2018-12-04 Nr. AB-22027-3-61-3-03121-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-831-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03121-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. (S. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atsakovams Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – ir Seimo kanceliarija) ir / ar Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VAD) priimtą sprendimą apriboti pareiškėjo patekimą į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus (toliau – ir Seimo rūmai); 2) panaikinti VAD 2018 m. balandžio 24 d. rašto Nr. S-431(20) dalį dėl pareiškėjo S. L.; 3) panaikinti 2018 m. rugpjūčio 14 d. VAD atsakymą Nr. PKA-94; 4) panaikinti visas kitas su tuo susijusias teisines pasekmes, kurios kliudo pareiškėjui patekti į Seimo rūmus; 5) įpareigoti VAD tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas taip pat pareiškė teismui prašymą išreikalauti iš VAD 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme Nr. PKA-94 nurodytus valdžios institucijų sprendimus, priimtus pareiškėjo atžvilgiu bei visą kitą turimą su pareiškėjo asmeniu susijusią informaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi S. L. skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais visus atsakovų Seimo kanceliarijos ir VAD į bylą pateiktus (išreikalautus) jų priimtus sprendimus dėl apribojimo pareiškėjui S. L. patekti į Seimo rūmus ir juos panaikinti, pripažįstant juos negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos, laikė nepaduota. Skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašė pripažinti atsakovų Seimo kanceliarijos ir VAD vengimą pateikti pareiškėjui informaciją, susijusią su apribotu jo patekimu į Seimo rūmus, taip pat VAD 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. PKA-94 neteisėtais ir nepagrįstais bei įpareigoti atsakovus pateikti pareiškėjui teisės aktų nuostatas atitinkantį paaiškinimą dėl apriboto jo patekimo į Seimo rūmus atsisakė priimti. Nutarčiai įsiteisėjus, teismas nurodė skundo kopijas su priedais grąžinti pareiškėjui, žyminį mokestį (30 Eur) grąžinti pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad nutarties dalis, kurioje pareiškėjo skundo dalis laikyta nepaduota, neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimus.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad paduotas skundas atitiko ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

2018 m. spalio 12 d. teisme gautas pareiškėjo skundas su patikslintais skundo reikalavimais: 1) patenkinti šį patikslintą skundą ir pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais visus atsakovų Seimo kanceliarijos ir VAD į bylą pateiktus (išreikalautus) jų priimtus sprendimus dėl apribojimo pareiškėjui patekti į Seimo rūmus ir juos panaikinti, pripažįstant negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos; 2) pripažinti atsakovų Seimo kanceliarijos ir VAD vengimą pateikti pareiškėjui informaciją, susijusią su apribotu jo patekimu į Seimo rūmus, taip pat VAD 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. PKA-94 neteisėtais ir nepagrįstais bei įpareigoti atsakovus pateikti pareiškėjui teisės aktų nuostatas atitinkantį paaiškinimą dėl apriboto jo patekimo į Seimo rūmus.

Pareiškėjas taip pat pareiškė procesinio pobūdžio prašymus, t. y. išreikalauti iš VAD 2018 m. rugpjūčio 14 atsakyme nurodytus valdžios institucijų sprendimus, priimtus pareiškėjo atžvilgiu, bei visą kitą turimą su pareiškėju susijusią informaciją dėl jo neįleidimo į Seimo rūmus; išreikalauti iš Seimo kanceliarijos sprendimus, kuriais apribota pareiškėjo teisė patekti į Seimo rūmus, bei visą kitą turimą su pareiškėju susijusią informaciją dėl jo neįleidimo į Seimo rūmus.

Teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams, nutartyje nurodė, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Pareiškėjo pateikti patikslinto skundo reikalavimai pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais visus atsakovų Seimo kanceliarijos ir VAD į bylą pateiktus (išreikalautus) jų priimtus sprendimus dėl apribojimo pareiškėjui patekti į Seimo rūmus ir juos panaikinti, pripažįstant negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos, neatitinka ABTĮ 88 straipsnio reikalavimų. Skundo pagrindą sudaro pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), o skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimas atsakovui (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

Antruoju reikalavimu prašoma pripažinti atsakovų Seimo kanceliarijos ir VAD vengimą pateikti pareiškėjui informaciją, susijusią su apribotu jo patekimu į Seimo rūmus, taip pat VAD 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. PKA-94 neteisėtais ir nepagrįstais.

Teismas pažymėjo, kad toks reikalavimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų ir yra susijęs su atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio nuostatas tokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja aplinkybes, pagrindžiančias proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ar kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra, yra laikomi įrodymais. Reikalavimai pripažinti, išaiškinti, nustatyti tam tikrus veiksmus (sprendimus) nepagrįstais nelaikytini tinkamais reikalavimais ir gali būti tik motyvai teismui priimant sprendimą. Teiginiai dėl atitinkamų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, šiuos reikalavimus atsisakyta priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus pateikti pareiškėjui teisės aktų nuostatas atitinkantį paaiškinimą dėl apriboto jo patekimo į Seimo rūmus laikytinas išvestiniu reikalavimu iš antrojo skunde pareikšto reikalavimo, todėl taip pat atsisakytinas priimti.

Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, nurodė, kad atsakovai jam iki pat šios dienos nepateikia jo atžvilgiu priimtų sprendimų, nors jis ne kartą atsakingų asmenų prašė juos pateikti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pažymi, jog pareiškėjas šių savo argumentų nepagrindė. Teismui yra pateiktas tik 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymas, su kuriuo pareiškėjas kreipėsi į atsakovus, prašydamas pateikti visus turimus sprendimus, susijusius su pareiškėjo neįleidimu į Lietuvos Respublikos Seimą.

Vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nurodė pareiškėjui grąžinti 30 Eur žyminio mokesčio.

III. Pareiškėjas S. L. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti nagrinėti. Taip pat prašo pridėti prie bylos VAD 2018 m. spalio 12 d. atsakymą Nr. PKA-120 su priedais.

Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo teises pažeidžia tai, jog jis negali patekti į Seimo rūmus. Pareiškėjas negali pateikti su tuo susijusių valdžios institucijų sprendimų, nes jie pareiškėjui niekada nebuvo įteikti. Pareiškėjui nėra suprantama, kokius dar įrodymus gali pateikti, jei pats jų negali gauti. Ginčas byloje, be kita ko, kyla dėl to, kad jam nėra pateikiama tiksli informacija dėl jo neleidimo patekti į Seimo rūmus. Pareiškėjas nurodo, jog yra Lietuvos Respublikos pilietis, asociacijos Taikos partija vadovas, aktyvus visuomenės ir politikos veikėjas, todėl jam neišvengiamai būtina turėti galimybę patekti į Seimo rūmus. Pareiškėjui nėra pateiktas ir iki šiol nėra žinomas jo neleidimo patekti į Seimo rūmus pagrindas, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Informaciją apie tai pareiškėjas sužinojo tik iš kito asmens.

Pareiškėjas pasiteiravo VAD dėl susidariusios situacijos ir gavo 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą, kuris yra skundžiamas ir kuriame nurodyta, kad informacija dėl rekomendacijų laikinai apriboti asmenų patekimą į VAD saugomus objektus sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir skirta tik tarnybiniam naudojimui. Gavęs nutartį dėl trūkumų šalinimo, pareiškėjas pakartotinai raštu kreipėsi į abu atsakovus dėl informacijos pateikimo, tačiau Seimo kanceliarija iki šiol nieko neatsakė pareiškėjui, o VAD atsakymą pateikė tik 2018 m. spalio 23 d., t. y. jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Pareiškėjas siekia ne faktinių aplinkybių konstatavimo, o savo teisių apgynimo, reikalavimai yra konkretūs ir aiškūs. Pareiškėjas tikslių sprendimų negali įvardyti, nes jie jam iki šios dienos nėra pateikti. VAD 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme nepateikė visos prašomos informacijos, jis yra be priedų, nenurodyta apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties, kuria dalį pareiškėjo S. L. skundo atsisakyta priimti ir dalis jo laikyta nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Seimo kanceliarijos ir / ar VAD priimtą sprendimą apriboti pareiškėjo patekimą į Seimo rūmus; 2) panaikinti VAD 2018 m. balandžio 24 d. rašto Nr. S-431(20) dalį dėl pareiškėjo S. L.; 3) panaikinti 2018 m. rugpjūčio 14 d. VAD atsakymą Nr. PKA-94; 4) panaikinti visas kitas su tuo susijusias teisines pasekmes, kurios kliudo pareiškėjui patekti į Seimo rūmus; 5) įpareigoti VAD tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (manytina, kad rašymo apsirikimas, nes data ant dokumento – 2018 m. rugpjūčio 10 d.) prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas taip pat pareiškė teismui prašymą išreikalauti iš VAD 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme Nr. PKA-94 nurodytus valdžios institucijų sprendimus, priimtus pareiškėjo atžvilgiu, bei visą kitą turimą su pareiškėjo asmeniu susijusią informaciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

2018 m. spalio 12 d. teisme gautas pareiškėjo skundas su patikslintais skundo reikalavimais: 1) patenkinti šį patikslintą skundą ir pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais visus atsakovų Seimo kanceliarijos ir VAD į bylą pateiktus (išreikalautus) jų priimtus sprendimus dėl apribojimo pareiškėjui patekti į Seimo rūmus ir juos panaikinti, pripažįstant negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos; 2) pripažinti atsakovų Seimo kanceliarijos ir VAD vengimą pateikti pareiškėjui informaciją, susijusią su apribotu jo patekimu į Seimo rūmus, taip pat VAD 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. PKA-94 neteisėtais ir nepagrįstais bei įpareigoti atsakovus pateikti pareiškėjui teisės aktų nuostatas atitinkantį paaiškinimą dėl apriboto jo patekimo į Seimo rūmus. Pareiškėjas taip pat pareiškė procesinio pobūdžio prašymus, t. y. išreikalauti iš VAD 2018 m. rugpjūčio 14 atsakyme nurodytus valdžios institucijų sprendimus, priimtus pareiškėjo atžvilgiu, bei visą kitą turimą su pareiškėju susijusią informaciją dėl jo neįleidimo į Seimo rūmus; išreikalauti iš Seimo kanceliarijos sprendimus, kuriais apribota pareiškėjo teisė patekti į Seimo rūmus, bei visą kitą turimą su pareiškėju susijusią informaciją dėl jo neįleidimo į Seimo rūmus.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Įvertinus pareiškėjo pateiktą skundą ir jo priedus, matyti, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekė, kad būtų panaikinti jam taikomi apribojimai patekti į Seimo rūmus, todėl skunde teismui jis suformulavo reikalavimą panaikinti sprendimą / sprendimus, kuriuo / kuriais minėta galimybė jam buvo apribota. Pareiškėjas nenurodė sprendimo / sprendimų priėmimo datos ir numerio, nes, anot pareiškėjo, tokios informacijos neturėjo.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-520/2018).

Kadangi pareiškėjo skundo dalis, kurioje jis reiškia reikalavimus dėl Seimo kanceliarijos ir VAD sprendimų, kuriais apribota jo teisė patekti į Seimo rūmus, panaikinimo, neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ji (skundo dalis), sudarius galimybę pareiškėjui pašalinti trūkumus, pagrįstai laikyta nepaduota.

Pažymėtina, kad sprendžiant skundo priėmimo klausimą VAD 2018 m. spalio 12 d. raštas Nr. PKA-120 su priedais pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas, minėtas raštas prie bylos nepridedamas, todėl jis nėra aktualus vertinant pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl VAD 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymo Nr. PKA-94 pobūdžio (informacinio pobūdžio raštas): Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Tačiau pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VAD tinkamai išnagrinėti jo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (2018 m. rugpjūčio 10 d.) prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus, teisėjų kolegijos manymu, nepagrįstai vertintas kaip nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka: pareiškėjas, manydamas, kad VAD nesuteikė jo prašomos informacijos, į teismą kreipėsi reikšdamas reikalavimą įpareigoti VAD tinkamai išnagrinėti jo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (2018 m. rugpjūčio 10 d.) prašymą. Pažymėtina, prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.). Galiojančios redakcijos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), be kita ko, numato, kad į prašymus atsakoma šių Taisyklių IV nustatyta tvarka. Taigi, asmuo, manydamas, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai, t. y. pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, atsakė į jo prašymą, turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti pastarąjį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo VAD tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (2018 m. rugpjūčio 10 d.) prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas, išdėstytos suprantamai ir iš esmės yra aiškios, todėl vien formalūs trūkumai ar tai, kad buvo, be kita ko, skundžiami aktai, kurie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, negalėjo būti pagrindu teismui atsisakyti priimti aptartą pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas turėjo įvertinti, kurie pareiškėjo skundo reikalavimai gali būti nagrinėjami teisme, ir tą skundo dalį priimti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, iš dalies neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo trūkumų šalinimą ir skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo skundo dalies dėl įpareigojimo VAD tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (2018 m. rugpjūčio 10 d.) prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. L. (S. L.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria išspręstas pareiškėjo skundo dalies dėl įpareigojimo Vadovybės apsaugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (2018 m. rugpjūčio 10 d.) prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus priėmimo klausimas, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė