Legislator Case Law & Legislation
72821baf-ef6f-4848-9ffc-b2befe7ace6d AI generated

72821baf-ef6f-4848-9ffc-b2befe7ace6d · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 72821baf-ef6f-4848-9ffc-b2befe7ace6d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-248-1010/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23624-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1. 2.1.3.8.; 1.2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Lina Å akarnienė, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, kaltinamajai A. G. ir jos gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui, nukentėjusiajai R. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

Legislator headnote

AI generated

72821baf-ef6f-4848-9ffc-b2befe7ace6d · Klaipėdos apylinkės teismas: nematė, kad ji gertų. A. iÅ¡ karto pradėjo paveiksluoti. Ji S. paklausė, kas ji tokia yra. Po to atsistojo ir išėjo. KitÄ rytÄ ji atsikėlė ir pamatė, kad jai plaukia žinutės. Per visÄ LietuvÄ buvo apÅ¡meižta, kad tuÅ¡tinasi liftuose. Ji, kaip visi civilizuoti žmonės, norėdama iÅ¡spręsti problemÄ , nuėjo pas A. į namus. Nuėjo be jokių pykčių tik pasikalbėti su žmogumi. Nuėjusi pas A. pasakė, kad nori su ja pasikalbėti, norėjo paklausti kodėl ji taip elgiasi.

Keywords

AI generated
knee injury defamation proceedings medical unfitness asbestos exposure traumatic hand injury medical malpractice
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-248-1010/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23624-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1. 2.1.3.8.; 1.2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Lina Å akarnienė, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, kaltinamajai A. G. ir jos gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui, nukentėjusiajai R. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : A. G. kaltinta tuo, kad ji smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent ji, 2021 m. liepos 8 d. apie 20.17 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie buto Nr. (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu su R.

B., papurÅ¡kė dujomis pastarajai į veidÄ , padarydama nukentėjusiajai akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimÄ , atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymÄ . A. G. savo kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2021 m. liepos 8 d. buvo savo bute (duomenys neskelbtini)., grįžusi iÅ¡ darbo pakvietė S. M. į svečius, jos kartu ruošėsi gerti kavÄ . Ji prižiÅ«rėdavo jos vaikÄ . RuoÅ¡iantis vakarieniauti, kažkas pabeldė į duris. IÅ¡girdusi beldimÄ sunerimo, nes nieko nelaukė ateinat.

Priėjo prie durų, pažiÅ«rėjo pro akutę, bet nieko nesimatė, klausė kas ten, tačiau jai niekas nieko neatsakė. Buto koridoriuje, spintoje turėjo dujų balionėlį savigynai, jį pasiėmė ir įsidėjo į Å¡ortų kiÅ¡enę. Atidariusi duris, pamatė tarpduryje stovinčiÄ moterį, ji svirduliavo, keistai atrodė. GalvÄ panarinusi sakė, kad nori su ja pasikalbėti. A. G. atėjusiai moteriai pasakė, kad eitų lauk, klausė kas jÄ Ä¯leido, uždavė jai daug klausimų.

Atėjusi moteris su ja nekalbėjo. Norėjo užsidaryti duris, bet moteris jai neleido užsidaryti durų. Pakartojo, kad moteris eitų lauk, bet ji norėjo eiti į jos buto vidų. Tuomet, ji moterį perspėjo, kad turi dujų balionėlį ir purkÅ¡, jei ji neis lauk. Po to ji papurÅ¡kė jai į akis iÅ¡ dujų balionėlio. Moteris vis tiek norėjo įeiti į vidų, tuomet moteriai dar kartÄ papurÅ¡kė dujų. Moteris spyrė į jos buto duris, jas draskė. Ji su S. tuo metu pasimetė. Vėliau S. svarstė, ar ne ta moteris prie jų namo gėrė alkoholį vakar vakare.

PasiÅ«lė S. pažiÅ«rėti, kur moteris nuėjo po įvykio. Kadangi aplik buvo daug aÅ¡arinių dujų, jos užsidengusios akis išėjo su S. į balkonÄ . Paskambino policijai, papasakojo kas vyko prieÅ¡ tai dienÄ . PrieÅ¡ tai dienÄ , nukentėjusioji sėdėjo lauke ant laiptelių, o kita moteris – S. buvo atsitÅ«pusi, buvo dar ir vyriÅ¡kis, jie ten vartojo alkoholinius gėrimus. Ji jiems pasakė, kad negertų ir eitų iÅ¡ ten. O kaimynas sakė, jog jiems nieko nesakytų. Ji visus geriančius užfiksavo, nufotografavo ir prie jų pradėjo skambinti į policijÄ .

Tuomet R. užsisuko butelį ir nuėjo. R. B. eidama jai sakė necenzÅ«rinius žodžius. Atvažiavo policija, ji jiems parodė nuotraukÄ . Policija sakė, kad faktas, jog jie vartojo alkoholį, tačiau buvo sunku iÅ¡ nuotraukos kÄ nors įmatyti. Patarė kitÄ kartÄ nufilmuoti. Nurodė, kad ji ir jos kaimynai turi susikÅ«rę (duomenys neskelbtini), namo socialiniame tinkle grupę. Ji ten įkėlė foto nuotraukÄ su nufotografuotais asmenimis. Nurodė, kad buvo atvejis, kad nusimovė kelnes ir nusiÅ¡lapino ant namo laiptų.

TÄ dienÄ , kai papurÅ¡kė dujų, tai moteriai, atvažiavo policija ir greitoji. Nukentėjusioji Å¡aukė, kad jai graužia akis. Greitoji pagalba jai padėjo. Tada atėjo policija ir A. pareigÅ«nams papasakojo kaip viskas vyko. Policijos pareigÅ«nams parodė nuotraukÄ ir pareigÅ«nai patvirtino, kad tai ta pati moteris. Ji su S. atsidariusios langus stovėjo balkone. Ji pasitikslino pareigÅ«nų ar jai reikės raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Tvirtino, kad atėjusi moteris prie jos buto durų buvo agresyvi, neadekvačiai elgėsi, todėl iÅ¡sigando ir aÅ¡arines dujas panaudojo savigynai.

Nurodė, kad jai grasinančių žmonių yra daug. Buvo labai nustebusi, kad žmogus gali raÅ¡yti skundÄ . Patvirtino, kad ji iÅ¡ karto nepažino nukentėjusiosios. Moteris buvo svirduliuojanti, todėl manė, kad nukentėjusioji buvo girta. Kai ji pradarė duris, atėjusi moteris jai pasakė vienÄ frazę, kad nori su ja pasikalbėti, tačiau jai sakė, kad ji eitų lauk. Uždavė daug klausimų, tačiau moteris visiÅ¡kai nieko neatsakinėjo, ji pasakė, tik vienÄ frazę. Bute dar buvo draugė S..

IÅ¡karto S. nėjo su ja prie durų. Priėjusi prie durų pasižiÅ«rėjus pro akutę, jai nesimatė kas atėjo. Po to ji atidarė duris. Kai prasidėjo tyrimas, ji nusprendė pasakyti savo praneÅ¡imÄ . KitÄ dienÄ R. B. jai pradėjo raÅ¡inėti žeminančio ir grasinančio tipo žinutes. Ji R. B. sakė, kad kreipsis į policijÄ . Taip pat kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad norėdama uždaryti savo buto duris ji turėjo iÅ¡eiti į koridorių, nustumti moterį ir užsidaryti duris. Ji iÅ¡ savo buto nebuvo išėjusi.

Patvirtino, kad tyrėja apklausos metu jos klausė apie atėjusios moters blaivumÄ , tačiau kiek atsiminė, kad moters kvapo neužuodė. Taip pat nurodė, kad butas padarytas kartu su virtuve ir S. sėdėjo trys metrai nuo tos vietos. Kai papurÅ¡kė dujų, S. stovėjo jai už nugaros ir abi buvo pasimetusios. Jai nėra niekada buvę tokių dalykų, niekas nėra veržęsi į namus. TÄ dienÄ iÅ¡ darbo grįžo apie 20.00 val., o 20.10 val. nukentėjusioji pradėjo belstis į duris. Atidarė duris pažiÅ«rėti kas atėjo, vėliau nukentėjusioji iÅ¡plėšė jos duris ir stovėjo ant kilimėlio prie durų.

Norėdama uždaryti duris, bÅ«tų reikėję stumti jÄ ir tada išėjusi į koridorių užsidaryti duris. Nukentėjusioji R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo toks įvykis ir nurodė, kad 7 dienÄ vaikščiojo su Å¡uniu ir pamatė, kad iÅ¡ bendrabučio rÅ«ksta dÅ«mai, iÅ¡kvietė gaisrinę. Neseniai buvo lūžusi kojÄ , negalėjo toli eiti, todėl atsisėdo ant laiptelių ir sėdėjo su Å¡uniu. Prie jos dar buvo S. Tuo metu iÅ¡puolė A. iÅ¡pÅ«tusi akis. S. turėjo pasidėjusi bambalį sidro.

A. nematė, kad ji gertų. A. iÅ¡ karto pradėjo paveiksluoti. Ji S. paklausė, kas ji tokia yra. Po to atsistojo ir išėjo. KitÄ rytÄ ji atsikėlė ir pamatė, kad jai plaukia žinutės. Per visÄ LietuvÄ buvo apÅ¡meižta, kad tuÅ¡tinasi liftuose. Ji, kaip visi civilizuoti žmonės, norėdama iÅ¡spręsti problemÄ , nuėjo pas A. į namus. Nuėjo be jokių pykčių tik pasikalbėti su žmogumi. Nuėjusi pas A. pasakė, kad nori su ja pasikalbėti, norėjo paklausti kodėl ji taip elgiasi.

O ji atidariusi duris paėmė nuo komodos balionėlį ir purÅ¡kė du kartus į akis. Tuo metu apsisuko, nes graužė akis, iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir jÄ iÅ¡sivežė į ligoninę greitoji pagalba. Jai iÅ¡plovė akis, sulaÅ¡ino vaistus. Patvirtino, kad tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėrusi, to neginčijo. Jai skaudėjo akis kokias tris ar keturias dienas, akys buvo visos raudonos. Nuėjusi į darbÄ negalėjo dirbti. TÄ dienÄ pas kaltinamÄ jÄ daugiau asmenų nematė, tik vėliau sužinojo, kad pas jÄ buvo draugė.

Nurodė, kad viskas įvyko labai greitai. A. sakė, kad nesikalbės su ja. Prie A. durų buvo apie 5 minutes. Dar kartÄ pasikartojo, kad tÄ dienÄ kai jÄ nufotografavo A., ji sėdėjo lauke. Negėrė lauke alkoholio. Lauke buvo ir daugiau žmonių. S. buvo atsineÅ¡usi gėrimo - sidro, tačiau ji jo negėrė. A. jiems priekaiÅ¡tavo, kad lauke jie sėdėjo. Nieko G. nesakė, ji iÅ¡ karto juos pradėjo fotografuoti. Tuo metu nukentėjusioji iÅ¡ karto pasiÅ¡alino. A. nesakė, kad kvies policijÄ .

Tvirtino, kad nuėjo pas A., nes norėjo pakalbėti, kodėl ji kelia nuotraukas į internetÄ . Ji pas A. ėjo pakalbėti pirmÄ kartÄ . TÄ dienÄ kai ėjo pas A. G., ji buvo iÅ¡gėrusi butelį Å¡ampano viena pati. Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas vyko labai seniai, todėl nieko neprisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, t. y. ludytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su A. G. yra pažįstama ir su ja bendrauja dvejus metus, jų vaikai kartu lankė pirmÄ klasę ir nuo to laiko su ja bendrauja.

Tikslios dienos negalėjo prisiminti, po pietų ji atėjo pas A. į svečius. Tuo metu, kai ji su ja gėrė kavÄ , į jos buto duris kažkas pasibeldė. A. nuėjo prie durų, o ji liko kambaryje. Ji girdėjo, kaip nuėjusi prie durų A. paklausė, kas ten. Butas yra vieno kambario ir iÅ¡ kambario, įėjimo durys nesimato, vaizdÄ užstojo spinta. Todėl ji tik girdėjo kas vyko toliau. Po to A. atidarė duris, moteriÅ¡kas balsas sakė, kad nori pasikalbėti. A. atsakė, kad kalbėtis nenori ir pasakė, kad jos neįleis.

A. vis Å¡aukė, kad ji eitų lauk. Tada dar kartÄ pakartojo, ir po to girdėjo kaip pasakė, kad purkÅ¡ su balionėliu. Ji papurÅ¡kė, girdėjo, kaip kažkas trenkė duris. Tada girdėjo kaip A. uždarė duris, ir jau bÅ«dama kambaryje skambino pagalbos numeriu 112. A. jai sakė, kad atėjusi į jos butÄ moteris brovėsi į jos butÄ ir dėl to ji papurÅ¡kė dujų. Prašė, kad atvyktų policijos pareigÅ«nai. Po to jos nuėjo į balkonÄ pasižiÅ«rėti, kada atvyks pareigÅ«nai.

Ji matė, kad pareigÅ«nai įėjo į namo laiptinę, kaip vėliau sužinojo, kad jie nuėjo pas tÄ moterį, kuri buvo atėjusi pas A. pasikalbėti, kurios ji nei vardo, nei pavardės nežino. Tada matė iÅ¡ balkono, kad pareigÅ«nai su ta moterimi išėjo iÅ¡ laiptinės ir nuėjo prie kieme atvykusios greitosios medicinos pagalbos automobilio. Po to policijos pareigÅ«nai atsisuko į balkonų pusę, kur buvo ji su A. Netrukus policijos pareigÅ«nai atėjo pas A. į butÄ . Ji papasakojo kas nutiko.

Patikslino, kad Å¡i moteris atėjusi į butÄ nieko nesakė apie tai, dėl ko ji nori pasikalbėti, tačiau atpažino, kad tai buvo ta pati moteris, kuriÄ iÅ¡vakarėse geriančiÄ nufotografavo A., kai su ja ėjo žiÅ«rėti gaisro (duomenys neskelbtini) name. Todėl pamačiusi Å¡iÄ moterį pro balkonÄ Ä¯tarė, kad ji galimai ir buvo atėjusi pasikalbėti dėl tos nuotraukos. Vėliau iÅ¡ savo kaimynės ir dukros sužinojo, kad ta nuotrauka buvo įkelta į „Facebook“. Ji tos įkeltos nuotraukos nematė, nes nemoka naudotis „Facebook“ ( b. l. 63-65).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad tÄ dienÄ prie durų pokalbis truko neilgai, apie 10 minučių. Tvirtino, kad neiÅ¡sigando, nepuolė padėti A.. Susitarė atvažiuoti kartu į teismÄ su R. B.. Patvirtino, kad kÄ sakė ikiteisminio tyrimo metu yra tiesa. Nurodė, kad su A. G. nebebendrauja. Liudytoja A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad nelabai prisiminė įvykio, nes jis buvo prieÅ¡ metus laiko. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Atsiminė, kad moteris sėdėjo laiptinėje, laiptinė buvo pilna dujų.

Viskas buvo filmuojama body kamera. Neblaivi moteris sunkiai kažkÄ galėjo paaiÅ¡kinti. Manė, kad į svetimÄ butÄ negalima brautis. TÄ dienÄ nukentėjusioji verkė, nes jai buvo į akis pripukÅ¡ta dujų. O kita moteris labai daug pasakojo. Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykis buvo seniai, todėl nelabai kÄ prisiminė. Atsiminė, kad kai atėjo buvo atvykę medikai. Viena moteris buvo neblaivi, sakė, kad jai į akis pripurÅ¡kė dujų. Kita moteris sakė, kad pavieÅ¡ino nuotraukas, o ji atėjo aiÅ¡kintis.

Nuėjo su kolege pas moterį, kuri purÅ¡kė dujas, kuriame buvo dar viena moteris. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad pareigÅ«nė A. N. nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su Tyrėju R. D. 20.19 val. iÅ¡ Klaipėdos AVPK OVS gautas praneÅ¡imas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja atėjo pas pažįstamÄ moterį pasiaiÅ¡kinti, laiptinėje sukonfliktavo žodžiu, pranešėjai pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų į akis, skauda 48 m amžiaus. 1 laiptinė, (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te Laukia laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) buto.

Atvykus nurodytu adresu pasitiko R. B., kuri nurodė, kad atėjo pas moterį pasiaiÅ¡kinti dėl vakarykščio įvykio, nes jÄ vakar nufilmavo ir įkėlė į socialinį tinklÄ ,,Facebook”, tik atidarius duris moteris pripurÅ¡kė dujų į akis. R. B. alkotesteriu patikrinus blaivumÄ nustatytas 2,45 prom. neblaivumas, moterį iÅ¡sivežė GMP 9 brigada į Klaipėdos miesto ligoninę. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) butÄ , buto duris atidarė A. G., tel. nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad socialiniame tinkle ,,Facebook” turi uždarÄ ,, (duomenys neskelbtini) namo” grupę, kuriame yra keliamos nuotraukos, padarytų pažeidimų aplink namo ir name, vakar nufotografavo ir įkėlė moters, kuri brovėsi į jos namus ir dar dvejų asmenų nuotraukÄ , kaip vartojo alkoholį prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) name.

Paklausus ar pažįsta moterį kuriai pripurÅ¡kė dujų, nurodė, kad jos nepažįsta, moteris buvo agresyvi ir bandė patekti į butÄ , todėl buvo perspėta dėl dujų purÅ¡kimo, bet moteris toliau brovėsi į (duomenys neskelbtini) butÄ , todėl A. G. pripurÅ¡kė moteriai dujų. Kartu bute buvo A. G. draugė S. M., paaiÅ¡kino, kad dujų draugė pripurÅ¡kė vien dėl to, kad agresyvi moteris brovėsi į namus. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti policijos pareigÅ«nų kamerų „Body“ įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota kaip atvykusiems policijos pareigÅ«nams nukentėjusioji R.

B. paaiÅ¡kina, jog jai moteris papurÅ¡kė dujomis, papurÅ¡kė dujų dėl to, kad vakar buvo tokia situacija, kai jie buvo lauke, užsidegė daugiabutis, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , gaisrininkus, sėdėjo ant laiptų ir žiÅ«rėjo, ji nufilmavo ir į „Facebook“ jÄ Ä¯kėlė. R. B. patvirtina Å¡iandien vartojusi alkoholio. PareigÅ«nams nuėjus pas A. G. į butÄ , pastaroji paaiÅ¡kino, kad atidariusi duris, nukentėjusiÄ jÄ Å¡iandien matė antrÄ kartÄ , ji pradėjo eiti į vidų, ji jai sakė, kad eitų lauk ir papurÅ¡kė dujų ( b. l. 68-70).?? IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas iÅ¡ Bendrosios pagalbos centro gautas garso įraÅ¡as dėl nukentėjusiosios R.

B. gauto skambučio, kuris informacinėje sistemoje užfiksuotas 2021 m. liepos 8 d. 20.15 val. R. B. nurodo, kad ji atėjo pas žmogų pasikalbėti, pasiaiškinti, nes vakar buvo konfliktas, jai dujų papurškė į akis ( b. l. 77-80). Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Bendrosios pagalbos centro gautas garso įrašas dėl įtariamosios A. G. gauto skambučio, skambutis užfiksuotas 2021 m. liepos 8 d. 20.19 val., iš kurio matyti, kad A. G. pranešė, jog panaudojo ašarines dujas ( b. l. 74-76).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje R. B. konstatuotas akių ir veido pirmo laipsnio cheminis nudegimas. Pakenkimai padaryti sÄ veikaujant akių ir veido sritims su nenustatytomis cheminėmis medžiagomis, ne mažiau vieno poveikio metu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. Akių ir veido cheminis nudegimas susidarė kurį tai laikÄ paveikus Å¡ias sritis nenustatytomis cheminėmis medžiagomis.

Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje R. B. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ( b. l. 58). ?? Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ ir panaudotas priemones, padėtį, buvusiÄ juos padarant, konflikto priežastį, eigÄ , kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). IÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neiÅ¡skyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip bÅ«tinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali bÅ«ti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį atliko bÅ«tent iÅ¡imtinai siekdamas sukelti jam skausmÄ ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog A. G. 2021 m. liepos 8 d. apie 20.17 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu su R. B., papurÅ¡kė dujomis pastarajai į veidÄ , padarydama nukentėjusiajai akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimÄ , atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamosios A. G. ir nukentėjusiosios R. B. parodymus, liudytojų parodymus, iÅ¡analizavęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , specialisto iÅ¡vadÄ bei juos susiejęs į vieningÄ visumÄ . Kaltinamoji A. G. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad ji 2021 m. liepos 8 d. apie 20.17 val. adresu (duomenys neskelbtini), grįžusi iÅ¡ darbo savo namuose su drauge S. M. ruošėsi vakarieniauti. IÅ¡girdusi beldimÄ Ä¯ duris sunerimo, nes nieko tuo metu nelaukė.

Einant prie buto durų pasiėmė dujų balionėlį savigynai, jį pasiėmė ir įsidėjo į Å¡ortų kiÅ¡enę. Patikrinusi per durų akutę nematė kas beldžiasi į duris, klausė kas ten, tačiau jai niekas nieko neatsakė. Atidariusi lauko duris pamatė stovinčiÄ nepažįstamÄ moterį, ji svirduliavo, keistai atrodė. Atėjusi moteris buvo neblaivi, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Klaipėdos apskrities VPK tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad R. B. nustatytas 2,45 promilės neblaivumo laipsnis.

Moteris buvo panarinusi galvÄ ir sakė, kad nori su ja pasikalbėti. A. G. nenorėjo konflikto ir nesiekė tyčia nukentėjusiosios R. B. sužaloti, klausė nukentėjusiosios kodėl pas jÄ atėjo, prašė pasitraukti nuo durų. Uždavė jai daug klausimų, tačiau nei vieno atsakymo neiÅ¡girdo, moteris su ja nekalbėjo, tik artinosi vis artyn kaltinamosios ir jos namų. A. G. norėjo užsidaryti buto duris, tačiau nukentėjusioji pasidarė agresyvi, iÅ¡plėšė iÅ¡ A. G. rankų lauko duris ir atvėrė plačiau priartėdama prie jos, ji norėjo įeiti į buto vidų.

Likus vienam žingsniui iki jos buto ribos A. G. R. B. perspėjo, kad turi dujų balionėlį, jį jai parodė ir perspėjo, kad jei ji artinsis ir neis lauk ji purkÅ¡, tačiau moteris į sakomus žodžius nereagavo ir vis artinosi link A. G.. A. G. pajutusi grėsmę savo saugumui, gyvybei bei turtui papurÅ¡kė R. B. į akis iÅ¡ dujų balionėlio. R. B. tęsdama savo veiksmus vis artinosi link A. G. ir norėjo įeiti į buto vidų, kuomet A. G. antrÄ kartÄ R. B. purÅ¡kė su duju balionėliu į akis.

R. B. stipriai spyrė į A. G. duris ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. A. G. neneigia, kad gindamasi nuo R. B. juntamos grėsmės jos sveikatai ir turto saugumui A. G. panaudojo aÅ¡arines dujas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , stengėsi apsaugoti savo gyvybę ir turtÄ , stengėsi, kad ji paleistų jos buto duris ir nuo jos iÅ¡sivaduotų. Tai buvo savigyna. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina įvykio vietoje buvusi ir betarpiÅ¡kai stebėjusi įvykį liudytoja S. M., kuri nurodė, kad po pietų ji atėjo pas A.

į svečius. Tuo metu, kai ji su ja gėrė kavÄ , į jos buto duris kažkas pasibeldė. A. nuėjo prie durų, o ji liko kambaryje. Ji girdėjo, kaip nuėjusi prie durų A. paklausė, kas ten. Po to A. atidarė duris, moteriÅ¡kas balsas sakė, kad nori pasikalbėti. A. atsakė, kad kalbėtis nenori ir pasakė, kad jos neįleis. A. vis Å¡aukė, kad ji eitų lauk. Tada dar kartÄ pakartojo, ir po to girdėjo kaip pasakė, kad purkÅ¡ su balionėliu ir papurÅ¡kė, girdėjo, kaip kažkas trenkė duris.

Tada girdėjo kaip A. uždarė duris, ir jau bÅ«dama kambaryje skambino pagalbos numeriu 112. A. sakė, kad atėjusi į jos butÄ moteris brovėsi į jos butÄ ir dėl to ji papurÅ¡kė dujų. Taip pat kaltinamosios A. G. parodymus dėl nukentėjusiajai R. B. padarytų sužalojimų patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, kad ji susižinojo kur gyvena A. G., nes norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl kaltinamoji jos nuotraukÄ Ä¯dėjo į socialinį tinklÄ ir apÅ¡meižė jÄ . Ji bÅ«dama neblaivi nuėjo pas A.

G. ir jai atvėrus duris sakė, kad nori pasikalbėti. Tačiau jai į akis A. G. papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų ir ji pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Pažymėtina tai, jog tiek kaltinamosios, tiek liudytojos S. M. duoti parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra pakankamai nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡taringi, jos juos patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Byloje taip pat nenustatyta, kad liudytoja S. M. bÅ«tų suinteresuota duoti nukentėjusiajai nepalankius parodymus ar jÄ apkalbėti. Liudytojai pareigÅ«nai A.

N. ir R. D. teismo posėdžio metu aplinkybių neprisiminė, nes įvykis buvo seniai 2021 m. liepos 8 d., tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jog jie yra teisingi, taip pat policijos pareigÅ«nė A. N. tarnybinis praneÅ¡imas ir užfiksuotos pareigÅ«nų body kameros patvirtina, kad pareigÅ«nai atvyko pagal iÅ¡kvietimÄ iÅ¡kart po įvykio ir matė buvusiÄ situacijÄ bei konfliktuojančius asmenis. Atvykę nustatė, kad pagalbÄ kvietusi R. B. buvo neblaivi (jai nustatytas 2,45 promilių neblaivumas), vis kartojo kaip galėjo A.

G. patalpinti jos nuotraukÄ Ä¯ socialinį tinklÄ bei jÄ apÅ¡meižti, buvo susijaudinusi, keikėsi (b. l. 30). Todėl teismas patikimais ir objektyviais laiko liudytojų policijos pareigÅ«nės A. N. parodymus, nes ji nesusijusi nei su viena konfliktuojančia puse. Nukentėjusiajai R. B. padarytų sužalojimų mastÄ Ä¯rodo specialisto iÅ¡vada, kad jai buvo padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 58). Apibendrinus, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. G. pirmÄ kartÄ pastebėjusi, kad R.

B. artinasi prie jos bÅ«dama neblaivi, agresyviai nusiteikusi, ketindama įžengti į jos butÄ papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų nukentėjusiajai į veidÄ , bei antrÄ kartÄ , kai R. B. spyrė į duris, bei norėjo patekti į kaltinamosios butÄ , papurÅ¡kė antrÄ kartÄ aÅ¡arinių dujų nukentėjusiajai tuo padarydama akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimÄ , kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors tarp A. G. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, o jos veika formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau vien tik Å¡ių aplinkybių nepakanka pripažinti A.

G. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi tokius veiksmus ji atliko netiesiogine tyčia bei gindamasi nuo nukentėjusiosios R. B. pavojingo kėsinimosi. Todėl bÅ«tina įvertinti kaltinamosios A. G. veiksmus BK 28 straipsnio 2 dalies (bÅ«tinoji gintis) taikymo aspektu. Dėl bÅ«tinosios ginties nuostatų taikymo BK 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ir patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams, t. y. kai reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-221-511/2018 ir kt.).

Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013). Būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-173/2011). Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d. apie 20.17 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu tarp kaltinamosios A.

G. ir nukentėjusiosios R. B., iniciatore buvo R. B., kuri, būdama neblaivi, atėjo pas A. G. ir beldėsi į duris, jas atidariusi agresyviai nusiteikusi artinosi prie A. G. ir laikė duris neleisdama jų uždaryti, sakė, kad nori pasikalbėti, nereagavo į prašymus eiti lauk, nesiartinti. A. G. perspėjus kelis kartus, jog turi dujų balionėlį ir jį esant būtinybei panaudos, nekreipė į tai dėmesio, agresyviai nusiteikusi, laikydama ir neleisdama uždaryti buto durų artinosi link A. G., kuri stovėjo savo bute prie durų.

A. G. pajutus grėsmę savo saugumui ir turtui po perspėjimo papurÅ¡kė R. B. aÅ¡arinių dujų, nuo kurių A. G. tapo dar agresyvesnė, spyrė į duris ir vos neperžengė namų durų slenksčio, tuo metu kaltinamoji papurÅ¡kė R. B. aÅ¡arinių dujų antrÄ kartÄ ir padarė sužalojimus, kurie specialisto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo metu R. B. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Å ios faktinės aplinkybės buvo nustatytos įvertinus byloje esančius įrodymus, liudytojos betarpiÅ¡kai girdėjusios ir mačiusios įvykį parodymus, policijos pareigÅ«nų parodymus, paaiÅ¡kinimus dėl R.

B. elgesio, taip pat iÅ¡ dalies pačios nukentėjusiosios parodymus, kiek jie neprieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės, kurių neneigia nei A. G., nei R. B., kad A. G. nukentėjusiosios R. B. nuotraukÄ Ä¯dėjo į socialinį tinklÄ bei Å¡i dėl to atėjusi aiÅ¡kintis bÅ«dama neblaivi. Neleisdama uždaryti buto duris, R. B. sukėlė grėsmės jausmÄ buto Å¡eimininkei, spyrė į A.

G. duris Å¡iai norint jas uždaryti bei neleido jų uždaryti. Byloje taip pat nustatyta (liudytoja S. M. buvusi bute pas A. G.), kad R. B. A. G. prašė iÅ¡eiti lauk bei perspėjo, kad papurkÅ¡ dujų balionėliu, prašė leisti uždaryti duris. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei aukščiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ , teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, kad kaltinamosios A. G. veiksmai (gynyba) atitiko bÅ«tinosios ginties sÄ lygas ir kėsinimosi pobÅ«dį, nes žala buvo padaryta tik besikėsinančiajai, žala atsirado atremiant pavojingÄ kėsinimÄ si, padaryta žala neperžengia bÅ«tinosios ginties ribų, bÅ«tinoji gintis nebuvo iÅ¡provokuota (sÄ moningai sukelta) pačios besiginančiosios A.

G.. Konstatuotina, kad A. G. gynėsi nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo, realaus ir akivaizdaus R. B. kėsinimosi. Besikėsinančios moters pavojingumÄ rodo tai, kad ji aktyviais fiziniais veiksmais staiga iÅ¡plėšė iÅ¡ rankų buto duris ir neleido jų uždaryti, agresyviai artinosi ir sukėlė pavojų saugumui, gyvybei bei turtui. A. G., kuri bandė iÅ¡vengti konflikto, prašė, kad iÅ¡eitų R. B., nes jos nepažįsta, prašė leisti uždaryti duris, bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl Å¡i agresyviai nusiteikusi atėjo pas jÄ Ä¯ namus, nukentėjusiÄ jÄ ramino, siÅ«lė jai iÅ¡eiti.

R. B. nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Kėsinimasis egzistavo realiai ir objektyviai, buvo iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai (A. G. buvo iÅ¡ rankų iÅ¡plėštos jos namų durys, juto pavojų, grėsmę savo saugumui). Kėsinimasis nebuvo A. G. vaizduotėje, jis buvo akivaizdus, pradėtas ir grėsė besiginančiojo A. G. sveikatai (bÅ«ti sužalotai, sumuÅ¡tai). A. G. veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajai atsirado sužalojimai, buvo padaryti nepažeidžiant bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygų ir neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jai nebuvo padaryti sunkesni sužalojimai, todėl A. G. gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bÅ«tinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajai A. G. baudžiamoji byla turi bÅ«ti nutraukta, esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei - bÅ«tinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 254 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu A.

G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 80-82) - panaikintina nuo nutarties paskelbimo dienos (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Dėl civilinių ieškinių, atstovavimo išlaidų ir daiktinių įrodymų Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 19,06 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 t. b. l. 89-90).

BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ teismui priėmus apkaltinamÄ jį ar iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tačiau nereglamentuoja civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo nutraukus bylÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių pagrindu, tame tarpe ir pagal BK 28 straipsnį. Tačiau pažymėtina, kad pagal teisines pasekmes bylos nutraukimas Å¡iuo pagrindu prilygsta iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

A. G. gynėjas advokatas V. Kičiatovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti A. G. patirtas advokato iÅ¡laidas. Nurodo, kad patyrė 1100 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už ikiteisminio tyrimo veiksmuose, konsultacijose, susipažinimÄ su bylos medžiaga, pasirengimÄ nagrinėti bylÄ teisme, dalyvavimÄ teismo posėdžiuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021 nurodyta, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡taravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. <...> Taigi, atsižvelgdama į tai, kad specialioji – iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimÄ reglamentuojanti nuostata pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieÅ¡taraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu Å¡iai bylai aspektu dar nėra nustatęs, iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija, spręsdama Å¡ioje byloje keliamÄ klausimÄ dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbÄ pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad Å¡iai situacijai spręsti turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogijÄ BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

Byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla A. G. buvo nutraukta esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei. Kaip minėta, pagal teisines pasekmes bylos nutraukimas Å¡iuo pagrindu prilygsta iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui. ??Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos proceso iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Todėl nurodytos proceso iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų (mokėjimo nurodymų) matyti, kad A. G., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, patyrė 1100 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir Å¡ias iÅ¡laidas, kaip jau minėta, ji praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti. Pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ proceso dalyvio nurodomas patirtų iÅ¡laidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia iÅ¡laidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo bÅ«tina ir yra nepagrįsta.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma nagrinėjamoje byloje nėra per didelė. Todėl, atsižvelgdama į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , teisinės pagalbos teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, tikėtinai skirtÄ darbo laikÄ , bylos rezultatÄ , iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas bendrÄ sias Konstitucijos nuostatas, turi bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 CD laikmenos su vaizdo bei garso medžiaga (1 t., galinis virÅ¡elis) - paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsniu, teismas n u t a r i a : A. G. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nutraukti, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Priteisti A. G. iÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 1100 Eur patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 CD laikmenas su vaizdo ir garso įraÅ¡ais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismÄ Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Lina Å akarnienė