728cfedd-2cf3-42fe-b642-1912de8a73db · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1050-872/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02972-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjo) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kina, kad neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sÄ lygų, kalinimo laikotarpiu LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. gegužės 14 d.

Nurodo, kad kalinimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K, kuomet kameroje buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ dėl to, jog sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas naudodamasis sanitariniu mazgu nurodo patyręs garbės ir orumo pažeminimÄ , kančias ir kitus iÅ¡gyvenimus apibrėžtus Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.250 straipsnyje. Nurodo, kad kalinimas tokiomis sÄ lygomis prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija).

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K kameroje sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, iÅ¡ priekio uždengtas suplyÅ¡usia užuolaida, todėl tokios sÄ lygos neužtikrino pakankamo pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis tualetu. Nurodo, jog neužtikrinus pareiÅ¡kėjo teisių į privatumÄ naudojantis tualetu buvo pažeistos Konvencijos 3 straipsnio nuostatos dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų, prilyginamų kankinimu bei 8 straipsnio nuostatos dėl privatumo užtikrinimo.

Pažymi, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie durų, dėl Å¡ios priežasties naudojantis tualetu pareiÅ¡kėjÄ galėjo stebėti ne tik kameroje esantis kitas asmuo, bet ir LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai per duryse įrengtÄ stebėjimo langelį. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kiti prieÅ¡ VengrijÄ , pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12; 45135/12; 73712/12; 44055/13 ir 64586/13).

Nurodo, kad tokios pat pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr. pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1919-756/2020). Atkreipia dėmesį, kad pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (žr. pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareikÅ¡imo Nr. 40119/09).

PareiÅ¡kėjo teigimu, žema 1,5 m. aukščio tualeto sienelė neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nurodo, jog jo atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui užtikrinti, nes sanitarinio mazgo vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (pvz. žr., EŽTT 2012 birželio 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/08). Taip pat nurodo, kad prausimosi duÅ¡e metu taip pat nebuvo užtikrintas privatumas. PaaiÅ¡kinÄ , kad kartÄ per savaitę, kartu su kitu kameroje laikomu asmeniu, buvo vedamas į duÅ¡Ä , duÅ¡ai Å¡onuose vienas nuo kito buvo atskirti plytelėmis dengtomis mÅ«rinėmis sienelėmis, o iÅ¡ priekio atviri, dėl Å¡ios priežasties kitas asmuo galėjo stebėti duÅ¡u besinaudojantį pareiÅ¡kėjÄ , taip pat pro duÅ¡inės duryse įrengtÄ stebėjimo langelį pareiÅ¡kėjas buvo stebimas pareigÅ«nų, ko pasekoje patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ ir kitus iÅ¡gyvenimus apibrėžtus CK 6.250 straipsnio nuostatose.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Å¡io pobÅ«džio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (pvz. žr., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje Nedayborshch prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ Antiperkov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03). Nurodo, kad bÅ«tų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtÄ Å¾alÄ ir kančias.

Toks įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimo sÄ lygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kurias siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatÄ (pvz., žr., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05). Pažymi, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintu „Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ (toliau – ir PĮĮET) 16.5 punkto nuostatomis, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio pertvara.

Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus bei patvirtina, kad laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimų (HN 76:2010), įstaigos gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai buvo atitverti senele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 m. aukščio.

Pažymi, kad nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir TIĮET), nei PĮĮET nebuvo reglamentuota sanitarinio mazgo vieta ir plotas, sanitarinio mazgo pertvaros plotis ir ilgis bei praustuvės įrengimo aukštis sanitariniame mazge. Nurodo, kad įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr.23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusios kameros ploto Å¡ios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Užuolaidos LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengiamos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nurodoma, jog: „laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kurias siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę“. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebėjo (stebėjimas suprantamas kaip trumpas pasižiÅ«rėjimas per akutę tam tikrais laiko tarpais) suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad TIÄ®ET 14.2 punkte buvo nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Pažymi, kad minėtose taisyklėse nebuvo numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę tiek elgesio, tiek saugumo kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Taip pat pažymi, jog įstaigos pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nurodo, kad Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 44 punkte yra teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad įstaigoje laikomų asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä buvo organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys.

Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metrai (0,4 metrai – atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metrai. Ä® duÅ¡inės patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse buvo įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė.

Siekiant užtikrinti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Vilniaus PN prižiūrėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalėjo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį. Pažymi, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, bei Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. įsakymu „Dėl pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatomis bei reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nepasižymi konkretumu. Neįrodo, jog pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiam asmeniui ir kad Å¡i įtaka sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Atsakovės atstovas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTÄ®) 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų (toliau - ir Subjektų) neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Subjektų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai Subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Å io straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad įstaigoje dirbantys pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnio nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai) laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. gegužės 14 d.

Remiantis byloje surinktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2019 m. balandžio 9 d. ir įvairiose kamerose buvo laikomas iki 2019 m. gegužės 10 d. Dėl sanitarinių mazgų ir duÅ¡inių įrengimo, privatumo neužtikrinimo PareiÅ¡kėjo teigimu, jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu, jam nebuvo sudarytos sÄ lygos užtikrinančios pakankamÄ asmens privatumÄ naudojantis įstaigoje esančiais sanitariniais mazgais ir duÅ¡inėmis. Jo teigimu, kameroje įrengtas sanitarinis mazgas nuo likusios kameros patalpos buvo atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, o nuo kameros durų pusės buvo skiriamas užuolaida.

Dėl Å¡ių priežasčių kamerose nebuvo pakankamai užtikrinama privatumo apsauga, nes tiek kameroje esantis kitas asmuo, tiek įstaigos pareigÅ«nai, atliekantys įstaigoje esančių asmenų stebėsenÄ per kameros duryse įrengtÄ stebėjimo langelį, turėjo galimybę matyti tualetu besinaudojantį pareiÅ¡kėjÄ . Ä®staigoje esančių duÅ¡inių patalpose buvo įrengtos mÅ«rinės, plytelėmis dengtos, pertvaros skyrusios dušų besinaudojančius asmenis, iÅ¡ galo duÅ¡ai buvo atviri, dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas, besinaudodamas duÅ¡u, jautėsi stebimas tiek kito duÅ¡u besinaudojančio asmens, tiek pareigÅ«nų atliekančių stebėsena per duÅ¡inės duryse įrengtÄ stebėjimo langelį.

Pirmiausia pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 10 d.) 16.5 punkte nurodyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų, kuriose pateikiami tipinių gyvenamųjų kamerų, kurių sanitariniai mazgai yra uždengti užuolaida bei sanitarinių mazgų, kurie yra įrengti kaip atskira kabina su durimis, vaizdų, matyti, jog sanitariniai mazgai yra įrengti vizualiai tvarkingai, sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina, nuo likusios kameros dalies atskirtas pertvaromis ir užveriamomis durimis, kitas sanitarinis mazgas įrengtas su pertvara atitveriančia sanitarinį mazgÄ nuo likusios kameros dalies ir užuolaida dengiančia sanitarinio mazgo matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio įrengto kameros duryse pusės. Teismo vertinimu, toks kamerų sanitarinių mazgų įrengimas atitinka ankščiau minėtÄ teisės akto nuostatÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių, pareiÅ¡kėjo teiginys, jog naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrinimas jo privatumas, nes visÄ laikÄ pareiÅ¡kėjÄ galėjo stebėti kitas kameroje esantis asmuo bei įstaigos pareigÅ«nai, laikytinas nepagrįstu, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl Å¡ių galimų pažeidimų. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, kiek tai susiję su kamerose esančių sanitarinių mazgų įrengimu.

Dėl privatumo naudojantis duÅ¡u užtikrinimo, pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigÄ nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais; pagal EŽTT praktikÄ nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09) (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-261/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020).

Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12). Kita vertus, pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai duÅ¡o patalpų pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose įrengimo reikalavimų nereglamentuoja ir pataisos įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvaras nenumato, nepaisant to, LVAT savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas, nors ir neužtikrinant visiÅ¡ko privatumo, savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-552/2020).

Nagrinėjamo ginčo atveju, teismas įvertinęs atsakovės atstovo pateiktas nuotraukas, kuriose matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K įrengtoje duÅ¡inėje, duÅ¡ai vienas nuo kito buvo atskirti sienelėmis, uždengiančiomis vaizdÄ tarp duÅ¡u besinaudojančių asmenų, taip pat kitus duomenis apie LukiÅ¡kių TI-K įrengtus duÅ¡us, sprendžia, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrino pakankamÄ privatumÄ naudojantis duÅ¡u, o pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kitas asmuo besinaudojantis duÅ¡u galėjo jį stebėti laikytini nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad naudojantis duÅ¡u jautėsi stebimas įstaigos pareigÅ«nų per duÅ¡inės duryse įrengtÄ apžiÅ«ros langelį. Å iuo aspektu, reikia pažymėti, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 8 d.), 6 ir 81 punktais, įstaigoje dirbantys pareigÅ«nai (prižiÅ«rėtojai) yra įpareigoti per stebėjimo akutę arba langelį netrukdomai ir periodiÅ¡kai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį, siekiant užtikrinti asmenų laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Todėl konstatuotina, jog atsakovė, vykdydama įstaigoje esančių asmenų stebėsenÄ , tokiais savo veiksmais nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktu nuostatų. Taip pat atsakovės atstovas savo atsiliepime nurodė, kad įstaigos pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2004 m. spalio 10 d.), bei Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, taip pat stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas Å¡ių atsakovo pateiktų teiginių neginčijo ir nepaneigė.

Atsižvelgus ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė ir neįvardijo konkrečių incidentų ar atvejų, kurie bylotų apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ dėl nederamo įstaigos pareigÅ«nų, atliekančių įstaigoje esančių asmenų stebėsenÄ , elgesio, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nepasižymintys konkretumu. Dėl Å¡ių priežasčių, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai sÄ lygojo jo teisių pažeidimÄ ir dėl to sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjui.

Dėl kitos pareiškėjo nurodomos teismų praktikos, teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikta teismų praktika savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos faktinių aplinkybių, todėl šio konkretaus ginčo nagrinėjimo kontekste nėra aktuali. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų patvirtinančių jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų realumÄ . Taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu, bÅ«tų buvęs laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas siekia neturtinės žalos atlygimo, todėl privalo įrodyti visas valstybės civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas, Tačiau jo teiginiai pagrįsti tik nurodomais abstrakčias jo teisų pažeidimais, nepatvirtintais jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

Nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės nulėmė realų jo teisių pažeidimÄ . Nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, valstybės tarnautojai bÅ«tų atlikę neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas, be kita ko, nenurodo, kuo jis grindžia nurodytos žalos dydį, kaip apskaičiuoja praÅ¡omÄ priteisti žalÄ . Todėl, atsižvelgus į prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju nėra nustatyta bÅ«tinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygÄ â€“ valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtas veikimas ar neveikimas.

Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiÅ¡kėjo patirtos žalos, priežastinio ryÅ¡io, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinę skriaudÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ kitus dvasinius iÅ¡gyvenimus arba kitus analogiÅ¡kus nepatogumus dėl skunde nurodytų aplinkybių. Dėl Å¡ios priežasties, remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas visiÅ¡kai kaip nepagrįstas. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėja Fausta Vitkienė