmonės finansinės padėties rodiklių, tiek Apeliantui, tiek ir bet kuriam kitam asmeniui buvo savaime aiÅ¡ku, kad tokia įmonė turėjo galimybę tęsti savo veiklÄ pasinaudodama savo patirtimi, vardu, turima rinkos dalimi, ir bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių tokios įmonės akcijų įsigijimas galėjo bÅ«ti patrauklus potencialiam investuotojui. Tad vien dėl Å¡ios priežasties galima teigti, jog įmonės akcijų perleidimas kitiems, tokiÄ veiklÄ siekiantiems vykdyti (tęsti) asmenims, buvo savaime suprantamas ir pagrįstas.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, pagal 14 straipsnio 2 dalį, akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, iÅ¡skyrus įsipareigojimÄ nustatyta tvarka apmokėti visas pasiraÅ¡ytas akcijas emisijos kaina, kas reiÅ¡kia, jog uždarosios akcinės bendrovės savininkas (akcininkas) nėra atsakingas dėl įmonės skolų ar nuostolių savo turtu ar turtinėmis teisėmis.

Kitaip tariant, Apeliantas, būdamas UAB „L.“ akcininku, neturėjo pagrindo siekti perleisti įmonės akcijas iki bankroto kitiems asmenims, vengiant galimos civilinės atsakomybės už įmonės skolas. Vadinasi įmonės akcijų perleidimas kitam asmeniui esminės įtakos įmonės skoloms ar nuostoliams savaime negali turėti. Kartu tai reiškia, kad Įmonės bankroto proceso eiga nepriklauso nuo to, kas yra jos savininkas.

8. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad byloje nebuvo įrodyta, kad objektyviai nebuvo įrodyta, kad nuteistasis, galimai perleisdamas įmonės akcijas nepažįstam ir pirmÄ kartÄ matomam asmeniui, suvokė, jog tokiu bÅ«du paslepia įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima nustatyti Ä®monės veiklos, turto ar įsipareigojimų ir to siekė. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog Apeliantas įmonės dokumentų neperdavė T. M.. Tai, kad galbÅ«t turėjo motyvÄ (didelės įmones skolos) fiktyviai parduoti įmonę ir tokiu bÅ«du paslėpti dokumentus, nereiÅ¡kia, kad jis taip ir pasielgė. Teigia, kad byloje esančiais įrodymais Apelianto versija paneigta nebuvo.

9. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nekilo abejonių dėl pateikto kaltinimo aiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo. PareikÅ¡tas kaltinimas turi bÅ«ti konkretus, turi bÅ«ti nurodyta, kokiu bÅ«du, kada ir kaip kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nurodytos konkrečios aplinkybės. Kaltinimo formuluotė, kad Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, padarė veikÄ , pažeidžia BPK 21 straipsnio nuostatas žinoti, kuo yra kaltinamas, suvaržo teisę į gynybÄ . Pateiktas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, Apelianto manymu, nebuvo konkretus ir aiÅ¡kus. IÅ¡ kaltinimo neaiÅ¡ku, kada, kur, kokiu bÅ«du, kokiais veiksmais ir kaip Å¡ie dokumentai buvo paslėpti. Pažymėtina, kad veikos padarymo bÅ«das „paslėpimas“ yra aktyvus tyčinis veiksmus, kuris, Apelianto nuomone, kaltinime turi bÅ«ti konkretizuotas ir atskleistas.

10. Teismo posėdžio metu nuteistasis L. B. bei jo gynėjas advokatas R. Rudzinskas palaikė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti, L. B. pagal BK 300 straipsnio dalį, 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Prokurorė prašė L. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir 2017 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 11.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus bei patikrintus įrodymus, kitus byloje esančius duomenis, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pripažino L. B. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Sprendžiant dėl L. B. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.

12. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad L. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagamino netiktus dokumentus, t.y. atspausdino žinomai netikrus UAB „L.“ akcijų pirkimo - pardavimo, UAB „L.“ veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų bei daiktų perdavimo dokumentus:

1) UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad 2010-10-05 L. B. parduoda, o T. M. perka UAB „L.“ akcijas;

2) UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo - priėmimo aktÄ , kuriame įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. B. perdavė, o T. M. perėmė UAB „L.“ veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudÄ , AB „SEB“ banko generatorių, AB „Swedbank“ banko generatorių, UAB „L.“ kasÄ su joje esančiomis piniginėmis lėšomis – 47 842,32 Lt (13 856,09 Eur), po ko už piniginį atlygį Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus, t.y. UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei tos pačios datos aptariamos įmonės dokumentų perdavimo-priėmimo aktÄ , 2010-10-05 VÄ® Registrų centro, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, patalpose pateikė pasiraÅ¡yti T.

M., tuo patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „L.“ dokumentų bei turto perdavimÄ T. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad paminėti dokumentai buvo suklastoti ir kad L. B. veikė tiesiogine tyčia, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai. Kitaip vertinti skundžiamame nuosprendyje aptariamus įrodymus aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo.13. Apeliantas L. B. neginčija paties įvykio aplinkybių, t.y. kad jis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kas sÄ lygojo bendrovės atsidÅ«rimÄ ties nemokumo riba, savo turimÄ Ä¯monę, kurios vienintelis akcininkas nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio buvo bÅ«tent jis, parduoti su skolomis už simbolinę, t.y. 1 lito, kainÄ .

Tačiau nuteistasis nuosekliai neigia, jog įmonės akcijų pirkimo pardavimo sutartį sudarė fiktyviai, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad UAB „L.“ buhalterinių bei kitų dokumentų T. M. neperdavė. Iš esmės, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydamas, kad liudytojų T. M. bei R. M. parodymai nebuvo nuoseklūs. Su tokia Apelianto pozicija aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.14.

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka liudytoju buvo apklaustas N. Å .. Jis paaiÅ¡kino, kad UAB „L.“ kontaktus (dėl įmonės akcijų pirkimo) yra davęs keletui asmenų. Jo žiniomis, R. P. buvo susisiekęs su L. B. dėl įmonės pirkimo, kadangi pastarasis planavo užsiimti statybų veikla. Tuo tarpu, pats nuteistasis, apklaustas pirmosios instancijos teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad jis, ieÅ¡kodamas norinčių pirkti įmonę, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir su atsiliepusiu vyru pradėjo kalbėti bÅ«tent Å¡ia tema.

Dėl UAB „L.“ akcijų pirkimo su šiuo vyru vyko keli pokalbiai, o pastarasis, kaip prisimena, prisistatė T. M.. Nuteistasis po kelių dienų, įvykus dar vienam pokalbiui, paprašė šio asmens, t.y. T. M. atsiųsti savo duomenis, reikalingus dokumentų paruošimui. O šių duomenų pagrindu ir buvo paruošti kaltinime nurodomi dokumentai. Taigi patvirtino, kad pats kalbėjo su T. M. dėl įmonės akcijų pirkimo, o vėliau, susitikus, perdavė pastarajam įmonės dokumentus bei kitus daiktus, kasoje buvusius pinigus, T.

M. dokumentus pasirašė. Taigi, prieÅ¡ingai Apelianto teiginiams, Å¡is liudytojas nepatvirtino aplinkybių, jog L. B. nebuvo žinomi T. M. ar kitų jo vardu veikiančių asmenų ketinimai įsigyti UAB „L.“ akcijas. Vertinant liudytojo N. Å . parodymų objektyvumÄ ir patikimumÄ , pažymėtina, kad jis yra Apelianto draugas, pastaruosius praeityje siejo darbo santykiai. Be to, liudytojo N. Å . duoti parodymai nesutampa nei su paties nuteistojo L. B. pirmosios instancijos, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nei su kitų byloje apklaustų asmenų (T.

M., R. M.) parodymais, todėl teismas neturi pagrindo vertinti liudytojo N. Å . parodymų kaip objektyvių. Liudytojas T. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme metu, nurodė, kad jis aptariamu laikotarpiu vartojo narkotines medžiagas, vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , vienas žmogus (kaip įvardijo ikiteisminio tyrimo metu – R.) jam pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti dokumentus dėl įmonės perraÅ¡ymo jo vardu, už kÄ jam buvo pažadėtas piniginis atlygis. Nurodė, kad žmogus, su kuriuo jis buvo Registrų centre ir pasirašė dokumentus dėl minimos įmonės akcijų pirkimo, prisistatė kaip UAB „L.“ direktorius.

Kad su pačiu įmonės direktoriumi bendravo, pasiraÅ¡ydamas kaltinime nurodytus dokumentus, ir kad bÅ«tent UAB „L.“ vadovas jam sumokėjo žadėtus 500 Lt, liudytojas T. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b.l. 165-172). Å ie jo duoti parodymai buvo pagarsinti nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme ir Å¡ių parodymų teisingumÄ liudytojas patvirtino. Pažymėtina, kad Å¡is liudytojas tiek apklaustas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad jokie minimos įmonės dokumentai, antspaudas ar kiti daiktai, taip pat pinigai jam perduoti nebuvo, šį sandorį iÅ¡imtinai sudarė tik siekdamas finansinės naudos, kadangi tuo laikotarpiu jam buvo reikalingi pinigai narkotinėms medžiagoms įsigyti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. patvirtino, kad jis T. M. pasiūlė lengvu būdu užsidirbti pinigų (t.y. kažkoks vyriškis paprašė jo surasti asmenį, galintį pasirašyti tokius dokumentus), pasirašant dokumentus, jog tampa įmonės direktoriumi. Taip pat patvirtino, jog iš Registrų centro T. M. su savimi jokių dokumentų neturėjo (1 t., b.l. 78-79). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad T. M., priešingai apeliacinio skundo argumentams, suvokė, kad realiai UAB „L.“ vadovu netaps, jokių įmonės buhalterinių ir kitų dokumentų, turto neperims.

Tuo tarpu L. B., rengdamas dokumentus ir juose iÅ¡ anksto įraÅ¡ydamas T. M., kuris neketino tapti Å¡ios įmonės vadovu, reikalingus asmens duomenis, suprato, kad į dokumentus įrašė neteisingÄ informacijÄ . Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Å¡ie aptartų liudytojų parodymai buvo prieÅ¡taringi ir pirmosios instancijos teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Bylos medžiaga patvirtina, kad abu liudytojai – T. M. ir R. M. buvo apklausti teisiamojo posėdžio metu. Atliekant liudytojų apklausÄ , buvo pagarsinti ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Nustačius prieÅ¡taravimus tarp Å¡ių liudytojų teisme duotų parodymų (dėl aplinkybių, susijusių su asmeniu, vardu Saulius, kuris neva laukė jo bei T. M. prie Registrų centro minimų dokumentų pasiraÅ¡ymo dienÄ ), teismas motyvuotai pagrindė, kodėl bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo R. M. parodymus laiko objektyviais ir atitinkančiais tikrovę, ir jais vadovaujasi, priimdamas nuosprendį. O pastarieji, prieÅ¡ingai apeliacinio skundo teiginiams, sutampa tarpusavyje. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, net ir apklausiamas teisme liudytojas R.

M. vis tik patvirtino aplinkybes, jog T. M. UAB „L.“ akcininkų tapti neketino, jokie įmonės dokumentai bei turtas jam perduoti nebuvo, o šį sandorį sudarė tik dėl to, kad jam už tai buvo pasiūlytas piniginis atlygis 4 t., b.l. 165-172). Teismui pakako duomenų, patvirtinančių kaltinimo aplinkybes, kad UAB „L.“ akcijų pirkimo – pardavimo sandoris buvo fiktyvus, dokumentai T. M. perduoti nebuvo. Tai ne tik liudytojų T. M., R. M. parodymai, bet ir S. L. parodymai, kad įmonės dokumentus ji perdavė L.

B. 2010-10-20, t.y. jau po aptariamo neva įvykusio įmonės akcijų perdavimo, taip pat pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausų bankroto administratoriaus atstovų D. J., G. U. parodymais, kurie paaiškino, kad jokie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai jiems perduoti nebuvo. Esant pakankamai objektyvių duomenų tiesai byloje nustatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo vertini liudytojų T. M. ir R. M. parodymus, duotus kitame ikiteisminiame tyrime, atliekamame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje.

Tuo labiau, kad, kaip buvo pažymėta teisiamųjų posėdžių metu, sprendžiant tokio pobÅ«džio gynybos praÅ¡ymÄ , Å¡ie liudytojai buvo betarpiÅ¡kai apklausti teisiamojo posėdžio metu, visiems proceso dalyviams turint galimybę Å¡iems asmenims užduoti klausimus bei paÅ¡alinti jiems kylančias abejones dėl tam tikrų aplinkybių.

15. Å iame kontekste pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais L.

B. kaltę. Byloje esančių faktinių duomenų pakanka Apelianto kaltei įrodyti. Å ie duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Ä®rodymai, kaip minėta, įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.16. Nuteistasis, neigdamas savo kaltę pagaminus netikrus dokumentus, nurodė, kad UAB „L.“ ir toliau, vadovaujama T. M., tęsė savo veiklÄ , kas neva patvirtina, jog įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sandoris atitiko tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir nebuvo fiktyvus.

Tokie Apelianto argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. 16.1 Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos 2016-10-26 pateiktų duomenų (4 t., b.l.

81) matyti, kad tarp UAB „J.“ (ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00050-11, 2016-06-22 perduota teismui) buhalterinių dokumentų buvo rasta daugelio juridinių asmenų vardu iÅ¡raÅ¡ytų netikrų sÄ skaitų – faktÅ«rų ir (ar) kasos pajamų orderių, tame tarpe ir pagamintų UAB „L.“ vardu atitinkamomis datomis, t.y. 2010-10-29, 2010-11-22, 2010-11-23. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „L.“ sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytos paslaugos įmonei UAB „J.“ realiai suteiktos nebuvo.

Taip pat nustatyta, kad UAB „L.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytuose Kasos pajamų orderių kvituose, serijos KPO Nr. 0003 ir Nr. 0004, ties įvardintu UAB „L.“ vyr. buhalterio T. M. esantys paraÅ¡ai, kaip pinigų gavėjo, bei UAB „L.“ sÄ skaitoje faktÅ«roje, serijos LIN nr. 34, iÅ¡raÅ¡ytos 2010-10-29, kaip UAB „L.“ atstovo T. M., esantys paraÅ¡ai yra ne T. M. paraÅ¡ai. PrieÅ¡ingai apeliacinio skundo teiginiams, Å¡i informacija, priimant nuosprendį buvo įvertinta. Be to, iÅ¡ liudytojo T.

M. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jis buvo iškviestas į FNTT, jam buvo parodyti kažkokie dokumentai su parašais, tačiau tie parašai buvo ne jo (4 t., b.l. 168). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia informacija patvirtina priešingas, nei teigia apeliantas, aplinkybes, t.y. ne tik kad UAB „L.“ po 2010-10-05 įmonės akcijų pardavimo veiklos nebevykdė, bet ir tai, kad T. M. šios įmonės vardu taip pat jokių veiksmų neatlikinėjo. Aplinkybę, kad T. M. realiai UAB „L.“ veiklos neperėmė ir jokių veiksmų šios įmonės vardu bei jos naudai neatliko, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta buvusi UAB „L.“ bankroto administratoriaus atstovė D.

J., nurodžiusi, kad T. M. tapus minimos įmonės vadovu, veikla nebevykdyta, sÄ skaitose judėjimas nevyko (4 t., b.l. 165-172). Liudytoja apylinkės teisme apklausta buvusi UAB „L.“ buhalterė S. L. parodė, kad faktas, jog įmonėje pasikeitė direktorius (T. M. vietoje L. B.), jai nebuvo pristatytas, T. M. nėra mačiusi, praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo rašė L. B. (kaip atkreipė dėmesį skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, tokį praÅ¡ymÄ darbuotoja rašė jau po 2010-10-05), o visus dokumentus paskutinę darbo dienÄ perdavė taip pat L.

B. (4 t., b.l. 193-199). Vien ta aplinkybė, kad liudytoja S. L. teisme buvo apklausta praėjus kone septyneriems metams po aptariamų įvykių, savaime nesudaro pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos parodymų objektyvumu ir atitikimu tikrovei. Å ios liudytojos parodymai buvo nuoseklÅ«s viso baudžiamojo proceso metu, jie sutampa ir su kitais aptartais apklaustų liudytojų parodymais. Taigi pagrįstai Å¡ios liudytojos parodymais buvo vadovaujamasi priimant skundžiamÄ nuosprendį.

17. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ . Kadangi Å¡ie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡iame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ , jų pagrindu sudaromų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumÄ .

Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui.

Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ). Tai įraÅ¡as, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).             17.1 Nuteistasis L. B. parengtais dokumentais – UAB „L.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, UAB „L.“ dokumentų perdavimo – priėmimo aktu, siekė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių – nutraukti teisinius santykius su UAB „L.“.

Jis neabejotinai suvokė, kad Å¡ie dokumentai, pasiraÅ¡yti T. M., bus panaudoti valstybės institucijoje, įregistruojant juridinį faktÄ .              Nuteistasis suvokė, kad savo veiksmais siekia teisinėje apyvartoje įtvirtinti dokumentus su juose esančia klaidinga informacija ir norėjo taip veikti. Aplinkybė, kad, kaip nuteistasis pabrėžia apeliaciniame skunde, kaltinime nurodytų dokumentų turinys, forma bei sudarymo tvarka atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, jie suraÅ¡yti suprantama lietuvių kalba bei patvirtinti paraÅ¡ais, negali savaime suponuoti iÅ¡vados, kad dokumentai nėra suklastoti.

Å iuo atveju, kaip nustatyta, aptariamuose dokumentuose buvo įraÅ¡yta tikrovės neatitinkanti informacija, kad L. B. parduoda UAB „L.“ akcijas ir T. M. jas perka, bet kad L. B. perduoda T. M. nurodytos įmonės dokumentus bei turtÄ , tačiau realiai Å¡ie veiksmai atlikti nebuvo. Todėl nuteistojo L. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.              18. Nuteistasis L. B. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad jis padarė ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nurodo, kad byloje nebuvo įrodyta, kad jis, perleisdamas įmonės akcijos, kaip nurodo, nepažįstamam asmeniui, suvokė, jog tokiu bÅ«du paslepia įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. 18.1 Teisėjų kolegija su tokiais Apelianto argumentais nesutinka. Kaltinimo aplinkybė, jog L. B. realiai T. M. jokių UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė, visiÅ¡kai pasitvirtino ir teismas dar kartÄ argumentų, susijusių su Å¡ia aplinkybe, nekartoja. Taigi esant tokiai situacijai, kuomet nuteistasis, turėdamas ketinimÄ nebevadovauti UAB „L.“, galimai dėl susiklosčiusios įmonės nepalankios finansinės padėties, parengdamas dokumentus, kurie neva patvirtina, kad T.

M. perka įmonės „L.“ akcijas ir tampa Å¡ios įmonės vadovu bei vieninteliu akcininku, taip pat parengdamas dokumentus, kurie neva patvirtina, kad T. M. bus perduoti ir minimos įmonės dokumentai ir turtas, suvokė, kad Å¡is sandoris su T. M. yra fiktyvus ir realiai vykdomas nebus, todėl jokių nurodomų įmonės dokumentų bei turto jis neperdavė. Tokių dokumentų jis neperdavė bankroto administratorių atstovams, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ teisme. Taigi visi UAB „L.“ buhalterinės veiklos dokumentai už laikotarpį nuo 2008-02-13 iki 2010-10-05 buvo pas L.

B., o pastarasis, bÅ«damas realus UAB „L.“ vadovas, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, taip pat bÅ«damas atsakingas už buhalterinių dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, šių reikalavimų nesilaikė ir kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojo. 18.2 Pirmosios instancijos teismas, vertindamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį L. B. veiksmuose, atsižvelgė į visÄ susiklosčiusiÄ situacijÄ , susijusiÄ su UAB „L.“ veikla, jos finansiniais įsipareigojimais, atsiradusiais sunkumais, dėl ko padarė iÅ¡vadÄ , jog L.

B. toks įmonės akcijų perleidimas yra parankus, siekiant iÅ¡vengti pareigos atsiskaityti su kreditoriais, taip pat ir eliminuojant galimybę nustatyti duomenis apie bendrovės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo padarytai iÅ¡vadai, jog sudarant apsimestinį sandorį su T. M. ir jam neva perduodant įmonės buhalterinės veiklos dokumentus, tačiau realiai tokių veiksmų neatlikus, buvo siekiama, kad tokiais dokumentais nebÅ«tų siekiama pasinaudoti vėliau tikrinant įmonės veiklÄ , t.y. buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paslėpti.

Ir visiÅ¡kai pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nebuvo bÅ«tina nustatyti, kokioje vietoje tokie dokumentai buvo paslėpti. Svarbu konstatuoti patį faktÄ , kad tokie dokumentai buvo paslėpti ir dėl to neliko galimybės iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Nenustatymas tikslių, konkrečių veiksmų, kaip, kur buvo slepiami nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentai, neleidžia vertinti, kad pareikÅ¡tas kaltinimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra neaiÅ¡kus ir nekonkretus.

Minėtoje normoje atsakomybė numatyta už apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ arba paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. L. B. pareikÅ¡tame kaltinime buvo aiÅ¡kiai nurodytas laikotarpis, už kurį nebuvo iÅ¡saugoti konkretÅ«s buhalterinės apskaitos dokumentai, iÅ¡vardinti, kokio teisės akto reikalavimų buvo nesilaikyta.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu pagrįstai L. B. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nustačius visus Å¡ios veikos požymius apelianto veiksmuose. Naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              nuteistojo L. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                 AuÅ¡ra Bielskė                                                                                                                                                                                                                                                                 Virginija Liudvinavičienė                                                                                                          Alenas Piesliakas                                      Â