728f59cd-cdbe-421a-a1a2-238b28dbdc96 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1384-933/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12246-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų A. J. ir I. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18011-779/2018 pagal ieÅ¡kovo V.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovams A. J. ir I. J. dėl žalos priteisimo. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. Ž. prašė solidariai iÅ¡ atsakovų A. J. ir I. J. priteisti 757,71 Eur žalos ir 608,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas naktį iÅ¡ 2018-01-24 į 2018-01-25 pastebėjo, kad iÅ¡ atsakovų buto, kuris yra virÅ¡ ieÅ¡kovo Buto, bėga vanduo. Vanduo tekėjo nuo lubų per sienas, užliejo koridoriaus grindis. Dėl įvykio buvo sugadintos Buto koridoriaus lubos, atsiklijavo tapetai, sugadintos grindys. IeÅ¡kovas 2018-01-25 kreipėsi į 243-Ä jÄ daugiabučio namo savininkų bendrijÄ â€žGedvydžiai“ (toliau – Bendrija), kurios darbuotojai atliko apžiÅ«rÄ ir konstatavo, kad bendro naudojimo inžineriniai tinklai nepažeisti.

SuraÅ¡ytas Buto apžiÅ«ros aktas, kuriame konstatuota, kad užpiltos Buto koridoriaus lubos, siena, grindys. Koridoriui reikalingas remontas. VÅ¡Ä® Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės specialistas 2018-01-29 apžiÅ«rėjo ButÄ , atliko žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimÄ ir nustatė, kad pažeidimų (žalos) atstatymo kaÅ¡tai sudaro 757,71 Eur.

2. Atsakovai A. J. ir I. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ 2018-01-24 į 2018-01-25 atvykus pas atsakovus į butÄ ir pareiÅ¡kus pretenzijas dėl užliejimo vandeniu buvo paaiÅ¡kinta, kad gedimų ar (ir) vandens iÅ¡siliejimų nenustatyta. Po kelių dienų atvykus asmeniui, prisistačiusiam Bendrijos pirmininko pavaduotoju ir pradėjus reikalauti atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ buvo paaiÅ¡kinta, kad atsakovų bute iÅ¡siliejimų nebuvo. IeÅ¡kovas ir anksčiau kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis dėl to, kad drėksta Buto koridoriuje, Å¡alia vonios kambario, lubų dalys.

Tai galimai patvirtina, kad pažeidimai galėjo bÅ«ti vidinėje vandens komunikacijos sistemoje, už kuriÄ atsakovai neatsakingi. Ä®rodymų, kad padarytos žalos Å¡altinis yra atsakovų bute, ieÅ¡kovas nepateikė. IeÅ¡kovo pateiktoje VÅ¡Ä® Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitoje nepagrįstai konstatuojama, kad žala padaryta „dėl užpylimo iÅ¡ virÅ¡uje esančio (duomenys neskelbtini) buto“, nes nei ataskaitÄ parengęs, nei kiti VÅ¡Ä® Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė atstovai nebuvo atvykę į atsakovų butÄ ir patikrinimo nedarė.

Ataskaita netinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes žalos sumÄ sudaro ne realiai Buto koridoriui užliejimu vandeniu padaryta žala, o viso koridoriaus (bent viso grindų ir lubų ploto) remonto darbų suma. Nustatant žalos dydį nebuvo atsižvelgiama į tai, kada ir prieÅ¡ kiek metų Bute buvo atlikti apdailos (remonto) darbai ir neapskaičiuotas nusidėvėjimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-06 sprendime ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai:

i) solidariai priteisė 688,32 Eur nuostolių atlyginimo bei 300 Eur išlaidų, susijusių su padarytos žalos įvertinimu; ii) lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė 280,75 Eur (po 140,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų. 3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso Butas (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams. Antstolio I. G. 2018-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-18-192 konstatuota, kad Buto koridoriuje matomas lubų apdailos pažeidimas, atšokę dažai, atšokę tapetai, grindų danga pažeista drėgmės; virš Buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini).

Bendrijos 2018-01-25 buto apžiÅ«ros akte nurodyta, kad Bute užpiltos koridoriaus lubos, siena, grindys, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai į butÄ neįsileidžia. VÅ¡Ä® Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė 2018-01-30 žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 180130 padaryta iÅ¡vada, kad dėl 2018-01-25 Bute, virÅ¡ kurio yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusių apdailos pažeidimų atstatymo kaÅ¡tai sudaro 757,71 Eur. Žalos tyrime Nr. TB/18/1027 nurodyta, jog žalos dydis Butui, užliejus jį iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 441 Eur. 3.2.

Apylinkės teismas konstatavo, kad Butas negalėjo bÅ«ti aplietas iÅ¡ bendrojo naudojimo vamzdynų, nes bendrojo naudojimo vamzdynai nepažeisti, jų bÅ«klė gera. AptartÄ aplinkybę patvirtina Bendrijos 2018-08-30 raÅ¡tas, 2018-01-25 buto apžiÅ«ros aktas bei liudytojo J. Å ., dirbančio Bendrijoje santechniku, paaiÅ¡kinimai. Kad Butas nebuvo aplietas iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantis Bendrijos 2018-08-28 raÅ¡tas bei 2018-09-27 buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, esančio virÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), praneÅ¡imas.

Atsakovo A. J. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu apie tai, jog įvykio naktį jo bute vonios grindys ir prie vonios buvo Å¡lapia, kad patikrinus pamatė, jog skalbimo maÅ¡inos žarna buvo iÅ¡Å¡okusi bei ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame po įvykio fiksuotas pokalbis su atsakovu apie galimas užliejimo priežastis, apylinkės teismui leido daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Butas buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡ esančių patalpų, priklausančių atsakovams. Atsakovai neprašė skirti ekspertizės tiksliai Buto užpylimo priežasčiai nustatyti.

Apylinkės teismas vertino, jog užpylimo židinys yra atsakovų bute. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininkų nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Butui padaryta žala kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto bÅ«klės. 3.3. Apylinkės teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pateikė žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitÄ Nr. 180130 bei lokalinę sÄ matÄ , kuri sudaryta pagal 2017 m. spalio mėnesio kainas ir Buto pažeidimų koridoriaus apdailai atstatymo kaÅ¡tai sudaro 757,71 Eur.

Atsakovas pateikė žalos tyrimo Nr. TB/18/1027 medžiagÄ , kurioje nurodyta, jog žalos dydis Butui atskaičius natÅ«ralų nusidėvėjimÄ (10 procentų) bei nusidėvėjimÄ , atsiradusį dėl užliejimo (60, 40, 60 procentų), sudaro 441 Eur. Apklaustas atsakovo užsakymu žalos tyrimÄ atlikęs asmuo paaiÅ¡kino, jog jis remiasi ieÅ¡kovo eksperto pateikta žalos apskaičiavimo sÄ mata, tačiau taiko turto nusidėvėjimo procentus. Kodėl taikomi tiek natÅ«ralus nusidėvėjimas, tiek nusidėvėjimas dėl užliejimo, liudytojas nepaaiÅ¡kino.

Teismas konstatavo, kad ginčo dėl darbų kiekio, darbo užmokesčio už atliktus darbus nėra, todėl laikė juos įrodytus pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ . IeÅ¡kovas gyvena daugiabučiame name, kurio statybos pabaigos metai – 1990. Pagal Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007-01-26 nutarimu Nr. 1 patvirtintų „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“ nuostatų 1.1 papunktį butams daugiabučiuose pastatuose taikomas 0,8 procento metinis nusidėvėjimo koeficientas.

Ä®rodymų apie Bute iki apliejimo atliktÄ remontÄ ieÅ¡kovas nepateikė, todėl taikytinas faktinis turto nusidėvėjimas, kuris sudaro 22,4 procento (28 metai X 0,8 procento). Faktinis turto nusidėvėjimas (22,4 procentai) taikytinas tik nuo sÄ matoje nurodytos medžiagų vertės (256 Eur – 22,4 procentai = 198,65 Eur), bet ne nusidėvėjimui darbo užmokesčiui ir mechanizmams. AtkÅ«rimo sÄ naudos yra 688,32 Eur (568,86 Eur + 21 procentas pridėtinės vertės mokestis). 3.4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ viso 608,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 608,52 Eur sumÄ sudaro: i) 150 Eur iÅ¡laidos už žalos skaičiavimo ataskaitos parengimÄ ; ii) 150 Eur iÅ¡laidos už antstolio 2018-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimÄ ; iii) 8,52 Eur žyminio mokesčio; iv) 300 Eur už advokatės teisines paslaugas.

Sprendė, kad 150 Eur iÅ¡laidos už žalos skaičiavimo ataskaitÄ ir 150 Eur iÅ¡laidos už antstolio 2018-01-25 atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ patirtos iki ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir tokių iÅ¡laidų paskirtis – užfiksuoti Buto apliejimo faktÄ bei įvertinti Butui padarytų nuostolių dydį. Apylinkės teismas sprendė, kad nors aptartos iÅ¡ viso 300 Eur iÅ¡laidos nepripažintinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio prasme, tačiau tai nesudaro pagrindo jų nepriteisti.

Aptartos iÅ¡ viso 300 Eur iÅ¡laidos priskirtinos ieÅ¡kovo nuostoliams, kurių ieÅ¡kovas patyrė dėl atsakovų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos įvertinimo. Nustatė, kad iÅ¡ viso patenkinta 91 procento ieÅ¡kovo pareikÅ¡to turtinio reikalavimo atsakovams dalis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. Atsakovai A. J. ir I. J. apeliaciniu skundu prašė:

i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; ii) arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 sprendimÄ mažinant priteistos žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 4.1. Naktį iÅ¡ 2018-01-24 į 2018-01-25 ieÅ¡kovas apie vidurnaktį atvyko pas atsakovus bei pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl neva užliejimo vandeniu. Vandens pėdsakų atsakovų bute nebuvo.

Tai patvirtino ir pats ieÅ¡kovas. Atsakovai gedimų ar (ir) vandens iÅ¡siliejimų nenustatė. Skalbimo maÅ¡ina, dėl kurios sugedimo, ieÅ¡kovo teigimu, buvo užlietas Butas, nei 2018-01-24, nei 2018-01-25 nesinaudojo. Avarijų atsakovų bute nebuvo. Tiek santechnika, tiek skalbimo maÅ¡ina tvarkingi, vandens iÅ¡siliejimo atvejų nefiksuota. Teismas nevertino Å¡ių aplinkybių, darė tik prielaidÄ , kad atsakovai nerÅ«pestingai naudojosi nuosavybe. Ä®rodymų, kad vanduo pateko į ButÄ iÅ¡ atsakovų buto, teismas nenustatė.

Sprendime nurodyti teiginiai, kad „atsakovo A. J. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu apie tai, jog įvykio naktį jo bute vonios grindys ir prie vonios buvo Å¡lapia, jog patikrinus pamatė, jog skalbimo maÅ¡inos žarna buvo iÅ¡Å¡okusi“ neatitinka tikrovės. Neatitinka tikrovės ir teiginys, kad ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktame garso įraÅ¡e atsakovas patvirtina, kad atsakovų bute buvo avarija. Pokalbio, kuris buvo neteisėtai įraÅ¡ytas, metu buvo kalbama tik apie tai, kas teoriÅ¡kai galėjo įvykti ir apie ketinimus pasižiÅ«rėti ir patikrinti, ar buvo skalbimo maÅ¡inos gedimų. 4.2.

Teismas nenagrinėjo, kad Butas pažeistoje vietoje siejasi su kitu butu, todėl neaiÅ¡ku, kodėl kaltinami atsakovai. Ä®rodymų, kad padarytos žalos Å¡altinis yra atsakovų bute, ieÅ¡kovas nepateikė. IÅ¡vada, kad vanduo pateko į ButÄ iÅ¡ atsakovų buto, o ne iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), grindžiama prielaidomis. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) neapžiÅ«rėtas, nors buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienos (kaip tik vonios ir tualeto) siejasi su Buto sienomis. IeÅ¡kovas reikalavimus kildina iÅ¡ delikto.

Deliktinė civilinė atsakomybė taikoma be kaltės, tačiau tik nustačius visas kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas – žalos padarymo faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus ir veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. IeÅ¡kovas neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas nenurodė konkretaus atsakovų nerÅ«pestingumo ar aplaidaus naudojimosi turtu, taip pat nepateikė įrodymų, jog Butas buvo užlietas esant gedimams vandens tiekimo sistemose, kuriomis naudojasi atsakovai.

IeÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neįrodo deliktinės atsakomybės sÄ lygų, nes dokumentuose nekonstatuotos sudrėkimų kilimo priežastys, nenurodyta, kada ir dėl kokių priežasčių atsirado sudrėkimai. Aktai ir dokumentai suraÅ¡yti atsakovams nedalyvaujant, nesuteikiant atsakovams galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, pateikti paaiÅ¡kinimus. Aktai nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ar neveikimo ir Buto galimo užliejimo.

Ieškovas neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, taip pat žalos (sienos, lubų sudrėkimo) kilimo priežasties. Nesant duomenų apie vandens šaltinį, negalima daryti išvados, kad žala Butui kilo būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, nėra pagrindo. 4.3. Teismas neatsižvelgė į liudytojo J. Š., dirbančio Bendrijoje santechniku, parodymus, kai jis paaiškino, kad iš esmės neįmanoma nustatyti, kas buvo Buto koridoriaus užliejimo šaltiniu.

Liudytojas nedalyvavo Buto apžiÅ«roje, po kurios buvo suraÅ¡ytas 2018-01-25 Buto apžiÅ«ros aktas. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad tik pasirašė aktÄ . Teismas nevertino, kokios bÅ«klės buvo ieÅ¡kovui priklausantis turtas (Buto koridorius) iki nagrinėjamo įvykio, nes tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų pateiktuose nuotraukose tapetų ir lubų pažeidimai atrodo įsisenėję. 4.4. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad „<...> ginčo dėl darbų kiekio, darbo užmokesčio už atliktus darbus nėra, todėl teismas laiko juos įrodytus pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ â€œ.

Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovo pateiktais žalos apskaičiavimais. Ataskaitoje nurodyti plotai virÅ¡ija sugadintus, yra padidinti. Ataskaitos lokalinėje sÄ matoje nurodyta, kad „anksčiau dažytų lubų dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant - 11,32 m2“, nors realiai iÅ¡ nuotraukų matosi, kad pažeistas mažiau, nei 1 m2 lubų plotas. Nurodyta, kad reikalingas 12,45 m2 laminuotų grindų dangų įrengimas ir 18 m grindjuosčių permontavimas, tačiau Bute grindų pažeidimų nebuvo, kÄ patvirtino ir ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas koridoriaus remonto nedarė, todėl remontas ir nereikalingas. 4.5. Teismas formaliai vertino specialisto T. B. atliktus paskaičiavimus dėl Buto nusidėvėjimo ir žalos dydžio. Teismas patvirtino, kad ieÅ¡kovas remonto Bute neatliko, todėl nesutiktina su teismo iÅ¡vadomis dėl žalos dydžio. IeÅ¡kovas realiai remonto kaÅ¡tų nepatyrė, nepateikė duomenų apie realiai patirtas Buto remonto iÅ¡laidas. Ataskaitoje nurodytos kitos sumos nepagristos. NeaiÅ¡ku, kaip su užliejimu susijęs sÄ matos 9 punktas – „AutomaÅ¡ina – 29,01 Eur“.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, kviesdamas antstolį ir turto vertintojÄ , pasielgė nerÅ«pestingai, nes iÅ¡laidos Å¡ių asmenų paslaugoms apmokėti sudarė beveik pusė reikalaujamos žalos sumos, o kartu su advokato iÅ¡laidomis sudaro sumÄ , lygiÄ reikalaujamos žalos dydžiui. Nei antstolio, nei eksperto suraÅ¡yti dokumentai neįrodo fakto, kad vanduo pateko į ButÄ iÅ¡ atsakovų buto. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovo pateikti duomenys, kad „atsakovas į ButÄ neįleido“ neatitinka tikrovės, nes nei antstolis, nei ieÅ¡kovo pasamdytas ekspertas dėl atsakovų buto apžiÅ«ros nesikreipė.

Tvirtinti, kad iÅ¡siliejimas įvyko iÅ¡ atsakovų buto, neapžiÅ«rėjus buto, nesÄ Å¾ininga. IeÅ¡kovas įvykio naktį buvo įleistas į atsakovų butÄ . Bendrijos pirmininko pavaduotojas buvo įleistas į atsakovų patalpas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu sudaryta komisija darė apžiÅ«rÄ atsakovų bute.

5. IeÅ¡kovas V. Ž. atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 5.1. Turėdamas ankstesnę bendravimo su atsakovais patirtį, ieÅ¡kovas ėmėsi preventyvių priemonių savo interesams apginti, t. y. ieÅ¡kovo dukra, pateikdama atsakovams žodinį reikalavimÄ atlyginti padarytus nuostolius, padarė pokalbio garso įraÅ¡Ä . Garso įraÅ¡e (nuo 48 sek.) atsakovas A. J. patvirtina faktÄ , kad naktį iÅ¡ 2018-01-24 į 2018-01-25 jo bute buvo naudojama skalbyklė ir dėl netinkamo jos įrengimo iÅ¡Å¡oko žarna.

Tolesniame pokalbyje atsakovas detaliau paaiÅ¡kina jo skalbyklės žarnos įrengimo bÅ«dÄ ir vandens iÅ¡siliejimo aplinkybes. Pokalbyje atsakovas naudoja bÅ«tÄ jį kartinį laikÄ , aiÅ¡kina įvykį, kuris atsitiko, o ne galėjo atsitikti. Garso įraÅ¡as padarytas nenaudojant specialių priemonių (asmeniniu mobiliuoju telefonu) ir buvo panaudotas tik kaip įrodymas teismo procese. Atsakovas apie įraÅ¡o darymÄ nebuvo įspėtas siekiant iÅ¡vengti spaudimo ir užtikrinti natÅ«ralų atsakovo elgesį pokalbio metu.

Garso įraÅ¡ai, padaryti nežinant kitai Å¡aliai, nedraudžiami kaip įrodymai. 5.2. Monolitinė sanitarinio mazgo konstrukcija užtikrina, kad vandentiekiu vanduo patekęs į sanitarinį mazgÄ gali iÅ¡ jo iÅ¡tekėti tik per kanalizacijÄ arba per vonios duris į buto koridorių. (duomenys neskelbtini)-ojo, (duomenys neskelbtini)-ojo ir visų virÅ¡ jų esančių butų sanitarinių mazgų durys yra nukreiptos į tų butų vidų t. y. į prieÅ¡ingÄ pusę negu (duomenys neskelbtini)-ojo, (duomenys neskelbtini)-ojo ir virÅ¡ jų esančių butų sanitarinių mazgų durys. (duomenys neskelbtini)-ojo buto sanitarinis mazgas su (duomenys neskelbtini)-uoju Butu tiesioginės sÄ sajos neturi, nes yra virÅ¡ ir Å¡alia (duomenys neskelbtini)-ojo buto ir, be to, sanitarinis mazgas atskirtas gelžbetonine pertvara nuo (duomenys neskelbtini)-ojo (atsakovo) buto koridoriaus. (duomenys neskelbtini)-ojo ir (duomenys neskelbtini)-ojo butų sanitariniai mazgai prisiÅ¡lieja vienas prie kito viena siena, kuriose nėra vamzdynų.

Tai yra dviejų atskirų izoliuotų sanitarinių mazgų sienos ir sanitarinių mazgų durys nukreiptos į prieÅ¡ingas puses. Avarinio vandens iÅ¡siliejimo į Å¡ių sanitarinių mazgų vidų atveju, vanduo per duris iÅ¡tekėtų į prieÅ¡ingas puses. Yra nedidelė tikimybė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini)-ojo buto sanitarinio mazgo iÅ¡siliejęs vanduo patektų ant (duomenys neskelbtini)-ojo (ieÅ¡kovo) buto lubų, tačiau tokiu atveju vanduo visų pirma patektų į (duomenys neskelbtini) -Ä jį butÄ . (duomenys neskelbtini)-ojo buto gyventojo E. L. 2018-09-27 praneÅ¡ime nurodyta, kad nuo 2018-01-01 iki 2018-09-27 butas Nr. (duomenys neskelbtini) neužlietas.

Yra tikimybė, kad Butas galėjo bÅ«ti užlietas iÅ¡ virÅ¡ atsakovų buto esančių butų, tačiau tokiu atveju visų pirma bÅ«tų užlietas ir atsakovų butas. Nei atsakovai, nei kiti namo gyventojai apie jų buto užliejimÄ neinformavo. Užliejimams per kelis aukÅ¡tus reikalingas žymiai didesnis vandens kiekis, nei kad buvo ir neliktų nepastebėtas kitų namo gyventojų. Kad neįvyko kitų avarinių situacijų visame (duomenys neskelbtini)-Ä jame name įrodo ir 2018-08-30 Bendrijos specialistų komisijos aktas. 5.3.

Dėl konstrukcinių ypatybių ar galimai paslėpto statybinio broko vanduo nuo (duomenys neskelbtini)-ojo buto grindų gali labai greitai patekti ant (duomenys neskelbtini)-ojo buto lubų ir sienų bei tekėti gana dideliu srautu. Kadangi vonios durys yra Å¡alia perdengimo plokščių sujungimo vietos (apie 0,3 m), iÅ¡ atsakovo vonios iÅ¡tekėjęs vanduo nespėjo plačiai pasklisti po atsakovų buto koridoriaus grindis, o greitai, per perdengimo plokščių sujungimo vietÄ , nutekėjo žemyn, į ButÄ .

Ä®vykio metu ieÅ¡kovas, nuvykęs pas atsakovus, ant atsakovų buto koridoriaus grindų, ties perdengimo plokščių sujungimo vieta, pastebėjo tekstilinį dirbinį, ant kurio matėsi tipiÅ¡ki Å¡lapio audinio požymiai. Tikėtina, kad atsakovai stengėsi kuo skubiau paÅ¡alinti į koridorių iÅ¡siliejusį vandenį. 5.4. Atsakovas padarė prielaidÄ , kad užliejimas galėjo įvykti iÅ¡ bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, tačiau Bendrijos 2018-01-25 buto apžiÅ«ros akte konstatuojama, kad bendro naudojimo inžineriniai tinklai nepažeisti.

Teismas įpareigojo atsakovus suorganizuoti komisijÄ , kuri patikrintų bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus atsakovų bute ir gretimame (duomenys neskelbtini)-Ä jame bute. Kadangi atsakovai ignoravo šį teismo įpareigojimÄ , tai ieÅ¡kovas suorganizavo dar vienÄ Bendrijos specialistų komisijÄ , kuri, dalyvaujant ir ieÅ¡kovui, ir atsakovui, 2018-08-30 akte nurodė, jog patikrino bendrojo naudojimo magistralinio vamzdyno tinklus, esančius (duomenys neskelbtini)-o namo (duomenys neskelbtini)-ajame bute, ir nustatė, kad vamzdynų bÅ«klė gera, o iÅ¡ gretimo (duomenys neskelbtini)-o buto tikimybės patekti vandeniui į 4-butÄ nėra. 5.5.

Atsakovai, nebÅ«dami nei statinių, nei inžinerinių tinklų specialistais, neturėdami techninio iÅ¡silavinimo, neigia Bendrijos specialistų komisijų pateiktas iÅ¡vadas, nepateikdami įrodymų, kad jų abejonės turi pagrindÄ . Bendrijos santechnikas J. Å . dalyvavo dviejose įvykio vertinimo komisijose, kurias skyrė daugiau nei pusė metų ir savo paraÅ¡u du kartus patvirtino, kad komisijų iÅ¡vados teisingos. Dėl vidinių priežasčių ar iÅ¡orinio poveikio, teismo posėdžio metu liudytojas pakeitė ankstesnę savo nuomonę apie įvykį ir pradėjo neigti tai, kad dalyvavo 2018-01-25 komisijos darbe.

Aptarto liudytojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai. 5.6. Neįmanoma suremontuoti tik pažeisto lubų ploto, nes neįmanoma tiksliai parinkti dažų atspalvio taip, kad jis nesiskirtų nuo ankstesnių dažų atspalvio. Neįmanoma pakeisti tik keletÄ pažeistų laminuotos dangos lentų vien todėl, kad neįmanoma jų įsigyti, nes jų jau nėra pardavime. Net jeigu ir pavyktų rasti tokias pačias lentas, jų neįmanoma pakeisti, neiÅ¡ardžius visos grindų dangos. O darbo sÄ naudos kaip tik ir sudaro didesnę remonto iÅ¡laidų dalį.

Sausas grindų dangos paviršius nereiškia, kad grindų dangos pažeidimai išnyko bei po grindų danga patekęs vanduo jau išdžiūvo ir vėliau dar labiau nepažeis grindų dangos. 5.7. T. B. atliktas žalos tyrimas negali būti nagrinėjamas, nes jame yra tikrovės neatitinkančių teiginių bei prieštaravimų. Žalos tyrimo Nr. TB/18/1027 paragrafe 1.4 „Informacijos šaltiniai“ antroje eilutėje teigiama, kad „kita pateikta informacija, taip pat informacija ir paaiškinimai, gauti turto apžiūros metu.

Nei T. B., nei jo įgaliotas asmuo iki 2018-10-24 nebuvo atvykęs apžiÅ«rėti ir įvertinti užliejimo metu padarytų pažeidimų. Tokie prieÅ¡taravimai kelia abejonių dėl T. B. pateiktų vertinimų bei skaičiavimų objektyvumu. Teismo posėdžio metu T. B. negalėjo pagrįsti savo iÅ¡vadų, padarytų žalos tyrime bei nesugebėjo atsakyti į ieÅ¡kovo užduotus klausimus. T. B. žalos tyrime neteisingai taikoma vertinimo metodika. 5.8. Realaus remonto neįmanoma buvo pradėti dėl objektyvios priežasties – dėl užliejimo įmirkusios perdengimo konstrukcijos džiÅ«vo ilgiau nei 3 mėn. Atlikus lubų remontÄ , dar neiÅ¡džiÅ«vus konstrukcijoms, neabejotinai liktų dėmės, o neatlikus lubų remonto daryti grindų remontÄ nelogiÅ¡ka.

Atskirais etapais atliekamas remontas dar labiau padidintų bendrÄ remonto kainÄ bei trukmę. Pagrindinė neatlikto remonto priežastis buvo siekis iÅ¡vengti atsakovų kaltinimo, kad bandoma nuslėpti nežymiÄ atsakovų žalÄ . T. M. sudarytos sÄ matos remonto darbų sudėtimi neabejoja netgi atsakovų pasamdytas specialistas T. B. Dviejų specialistų, atstovaujančių prieÅ¡ingas puses, vienodas sÄ matos sudėties vertinimas eliminuoja poreikį detaliai nagrinėti kiekvienÄ sÄ matos eilutę. Atsakovų teiginys, kad ieÅ¡kovas kviesdamas antstolį ir turto vertintojÄ pasielgė gana nerÅ«pestingai nepagrįstas, nes neįmanoma be specialistų pagalbos užfiksuoti įvykio ir įvertinti patirtos žalos.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai buvo priteista 688,32 Eur nuostolių, atsiradusių dėl ieÅ¡kovo Buto užliejimo. Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese 9. IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , nors ir nesuformulavo atskiro praÅ¡ymo prijungti naujus įrodymus, kaip tai nurodyta CPK 314 ir 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pateikė naujÄ raÅ¡ytinę bei garso medžiagÄ :

i) pokalbio, vykusio 2018-01-25, garso įraÅ¡Ä ; ii) elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su žalos vertintoju T. M. dėl žalos vertintojo T. B. atlikto žalos tyrimo bei tyrimÄ dėl žalos vertintojo T. B. atlikto žalos tyrimo (el. b. l. 177–183).

10. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme pastebi, jog tarp ieÅ¡kovės dukters ir atsakovo 2018-01-25 vykusio garso pokalbio įraÅ¡as buvo prijungtas kompaktinio disko (angl. CD) laikmenoje teismo posėdžio, vykusio 2018-09-10 pirmosios instancijos teisme, metu (el. b. priedas; el. b. l. 95–96; 2018-09-10 teismo posėdžio garso įraÅ¡o takelio 00:01:00–00:02:20 min.), todėl įrodymo, kuris jau prijungtas prie bylos medžiagos, dar kartÄ teikti į bylÄ poreikio nėra.

Likę įrodymai, t. y. ieškovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais su ieškovo samdytu žalos vertintoju T. M. dėl atsakovų samdyto žalos vertintojo T. B. parengto žalos vertinimo (ne)pagrįstumo, pateikti laiku (atsikertant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus), įrodymai nedidelės apimties, tiesiogiai susiję su byla (pateikiami žalos vertintojo komentarai dėl kito žalos vertintojo atlikto tyrimo), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prijungtini prie bylos medžiagos.

Dėl ieÅ¡kovo pateikto garso įraÅ¡o, kaip daiktinio įrodymo, įrodomosios reikÅ¡mės 12. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktas kompaktinis diskas (CD), kuriame užfiksuotas ieÅ¡kovo dukros (A. Ž.-A.) ir atsakovo pokalbis, vykęs kitÄ dienÄ po įvykio (Buto koridoriaus užliejimo), padarytas neteisėtai, be atitinkamo atsakovo įspėjimo.

13. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog:

i) vertinant garso įraÅ¡o, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumÄ , visų pirma turi bÅ«ti vertinama, ar Å¡is įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraÅ¡e, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į įraÅ¡o padarymo aplinkybes, fiksavimo bÅ«dÄ , priemones ir pan.; ii) ar garso įraÅ¡as yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi bÅ«ti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įraÅ¡o padarymo aplinkybes, fiksavimo bÅ«dÄ , priemones ir pan.; iii) garso įraÅ¡o darymas ginčo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, gali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos Å¡ių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, nutarties 19–36 punktai).

14. Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs į bylÄ pateiktÄ garso įraÅ¡Ä , sprendžia, jog garso įraÅ¡as Å¡ioje byloje gali bÅ«ti laikytinas įrodymu CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme. Garso įraÅ¡as padarytas siekiant įrodyti faktines aplinkybes, kurios yra ginčo objektas byloje, taip pat nėra duomenų apie tai, kad garso įraÅ¡e girdimi asmenys bÅ«tų buvę verčiami kalbėti ar bÅ«tų patyrę kokį nors spaudimÄ (prieÅ¡ingai, iÅ¡ garso įraÅ¡o girdima, kaip įėjus į butÄ tarp asmenų pradedamas pokalbis dėl ginčui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių; iÅ¡ pokalbio taip pat girdėti, kad įvyksta net derybos), garso įraÅ¡e negirdėti, kad asmenys, kalbantys garso įraÅ¡e, bÅ«tų kalbėję kokiomis nors temomis, kurios liestų privataus gyvenimo aplinkybes.

Pokalbis dalykiÅ¡kas ir konkretus, jame kalbama tik apie ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl sprendžiama, kad pateiktas garso įraÅ¡as laikytinas vienu iÅ¡ byloje esančių įrodymu, kuris vertintinas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (raÅ¡ytine bylos medžiaga, liudytojų parodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais). Dėl Butui žalÄ padariusio Å¡altinio (žalos židinio) nustatymo 15. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso bendro 80,88 m2 ploto, 4 kambarių, Butas (esantis (duomenys neskelbtini), pirmame namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukÅ¡te) (el. b. l. 4).

Bendrijos 2018-01-25 Buto apžiūros akte nurodyta, kad užpiltos Buto koridoriaus lubos, siena ir grindys (el. b. l. 8). Antstolio I. G. 2018-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad Butas užlietas vandeniu, sugadintos Buto koridoriaus grindys, atsiklijavę tapetai ir sugadintos lubos (el. b. l. 9–14). Ieškovas nurodė, kad Buto koridoriaus užliejimas vandeniu įvyko naktį (apie vidurnaktį) iš 2018-01-24 į 2018-01-25, o ginčo dėl nurodytos datos šalys nekėlė (2018-09-10 teismo posėdis, garso įrašo takelio 00:10:40–00:11:00 min, 00:23:10–00:25:00 min) (el. b. l. 95–96).

Aptartų įrodymų pakanka konstatuoti faktÄ , jog ieÅ¡kovo Butui (t. y. turtui) naktį iÅ¡ 2018-01-24 į 2018-01-25 buvo padaryta žala (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

16. Rašytiniais bylos duomenimis, Butas yra daugiabučiame name (el. b. l. 4,8, 90, 104). Dėl šios aplinkybės ginčo taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog tais atvejais, kaip sprendžiama dėl žalos tais atvejais, kai žala kilo bute, esančiame daugiabutyje, būtina atkreipti į daugiabučio namų savininkų (valdytojų) dvejopo pobūdžio teisinius santykius:

i) pirma, daugiabučio namo butų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus subjektai; ii) antra, visi daugiabučio namo butų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai ir Å¡ie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgÄ â€žAtskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, Nr. 48). Atsižvelgiant į dvejopÄ butų, esančių daugiabučiuose namuose, nuosavybės teisės pobÅ«dį ir skirtingus nuosavybės teisės subjektus bei objektus, bÅ«tina vertinti, ar žalos židinys yra bendrojo naudojimo objektuose, ar dėl vienam iÅ¡ butų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, ar žalos židinys apskritai buvo iÅ¡orinis. Žalos židinio nustatymas svarbus atsakingo už žalÄ asmens (subjekto) atžvilgiu bei civilinės atsakomybės ypatumams.

17. Šalių procesiniai dokumentai (ieškinys bei atsiliepimas) (el. b. l. 1–3, 70–72), šalių paaiškinimai 2018-09-10 teismo posėdžio metu (el. b. l. 95–96) bei rašytinė bylos medžiaga (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-04-05 išrašas) (el. b. l. 5–7) rodo, jog ginčo dėl fakto, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), antrame daugiabučio namo aukšte, yra virš Buto, t. y. kad techniškai atsakovo buto grindys yra virš Buto lubų, nėra.

Pastebėtina, jog aplinkybė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra virÅ¡ Buto, nurodyta ir antstolio I. G. 2018-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (el. b. l. 9–14). IeÅ¡kovas teigė, kad Butas buvo užlietas iÅ¡ atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad žalos židinys nebuvo atsakovams priklausančiame bute. Apylinkės teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog Butui žalÄ padaręs židinys (Å¡altinis) buvo atsakovams priklausančiame bute.

18. Bendrijos 2018-01-25 Buto apžiūros akte nurodyta, kad bendrojo naudojimo inžinieriniai tinklai (vamzdynai) nepažeisti (el. b. l. 8). Analogiška informacija, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo magistralinio vamzdyno tinklai tvarkingi nurodyta ir Bendrijos 2018-08-28 rašte (el. b. l. 90). Susipažinus su liudytojo J. Š. (santechniko) parodymais pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad liudytojas paaiškino, jog: negali atsakyti, kur konkrečiai buvo žalos židinys; patikrino bendrojo naudojimo vamzdynus ir nustatė, kad vamzdynai tvarkingi; atsakovų bute nebuvo ir jo nepažiūrėjo; vandens pratekėjimas (žalos židinys) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), mažai tikėtinas (Buto užliejimo tikimybė iš buto Nr. 7 minimali) (teismo posėdis, vykęs 2018-11-19, garso įrašo takelio 00:03:00–00:18:00 min.) (el. b. l. 151–152).

Iš aukščiau aptartų duomenų darytina išvada, jog Butas nebuvo užlietas iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vamzdynų. Taip pat versija, kad Butas galėjo būti užlietas iš tame pačiame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra minimali (mažai tikėtina). Kadangi atsakovai duomenų, išskyrus hipotetines versijas, apie tai, kad Buto užliejimo šaltinis buvo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė, sprendžiama, kad Butas nebuvo užlietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini).

Tai, kad Butas galėjo bÅ«ti užlietas iÅ¡ kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, iÅ¡skyrus butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų butas), objektyvių duomenų nėra.

19. Analizuojant kitus byloje esančius duomenis apie Buto užliejimÄ , o tiksliau ieÅ¡kovo pateiktÄ tarp ieÅ¡kovo dukros A. Ž.-A. ir atsakovo pokalbį, kuris buvo įraÅ¡ytas kitÄ dienÄ po Buto užliejimo, o taip pat iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, duotų 2018-09-10 teismo posėdžio metu (garso įraÅ¡o takelio 00:23:10–00:25:30 min.) nustatyta, kad viena iÅ¡ galimų Buto užliejimo versijų – atsakovams nuosavybės teise priklausančioje vonioje esančios skalbimo maÅ¡inos techninis gedimas – žarnos, jungiančios skalbimo maÅ¡inÄ bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų vamzdynÄ , iÅ¡sinėrimas (el. b. l. 95–96; el. b. priedas (kompaktinis (CD) diskas)).

Atsakovas, duodamas paaiškinimus 2018-09-10, nebuvo kategoriškas, jog Butas negalėjo būti užlietas dėl vandens nuotėkio iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto (vonios). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės, nebendradarbiavo su ieškovais, siekdamas nustatyti konkretų žalos Butui židinį, teikė ne konkrečiais, o labiau hipotetinio pobūdžio versijas. Konstatuotina, jog byloje surinkti duomenys leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), kad Buto užliejimo židinys buvo atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute.

Kitų objektyvių duomenų, kurie teismui leistų suabejoti tokia aplinkybe, atsakovai nepateikė, o tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

20. Konstatavus, jog Butui žalÄ padaręs židinys (Å¡altinis) buvo atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute, pasisakytina dėl civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų 21. Minėta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai, t. y. aptartas butas atsakovams priklauso nuosavybės teise (el. b. l. 5–7). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo detalizuota, kad savininkas, t. y. nuosavybės teisę disponuojantis asmuo turi pareigÄ nuosavybės teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų trečiųjų (bet kurių kitų) asmenų teisių, t. y. turi tinkamai eksploatuoti savo bÅ«stÄ (Å¡iuo atveju – butÄ ), kad dėl bÅ«sto eksploatavimo (Å¡iuo atveju – buto) nebÅ«tų daroma žala ar kitoks neigiamas poveikis kitiems asmenims (Å¡iuo atveju – kaimyniniams butams), taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų bÅ«ti daroma žala, tinkamai rÅ«pintis savo privačia nuosavybe (t. y. rÅ«pintis bÅ«sto techniniu stoviu, bÅ«sto įrangos techninių reikalavimų užtikrinimo ir t. t.) (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019, nutarties 26 punktÄ ;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, nutarties 44 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, nutarties 28 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Aptartas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad civilinių teisių ir pareigų prasme netinkamas nuosavybės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti sÄ lyga savininko civilinei atsakomybei kilti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis) 22.

Pažeistos asmens (Å¡iuo atveju kaimyninio buto savininko – ieÅ¡kovo) civilinės teisės, atsiradusios dėl žalos padarymo turtui (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas), gali bÅ«ti ginamos taikant pažeidusiam teisę, pažeidusiam kito asmens teises, civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019, nutarties 17 punktÄ ). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Priklausomai nuo konkrečius asmenis siejusių teisinių ryšių, skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad ginčo šalių sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, todėl bylai aktualus deliktinę civilinę atsakomybę nustatantis teisinis reguliavimas (CK 6.263–6.291 straipsniai).

23. Ä®statymas numato, kad žalÄ , padarytÄ deliktu, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinės prievolės atveju už padarytÄ Å¾alÄ atsakingu asmeniu laikomas:

i) asmuo, kuris žalÄ padarė pats (tiesiogiai) savo veiksmais (ar neveikimu), t. y. atsakingas asmuo ir yra žalÄ padaręs asmuo (tiesioginė deliktinė atsakomybė) (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) arba; ii) asmuo, kuris nors pats (tiesiogiai) savo veiksmais (ar neveikimu) žalos ir nepadarė, tačiau kuriam įstatymas numato atsakyti už kito asmens veiksmus arba už savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.263 straipsnio 3 dalis) (netiesioginė civilinė atsakomybė). Tiek tiesioginė, tiek netiesioginė deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos:

i) neteisėti veiksmai; ii) žala; iii) priežastinis ryÅ¡ys ir; iv) kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (dar kitaip vadinama griežtoji civilinė atsakomybė – apygardos teismo pastaba) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, nutarties 77 punktÄ ).

24. Iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo matyti, kad atsakovams civilinė atsakomybė buvo taikyta pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį (statinių savininko (valdytojo) atsakomybė). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.266 straipsnyje numatyta atsakomybė be kaltės, t. y. griežtoji civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, nutarties 12 punktas). Visgi, CK 6.266 straipsnio taikymas turi tam tikrų taikymo bei aiškinimo ypatumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, būtina nustatyti, kad:

i) žala atsirado dėl statinio trÅ«kumo, t. y. bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto (statinio), kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ : ii) jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, tačiau jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trÅ«kumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/ 2018, nutarties 23–24 punktai).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys rodo, jog statinys (butas, kuris priklauso atsakovams nuosavybės teise) trūkumų neturėjo, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, kad Buto užliejimas įvyktų dėl daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) ar jo dalies, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrenginių bei kitokių konstrukcijų trūkumų. Šalių teismui pateiktos žalos židinio (šaltinio) versijos (neva tai galėjo būti iš skalbimo mašinos išsinėrusi žarna) nors ir yra tikėtinos, tačiau objektyviai neįrodytos.

Tai reiÅ¡kia, jog nors byloje ir buvo konstatuota faktinė aplinkybė, kad Butas buvo užlietas iÅ¡ atsakovų buto, tačiau nenustatyta, kas konkrečiai buvo žalos padarymo židinys (Å¡altinis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog jeigu konkreti žemiau esančio buto užliejimo priežastis nenustatyta (neaiÅ¡ki), turi bÅ«ti taikytina bendroji civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Aptariamu atveju aplinkybė, kad nenustatytas konkretus žalÄ padaręs židinys (Å¡altinis) teisinės reikÅ¡mės neturi, pakanka tik fakto, jog Butas buvo užlietas iÅ¡ buto, kurio savininkai (nuosavybės teisės turėtojai) yra atsakovai (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas, t. y. teisės taikymas yra teismo prerogatyva, kurį teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes – teismas atlieka faktinių aplinkybių teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2019, nutarties 33 punktas). Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ginčui taikyti turėjo bÅ«ti taikytinos bendrÄ jÄ civilinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos (CK 6.264–6.249, 6.251, 6.263 straipsniai), o apylinkės teismas taikė griežtÄ jÄ civilinę atsakomybę. Sprendžiama, jog atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, turi bÅ«ti patikrinamos atsakovų bendrosios civilinės atsakomybės (ne)įrodytumo sÄ lygos.

26. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog:

i) asmens neteisėti veiksmai kaimyninio buto užliejimo suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto (užpylimas gali įvykti dėl virÅ¡uje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo; ii) netinkamas turto valdymas yra turto (tiek nekilnojamojo (statinio (pvz., buto ar butui priklausančių įrenginių ir kitokių jo techninių konstrukcijų), tiek kilnojamojo (pvz., bute esančios buitinės technikos) – apygardos teismo pastaba) techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas turto eksploatavimas.

Netinkamas eksploatavimas (naudojimas) yra ir tinkamos, ir netinkamos bÅ«klės turto (ar daikto, be kita ko, buities daiktų) naudojimasis tokiu bÅ«du, kad daroma žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (nuosavybės teisės turėtojai) pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pareigÄ eksploatuoti tiek savo bÅ«stÄ (butÄ ), tiek jame esančius kilnojamuosius daiktus (pvz., skalbimo maÅ¡inÄ ), kad toks turto eksploatavimas nepadarytų žalos kitiems asmenims.

Tuo pačiu, tais pačiais atsakovų veiksmais, buvo pažeista ir bendrojo pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis), t. y. atsakovai pasirinko tokį turto naudojimo modelį, kuomet nesukontroliavo savo žinioje esančio turto tinkamos priežiÅ«ros jį (tokį turtÄ ) eksploatuojant. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimo motyvai, jog atsakovų neteisėti veiksmai įrodyti, pagrįsti.

27. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustačius neteisėtus veiksmus, atsakovų kaltė preziumuojama, todėl tenka pareiga kaltės prezumpcijÄ paneigti (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kuriuos vertinant galima bÅ«tų svarstyti apie tai, kad atsakovai paneigė savo kaltės prezumpcijÄ nepateikta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, atsakovų kaltė aptariamu atveju pasireiÅ¡kė nepakankama turto priežiÅ«ra ir rÅ«pinimosi juo (savo turtu).

28. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Aptarta įstatymo norma tiesiogiai koreliuoja su CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostata, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Apylinkės teismas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteisė iÅ¡ viso 688,32 Eur Buto koridoriaus remonto kaÅ¡tų. Atsakovai su priteistos žalos dydžiu nesutinka ir nurodo, kad: pirma, ieÅ¡kovas remonto realiai neatliko, todėl remonto kaÅ¡tų nepatyrė; antra, ieÅ¡kovai sÄ matoje nurodė objektų (grindų, lubų, sienų) plotus, kurie yra nepagrįstai padidinti, taip pat iÅ¡laidas, kurios nesusijusios su turto sugadinimu; ir, trečia, apylinkės teismas formaliai vertino žalos specialisto T.

B. atliktus paskaičiavimus dėl ieškovų buto nusidėvėjimo ir žalos dydžio.

29. IÅ¡ 2018-09-10 teismo posėdžio garso įraÅ¡o girdėti, jog ieÅ¡kovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme Buto dar nebuvo suremontavęs (el. b. l. 95–96, garso įraÅ¡o takelio 00:14:30–00:14:40 min.). Visgi, nuostolio dydis apskaičiuojamas ne pagal faktines remonto iÅ¡laidas (t. y. ne pagal tai, ar ieÅ¡kovas jau suremontavo Buto koridorių), o pagal remonto sÄ matÄ , todėl ar ieÅ¡kovas atliks/atliko remontÄ sugadintame bute ar ne, skaičiuojant žalos dydį, teisinės reikÅ¡mės neturi (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2015; mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

30. Atsakovai teigė, jog ieÅ¡kovas Buto koridoriaus sÄ matoje nurodė padidintus lubų, grindų bei sienų plotus, t. y. nurodyta, kad perdažyti reikės 11,32 m2 lubų plotÄ , tačiau užlieta buvo mažiau nei 1 m2 ploto lubų; nurodyta, kad reikalingas 12,45 m2 laminuotų grindų įrengimas ir 18 m grindjuosčių permontavimas, tačiau atsakovas ieÅ¡kovo Bute grindų pažeidimo nepastebėjo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė žalos vertintojo T.

M. 2018-01-30 sudarytÄ Å½alos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitÄ (el. b. l. 15–32). Aptariamoje žalos ataskaitoje yra lokalinė sÄ mata, kurioje nurodyti Buto koridoriui reikalingu suremontuoti plotai. Atsakovai, teigdami, jog ieÅ¡kovai padidino remontui atlikti reikalingus patalpos plotus, nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, nors į bylÄ teikė ir savÄ jį žalos vertinimÄ (el. b. l. 114–132). Atsakovai teismui neteikė Buto iÅ¡planavimo duomenų, taip pat to, kad ieÅ¡kovų žalos vertinimo ataskaitoje nurodyti remontuotini patalpos plotai neteisingi.

Ta aplinkybė, jog buvo užlietas pakankamai nedidelis lubų ar grindų plotas nesudaro pagrindo mažinti žalos dydžio, kadangi lubų plotas tvarkomas visas, o ne tik pažeistas lubų ar grindų plotas. Nei Buto koridoriaus lubų, nei Butų koridoriaus grindų technologiškai neracionalu restauruoti tik iš dalies.

31. Atsakovų teigimu, apylinkės teismas formaliai vertino atsakovų užsakyto žalos vertintojo T. B. žalos tyrimo ataskaitÄ (el. b. l. 114–132). IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog apylinkės teismas sukritikavo T. B. atliktos žalos vertinimo metodikÄ , iÅ¡samiai argumentavo, kodėl pasirenkamas prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymo bÅ«das, nurodė, kaip iÅ¡skaičiuoja Buto nusidėvėjimÄ . Atsakovai, nurodydami, kad apylinkės teismo sprendimas formalus žalos vertintojo T.

B. atlikto žalos tyrimo atžvilgiu, iÅ¡samiau ir konkrečiau savo teiginių neiÅ¡plėtojo, neteikė duomenų apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai taikė žalos paskaičiavimo metodikÄ ar neteisingai apskaičiavo Buto nusidėvėjimo koeficientÄ . Atsakovai tik abstraktaus pobÅ«džio teiginiais nurodė, kad apylinkės teismas įrodymų vertinimÄ atliko formaliai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacijÄ .

Konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų buvę galima suabejoti pirmosios instancijos teismo atlikta žalos vertintojo T. B. žalos tyrimo ataskaitos kritika atsakovai nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

32. Atsakovai nurodė, jog neaiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovo pateiktoje lokalinėje sÄ matoje 9 punkte nurodyta eilutė „AutomaÅ¡ina – 29,01 Eur“ susijusi su Butui padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog lokalinėje sÄ matoje nurodyta (8 punktas), jog 0,1 m2 statybinių Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas kainuotų 1,09 Eur, o automaÅ¡ina – 29,01 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lokalinės sÄ matos eilutėje Nr. 9 nurodytos iÅ¡laidos „AutomaÅ¡inai“ yra iÅ¡laidos, susijusios su statybinių Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu. Atliekant remontÄ bute, kuris iki užliejimo buvo įrengtas, neabejotinai atsiras statybinių Å¡iukÅ¡lių, kurios turi bÅ«ti Å¡alinamos (utilizuojamos) teisės aktų nustatyta tvarka.

33. IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo motyvų matyti, jog ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, patirtos už žalos vertinimo atlikimÄ (150 Eur) bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ (150 Eur) (iÅ¡ viso – 300 Eur) buvo priskirtos iÅ¡laidoms, susijusioms su žalos vertinimu, numatytu CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 dalyje. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ sudėtinė nuostolių dalis yra protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. IÅ¡laidos, turėtos iki bylos iÅ¡kėlimo žalai įvertinti, negali bÅ«ti priskiriamos bylinėjimosi iÅ¡laidoms, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005, 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog aptartos 300 Eur iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, todėl pagrįstos ir priteistinos. IeÅ¡kovui įrodyti, kad Butui buvo atlikta žala, tokiÄ aplinkybę reikėjo užfiksuoti. Nesutiktina su atsakovu, kad ieÅ¡kovo veiksmas, siekiant konstatuoti faktines Buto užliejimo aplinkybes, aptariamu atveju buvo perteklinis. Taip pat be žalos tyrimo (įvertinimo) sudėtinga bÅ«tų pagrįsti tam tikrus darbus, jų apimtis bei kainas, todėl žalos tyrimas (vertinimas) taip pat nelaikytinas pertekliniu ieÅ¡kovų veiksmu.

Apeliacinės instancijos teismas 300 Eur išlaidų dydį, susijusį su žalos įvertinimu, laiko protingu. Aptariama delikto (buto užliejimo) atveju ieškovas buvo priverstas reaguoti nedelsiant tam, kad bylai reikšmingi įrodymai būtų užfiksuoti laiku.

34. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog:

i) CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryÅ¡io samprata, t. y. priežastinio ryÅ¡io lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado; ii) priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima iÅ¡skirti į du etapus: pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sÄ lyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo, o antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo); iii) nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reguliavimo apsauginį tikslÄ ; iv) dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys bÅ«tų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys), tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo;

v) teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, nutarties 69–74 punktai).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu atsakovai bÅ«tų tinkamai eksploatavę ir/ar prižiÅ«rėję savo nuosavybės teise disponuojamÄ ir (ar) valdomÄ turtÄ (tiek nekilnojamÄ jį, tiek kilnojamÄ jį, pvz., buities daiktus vonioje), tai neteisėto veiksmo nebÅ«tų kilę. Tai reiÅ¡kia, jog jeigu atsakovai tinkamai vykdytų CK 4.37 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje (taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje) numatyta pareigas, tai neteisėtumo atsakovų veiksmuose nebÅ«tų nustatyta.

Atsakovai neįrodė aplinkybės, jog bÅ«tų egzistavusios kokios nors objektyvios priežastys, galėjusios lemti netinkamo atsakovų elgesio pateisinimÄ arba apskirtai jo (neteisėto elgesio) nebuvimÄ . Teismo vertinimu, kilę padariniai (Buto užliejimas) teisiÅ¡kai pernelyg nenutolę nuo neteisėto veiksmo. Akivaizdu, jog netinkamai eksploatuojant buto inžinierines komunikacijas ar bute esančius daiktus, ypač susijusius su vandens cirkuliacija (arba panaudoto vandens Å¡alinimu iÅ¡ įrenginių, naudojančių vandenį (pvz., skalbimo maÅ¡ina)), gali bÅ«ti užlietos ir tokiu bÅ«du apgadintos žemiau esančios patalpos (pvz., kaimyniniai butai).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir Butui padarytos žalos ir toks priežastinis ryšys nėra pernelyg nutolęs nuo kilusių padarinių. Priešingai, aptariamu atveju kilę padariniai yra tiesioginė atsakovų veiksmų (arba neveikimo) išdava.

36. Kiti atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (teiginiai, kad neįsileido ekspertų į butÄ apžiÅ«rai; kad atsakovai nedalyvavo ieÅ¡kovo Buto apžiÅ«roje, todėl negalėjo pasisakyti dėl Butui padarytos žalos) teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Dėl realiai ieÅ¡kovui padarytos žalos atsakovai galėjo pasisakyti analizuodami į bylÄ pateiktÄ medžiagÄ (sÄ matÄ , nuotraukas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , liudytojų paaiÅ¡kinimus ir t. t.).

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso pirmosios instancijos teisme metu 37. Apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo motyvai ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteista 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovų teigimu, 300 Eur išlaidos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, neatitinka protingumo reikalavimų.

38. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

39. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Bylos duomenimis, 300 Eur iÅ¡laidas ieÅ¡kovas advokato pagalbai patyrė 2018-04-16 (el. b. l. 43). Nustatyta aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad ieÅ¡kovė bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė 2018 m.

II ketvirtyje. Tai reiÅ¡kia, kad maksimalus priteistinas iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2017 m. IV ketvirtyje galiojusio vidutinio mėnesinio brutto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Pastarasis dydis 2017 m. IV ketvirčio metu buvo 884,80 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčio nuostatomis, maksimalus priteistinas iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydis galėjo bÅ«ti 2 212 Eur (884,80 Eur X 2,5). Net jei laikyti, kad byloje turi bÅ«ti taikomas Rekomendacijų 8.5 papunktis, tai maksimali priteistina iÅ¡laidų už advokato pagalba suma galėjo bÅ«ti 752,08 Eur (884,80 Eur X 0,85).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptariamu atveju 300 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ yra pakankamai protingos iÅ¡laidos, kurių teisinio pagrindo mažinti nėra.

40. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, jog nors apylinkės teismas ginčo atveju pritaikė ne tÄ teisės normÄ , tačiau priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinio proceso metu 41. Atsakovų apeliacinis skundas atmestas, todėl ieÅ¡kovas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau ieÅ¡kovas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės teismui nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį bei faktÄ pagrindžiančių įrodymų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas I. Å .