2020-02-12 Nr. AB-3389-3-62-3-00834-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-388-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00834-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimų vietos ligoninės, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimų vietos ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. užbaigus pareiškėjo gydymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL, Ligoninė), pareiškėjas turėjo būti etapuotas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), tačiau jį etapavo į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir jame laikė 4 dienas, kol pareiškėjas buvo etapuotas į Alytaus PN. Bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi. Akivaizdu, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių – lengvesnį rėžimą nei kalėjime. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47VC-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu iš Ligoninės į Alytaus PN turėjo vykti tiesiogiai. Atsakovui teko pareiga pareiškėją tiesiogiai iš Ligoninės konvojuoti į Alytaus PN, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis buvo etapuojamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K. Atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje – nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš Ligoninės konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN. Patirtą neturtinę žalą kildina iš Ligoninės veiksmų, nes ši institucija planuodama maršrutą iš anksto numatė pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Tokiais veiksmais Ligoninės pareigūnai sudarė prielaidas pakeisti pareiškėjo teisinę padėtį, atsirado papildomos kratos, pažeminimas, negalėjimas žiūrėti televizoriaus bei didesni laisvės atėmimo bausmės apribojimai. Be to, buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į orumą.

3. Atsakovo atstovas LAVL su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2018 m. kovo 28 d., o 2018 m. balandžio 13 d. išrašytas. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo tvarką nustato Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau — Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisyklėse nustatytą bendrą tvarką į Ligoninę atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba).

Asmens konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį, be visa kita, sudaro konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis. Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 34 punktas numato, kad: „Išrašydamas pacientą iš Ligoninės gydomojo skyriaus, gydytojas (sveikatos priežiūros specialistas) surašo Paciento išrašymo pažymą (3 priedas), kuri užregistruojama Pacientų išrašymo pažymų registre (4 priedas) ir perduodama Įskaitos skyriui.

Gavęs šią pažymą Įskaitos skyrius rengia dokumentus paciento konvojavimui“. Šių taisyklių 33.2 papunktis numato, kad pacientas išrašomas iš Ligoninės kai: „Paciento tolesnis buvimas Ligoninės nėra mediciniškai pagrįstas, kai toliau nėra teisinio pagrindo laikyti Ligoninėje, nuteistųjų (suimtųjų), nes šie asmenys nėra pacientai ir organizuojamas jų grąžinimas į laisvės atėmimo vietas artimiausiu maršrutu, pagal Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintus konvojavimo maršrutus. Vadovaujantis 2017 m. gegužės 15 d.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vado įsakymu dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 47V-712 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos konvojavimo maršrutų patvirtinimo“ pakeitimu numatytas tiesioginis maršrutas Ligoninė – Alytaus PN, kuris vykdomas trečiadieniais. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninės prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, kurioje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė, todėl, siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai kad pareiškėjo laikyti ilgiau Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, vadovaujantis aukščiau nurodytais pagrindais, buvo organizuojamas išrašymas iš Ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą.

Pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2017 m. balandžio 13 d., (penktadienis) per Lukiškių TI-K, kai tuo tarpu artimiausias tiesioginis maršrutas iš Ligoninės buvo numatytas tik 2017 m. balandžio 18 d. (trečiadienis). Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog Ligoninė 2018 m. gegužės 2 d. raštu kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą dėl neplaninio konvojaus skyrimo, tačiau ji atsisakė skirti, kadangi nėra galimybės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl skunde reiškiamų pretenzijų ginčui aktualiu laikotarpiu į įstaigos administraciją nesikreipė.

Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 500 Eur neturtinės žalos suma.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Ligoninės veiksmais, kadangi iš Ligoninės pareiškėjas buvo konvojuojamas į Alytaus PN per Lukiškių TIK, kuriame pareiškėjui teko praleisti 4 paras sugriežtintomis kalinimo sąlygomis.

7. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Konvojavimo taisyklės (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Pravieniškių LAVL- <...> - Alytaus PN - <...> -Pravieniškių LAVL <...>“ vykdomas trečiadieniais. Teismas nurodė, kad byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2017 m. balandžio 13 d. (penktadienį) per Lukiškių TI-K, o artimiausias tiesioginis maršrutas iš Ligoninės buvo numatytas 2017 m. balandžio 18 d. (trečiadienį).

9. Atsakovas nurodė, kad Ligoninės prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, joje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė, todėl siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai, kad pareiškėjo laikyti Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, buvo organizuojamas išrašymas iš Ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą. Teismas pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 nustatyti planiniai konvojai tam tikromis savaitės dienomis, tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 19 punktą Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra įgalioti skirti ne tik planinius, bet visų rūšių konvojus, nustatytus Konvojavimo taisyklių 4 punkte, tarp kurių yra numatytas ir neplaninis konvojus.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų – įrodyti, kad pareiškėjo nebuvo galima konvojuoti tiesiogiai iš Ligoninės į Alytaus PN 2017 m. balandžio 18 d. planiniu konvojumi ar kreiptis dėl neplaninio konvojaus skyrimo. Ligoninė nurodė, jog 2018 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą dėl neplaninio konvojaus skyrimo, tačiau ši atsisakė skirti. Tačiau atsakovo atstovas kreipėsi dėl neplaninio konvojaus skyrimo jau po to, kai pareiškėjas buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K, todėl teismas nevertino šio įrodymo šioje administracinėje byloje, kadangi tai nesusiję su ginčo dalyku ir nepatenka į ginčo laikotarpį. Ligoninė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovo argumentus laikyti pagrįstais. Be to, atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje – nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutui iš Ligoninės į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas 2018 m. balandžio 8–9 dienomis (pareiškėjas yra nurodęs skunde) patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš Ligoninės konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ((toliau – ABTĮ) 56 str.).

11. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl bausmės atlikimo Lukiškių TI-K jam nepalankesnio režimo sąlygomis, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, kilo emocinė depresija. Teismas nurodė, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis – t. y. nepažeidžiant jam teismo paskirtos bausmės atlikimo sąlygų ir režimo (konvojuojant iš Ligoninės tiesiogiai į Alytaus PN). Atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti – t. y. pareiškėjo pervežimo tiesioginiu planiniu konvojaus maršrutu iš Ligoninės į Alytaus PN neužtikrinimas yra neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Teismas vertino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį Lukiškių TI-K griežtesnėmis režimo sąlygomis nei būtų laikomas Alytaus PN dėl Ligoninės administracijos neteisėtų veiksmų. Šio teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Įvertindamas Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui Ligoninės neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 150 Eur suma.

III. 12. Atsakovas LAVL pateikė apeliacinį skundą, prašydamas: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas pareiškėjo skundas dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų; 3) teismui nutarus kitaip, prašo grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui; 4) pareiškėjo prašomą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą netenkinti visiškai.

13. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad Ligoninėje pacientai į gydomuosius skyrius ir juose įrengtas kamerų tipo patalpas yra ir turi būti skirstomi bei izoliuojami laikantis BVK 70 straipsnio, Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, kartu nepažeidžiant sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų dėl pacientų izoliavimo pagal medicinines indikacijas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) numatyta, kad Ligoninėje didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius neturi viršyti 225 (11.9 p.), pagal patvirtintus etatus Ligoninėje nuolat dirba 30 nuteistųjų, todėl vadinasi didžiausias skaičius pacientų, kuriuos ši įstaiga turi galimybę priimti ir užtikrinti kokybišką gydymą bei teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas (pavyzdžiui, minimalaus gyvenamojo ploto normos reikalavimus) yra 195 pacientai. Atsakovas pabrėžia, kad Ligoninėje pacientų kaita yra labai didelė, pavyzdžiui, pagal renkamus ir saugomus statistinius duomenis 2017 m. į Ligoninę bubo hospitalizuoti 1 605 pacientai, išrašyti 1 5807 pacientai, bendras lovadienių skaičius – 29061. Iš stacionarių skyrių (Vidaus ligų, Psichiatrijos, Tuberkuliozės, Slaugos ir palaikomojo gydymo bei Reanimacijos ir intensyvos terapijos) buvo išrašyti 682 pacientai, lovadienių skaičius – 19204. Iš Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus buvo išrašyti 905 pacientai, lovadienių skaičius – 9 857. Atsakovas pažymi, kad laikantis skirstymo ir izoliavimo reikalavimų beveik visada visos gydomosios kameros yra užimtos. Todėl, kai pacientams suteikiamos visos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir mediciniškai pagrįstų indikacijų toliau tokių asmenų laikyti Ligoninėje nėra, pacientai iš šios įstaigos išrašomi. Išrašyti iš Ligoninės amenys netenka paciento statuso, todėl jų laikymas Ligoninėje be jokio teisinio pagrindo niekuo nepagrįstas, juo labiau neteisingas kitų pacientų atžvilgiu, kuriems iš tikrųjų reikalingas gydymas ir vieta šioje įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, išrašyti pacientai yra nedelsiant konvojuojami į savo laisvės atėmimo vietą artimiausiu iš Ligoninės numatytu maršrutu.

14. Pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2018 m. kovo 28 d., jam suteikus visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, tolesnis jo buvimas Ligoninėje nebuvo mediciniškai pagrįstas, todėl buvo iš šios įstaigos išrašyas, parengti planinio konvojavimo dokumentai ir 2018 m. balandžio 13 d. Planiniu Viešojo saugumo tarnybos konvojumi tranzitu per Lukiškių TI-K grąžintas į Alytaus PN.

15. Nors teismas pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 nustatyti planiniai konvojai tam tikromis savaitės dienomis, tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 19 punktą Viršojo saugumo tarnybos pareigūnai yra įgalioti skirti ne tik planinius, bet visų rūšių konvojus, nustatytus Konvojavimo taisyklių 4 punkte, tarp kurių yra numatytas ir neplaninis konvojus. Atkreipia dėmesį, kad Pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašas bei Konvojavimo taisyklės nenumato neplaninio konvojaus suteikimo pagrindo, kai nuteistasis yra pristatomas iš Ligoninės į bausmės atlikimo vietą, palikdamas tai spręsti Viešojo saugumo tarnybai. Atsakovas mano, kad tai patvirtina ir Ligoninės kreipimasis į Viešojo saugumo tarnybą su raštu dėl neplaninio nuteistųjų konvojavimo į jų bausmės atlikimo vietą, kuriuo viešojo saugumo tarnyba atsakė, kad neturi galimybės skirti neplaninį konvojų.

16. Atsakovas mano, kad Ligoninės darbuotojai, organizuodami pareiškėjo konvojavimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, teisės normų nepažeidė, todėl konstatuoti neteisėtus LAVL darbuotojų veiksmus nėra pagrindo. Kita vertus, Ligoninės neteisėtų veiksmų konstatavimas (jeigu toks būtų pripažintas) pats savaime nėra pakankamas teisinei atsakomybei taikyti, nes pareiškėjas turi pagrįsti žalos jam padarymo faktą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas teigdamas, kad jis patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, jokių įrodymų, kuriais pagrįstų jo nurodomus suvaržymus nepateikė, todėl teismas pats negalėjo preziumuoti, kad Ligoninės neteisėti veiksmai – pareiškėjo pervežimo tiesiogniu planiniu konvojaus maršruti iš Ligoninės į Alytaus PN neužtikrinimas galėjo sukelti jam neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš LAVL neteisėtų veiksmų konvojuojant jį iš LAVL į Alytaus PN ne tiesiogiai, o per Lukiškių TI-K, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad LAVL neužtikrino pareiškėjo pervežimo tiesioginiu planiniu konvojaus maršrutu iš LAVL į Alytaus PN, todėl jis nepagrįstai buvo laikomas Lukiškių TI-K, nenustatęs kitų pažeidimų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad LAVL, konvojuodama pareiškėją į Alytaus PN per Lukiškių TI-K, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl teismas nepagrįstai konstatavo Alytaus PN neteisėtus veiksmus ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl neteisėtų Ligoninės veiksmų neužtikrinant pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš LAVL į Alytaus PN buvo numatytas, LAVL, neužtikrinusi pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, pažeidė BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kitoks aiškinimas prieštarautų BVK 67 straipsnio ir Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, reglamentuojančioms nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat tardymo izoliatoriuose laikomus asmenis.

25. Taigi, bylos duomenys patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis 4 dienas buvo laikomas tardymo izoliatoriuje, kuriame laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos skiriasi nuo esančių pataisos namuose, dėl ko jis galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų, tam tikrą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu LAVL būtų užtikrinusi pareiškėjo tiesioginį konvojavimą į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K griežtesnėmis režimo sąlygomis nei būtų laikomas Alytaus PN dėl Ligoninės administracijos neteisėtų veiksmų ir šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui Ligoninės neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 150 Eur suma.

28. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys