2019-09-25 Nr. AB-18363-3-62-3-02322-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2071-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02322-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 13 680 Eur turtinę žalą už neaprūpinimą pajamomis; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų PN ir Departamento, (toliau – ir atsakovas) 2 000 Eur turtinę žalą už diskriminavimą maitinant; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų PN ir Departamento 2 158 000 Eur neturtinę žalą; 4) procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde, prašyme, patikslintame skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad nuo 2014 m. birželio 19 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 8 d., jis buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, teisės aktų neatitinkančiomis, diskriminuojančiomis sąlygomis. Teigė, kad atvykus į Kybartų PN, jis buvo apgyvendintas negyvenamos paskirties pastate įrengtoje kamerų tipo patalpoje (karantine), kur nežmoniškomis sąlygomis buvo kalinamas keturias paras. Taip pat dėl maisto davinio atsisakymo bei kitų priežasčių buvo laikomas 23 paras kamerų tipo patalpose.

3. Pažymėjo, kad nors sanitarinis mazgas karantino bei kamerų tipo patalpose buvo įrengtas atskirai, tačiau šios patalpos buvo itin mažos, sulaužytomis durimis, jose nebuvo spintelės tualeto reikmėms susidėti, be to iš minėtų patalpų sklido nemalonus kvapas. Akcentavo, kad Kybartų PN visos patalpos buvo neremontuotos, paviršiai sunkiai valomi, ištrupėję, ant jų veisėsi pelėsis. Pareiškėjo įsitikinimu, kalinimo įstaigoje gultai buvo pasenę, sulūžę, todėl netinkami naudojimui, be to, asmenų talpinimas dviaukščiuose ar vienas šalia kito esančiuose gultuose pažeidė privačios erdvės sąvoką.

4. Pareiškėjas nurodė, kad indų plovimo priemonėmis nebuvo aprūpintas nei bausmę atlikdamas karantino kameroje nei bausmės drausmės izoliatoriuje, taip pat reikėjo tenkintis tik šaltu vandeniu. Tualetinio popieriaus vienam mėnesiui buvo išduodamas tik vienas rulonėlis, muilas prieš pasinaudojant dušu visai nebuvo išduodamas, nebuvo aprūpintas dantų pasta bei dantų šepetėliu iki 2017 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad Kybartų PN užvalkalų čiužiniams neturi, tokiu būdu pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Nurodė, kad ne visuose pataisos namų aukštuose yra sudaryta galimybė asmeninius drabužius džiovinti, todėl juos tenka džiovinti kambariuose, dėl to būna drėgna.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamojo ploto norma visada buvo pažeista. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, nuolat jautė alkį, kadangi buvo maitinamas pagal diskriminacinius valgiaraščius nedirbantiems vyrams, kurie neatitiko jo fiziologinių poreikių, keletą kartų jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, kurio davinio norma buvo dar mažesnė, be to maistas buvo nekokybiškas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis, taip pat jo prašymai priimti į darbą nebuvo tenkinti. Pareiškėjas dėl netinkamų, orumą žeminančių, diskriminacinių sąlygų buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) bei kiti galiojantys teisės aktai. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo momentu jam padaryta 15 680 Eur turtinė žala ir 2 158 000 Eur neturtinė žala, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad Kybartų PN 2006 m. birželio 15 d. buvo pripažinti tinkamais naudoti, be to nuteistieji aprūpinami tinkamais naudoti baldais bei inventoriumi, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pažymėjo, jog analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kybartų PN yra nuolat tikrinami Visuomenės sveikatos centro specialistų, taip pat kalinimo įstaiga yra sudariusi sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su šią veiklą vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimą. Kalinimo įstaigoje remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, ir pan. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus.

8. Kybartų PN kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai skalbiami centralizuotai, įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka. Tą dieną, kai nuteistieji pagal patvirtintą grafiką vedami į dušą, skalbiama ir patalynė bei drabužiai. Bendrabučio tipo patalpose, kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji, naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbti ir džiovinti skalbinius patys. Įstaiga inventorių yra įsigijusi pirkimo ir labdaros - paramos būdu. Bendrabučio tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų patalynė taip pat yra skalbiama centralizuotai, kaip tai numatyta teisės aktuose.

9. Nurodė, kad Kybartų PN esantys nuteistieji maitinami vadovaujantis teisės aktais nustatytais valgiaraščiais ir energetinėmis vertėmis, be to nuteistieji gali įsigyti maisto produktų iš įstaigoje esančios parduotuvės už savo lėšas. Pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į Kybartų PN administraciją dėl dietinio maitinimo, kuris rekomenduojant Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams, buvo skiriamas pareiškėjui. Nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tyčia darė rėžimo pažeidimus, puikiai suvokdamas, jog už tai bus perkeltas į drausmės grupę, kurioje sąlygos objektyviai blogesnės negu bendrabučio tipo patalpose.

10. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Kybartų PN administraciją dėl galimybės įsidarbinti, tačiau tuo metu visi etatai buvo užimti, todėl pareiškėjui buvo atsakyta, jog įdarbinti nėra galimybės. Pažymėjo, kad asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir kuris negali gauti tokių lėšų savo pastangomis ar iš kitų šaltinių, ypač iš socialinės apsaugos sistemos, gauna reikiamą paramą, o susirgęs - priežiūrą, būtiną pagal jo sveikatos būklę. Kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra išlaikomas valstybės, t. y. jis yra aprūpinimas apranga, avalyne, higienos priemonėmis, suteikiama medicininė pagalba, už jį mokami komunaliniai mokesčiai ir kt. Pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į Kybartų PN administraciją dėl pašalpos skyrimo, tačiau nuteistiesiems pašalpos yra skiriamos vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260, atsižvelgiant į Socialinės paramos nuteistiesiems fonde turimas lėšas. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl pablogėjusios emocinės būklės, susijusios su prastomis kalinimo sąlygomis, atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN, į Sveikatos priežiūros tarnybos ar Psichologinės grupės specialistus nesikreipė. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra abstraktaus hipotetinio pobūdžio, nepagrįstos konkrečiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti Kybartų PN veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas neįrodė žalos padarymo fakto, nepateikė įrodymų apie jam kilusią turtinę žalą, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui.

11. Kybartų PN taip pat prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Departamentas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teigia, jog pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė P. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 3 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. vasario 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. (kreipimosi į teismą dienos). Atsakovo atstovai prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Kybartų PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Kybartų PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo galimybę sužinoti nuo kalinimo Kybartų PN pradžios 2014 m. birželio 19 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 8 d.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino ar, kad turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą turtinę - neturtinę žalą, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą ir dėl to praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad nežmoniškos gyvenimo sąlygos jam sukėlė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, diskriminaciją, o tai reiškia, kad pareiškėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtą žalą. Teismas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN ir Departamento, prašymą tenkino, pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu iki 2014 m. lapkričio 7 d. atmetė kaip nepagrįstą. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas nurodė, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Kybartų PN atvyko 2014 m. birželio 19 d. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 13 680 Eur turtinės žalos atlyginimą už jo neaprūpinimą pajamomis, t. y. už tai, kad jam nebuvo mokamos arba mokamos per mažos socialinės išmokos iš įkalinimo įstaigos lėšų, socialinės pašalpos iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis socialinių išmokų mokėjimą nuteistiesiems, nurodė, kad kalinimo įstaiga, šiuo atveju Kybartų PN, vadovaudamiesi Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis, atsižvelgdami į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones bei darbinėje veikloje ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis, gali išmokėti piniginę išmoką, tačiau neprivalo. Taip pat nuteistiesiems bei suimtiesiems taip pat gali būti mokama pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), tačiau teisė į išmoką bei pašalpą nėra absoliuti. Teisės aktuose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šias išmoką ir pašalpą.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl pašalpos skyrimo ir jo prašymai atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą buvo tenkinti arba atmesti. Kybartų PN 2017 m. spalio 31 d. pažyma Nr. 6/44-260 patvirtina, kad pareiškėjas iš Socialinės paramos fondo 2014 m. spalio mėn. gavo 60 Lt pašalpą, 2014 m. lapkričio mėn. – 20 Lt, 2014 m. gruodį – 15 Lt, 2015 m. vasario mėn. – 3 Eur pašalpą, 2015 m. balandžio mėn. - 11 Eur pašalpą, 2015 m. birželio mėn. – 3 Eur, 2016 m. rugpjūtį – 10 Eur, 2016 m. gruodžio mėn. – 2 Eur. Minėtais duomenimis nustatyta, kad kitos piniginės išmokos pareiškėjui buvo mokamos šiais laikotarpiais: 2014 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėnesiais, 2015 m. sausio, vasario, balandžio – liepos, 2016 m. sausio – birželio, spalio, gruodžio mėnesiais, 2017 m. sausio, vasario, balandžio mėnesiais. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas Kybartų PN nurodė, jog tai yra tik pažyma apie gautas pinigines išmokas ir pašalpas iš valstybės biudžeto, nenurodant iš privačių ar kitų juridinių asmenų gautas pajama. Kybartų PN nurodė, kad išmokos pareiškėjui aukščiau nurodytais laikotarpiais nebuvo skiriamos, kadangi pareiškėjas iš asmeninės sąskaitos buvo išleidęs didesnę negu 0.5 MGL sumą, taip pat, kad pareiškėjas pažeisdavo Taisyklių 4.3 punktą, iš asmeninės sąskaitos išleisdamas daugiau nei 0,5 BSI dydžio pinigų sumą, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, t. y. Kybartų PN 2016 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 7/1-1564, 2016 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. 7/1-1535.

19. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines pašalpas bei pinigines išmokas iš pataisos įstaigos lėšų. Teisės aktai taip pat nenustato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl konkrečių piniginių išmokų ar jų dydžio laikė nepagrįstomis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog jam tiek Departamento, tiek Kybartų PN (pareigūnų) veiksmais buvo padaryta 13 680 Eur turtinė žala, nes remiantis jo paskaičiavimais, pareiškėjas turėjo gauti šią sumą, tačiau jos negavo dėl to, kad išmokos buvo nemokamos, arba mokamos išmokos buvo per mažos. Teismas nurodė, kad pareiškėjo paskaičiavimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, teisės aktai nenumato pareigos mokėti pinigines išmokas, nenustato konkrečių arba nekintamų mokėtinų piniginių sumų, todėl pareiškėjui neįrodžius turtinės žalos padarymo fakto, šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų PN ir Departamento, 2 000 Eur turtinę žalą už diskriminavimą maitinant, nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. nuteistiesiems maistas patiekiamas vadovaujantis Departamento 2014 m. kovo 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais, laikantis šiuose valgiaraščiuose nurodytų patiekalų pavadinimų ir svorio gramais, dienos maisto davinio cheminės sudėties ir energetinės vertės. Išrašai iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad pareiškėjas turėjo sveikatos problemų dėl, jo teigimu, per mažo maisto davinio, kenčiamo alkio.

Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais skirti jam dietinį maitinimą, ir toks maitinimas pagal gydytojų rekomendaciją pareiškėjui tam tikrais laiko tarpais buvo skirtas. Teismas iš pateiktų Tyrimų protokolų Nr. 63 702, Nr. 65 654 sprendė, kad nuteistiesiems tiekiamą maistą periodiškai tikrina Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovai. Dėl tiekiamo maisto kokybės Kybartų PN buvo atliekami patikrinimai, t. y. 2017 m. sausio 24 d. patikrinimo aktu Nr. 1/9-450 nustatyta, jog valgiaraščiuose nurodyti patiekalai pietums pagaminti pagal patiekalų receptūrą ir pagamintų patiekalų bei produktų organoleptinės savybės geros. 2017 m. rugsėjo mėnesio patikrinimo aktu konstatuota, kad rugsėjo 4 d. pietums paruošto plovo kokybė buvo gera, jame matėsi pakankamas kiekis mėsos gabalėlių, kvapas ir skonis buvo geras.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie nustatytus nuteistiesiems tiekiamo maisto pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę naudotis parduotuvės paslaugomis ir nusipirkti tokių maisto produktų, kurie, jo nuomone, turi pakankamai vertingųjų savybių ir yra kokybiški. Pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl blogos maisto kokybės ar per mažos maisto normos. Pareiškėjui ne kartą buvo skirtas dietinis maitinimas. Teismo nuomone, dietinis maitinimas pareiškėjui ir buvo skiriamas tikslu padėti jam išvengti skrandžio sutrikimų, sustiprinti liguistą organizmą, t. y. skrandžio nevirškinimą nuo per didelio maisto kiekio.

Pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo atstovo Kybartų PN veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, todėl teismas sprendė, kad nėra pateikta objektyvių duomenų, jog Kybartų PN savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Kadangi Kybartų PN esantys nuteistieji maitinami vadovaujantis teisės aktais nustatytais valgiaraščiais, energetinėmis vertėmis, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Kybartų PN nuteistuosius maitina neracionaliai ir nuteistuosius kankina alkiu.

21. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis buvo diskriminuojamas dėl maitinimo (valgiaraščių sudarymo), teismas pažymėjo, jog Kybartų PN vykdo tiek Departamento direktoriaus, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti tokie reikalavimai, t. y., kad nedirbančių moterų ir nedirbančių vyrų valgiaraščiai skiriasi, atsižvelgiant į moterų ir vyrų fiziologines savybes.

22. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas prašo priteisti žalą ir iš Departamento, tačiau nenurodo kokius neteisėtus veiksmus atliko Departamentas, todėl nekonstatavus Departamento neteisėtų veiksmų, pareiškėjo prašymą dėl žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

23. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Kybartų PN gyvenamosios patalpos nuolat buvo perpildytos, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 522, Nr. 502 ir Nr. 221 gyveno 11-12 nuteistųjų, kameroje Nr. 2 gyveno trys asmenys, karantino kameroje buvo apgyvendinti 8 nuteistieji, nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 112.1. punktas numato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 5 būrio bendrabučio tipo patalpas Nr. 522, kurios plotas yra 36,24 kv. m ir Nr. 505, kurios plotas - 36,00 kv. m, bei į 2 būrio gyvenamąsias patalpas Nr. 221 ir Nr. 206, kurių plotai buvo 36,00 kv. m ir jose gyveno nuo 6 iki 12 nuteistųjų. Teismas iš Kybartų PN pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose atskirais laiko tarpais, t. y. 465 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo Kybartų PN veiksmų neteisėtumą. Nors Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių Taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamosiose patalpose esantys baldai, nuteistųjų reikmenys, asmeniniai daiktai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas keturis kartus buvo išvykęs į kitas kalinimo įstaigas, be to, tam tikrais laiko tarpais jam teko nuo 3,29 kv. m iki 5,1 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas atskirais laikotarpiais bausmę atlikinėjo kamerų tipo patalpose, tačiau pareiškėjui numatytas minimalus 3,6 kv. m gyvenamasis plotas visada buvo užtikrintas, t. y. teko nuo 4,82 kv. m (buvo kalinami 3 asmenys) iki 16,42 kv. m (buvo kalinamas 1 asmuo), todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Kybartų PN neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl to, kad patalpose buvo graužikų, tarakonų ir kitokių gyvių, nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kybartų PN yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, kuria kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, pelių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Taigi Kybartų PN skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Iš į bylą pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad parazitai pataisos įstaigoje yra naikinami. Teismas pažymėjo, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjas dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (tarakonų, pelių ir kt.) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, teismas nurodė kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas dėl parazitų (tarakonų, pelių ir kt.) buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjas dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie parazitų buvimą būtų informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės, todėl pareiškėjo teiginius dėl parazitų (tarakonų, pelių ir kt.) teismas laikė nepagrįstais.

26. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad sanitarinio mazgo patalpos kai kuriose gyvenamosiose patalpose buvo tiek mažos, kad net durys neužsidarė, be to durys buvo sulaužytos ir nebuvo reikmenų spintelės, nurodė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms (2 p.).

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (pridėtame plane matyti, kokio dydžio sanitariniai mazgai įrengti drausmės grupės kamerose). Kybartų PN įrengti iki minėto teisės akto priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytini tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Teismas sprendė, kad sanitarinio mazgo įrengimas Kybartų PN ne visiškai atitiko teisinį reglamentavimą, tačiau nurodė, jog per mažas sanitarinis mazgas bei inventoriaus trūkumas yra neatsiejamai susijęs su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinas kaip šio pažeidimo dalis, todėl teismas galimo tam tikrais laikotarpiais netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo nelaikė atskiru teisės normų pažeidimu. Nors pareiškėjas teigė, kad tualeto durys buvo sulaužytos, tačiau nenurodė konkretaus laikotarpio kada tai buvo, neįvardino konkrečios kameros, nors kalėjo skirtingais laikotarpiais, skirtingose kamerų tipo patalpose.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų minėtą aplinkybę, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl durų sulaužymo būtų kreipęsis į Kybartų PN administraciją, todėl pareiškėjo teiginius atmetė kaip neįrodytus. Teismas taip pat atmetė ir pareiškėjo teiginį dėl tualete tvyrojusio nemalonaus kvapo, kadangi Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-417(23.4.1.4.21), konstatuota, kad tualete yra įrengta natūrali ventiliacija, dėl kurios buvo sudaryta galimybė nuteistiesiems išvėdinti patalpą.

27. Teismas dėl gyvenamosiose patalpose buvusios drėgmės ir pelėsio nurodė, kad iš į bylą pateiktų Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-24 (16.3.187.4.12), 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-23(16.3.187.4.12), 2017 m. sausio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-2 (16.3.187.4.21) matyti, jog Kybartų PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės bei pelėsio veisimosi patalpose, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia.

Kybartų PN atsiliepime nurodė, kad drausmės grupės pastate yra sumontuota mechaninė - elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, tačiau galima ir natūrali ventiliacija per langus. Pareiškėjas nurodytų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl netikėti Kybartų PN pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017 m. sausio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-2 (16.3.187.4.21) nurodyta, jog nuteistiesiems inventorius švarai ir tvarkai palaikyti yra išduodamas, 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-26 (17.12.4.4.21) konstatuota, kad bendro naudojimo patalpos, įrenginiai (bendrabučio visų aukštų prausyklos, tualetai, baudos izoliatoriaus dušas kontrolės metu buvo švarūs, visi įrenginiai – techniškai tvarkingi, ant sienų, lubų vizualiai matomų pelėsių nebuvo.

Kybartų PN patvirtino aplinkybę, kad valymo priemonės nuteistiesiems išduodamos kiekvieną mėnesį, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Švarios aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Kybartų PN negali būti atsakingi dėl to, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017 m. spalio 18 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-353 (16.3.187.4.21) patvirtina aplinkybę, kad tikrintoje gyvenamojoje patalpoje Nr. 222, kurioje bausmę atliko ir pareiškėjas, temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus.

Taip pat iš 2017 m. lapkričio 14 d. Kybartų PN rašto NR. 7/1-2492 matyti, kad pareiškėjas skundėsi dėl išjungto šildymo, tačiau šiuo raštu jam buvo atsakyta, kad patalpos yra šildomos. Teismas pareiškėjo argumentus dėl temperatūros, drėgmės bei pelėsio, valymo priemonių neišdavimo, atmetė kaip neįrodytus.

28. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamojoje patalpoje gultai buvo pasenę, todėl netinkami naudojimui, be to kai kuriose patalpose – dviaukščiai, kitur per daug suglausti, dėl to buvo pažeidžiama privatumo sąvoka, nurodė, kad šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais. Kybartų PN nurodė, kad lovos keičiamos pagal poreikį, atlikus metinę turto inventorizaciją bei pagal nuteistųjų prašymus. Teisės aktai nereglamentuoja, kad nuteistųjų gultai būtų vieno ar dviejų aukštų, taip pat nereglamentuoja gultų sustatymo tvarkos. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą šiuo aspektu, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent tinkamo inventoriaus nebuvimas sukėlė jam didelių nepatogumų bei pagrindą neturtinei žalai atsirasti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

29. Teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl jo privatumo neužtikrinimo gyvenamojoje patalpoje atmetė kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl privatumo pažeidimo atmestinos.

30. Teismas atmetė ir pareiškėjo skundo teiginius dėl indų plovimo šaltu vandeniu, kadangi teisės aktai nenumato, jog pataisos namų patalpose (išskyrus dušo, pirties patalpas) turi būti karšto vandens tiekimo sistema.

31. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad tualetinio popieriaus iki 2017 m. sausio 1 d. buvo išduodamas tik vienas rulonėlis per mėnesį, muilas visai neišduodamas, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus (1 mėnesiui) ir 100 g tualetinio muilo. Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Pareiškėjas paneigiančių šią aplinkybę įrodymų nepateikė. Be to, esant didesniam poreikiui ar siekiant naudoti aukštesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Kybartų PN patvirtino, kad pagal galiojantį reglamentavimą nuteistiesiems buvo išduodamas nurodytas kiekis tualetinio popieriaus bei tualetinio muilo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymui Nr. 1R-132, nuteistiesiems vyrams yra skiriami 3 rulonėliai tualetinio popieriaus 1 mėnesiui ir 100 g tualetinio muilo. Kybartų PN vadovaujasi teisės aktais, šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelė. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis yra diskriminuojamas Kybartų PN dėl higienos priemonių išdavimo - tualetinio popieriaus, tačiau Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (17)SN-261)SP-25 „Dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu aprūpinant higienos priemonėmis laisvės atėmimo įstaigose tyrimo“ matyti, kad moterų ir vyrų fiziologinės savybės skiriasi, todėl tai nėra diskriminacija.

32. Teismas, įvertinęs tai, kad teisės aktai iki 2017 m. sausio 1 d. nenumatė, jog dušo patalpose turi būti dozatoriai, pareiškėjo teiginį, kad skysto muilo dozatoriai dušuose buvo įrengti tik nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pat atmetė.

33. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl higienos priemonių – dantų šepetuko ir dantų pastos neišdavimo iki 2017 m. sausio 1 d., teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje (akto redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos išdavimas nuteistiesiems. Tačiau minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 7 punkte buvo numatyta, kad suimtiesiems be aukščiau paminėtų higienos priemonių (skalbiamojo ir tualetinio muilo, tualetinio popieriaus) kas mėnesį papildomai išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis – dantų pasta, šepetėliu, skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės nebuvo išduodamos. Nors teisės aktai ir numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau teismo vertinimu, kalinimo įstaiga, kurioje bausmę atliko pareiškėjas, nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo dantų šepetuką bei dantų pastą išduoti ir nuteistiesiems, kadangi toks skirtingas asmenų vertinimas būtų objektyviai nepateisinamas. Nors Kybartų PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui šios higienos priemonės buvo išduodamos ir iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai lieka nepaneigti. Iš į bylą pateiktos Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės matyti, kad pareiškėjui dantų šepetukas bei dantų pasta buvo išduoti 2017 m. sausio 17 d., tačiau dėl to nagrinėjamu atveju ginčo nėra.

34. Skunde pareiškėjas nurodė, kad dušu galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę. Šį jo teiginį patvirtina ir į bylą pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-24 (16.3.187.4.12). Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Tai taip pat numatyta Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, tiek Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Taigi teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems praustis duše po karštu vandeniu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Teismas pareiškėjo argumentus dėl galimybės nebuvimo nusiprausti duše daugiau nei vieną kartą per savaitę atmetė.

35. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog jam buvo išduotas čiužinys be užvalkalo, tačiau jokie teisės aktai nenumato imperatyvo išduoti čiužinius su užvalkalais, todėl ir šį pareiškėjo teiginį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi čiužiniai yra gaminami iš nelaidaus skysčiams ir atsparaus valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio, tačiau jie yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, dezinfekavimo kameroje. Byloje nėra duomenų, kad Kybartų PN laikomų asmenų nedezinfekuoti čiužiniai būtų perduoti kitiems asmenims.

36. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kalinimo įstaigoje neturėjo galimybės skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius skalbykloje, taip pat ne visuose aukštuose buvo džiovyklos, nebuvo ir lygintuvo, nurodė, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Kybartų PN nurodė, kad nuteistųjų patalynė ir drabužiai skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje Kybartų PN direktoriaus patvirtinta tvarka tą dieną, kai nuteistiesiems suteikiamas dušas pagal patvirtintą grafiką. Bendrabučio tipo patalpose kiekviename aukšte įrengtos skalbimo bei džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbti ir džiovinti skalbinius patys, taip pat patvirtino, kad lygintuvas yra skalbykloje, kuriuo galėjo pasinaudoti ir pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl lygintuvo išdavimo ir, kad jam lygintuvas nebuvo išduotas. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai, t. y. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-23(16.3.187.4.12) patvirtina, jog Kybartų PN nuteistiesiems patalynė ir rankšluosčiai keičiami pagal patvirtintą grafiką kartą per savaitę, taip pat pagal Kybartų PN direktoriaus patvirtintą grafiką patalynė ir apatiniai drabužiai skalbimui priduodami ir išskalbti atiduodami naudojimosi dušo laiku, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo aktu Nr. PA.4-262 (23.4.1.4.21) konstatuota, kad drausmės grupės patalpose esančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami KPN skalbykloje, kurioje yra džiovinimo įranga. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginius vertino kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

37. Pareiškėjo įsitikinimu, Kybartų PN yra negyvenamosios paskirties pastatuose, be to gyvenamosios patalpos neremontuojamos. Teismas pažymėjo, kad minėtas aplinkybes paneigia į bylą pateikti įrodymai, t. y. 2005 m. gruodžio 15 d. pataisos namų, rekonstruotų iš Kybartų atvirosios kolonijos pripažinimo tinkamais naudoti aktas bei 2006 m. birželio 14 d. Kybartų PN pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. AS4-52. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Kybartų PN remontai atliekami nuolat pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, be to nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą, dėl to ne visada pavyksta atlikti tiek remontų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų išlaidų. Jeigu labdaros ir paramos būdu pataisos namai gauna statybinių medžiagų, kurios atitinka Europos Sąjungos standartus, jas užpajamuoja ir tai jau yra įstaigos turtas. Šios statybinės medžiagos, gautos paramos - labdaros būdu, yra panaudojamos einamiems remontams atlikti. Teismas pareiškėjo teiginius dėl neremontuojamų patalpų vertino kaip nepagrįstus.

38. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl to, jog kalinimo įstaigoje buvo neapmokamos pašto, kopijavimo-spausdinimo paslaugos, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1921, 193 punktais, pateikus prašymą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas. Iš į bylą pateikto Kybartų PN 2014 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. (1.6)78-833 matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją dėl dokumentų kopijų parengimo ir jam buvo išaiškinta, kad šios paslaugos kiekvienam nuteistajam yra suteikiamos, jeigu nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl kopijų parengimo ir jam būtų atsisakyta tai padaryti. Nors byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiųsti laiškus ir dėl to paskelbė bado akciją, tačiau teismo įsitikinimu, tai priklausė nuo paties pareiškėjo valingo elgesio, pareiškėjas elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, kadangi, žinodamas, jog teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems siųsti laiškus nemokamai, turėjo numatyti ir paskirstyti išlaidas taip, kad turėtų galimybę siųsti laiškus, ar iš anksto įsigyti pašto ženklų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra atstovo Kybartų PN neteisėtų veiksmų dėl galimybės nesudarymo pareiškėjui siųsti laiškus bei daryti dokumentų kopijas, todėl pareiškėjo teiginius minėtu klausimu atmetė.

39. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis ne kartą išreiškė norą dirbti kalinimo įstaigoje, tačiau tokia galimybė jam sudaryta nebuvo, nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Kybartų PN administraciją dėl galimybės įsidarbinti ir gavo leidimą dirbti tam tikrus darbus, tačiau dėl laisvų darbo vietų stygiaus ar dėl nustatytų reikalavimų neatitikties, jis nebuvo įdarbintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai imperatyviai neįpareigoja kalinimo įstaigos administraciją įdarbinti norinčius dirbti nuteistuosius, Kybartų PN pareiškėjo neįdarbino dėl tos priežasties, kad tuo metu nebuvo laisvų darbo vietų, be to nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas ir aprūpinimo darbu tikslus, teismas konstatavo, jog Kybartų PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala.

40. Teismas pažymėjo, kad kiti šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

41. Apibendrindamas teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Kybartų PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 465 paras buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas dantų šepetėliu ir dantų pasta. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatęs atsakovo atstovo Departamento neteisėtų veiksmų, pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui iš minėto atsakovo atstovo atmetė.

42. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atliko bausmę Kybartų PN pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą ilgą laiko tarpą (465 paras), pareiškėjui teko nuo 3,00 kv. m iki 3,02 kv. m, taip pat šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai, be to nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas dantų šepetėliu bei dantų pasta. Byloje nėra duomenų, kad būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko pareiškėjo sveikata, nenustatyta, kad Kybartų PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas sprendė, kad nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos Kybartų PN vertinamu laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

43. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie tai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog Kybartų PN būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytas aplinkybes, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 3 700 Eur suma ir šią sumą priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo prašymą priteisti palūkanas ir nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 8 d., administracinė byla teisme buvo iškelta 2018 m. vasario 27 d. nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2018 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 44. Pareiškėjas P. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

45. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, kadangi teisės aktai nustato, jog iš asmeninių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ieškinio senatis netaikoma. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino jo skundo aplinkybių dėl asmens tapatybės dokumentų kopijų. Teigia, kad dėl to yra absoliutus pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

46. Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Kybartų PN nurodo, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, todėl pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą teismui, turėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo ir neįvardija konkrečių Kybartų PN neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl maitinimo, temperatūros, drėgmės bei pelėsio veisimosi, valymo priemonių, aprūpinimo higienos ir buities priemonėmis, o tik pateikia abstrakčias mintis. Pareiškėjas privalo visas aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė.

48. Kybartų PN nurodo, kad sutinka su teismo argumentais, jog byloje nėra duomenų, kad būtent dėl netinkamų sąlygų sutriko pareiškėjo sveikata, nenustatyta, kad Kybartų PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su pareiškėju elgęsi, taip pat, jog pareiškėjo argumentai dėl maitinimo, temperatūros, temperatūros, drėgmės bei pelėsio veisimosi, valymo priemonių, aprūpinimo higienos ir buities priemonėmis neįrodyti, todėl atmestini.

49. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteistas žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, todėl vertinant nurodyto teisės pažeidimo mąstą ir pobūdį, vertintina, kad pareiškėjas visą nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie galimus savo teisių pažeidimus, tačiau skundą teismui pateikė tik 2017 m. lapkričio 9 d. Kybartų PN sutinka su teismo argumentais dėl skundo reikalavimui taikomo ieškinio senaties termino, t. y., kad skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu iki 2014 m. lapkričio 7 d. yra atmestinas kaip nepagrįstas.

50. Pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.

51. Atsakovo atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka. Teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių svarbių argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindė senaties termino nustatymo netikslumu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Kybartų PN įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Kybartų PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo galimybę sužinoti nuo kalinimo Kybartų PN pradžios, tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 8 d. Teismas teisingai vertindamas visas svarbias aplinkybes, teisingai nustatė, kad nėra pagrindo netaikyti ieškinio senaties termino.

52. Departamentas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Mano, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

53. Atsakovo atstovas Kybartų PN pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

54. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir neįsigilino į bylos esmę, nesivadovavo įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Kybartų PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 465 paras buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas dantų šepetėliu ir dantų pasta.

55. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje (akto redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) nebuvo numatytas dantų šepetėlio ir dantų pastos išdavimas nuteistiesiems. Nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų (akto redakcija nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 7 p. buvo numatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį papildomai išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.), tačiau Kybartų PN turi vadovautis patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis. Kadangi šiose normose iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo nurodyta, jog nuteistiesiems turi būti išduodamas dantų šepetėlis ir dantų pasta, todėl pareiškėjui šios higienos priemonės ir nebuvo išduotos. Įsigaliojus naujai įsakymo redakcijai, nuteistiesiems minėtos higienos priemonės turėjo būti išduotos, todėl pareiškėjui dantų pasta ir dantų šepetėlis buvo išduoti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Kybartų PN pažeidė minėto įsakymo reikalavimus.

56. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad atitinkamais laikotarpiais gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo labai nežymiai pažeista (0,08 kv. m). Šis pažeidimas buvo kompensuojamas, kai didžiąją kalėjimo bendrabučio tipo patalpose dalį pareiškėjui teko daugiau nei reglamentuota gyvenamojo ploto. Be to, šie pažeidimai nebuvo tęstiniai ir negalėjo negrįžtamai pakenkti pareiškėjo sveikatai. Teismai, formuodami vienodą teismų praktiką, vertindami, ar nebuvo pažeista teisės aktuose nustatyta vienam nuteistajam tenkančio ploto norma, atsižvelgia ir į tai, kad nuteistieji atlikinėdami laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną gali laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan., o gyvenamajame kambaryje turi būti tik nakties metu. Teismas taip pat neįvertino, kad pažymoje buvo pateiktas maksimalus galinčių tame kambaryje gyventi nuteistųjų skaičius, tačiau kambariai nebuvo pilnai apgyvendinti, todėl nurodytais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma.

57. Atsakovo atstovas nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Įvertinus pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, Kybartų PN teigia, kad nurodyti kalinimo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

58. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

59. Pareiškėjas nurodo, kad Kybartų PN apeliaciniame skunde siekia suklaidinti teismą nurodydamas neteisingas aplinkybes. Atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo skunde nurodytas aplinkybes dėl pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. Iki 2017 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjo teisės ir toliau pažeidžiamos, į jo skundus administracija nereaguoja. Kybartų PN prieštarauja pats sau teigdamas, kad pareiškėjui sudarytos galimybės dirbti, tačiau jis nebuvo įdarbintas. Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo aprūpintas dantų šepetėliu ir dantų pasta, buvo diskriminuojamas maitinant, aprūpinant higienos priemonėmis, gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinti higienos reikalavimai, veisėsi pelėsis, graužikai, buvo drėgna, neturėjo galimybės džiovinti drabužių, gyvenamosios patalpos buvo perpildytos. Sanitariniai mazgai maži, nėra ventiliacijos. Pavalgyti skiriama tik 15 min., o į biblioteką vienu metu gali užeiti tik keli asmenys, laikas pakeisti knygą yra labai ribotas. Šios aplinkybės atsakovo atstovui yra žinomos.

60. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginiais, teigia, kad dėl netinkamų kalinimo Kybartų PN sąlygų, jis susirgo širdies ir skrandžio ligomis, nuolat skauda kojas, todėl daugiau kaip 3 metus vartoja vaistus. Atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nors dokumentus turėjo pateikti būtent atsakovas. Pareiškėjas neturi galimybės pateikti dokumentų, susijusių su kalinimo sąlygomis.

61. Atsakovo atstovas Departamentas atsiliepime į atsakovo atstovo Kybartų PN apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su Kybartų PN apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

62. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu.

63. Akcentuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Departamento nuomone, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 64. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Kybartų PN pareigūnų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

65. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo laikotarpiu iki 2014 m. lapkričio 8 d. ir nėra pagrindo jį atnaujinti, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, taikė senaties terminą ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad Kybartų PN neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. (iš viso 465 paras), taip pat konstatavęs Kybartų PN neteisėtus veiksmus neišduodant pareiškėjui dantų pastos ir dantų šepetuko, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. vasario 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, kadangi tokio pobūdžio bylose jis netaikomas, taip pat teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl asmens dokumentų kopijų neišdavimo.

67. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių teigia, kad teismas neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir neįsigilino į bylos esmę, nepagrįstai nustatė Kybartų PN neteisėtus veiksmus dėl dantų pastos ir dantų šepetėlio pareiškėjui neišdavimo, taip pat konstatuodamas pareiškėjo atžvilgiu vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, neatsižvelgė į tai, kad ploto trūkumas buvo tik 0,08 kv. m, be to, šį trūkumą kompensavo tai, kad didžiąją kalėjimo bendrabučio tipo patalpose dalį pareiškėjui teko daugiau nei reglamentuota gyvenamojo ploto, be to, šie pažeidimai nebuvo tęstiniai ir negalėjo negrįžtamai pakenkti pareiškėjo sveikatai, nuteistieji atlikdami laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną gali laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. Teismas taip pat neįvertino, kad pažymoje nurodytas maksimalus galinčių tame kambaryje gyventi nuteistųjų skaičius, tačiau kambariai nebuvo pilnai apgyvendinti, todėl nurodytais laikotarpiais nebuvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

68. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo Kybartų PN apeliacinių skundų ribų.

69. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

70. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-751-1062/2017, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2194‑520/2016, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

71. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Todėl šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva ir gali ją taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

72. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundą teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo padavė 2017 m. lapkričio 8 d., prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. (skundo teismui padavimo).

73. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).

74. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus, nagrinėjamu atveju spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

75. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad EŽTT yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

76. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl pareiškėjo asmens dokumentų kopijų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pasisakė šiuo klausimu ir nurodė, kad, kaip matyti iš Kybartų PN 2014 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. (1.6)78-833, pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją dėl dokumentų kopijų parengimo ir jam buvo išaiškinta, jog šios paslaugos kiekvienam nuteistajam yra suteikiamos, jeigu nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl kopijų parengimo ir jam būtų atsisakyta tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti, todėl atmetami.

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atsiliepime į Kybartų PN apeliacinį skundą taip pat nurodo ir kitus argumentus, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau pareiškėjas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus turėjo išdėstyti pateiktame apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija atsiliepime nurodytų argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

78. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo Kybartų PN apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

79. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjo atžvilgiu nustatytų pažeidimų, atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

80. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia Kybartų PN, išsamiai įvertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo nurodytus argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, konstatuodamas šį pažeidimą ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, tam tikrais laikotarpiais buvo išvykęs, dalį laikotarpio jam teko daugiau gyvenamojo ploto (nuo 3,29 kv. m iki 5,1 kv. m). Todėl Kybartų PN argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.

81. Vertinant atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl dantų šepetuko ir dantų pastos pareiškėjui neišdavimo, t. y., kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą, pažymėtina, jog EŽTT jurisprudencijoje dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis pažymėta, kad sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir dantų šepetuko, dantų pastos) negalėjimas turėti nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui.

82. EŽTT yra nurodęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje M. prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas taip pat yra pažymėjęs, kad nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje.

83. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones dantų pastą, dantų šepetuką neatitinka Konvencijos nuostatų. Tačiau, atsižvelgusi į įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizijos sprendimo taisykles (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d.), teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų, todėl konstatuotas neteisėtas valstybės neveikimas CK 6.271 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017).

84. Iš pacituotų EŽTT sprendimo nuostatų matyti, kad – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra nepriimtinas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs įstaigos administracijai teisėtą prašymą dėl jo aprūpinimu dantų pasta ir dantų šepetuku iki 2017 m., pareiškėjas skunde bei jo papildymuose neteigė, kad su prašymais kreipėsi į pataisos namų administraciją ir jie nebuvo tenkinti, taip pat nėra duomenų, kad jis būdamas ne tardymo izoliatoriuje, o pataisos namuose, negalėjo pats laisvai įsigyti norimų prekių. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus bei į tai, kad teisės normos ginčijamu laikotarpiu, t. y iki 2017 m. nenumatė pareigos išduoti dantų šepetuką, dantų pastą asmenims, bausmę atliekantiems pataisos namuose, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Kybartų PN neteisėtus veiksmus.

85. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

86. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

87. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į EŽTT praktiką, pažymi, nors administracinėje byloje ir nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidimo tęstinumą, į laikotarpį, kai nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas – 465 paros, konstatuoja jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo, nagrinėjamu atveju, nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pat į tai, kad nenustatyti kiti pažeidimai, o neteisėti Kybartų PN veiksmai dėl dantų šepetuko ir dantų pastos neišdavimo pareiškėjui konstatuoti nepagrįstai, pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma mažinama, priteisiant pareiškėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

88. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo Kybartų PN apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinant iki 2 000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui P. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė