2017-04-11 Nr. AB-8009-3-61-3-03777-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3214-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03777-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. P-1061 „Dėl drausminės nuobaudos gr. A. P. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas) ir grąžinti jį į profesinę karo tarnybą.

Nurodė, kad su paskirta drausmine nuobauda nesutinka ir, remdamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad šiuo atveju nebuvo vieno iš pagrindinių šiurkštų drausmės pažeidimą kvalifikuojančių požymių – esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba esminės žalos nustatytai karo tarnybos tvarkai. Kadangi Lietuvos kariuomenės drausmės statutas nenurodo, kas yra esminė žala, šiuo atveju būtina vadovautis Karių materialinės atsakomybės įstatymu, pagal kurį kariai materialiai atsako tik už patikėto turto, nepatikėto turto ir tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimą, jei tretiesiems asmenims tą žalą atlygina krašto apsaugos institucijos. Atsakomybė už krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tvarkai padarytą nematerialinę žalą kariui nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta, kokią esminę žalą jis padarė krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, manė, kad nėra pagrindinio šiurkštaus drausmės pažeidimo kvalifikavimo požymio – esminės žalos padarymo krašto apsaugos sistemos institucijos arba nustatytai karo tvarkai fakto. Pareiškėjo teigimu, jo padarytas drausmės pažeidimas kvalifikuotas netinkamai.

Pareiškėjas neneigė ir pripažino, kad padarė drausmės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bet manė, kad jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra per griežta ir neadekvati padarytam pažeidimui. Atkreipė dėmesį, kad už Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje padarytą karių drausmės pažeidimą profesinės karo tarnybos kariui gali būti sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos. Jam buvo skirta pati griežčiausia drausminė nuobauda.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimus, nebuvo nustatytas padaryto drausmės pažeidimo pobūdis. Skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta ir į kaltės formą – ji nebuvo nustatyta, nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, tarnybos eigą, elgesį, charakteristikas, tarnybinės veiklos vertinimą, tarnybos stažą. Pasak pareiškėjo, taip pat nebuvo vertinamos ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis dėl padaryto drausmės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, ir kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į tai, manė, kad netinkamai buvo taikyti Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, 40 straipsnio 6 dalies reikalavimai, todėl jam netinkami parinkta drausminė nuobauda. Manė, kad yra visos sąlygos ir Lietuvos kariuomenės drausmės statute nurodyti pagrindai skirti jam švelnesnę drausminę nuobaudą, adekvačią padarytam pažeidimui.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu jis apklaustas nebuvo, išvada surašyta išklausius tik vienos pusės paaiškinimus, nebuvo aiškinamasi kilusio konflikto priežasčių, ankstesni santykiai su skyriaus vadu. Savo veiksmus vertina blogai, tačiau mano, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11-14) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vado patvirtintą 2016 m. liepos 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-88. Atsakovo teigimu, tyrimą atlikęs karininkas išsamiai įsigilino į visas faktines aplinkybes, nustatė reikšmingus faktus, apklausė patį pareiškėją, kuris parašu patvirtino, jog yra supažindintas su savo teisėmis tarnybinio patikrinimo atlikimo metu bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjo atliktus veiksmus, todėl teisėtai ir pagrįstai pasiūlė už drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje, pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos.

Be to, pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai, kai karys, konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė kitam asmeniui skausmą ir sutrikdė sveikatą, neatitinka kario statusui, būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju. Tokie kario atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro krašto apsaugos sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

Pažymėjo, kad KASOKTĮ 23 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis, Karo tarnybos statuto 10.3 punktas imperatyviai įpareigoja karius vykdyti ne tik jų pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, tačiau ir sąžiningai vykdyti vadų duotus įsakymus. Pareiškėjas, užpuldamas savo tiesioginį vadą ir sukeldamas jam fizinį skausmą bei sveikatos sutrikimą dėl to, kad pastarasis pareiškėjui davė teisėtus ir privalomus vykdyti įsakymus, pasikėsino į esminius kariuomenės organizavimo, t. y. savo paties tarnybinės veiklos, principus, taip neabejotinai diskredituodamas pačią krašto apsaugos sistemą ir pažemindamas kario vardą, padarydamas šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje tiesiogiai neįvardijama kaltės forma, šioje išvadoje išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės, atsakovo vertinimu, pakankamai aiškiai atskleidžia drausmės pažeidimo, numatyto Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje, kaltės formą.

Nurodė, kad pareiškėjas neteisėtais veiksmais padarė žalą karo tarnybos santykiams ir krašto apsaugos sistemai, pažemino kario vardą. Lietuvos kariuomenės drausmės statutas yra specialusis įstatymas, nustatantis karių, padariusių drausmės pažeidimų, atsakomybės sąlygas, drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tvarką, todėl nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomas Karių materialinės atsakomybės įstatymas.

Pažymėjo, kad skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, buvo įvertintas padaryto drausmės pažeidimo pobūdis, pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Manė, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda nėra per griežta.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai akcentavo, kad skyriaus vado įsakymai, duoti pareiškėjui, buvo teisėti, todėl jis privalėjo juos vykdyti. Pareiškėjui panaudojus fizinį smurtą, skyriaus vadui buvo sutrikdyta sveikata. Tokie veiksmai laikytini kario vardo pažeminimu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų faktų ir surinktų įrodymų pakako konstatuoti, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 43-45) su juo taip pat nesutiko.

Nurodė, kad Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalis šiurkštų drausmės pažeidimą apibrėžia kaip tokią šiame statute numatytą karių drausmę pažeidžiančią veiką (veikimu ar neveikimu), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto II dalies II skyriuje įstatymų leidėjas nustatė drausminę atsakomybę už kitus, t. y. ne šiurkščius, drausmės pažeidimus. Toks įstatymų leidėjo Lietuvos kariuomenės drausmės statute įtvirtintas reglamentavimas, diferencijuojantis drausminę atsakomybę už šiurkščius ir kitus pažeidimus leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas jau numatė, kokie drausmės pažeidimai yra laikytini šiurkščiais ir tuo pačiu padarančiais esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas neturi jokio teisinio pagrindo aiškintis, ar konkretus drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes veikas, kurios laikytinos šiurkščiais drausmės pažeidimais, nustatė ir įstatyme įtvirtino pats įstatymų leidėjas.

Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjas, užpuldamas savo tiesioginį vadą ir sukeldamas jam fizinį skausmą bei sveikatos sutrikimą dėl to, kad pastarasis jam davė teisėtus ir privalomus vykdyti įsakymus, pasikėsino į esminius kariuomenės organizavimo, t. y. savo paties tarnybinės veiklos, principus, taip neabejotinai diskredituodamas pačią krašto apsaugos sistemą ir pažemindamas kario vardą ir tuo padarė šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje.

Taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog pareiškėjo veiksmai turėjo būti vertinami pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad šio įstatymo nuostatos taikomos tik tais atvejais, kuomet kariai krašto apsaugos sistemos institucijoms padaro materialinę žalą ir už tai yra taikoma materialinė atsakomybė. Šiuo atveju sprendžiamas kario drausminės atsakomybės klausimas.

Taip pat nurodė, kad pareiškėjo padarytos veikos kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai esminės įtakos veikos kvalifikavimui neturėjo, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje papildomai ir nebuvo aptariamos.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjui buvo parinkta ir ginčijamu įsakymu paskirta drausminė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, jo sunkumui ir pobūdžiui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 63-68) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. rugpjūčio 19 įsakymu Nr. P-1061 „Dėl drausminės nuobaudos gr. A. P. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ skyrė pareiškėjui, Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Logistikos kuopos Remonto būrio Evakuacijos skyriaus specialiosios technikos vairuotojui, drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje. Tuo pačiu įsakymu su pareiškėju nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Pareiškėjas paskirtas atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose daliniuose (b. l. 16).

Lietuvos kariuomenės tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8, kuri yra neatskiriama ginčijamo įsakymo dalis, nurodyta, kad 2016 m. birželio 8 d. apie 14 val. 40 min. gr. A. P. Mokomojo pulko technikos parko Logistikos kuopos garažuose, nepaklusęs savo skyriaus vado srž. T. J. (T. J.) nurodymams, panaudojo prieš jį fizinę jėgą, permetė jį ant grindinio ir smaugė. T. J. diagnozuota potrauminė gerklės edema dėl kaklo sužalojimo. T. J. nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. birželio 15 d. buvo nedarbingas ir gydėsi nuo potrauminio laringito. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad A. P. nevykdė teisėtų vado duotų nurodymų pateikti kelionės lapą, atidaryti specialios paskirties transporto priemonės SISU RECOVERY valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šonines dureles, kur buvo laikomos kuro talpos ir specialios priemonės. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė KASOKTĮ 23 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 1 dalies ir Karo tarnybos statuto 10.3 punkto reikalavimus, imperatyviai įpareigojančius karius vykdyti ne tik jų pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, tačiau ir sąžiningai vykdyti vadų duotus įsakymus, nurodymus (b. l. 17-20).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Vadovybės logistikos kuopos remonto būrio evakuacijų skyriaus vado srž. T. J. 2016 m. birželio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 8 d. apie 14 val. 30 min. tarnybos metu gr. A. P. nurodė pateikti užpildytą kelionės lapą. Pastarajam jį atsisakius pateikti, gr. A. P. nurodė atidaryti sunkvežimio šonines dureles, kur yra laikomos kuro talpos ir speciali įranga. A. P. nurodymą vykdyti atsisakė, liepdamas tai padaryti pačiam. Po to, kai kariui buvo priminta apie pareigą vykdyti vado nurodymus, A. P. suėmė jį už uniformos atlapų ir permetė ant betoninio grindinio, vėliau, apimtas pykčio, jį smaugė (b. l. 31). Tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes T. J. patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju. Be to, T. J. parodė, kad jį su pareiškėju sieja išimtinai tik tarnybos santykiai, jokių asmeninių nesutarimų su pareiškėju nėra.

Analogiškas įvykio aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir pats pareiškėjas A. P. (b. l. 32), kur pripažino, kad jam grįžus iš reiso, vadas srž. T. J. pareikalavo pateikti kelionės dokumentą, kurio jis su savimi neturėjo ir negalėjo jo pateikti. Vadui nurodė, kad kelionės dokumentas yra kuopoje. A. P. tarnybiniame pranešime taip pat pripažino, kad jis atsisakė vykdyti ir vado nurodymą atidaryti transporto priemonės kuro talpas. T. J. pradėjus šaukti, nesusivaldė, suėmė jį už švarko atlapų, papurtė, abu susikibo, parkrito ant grindinio (b. l. 32).

Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” Vadovybės logistikos kuopos Remonto būrio remonto skyriaus mechaniko, laikinai einančio transporto eksploatacijos techniko pareigas gr. M. M. 2016 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. birželio 8 d. apie 16.30 val. srž. T. J. jam perdavė neužpildytą gr. A. P. transporto priemonės išdirbio lapą. Tą pačią dieną gr. A. P. paprašė išrašyti jam naują transporto priemonės kelionės išdirbio lapą. Išrašyti naują transporto priemonės kelionės išdirbio lapą atsisakė ir A. P. grąžino neužpildytą, nurodydamas atlikti lape reikiamus įrašus (b. l. 33). Teismo posėdžio metu M. M. apklaustas liudytoju šias aplinkybes patvirtino.

Iš byloje esančių Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Logistikos kuopos Remonto būrio Evakuacijos skyriaus vado pareiginių nuostatų 13.1 punkto nustatyta, kad skyriaus vadas pagal kompetenciją periodiškai kontroliuoja skyriaus technikos, ginkluotės, ekipuotės ir techninės priežiūros patalpų būklę ir tinkamą jų panaudojimą. O remiantis Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Logistikos kuopos Remonto būrio Evakuacijos skyriaus specialiosios technikos vairuotojo pareiginių nuostatų, vairuotojas, aukštesnio vado nurodymu, gali vykdyti ir kitas, susijusias su jo tiesiogine veikla, funkcijas (13 p.), be to, už jam paskirtų užduočių ir nurodymų įvykdymą privalo atsiskaityti skyriaus vadui, iš kurio gavo užduotį. Žodine forma atsiskaitoma už kasdienių užduočių įvykdymą kiekvieną dieną, o už konkrečią užduotį – nedelsiant po jos įvykdymo. Raštu atsiskaitoma aukštesniam vadui pareikalavus (16 p.).Pagal Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, 10.3 punktą karys privalo tinkamai ir laiku vykdyti pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, vadų (viršininkų) duotus įsakymus.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pripažįsta ir neginčija faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos ir užfiksuotos tarnybinio patikrinimo išvadoje, t. y., kad jis 2016 m. birželio 8 d. nepakluso tiesioginio vado srž. T. J. įsakymui pateikti kelionės lapą ir atidaryti automobilio dureles kuro talpoms patikrinti, naudojo fizinį smurtą prieš savo tiesioginį vadą, dėl ko T. J. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kas yra užfiksuota byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose (b. l. 37-38) ir Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Kauno ikiteisminio tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 15 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-8-03-00065-16 (b. l. 39-40). Taigi, byloje esančių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtą vado įsakymą pateikti kelionės lapą ir atidaryti priskirtos transporto priemonės šonines dureles, kur laikomos kuro talpos ir speciali įranga, t. y. neatliko tarnybos pareigų ir šiuo neveikimu padarė šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje.

Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas A. P. 2016 m. balandžio 8 d. apie 14 val. 40 min. ne tik, kad atsisakė vykdyti teisėtus vado įsakymus, bet ir prieš vadą panaudojo fizinį smurtą. T. J. buvo diagnozuotas stiprus kaklo sumušimas. Byloje duomenų, jog tokį pareiškėjo elgesį išprovokavo vado srž. T. J. netinkamas elgesys, nėra. Tiek iš tarnybinio pranešimo duomenų, tiek iš T. J. parodymų teismo posėdyje, matyti, atsisakius vykdyti teisėtus nurodymus, jis tik priminė A. P. apie jo, kaip kario pareigas. Iš liudytojų parodymų, duotų teismo posėdyje matyti, kad konfliktai tarp pareiškėjo ir T. J. buvo išimtinai tarnybinio pobūdžio, susiję su netinkamu kario pareigų atlikimu. Kaip nurodė liudytoju apklaustas T. J., A. P. asmeniniai interesai buvo aukščiau už kario pareigas. Taigi, darytina išvada, kad konfliktas tarp A. P. ir T. J. kilo išimtinai tik dėl tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo, o ne dėl kokių nors asmeninio pobūdžio nesutarimų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra profesinės karo tarnybos karys, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu, jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų. Pažymėjo, kad kariams yra keliami aukštesni reikalavimai, iš jų tikimasi pavyzdinio elgesio visuomenėje. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmai, kai karys, konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė kitam asmeniui skausmą ir sutrikdė sveikatą, neatitinka kario statusui, būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu, kaip valstybės gynėju. Tokie kario atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriami ankstesni jo santykiai su T. J., šiuo atveju jokios reikšmės pareiškėjo veikos kvalifikavimui neturi, kadangi karys visuomet, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, turi laikytis kario etikos principų, aukštos moralės reikalavimų.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad faktas apie tai, jog pareiškėjas, būdamas kariu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo tiesioginį vadą, tapo žinomas viešai, kadangi dėl patirtų sužalojimų T. J. turėjo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, kurioms nurodė patirtų sužalojimų patyrimo aplinkybes, kurios užfiksuotos medicininiuose dokumentuose (b. l. 37-38). Be to, dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, T. J. pareiškus, kad jis A. P. pretenzijų neturi (b. l. 39-42). Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai aptartą nusižengimą (fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį) padaro krašto apsaugos sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

Be to, teismas pažymėjo, jog, kadangi pareiškėjas pagal KASOKTĮ 23 straipsnio 1 dalį yra davęs priesaiką Lietuvos valstybei, ir, teismo nuomone, šiuo atveju jis nesilaikė įsipareigojimo sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, būti doras ir garbingas Lietuvos karys, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, pasielgė priešingai teisei, reiškia, nebuvo pakankamai doras bei garbingas.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo veiksmai, kai karys konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė kitam asmeniui skausmą ir sutrikdė sveikatą, Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnio taikymo prasme teisingai įvertinti (kvalifikuoti) kaip kario vardo pažeminimas, krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas, akivaizdžiai žeminantis karo tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.

Teismas pažymėjo, jog tarnybinio tyrimo metu buvo nustatytos visos drausmės pažeidimo kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, surinkta pakankamai įrodymų padarytam pažeidimui pagrįsti, atliktas šių įrodymų vertinimas, nustatytos ir nurodytos neigiamos drausmės pažeidimo pasekmės – karys pasikėsino į esminius kariuomenės organizavimo, t. y. savo paties tarnybinės veiklos, principus, taip neabejotinai diskredituodamas pačią krašto apsaugos sistemą ir pažemindamas kario vardą, o tai reiškia, kad buvo padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Nustatant žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai dydį pareiškėjo nurodytas Karių materialinės atsakomybės įstatymas negali būti taikomas, kadangi karių drausminės atsakomybės klausimus reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos kariuomenės drausmės statutas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo apklaustas atliekant tarnybinį patikrinimą, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo padaryto drausmės pažeidimo. Duomenų, kad pareiškėjui buvo sutrukdyta savo iniciatyva teikti įrodymus, paaiškinimus tarnybinio tyrimo metu, nėra. Be to, pareiškėjas pasinaudojo teisminės gynybos teise. Nors tarnybinio tyrimo išvadoje nėra įvardijama kaltės forma, tačiau Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnio dispozicijoje nurodyti veiksmai gali būti padaromi tik tyčiniais veiksmais. Tai, kad pareiškėjas prisipažino ir gailisi padaręs drausmės pažeidimą, nagrinėjamu atveju jo atsakomybei jokios reikšmės neturi, kadangi pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas yra šiurkštus, o atsižvelgiant į visas padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta atsakomybės priemonė yra adekvati ir proporcinga jo padarytam drausmės pažeidimui, Šiuo atveju krašto apsaugos ministrui už šiurkštaus drausmės pažeidimo padarymą pareiškėjui paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, darytina išvada, kad su pareiškėju teisėtai ir pagrįstai nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-390/2012).

III. Pareiškėjas A. P. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73-76), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. P-1061 „Dėl drausminės nuobaudos gr. A. P. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ ir grąžinti jį į profesinę karo tarnybą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vienas iš pagrindinių šiurkštų karių drausmės pažeidimą kvalifikuojančių požymių – tai padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba padaryta esminė žala nustatytai karo tarnybos tvarkai (Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 str.). Nesant šio požymio, negali būti karių drausmės pažeidimas kvalifikuojamas kaip šiurkštus. Tačiau Lietuvos kariuomenės drausmės statutas nenurodo, kas tai yra esminė žala, todėl šiuo atveju būtina vadovautis Karių materialinės atsakomybės įstatymu, pagal kurį kariai materialiai atsako tik už patikėto turto, nepatikėto turto ir tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimą, jei tretiesiems asmenims tą žalą atlygina krašto apsaugos institucijos.

Taigi, pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymą kariui gali būti taikoma tik materialinė atsakomybė, t. y. atsakomybė už krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tvarkai padarytą esminę materialinę žalą, t. y. žalą, padarytą turtui ir negali būti taikoma atsakomybė už krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tvarkai padarytą nematerialinę žalą, t. y. žalą. padarytą ne turtui. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 nėra nustatyta, kokią esminę žalą pareiškėjas padarė krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė abstrakčiai, sprendimo aprašomojoje dalyje nurodydamas, kad nustatant žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai dydį pareiškėjo nurodytas Karių materialinės atsakomybės įstatymas negali būti taikomas, kadangi karių drausminės atsakomybės klausimus reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos kariuomenės drausmės statutas, o tai reiškia, kad nėra pagrindinio šiurkštaus karių drausmės kvalifikavimo požymio – esminės žalos padarymo krašto apsaugos sistemos institucijos arba nustatytai karo tvarkai, todėl netinkamai buvo išaiškintos ir pritaikytos materialiosios teisės normos, netinkamai buvo kvalifikuotas karių drausmės pažeidimas, o tai yra pagrindas patenkinti pareiškėjo reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje kaip tik ir nurodo, kad karių drausmės klausimus reglamentuoja Lietuvos kariuomenės drausmės statutas, bet nekreipia dėmesio į tai, kad būtent šio statuto 23 straipsnio 7 punktas nurodo, kad tarnybinio tyrimo išvadoje turi būti nustatytos drausmės pažeidimo sąlygos ir priežastys, o to paties straipsnio 8 punktas reikalauja nurodyti drausmės pažeidimo pasekmes, padarytos žalos dydį. Šių kvalifikuojančių drausmės pažeidimą aplinkybių tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta, t. y.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 nėra nustatytos šios aplinkybės: kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai (Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 23 str. 4 p.), drausmės pažeidimo sąlygos ir priežastys (Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 23 str. 7 p.), drausmės pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis (Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 23 str. 8 p.), bet pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgia, nors tai yra svarbūs drausmės pažeidimo požymiai, į kuriuos būtina atsižvelgti parenkant ir skiriant drausminę nuobaudą.

2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas vyresnysis eilinis D. Č., kuris patvirtino, kad iš srž. T. J. pusės pareiškėjo atžvilgiu buvo daromas nuolatinis spaudimas, jis nuolat priekabiavo prie pareiškėjo dėl įvairių smulkmenų ir visa tai buvo bandoma daryti pasitelkiant statuto reikalavimus. Deja, pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje šių liudytojo vyr. eilinio D. Č. parodymų iš viso nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas jokių argumentų, atmetė liudytojo vyr. eilinio D. Č. parodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 4 d. 3 p.), ir tuo buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.).

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje duomenų, jog tokį pareiškėjo elgesį išprovokavo vado srž. T. J. netinkamas elgesys, nėra, tačiau tokių duomenų būti ir negali, kadangi tarnybinis tyrimas buvo atliekamas tik pusę dienos, o srž. T. J. tarnybinis pranešimas parašytas visą parą ankščiau prieš konfliktą su pareiškėju. Nors pareiškėjas ne kartą žodžiu buvo informavęs savo tiesioginius vadus apie srž. T. J. priekabiavimą ir prašė jį perkelti į kitą padalinį, bet šie pareiškėjo žodiniai pranešimai ir prašymai nebuvo užfiksuoti tarnybinio patikrinimo išvadoje. O jie nebuvo užfiksuoti todėl, kad faktiškai jokio tarnybinio patikrinimo nebuvo, sprendimas buvo priimtas iš anksto ir pareiškėjo bei kitų karių paaiškinimai buvo nereikalingi, kad nesugadintų bendro vaizdo.

4. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 nebuvo tinkamai nustatytas drausmės pažeidimo pobūdis, nes tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nekreipė dėmesio į faktines bylos aplinkybes ir nesiaiškino, kodėl įvyko šis konfliktas. Pareiškėjas negali nurodyti priežasčių, kodėl jo tiesioginis vadas srž. T. J. jo nekenčia, nuolat priekabiauja dėl įvairių smulkmeną keikiasi ir įžeidinėja, nors kitų karių atžvilgiu jis elgiasi visiškai kitaip. Suprasdamas, kad yra nepagrįstai persekiojamas tiesioginio vado, pareiškėjas kreipėsi į būrio vado pavaduotoją vyr. srž. R. T., kuopininką vrš. Ž. V., logistikos kuopos vadą kpt. P. S. su prašymu perkelti pareiškėją į kitą padalinį, bet tai nebuvo padaryta, o vadai, į kuriuos kreipėsi pareiškėjas, žadėjo pakalbėti su srž. T. J.. Pareiškėjas nežino, ar tai buvo padaryta, bet sprendžiant pagal tai, kad po pareiškėjo pokalbio su kitais vadais situacija nepasikeitė, galima daryti išvadą kad niekas rimtai neatsižvelgė į jo skundą dėl srž. T. J. elgesio jo atžvilgiu. Taigi, Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 nėra nurodyta, kodėl įvyko šis konfliktas, nėra nustatyta šio konflikto priežastis, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus, t. y. nebuvo nustatytas padaryto drausmės pažeidimo pobūdis. Tad, vadas, skirdamas drausminę nuobaudą. negalėjo atsižvelgti į Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnio 6 dalyje nurodytą reikalavimą – skiriant drausminę nuobaudą atsižvelgti į padaryto drausmės pažeidimo pobūdį.

5. Pareiškėjas neneigia ir pripažįsta, kad padarė karių drausmės pažeidimą, šio fakto neginčija ir nuoširdžiai dėl to gailisi, bet, mano, kad jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra per griežta ir neadekvati padarytam karių drausmės pažeidimui, o, skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos kariuomenės drausmės statute nurodytus bendrus drausminės nuobaudos skyrimo reikalavimus (40 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas nevertino šios aplinkybės, o tik nurodė, kad drausmės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, todėl buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.).

6. Pažymėtina, jog skundas buvo pateiktas dėl per griežtos drausminės nuobaudos, o ne dėl drausmės pažeidimo kvalifikavimo. Atsižvelgiant į tai, kad drausmines nuobaudas gali skirti tik atitinkamo lygio vadai, teismas to negali daryti, teismo buvo prašoma panaikinti pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos, grąžinti jį į profesinę karo tarnybą ir tai padarius, pareiškėjui galėtų būti paskirta švelnesnė drausminė nuobauda.

7. Skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į kaltės formą, nes ji nebuvo nustatyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę, t. y. į pareiškėjo tarnybos eigą, kad neturėjo tarnybinių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojamas, gerai atestuojamas, ištarnavęs gan ilgą laiką Lietuvos kariuomenėje ir t. t. Taip pat, skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad yra lengvinančios aplinkybės, t. y. dėl padaryto karių drausmės pažeidimo pareiškėjas nuoširdžiai gailisi ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl galima daryti išvadą, kad, skiriant pareiškėjui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, netinkamai buvo taikyti Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, 40 straipsnio 6 dalies reikalavimai, todėl netinkamai buvo parinkta drausminė nuobauda. Šiuo atveju buvo visos sąlygos ir Lietuvos kariuomenės drausmės statute nurodyti pagrindai skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, atitinkančią padarytam karių drausmės pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, kuri gali būti skirta panaikinus ginčijamą įsakymą ir grąžinus pareiškėją į profesinę karo tarnybą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 80-82) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl visų pareiškėjo skundo motyvų bei argumentuotai juos atmetė.

2. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde be pagrindo nurodo, kad jo padarytas drausmės pažeidimas negalėjo būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, nes nebuvo padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatinėjant esminę žalą, neturėjo būti vadovaujamasi Karių materialinės atsakomybės įstatymu, kadangi šis teisės aktas reguliuoja karių materialinę atsakomybę, o ne drausminę. Be to, esminė žala krašto apsaugos sistemai gali būti padaroma ir pažeidžiant esminius krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos principus, t. y. esminius pagrindus, kuriais grindžiama krašto apsaugos sistemos veikla. Tyčinis nepaklusimas tiesioginio vado įsakymui ir dar smurto veiksmai prieš jį neabejotinai daro esminę žalą krašto apsaugos sistemai, nes ši sistema grindžiama besąlyginiu imperatyvių įsakymų vykdymo principu, taip pat egzistuoja dėl to, kad būtų pasiruošusi ir prireikus gintų valstybę ir visuomenę nuo karinių grėsmių. Tačiau kai šios sistemos dalyviai pradeda elgtis priešingai teisės aktų nuostatoms, demonstruoja nepaklusimą nustatytoms taisyklėms arba nevykdo teisėtų vadų įsakymų, tai rodo, kad tokie asmenys apskritai negali būti tokios sistemos dalimi, nes jie kelia nepasitikėjimą visa krašto apsaugos sistema, o visuomenės nariams gali susidaryti įspūdis, kad kilus rimtai karinei grėsmei, šie asmenys nebus pasiruošę ginti ir negins valstybės ginklu bei nevykdys jiems duodamų įsakymų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo atlikti veiksmai, nevykdant teisėto tiesioginio vado įsakymo, bei panaudojant prieš jį smurtą, niekaip kitaip ir negalėjo būti įvertinti, kaip tik atleidimu, ką teisingai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

3. Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnio bei II dalies I skyriaus nuostatas, nustačius, kad karys atliko veiksmus žeminančius kario vardą ir diskredituojančius krašto apsaugos sistemą, papildomai įrodinėti, jog pažeidimas turi būti priskirtas prie šiurkščių, nebereikia, nes pats įstatymų leidėjas tokius pažeidimus priskyrė prie šiurkščių, todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta pagrindų pareiškėjo drausmės pažeidimą kvalifikuoti kaip šiurkštų.

4. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis, Karo tarnybos statuto 10.3 punktas imperatyviai įpareigoja karius vykdyti ne tik jų pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, tačiau ir sąžiningai vykdyti vadų duotus įsakymus. Taip pat remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1033/2009, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3200/2011) ir daroma išvada, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai kvalifikuotas pareiškėjo padarytas karių drausmės pažeidimas, be to, atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio tipo administracinėse bylose.

5. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykių (2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-709/2010; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3200/2011; 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013; 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-390/2013 ir kt.). Be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, todėl kario veikla, kaip ir krašto apsaugos sistemos institucijų veikla negali kelti abejonių valstybei ar visuomenei, dėl kurios gynimo ši sistema yra sukurta ir veikia, kas reiškia, kad kariai turi vengti bet kokių teisės pažeidimų.

6. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo gautas pareiškėjo (2016 m. birželio 9 d.) tarnybinis pranešimas, kuriame pareiškėjas parašu patvirtino, jog susipažinęs su Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 22 straipsnyje numatytomis teisėmis teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus ir kt., taip pat jame pats nurodė, jog nesusivaldė, pirmas paėmė savo tiesioginį vadą už švarko atlapų jį purtė, grūmėsi su juo ant žemės. Kaip paaiškėjo vėliau, dėl tokių pareiškėjo veiksmų buvo sutrikdyta pareiškėjo tiesioginio vado sveikata. Atsižvelgus į tai, darytina vienareikšmiška išvada, kad pareiškėjo veiksmai įvertinti tinkamai ir paskirta adekvati tokiam drausmės pažeidimui nuobauda – atleidimas iš profesinės karo tarnybos, ką teisingai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo veiksmuose galimai yra savarankiško nusikaltimo sudėtis, dėl kurio nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl kurio baudžiamoji byla privalo būti nagrinėjama viešojo kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 318 straipsnio 2 dalį (karys, panaudojęs fizinį smurtą prieš vadą dėl šio karo tarnybos pareigų, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų). Tačiau šis galimas nusikaltimas apskritai nebuvo tirtas, o tai prieštarauja tiek BK, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) paskirčiai. Šiuo atveju teisėsaugos institucijoms tenka imperatyvi įstatymų nustatyta pareiga imtis visų veiksmų, kad nusikalstama veika būtų ištirta, o už ją atsakingi asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas neturėjo imtis veiksmų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje. Šios nurodytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas, galimai turintis savarankiško nusikaltimo požymių, buvo įvertintas tinkamai ir už jį pareiškėjui paskirta proporcinga drausminė nuobauda.

8. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas. Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais neįrodė, jog ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir / ar aiškino materialiosios ar proceso teisės normas, kas būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti apeliacine tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 85-87) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šia bylą, išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų pareiškėjo skundo motyvų bei juos argumentuotai atmetė.

2. Pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalį nustatomas šiurkštaus drausmės pažeidimo apibrėžimas, o Lietuvos kariuomenės drausmės statuto II dalies II skyriuje įstatymų leidėjas nustatė drausminę atsakomybę už kitus, t. y. ne šiurkščius, drausmės pažeidimus. Toks įstatymų leidėjo įtvirtintas reglamentavimas, diferencijuojantis drausminę atsakomybę už šiurkščius ir kitus pažeidimus, leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas jau numatė, kokie drausmės pažeidimai yra laikytini šiurkščiais ir tuo pačiu padarančiais esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.

3. Iš 2016 m. liepos 8 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-8 matyti, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nuosekliai motyvavo, kodėl pareiškėjo padarytą neteisėtą veiką kvalifikavo kaip šiurkštų drausmės pažeidimą – kario vardo pažeminimą, taip pat įvardino, kokią esminę žalą tokiais savo veiksmais pareiškėjas sukėlė nustatytai karo tarnybos tvarkai: „gr. A. P., užpuldamas savo tiesioginį vadą ir sukeldamas jam fizinį skausmą bei sveikatos sutrikimą dėl to, kad pastarasis gr. A. P. davė teisėtus ir privalomus vykdyti įsakymus, pasikėsino į esminius kariuomenės organizavimo, t. y. savo paties tarnybinės veiklos, principus, taip neabejotinai diskredituodamas pačią krašto apsaugos sistemą ir pažemindamas kario vardą, tuo padarydamas šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 str. (Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos institucijų diskreditavimas).“.

4. Ginčo šioje byloje dėl paties pareiškėjo atliktų priešingų teisei veikų nėra, pareiškėjas su konstatuotu pažeidimu sutiko. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu objektyviai nustatyta, kad pareiškėjas šiurkščiai nusižengė karo tarnybos tvarkai, t. y. užpuolė savo tiesioginį vadą ir sukėlė jam fizinį skausmą bei sveikatos sutrikimą dėl to, kad pastarasis pareiškėjui davė teisėtus ir privalomus vykdyti įsakymus. Tokiu būdu, pareiškėjas pasikėsino į esminius karo tarnybos organizavimo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1033/2009), taip neabejotinai diskredituodamas pačią krašto apsaugos sistemą ir pažemindamas kario vardą. Pareiškėjo veika, karo tarnybos atlikimo metu karinėje teritorijoje panaudojus prieš kitą karį fizinį smurtą, tapo žinoma ir tretiesiems asmenims – VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centrui, policijai. Pareiškėjo padarytos veikos kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai esminės įtakos veikos kvalifikavimui neturėjo, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje papildomai ir nebuvo aptariami. Šios aplinkybės privalo būti ištirtos tais atvejais, kada konkretus drausmės pažeidimas gali būti inkriminuojamas tik, pvz., jį įvykdžius tyčia. Pareiškėjui inkriminuotas Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje numatytas pažeidimas apima abi kaltės formas, todėl konkrečios kaltės formos nustatymas neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui.

5. Pabrėžtina, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją karo tarnybą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir šia priesaika pasižada sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, būti doras ir garbingas Lietuvos karys (KASOKTĮ 23 str.). Tokią priesaiką, tapdamas profesinės karo tarnybos kariu, yra davęs ir pareiškėjas, kuris, ne tik kad nevykdydamas teisėto tiesioginio vado įsakymo, bet ir fiziškai užpuldamas tokį įsakymą davusį asmenį, tikrai negalėtų būti vertinamas doru ir garbingu Lietuvos kariu ar sąžiningai vykdantis savo vadų įsakymus, o priešingai, jo veika vienareikšmiškai prilygintina Lietuvos kario priesaikos sulaužymui, kai priesaikos sulaužymu laikomas šiurkštus kario drausmės pažeidimas, už kurį karys atleidžiamas iš tarnybos (KASOKTĮ 231 str.)

6. Nei pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, nei apeliaciniam teismui teikiamame apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad, jo manymu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. P-1061 yra nepagrįstas, neteisėtas, o juo skirta drausminė nuobauda per griežta. Kaip ir neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė ir / ar aiškino materialiosios ar proceso teisės normas.

7. Pareiškėjui buvo parinkta ir skundžiamu krašto apsaugos ministro įsakymu paskirta proporcinga padarytam pažeidimui, jo sunkumui ir pobūdžiui drausminė nuobauda, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi nustatyta kompetencija tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, atlikęs pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimą, iš esmės sutinka su teismo sprendimo išvadomis, todėl nekartodamas jų tik atsako į apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių nėra pasisakęs pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. P-1061 „Dėl drausminės nuobaudos gr. A. P. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ skyrė pareiškėjui, Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Logistikos kuopos Remonto būrio Evakuacijos skyriaus specialiosios technikos vairuotojui, drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje.

Šiuo straipsniu nustatyta, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

Šis pažeidimas yra įtrauktas į Lietuvos kariuomenės drausmės statuto II dalies I skyrių ir priskirtas prie šiurkščių pažeidimų.

Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra savarankiškas, nes jo dispozicijoje yra išvardinti veikos požymiai ir, kvalifikuojant pažeidimą pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnį, nėra pagrindo remtis šio statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta šiurkštaus pažeidimo sąvoka. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje numatyta pažeidimo sudėtis yra formali ir atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka, išdėstyta straipsnio dispozicijoje, o joje nurodytos pasekmės - „vardą žeminanti veika, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojanti veika, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama“, yra tik veiką apibūdinantys požymiai. Todėl šio pažeidimo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog materialinės pasekmės šiam pažeidimui, kaip veiką kvalifikuojantis požymis, nėra privalomos ir nėra įrodinėtinos.

Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas, būdamas karo tarnyboje, pavartojo smurtą prieš savo tiesioginį vadą, tokie veiksmai pagrįstai buvo pripažinti kaip kario vardo pažeminimas ir krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas ir tokie veiksmai negali būti pateisinami vado veiklos kritika ar kitomis kario asmeniniu vertinimu pateisinančiomis aplinkybėmis. Visi nesutarimai ar konfliktai turi būti sprendžiami tarnybos organizavimo nustatyta tvarka, vadovaujantis drausmės bei besąlyginio pavaldumo vadui pagrįstais principais.

Todėl pareiškėjo poelgio motyvai šio ginčo atveju pagrįstai buvo tiriami tik toje apimtyje, kiek tai galėtų patvirtinti aplinkybes, šalinančias atsakomybę, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta ir jų nenurodė pats pareiškėjas.

Asmens, padariusio pažeidimą, kaltės forma tarnybinio patikrinimo metu yra įrodinėta aplinkybė. Šiuo atveju Lietuvos kariuomenės 2016 m. liepos 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 kaltės forma nėra nurodyta, tačiau įvertinus pažeidimo pobūdį, tai nėra esminis tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, kadangi padarytas drausmės pažeidimas yra tyčinis, jo kvalifikavimas nekelia abejonių ir pats pareiškėjas kaltės formos nenurodymo nesieja su jo teisės į gynybą pažeidimu.

Paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 30 straipsnio 2 dalimi nustatytą drausminės nuobaudos paskirtį – auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų (1 p.), nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimą (2 p.). Pareiškėjo nurodoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, bei pareiškėjo karo tarnybos teigiami rezultatai nepaneigia padaryto pažeidimo sunkumo, kad tai yra šiurkštus drausmės pažeidimas, todėl pagrįstai padaryta išvada, jog nuobauda paskirta teisinga ir jos keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas