2020-02-11 Nr. BB-644-1-01-1-41570-2016-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-2-495/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41570-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.4;

1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ū. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu A. Ū. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį (veika Lubinų g., „VW Jetta“) ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; BK 178 straipsnio 2 dalį (veika Lubinų g., „VW Jetta“) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 187 straipsnio 1 dalį (veika Lubinų g., „VW Passat“) ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; BK 178 straipsnio 2 dalį (veika Lubinų g., „VW Passat“) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 187 straipsnio 1 dalį (veika Šarkuvos g., „VW Jetta“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; BK 178 straipsnio 2 dalį (veika Šarkuvos g., „VW Jetta“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 187 straipsnio 1 dalį (veika Šarkuvos g., „VW Jetta“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; BK 178 straipsnio 2 dalį (veika Šarkuvos g., „VW Jetta“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 178 straipsnio 2 dalį (veika Vėtrungės g.) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; BK 187 straipsnio 1 dalį (veika Vėtrungės g.) ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 178 straipsnio 2 dalį (veika Antanavos g.) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; BK 187 straipsnio 1 dalį (veika Antanavos g.) ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 178 straipsnio 2 dalį (veika 9-ojo Forto g.) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; BK 187 straipsnio 1 dalį (veika 9-ojo Forto g.) ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 178 straipsnio 2 dalį (veika Lazdynėlių g.) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; BK 187 straipsnio 1 dalį (veika Lazdynėlių g.) ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 178 straipsnio 3 dalį (veika Mosėdžio g.) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; BK 187 straipsnio 1 dalį (veika Mosėdžio g.) ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 178 straipsnio 2 dalį (veika Kiškių g.) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; BK 187 straipsnio 1 dalį (veika Kiškių g.) ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir A. Ū. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas A. Ū. atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. Ū. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų – A. Š., UAB „Litideal“, D. K., V. K., UAB „Dameta“, IĮ „Kamilėlis“, E. N., UAB „BMW EGO“ – civiliniai ieškiniai, pripažinus jų teisę į ieškinį, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų – AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, bendrovės „If P&C Insurance AS“, A. Š., ADB „Gjensidige“ – civiliniai ieškiniai tenkinti. Nukentėjusiųjų – V. A. ir O. A. – civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies. IĮ „Kamilėlis“ civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas. A. Ū. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies (veika Mosėdžio g.) į BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu A. Ū. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. Ū. bausmės vykdymo atidėjimo pradžia nustatyta nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos nustatytos aplinkybės, kad A. Ū. ir P. M., taip pat D. K. ir P. M. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, paliekant tik apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad A. Ū., P. M., D. K. ir R. Č. nusikalstamas veikas, nurodytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (veika Kiškių g.) ir 187 straipsnio 1 dalyje (veika Kiškių g.), padarė veikdami bendrininkų grupe.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nuteisti P. M., D. K. ir R. Č.. Kasacinių skundų dėl šių nuteistųjų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. 23.30 val. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. 06.45 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą, sugadino 120 Eur vertės tvorą, patekdamas į uždarą kiemą, ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, A. Ū., siekdamas įsibrauti į automobilį „VW Jetta“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogti svetimą turtą, išdaužė automobilio priekinį dešinės pusės durelių stiklą, apgadino automobilio vidaus panelę, tokiais savo veiksmais sugadino 220 Eur vertės svetimą, nukentėjusiajam A. Š. priklausantį, turtą, padarydamas A. Š. 220 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. 23.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. 06.45 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, po to, kai A. Ū. išdaužė automobilio „VW Jetta“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės durelių stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį ir pagrobė iš jo svetimą, nukentėjusiajam A. Š. priklausantį, turtą – automobilio „VW Jetta“ multimedijos įrenginį, padarydamas A. Š. 200 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. 23.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. 06.45 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą, sugadino 120 Eur vertės tvorą, patekdamas į uždarą kiemą, ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, A. Ū., siekdamas įsibrauti į automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogti svetimą turtą, išdaužė automobilio priekinį dešinės pusės durelių stiklą, apgadino automobilio vidaus panelę, tokiais savo veiksmais sugadino 277,58 Eur vertės svetimą, nukentėjusiajam A. Š. priklausantį, turtą, padarydamas A. Š. 277,58 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. 23.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. 06.45 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, po to, kai A. Ū. išdaužė automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės durelių stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį ir pagrobė iš jo svetimą, nukentėjusiajam A. Š. priklausantį, turtą – automobilio „VW Passat“ multimedijos įrenginį, padarydamas A. Š. 600 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. 19.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. 07.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, A. Ū., siekdamas įsibrauti į automobilį „VW Jetta“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogti svetimą turtą, išdaužė automobilio priekinį dešinės pusės durelių stiklą, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį, turtą, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ 1004,02 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. 19.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. 07.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, po to, kai A. Ū. išdaužė automobilio „VW Jetta“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės durelių stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį ir pagrobė iš jo svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį, turtą – automobilio „VW Jetta“ multimedijos įrenginį, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ 746,63 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. 18.30 val. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. 07.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, A. Ū., siekdamas įsibrauti į automobilį „VW Jetta“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogti svetimą turtą, išdaužė automobilio priekinį dešinės pusės durelių stiklą, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „Litideal – Avis“ priklausantį, turtą, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „Litideal – Avis“ 1316,60 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. 18.30 val. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. 07.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, po to, kai A. Ū. išdaužė automobilio „VW Jetta“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės durelių stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį ir pagrobė iš jo svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „Litideal – Avis“ priklausantį, turtą – automobilio „VW Jetta“ multimedijos įrenginį, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „Litideal – Avis“ 1082,82 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. 20.30 val. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. 08.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, A. Ū., siekdamas įsibrauti į automobilį „BMW 5er Gran Turismo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogti svetimą turtą, išdaužė automobilio galinį kairės pusės durelių stiklą, sugadino automobilio panelės apdailos detales, panelę ir tokiais veiksmais sugadino 1346,96 Eur vertės svetimą, nukentėjusiajam V. A. priklausantį, turtą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. 20.30 val. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. 08.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, po to, kai A. Ū. išdaužė automobilio „BMW 5er Gran Turismo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) galinį kairės pusės durelių stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį ir pagrobė iš jo 2549,03 Eur vertės svetimą, nukentėjusiajam V. A. priklausantį, turtą, automobilio „BMW 5er Gran Turismo“ multimedijos įrenginį ir valdymo pultą, 2549,03 Eur vertės.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. 17.00 val. iki 2016 m. spalio 4 d. 08.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, A. Ū., siekdamas įsibrauti į automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogti svetimą turtą, išdaužė automobilio priekinį dešinės pusės durelių stiklą ir tokiais veiksmais sugadino 683,50 Eur vertės svetimą, nukentėjusiajam D. K. priklausantį, turtą, padarydamas D. K. 683,50 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. 17.00 val. iki 2016 m. spalio 4 d. 08.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, po to, kai A. Ū. išdaužė automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės durelių stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį ir pagrobė iš jo 1911,70 Eur vertės svetimą, nukentėjusiajam D. K. priklausantį, turtą – automobilio „VW Passat“ multimedijos įrenginį, padarydamas D. K. 1911,70 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. 23.45 val. iki 2016 m. spalio 5 d. 00.10 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., bendrais veiksmais išdaužė automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės durelių stiklą ir tokiais veiksmais sugadino 361,77 Eur vertės svetimą, nukentėjusiajam A. Š. priklausantį, turtą, padarydamas A. Š. 361,71 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. 23.45 val. iki 2016 m. spalio 5 d. 00.10 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., bendrais veiksmais išdaužus automobilio stiklą, įsibrovė į automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pagrobė iš jo 759,72 Eur vertės svetimą, nukentėjusiajam A. Š. priklausantį, turtą – automobilio „VW Passat“ multimedijos įrenginį, padarydamas A. Š. 759,72 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. 18.30 val. iki 2016 m. spalio 5 d. 06.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, po to, kai A. Ū. išdaužė automobilio „Skoda Superb“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių stiklą, įskėlė priekinį automobilio stiklą, tokiais veiksmais sugadino 187 Eur vertės svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „Dameta“, Lenkijoje įregistruotai įmonei „WĘGLOPOL Sp.Z.O.O“ priklausantį, turtą, padarydamas 187 Eur vertės žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. 18.30 val. iki 2016 m. spalio 5 d. 06.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, A. Ū. išdaužė automobilio „Skoda Superb“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių stiklą, nekliudomai įsibrovė į automobilį ir pagrobė iš jo svetimą, nukentėjusiajam V. K. priklausantį, turtą – alkotesterį, 170 Eur vertės, ir kvepalus „Napoleon“, 100 Eur vertės, uždarajai akcinei bendrovei „Dameta“, Lenkijoje registruotai įmonei „WĘGLOPOL Sp.Z.O.O, priklausantį multimedijos įrenginį ir „Samsung J5“ kroviklį, 15 Eur vertės, padarydamas V. K. 270 Eur žalą bei uždarajai akcinei bendrovei „Dameta“, Lenkijoje įregistruotai įmonei „WĘGLOPOL Sp.Z.O.O“, 1720 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. 21.00 val. iki 2016 m. spalio 6 d. 07.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, A. Ū., siekdamas įsibrauti į automobilį „BMW 428i“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogti svetimą turtą, išdaužė automobilio priekinį kairės pusės durelių stiklą, sugadino automobilio vidaus panelę ir tokiais veiksmais sugadino 3400 Eur vertės svetimą, individualiai įmonei „Kamilėlis“ priklausantį, turtą, padarydamas individualiai įmonei „Kamilėlis“ 3400 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. 21.00 val. iki 2016 m. spalio 6 d. 07.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, po to, kai A. Ū. išdaužė automobilio „BMW 428i“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės durelių stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį ir pagrobė iš jo 11 600 Eur vertės svetimą, individualiai įmonei „Kamilėlis“ priklausantį, turtą – automobilio „BMW 428i“ navigacijos sistemą, vairą su kolonėle, padarydamas individualiai įmonei „Kamilėlis“ 11 600 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. 13.30 val. iki 2016 m. spalio 13 d. 07.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, A. Ū., siekdamas įsibrauti į automobilį „BMW X6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogti svetimą turtą, išdaužė automobilio galinių dešinės pusės durelių stiklą, sugadino automobilio vidaus panelę ir tokiais veiksmais sugadino 4102,57 Eur vertės svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „BMW EGO“ priklausantį, turtą, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „BMW EGO“ 4102,57 Eur žalą.

Be to, A. Ū. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. 13.30 val. iki 2016 m. spalio 13 d. 07.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su P. M., kuris, kaip padėjėjas, atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, po to, kai A. Ū. išdaužė automobilio „BMW X6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės durelių stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį ir pagrobė iš jo 3055 Eur vertės svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „BMW EGO“ priklausantį, turtą – automobilio „BMW X6“ vairą, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „BMW EGO“ 3055 Eur žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. Ū. apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies. A. Ū. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies (veika Mosėdžio g.) į BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu A. Ū. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. Ū. bausmės vykdymo atidėjimo pradžia nustatyta nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos nustatytos aplinkybės, kad A. Ū. ir P. M., taip pat D. K. ir P. M. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, paliekant tik apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad A. Ū., P. M., D. K. ir R. Č. tik nusikalstamas veikas, nurodytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (veika Kiškių g.) ir 187 straipsnio 1 dalyje (veika Kiškių g.), padarė veikdami bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo:

2.1. BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio nuostatas, turtas yra didelės vertės, kai jis viršija 250 MGL dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, pagrobto turto vertė nustatyta 6466,80 Eur, o ne 11 600 Eur (veikos padarymo metu, 2016 m. spalio 6 d., 1 MGL dydį sudarė 37,66 Eur), kaip buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl ši A. Ū. inkriminuota veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 2 dalį.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Ū. bausmę pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl vagystės Mosėdžio g., Kaune, nustatė tokį patį bausmės dydį (dvejus metus laisvės atėmimo), kaip ir už padarytas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (A. Ū. padarė tyčinį, baigtą, apysunkį ir savanaudišką nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamas veikas darė sistemingai), konstatavo, jog paskirta teisinga bausmė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ū. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo:

3.1. Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad iš automobilio „BMW 428i“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pagrobto turto vertė yra ne, kaip nurodoma kaltinime, 11 600 Eur, o 6466,80 Eur (skaičiuojant detalių kainą su PVM), A. Ū. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 2 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors konstatavo, kad pagrobtų detalių vertė yra 6466,80 Eur (skaičiuojant detalių kainą su PVM) ir kad automobilio „BMW 428i“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairo kolonėlė pagrobta nebuvo, nepakeitė kaltinime nurodytų aplinkybių ir tai iš esmės reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu A. Ū. liko nuteistas, be kita ko, dėl vairo kolonėlės vagystės, iš viso pagrobiant detalių už 11 600 Eur. Teismas, nustatęs minėtas aplinkybes ir perkvalifikavęs A. Ū. veiką, turėjo pakeisti ir kaltinime nurodytas aplinkybes, o šios pareigos nesilaikymas reiškia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio nuostatų pažeidimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, A. Ū. veiką perkvalifikavęs iš BK 178 straipsnio 3 dalies (sunkus nusikaltimas) į BK 178 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas), pirmosios instancijos teismo skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės šiame epizode nepakeitė. Kasatoriaus vertinimu, tokia praktika, kai niekada neteistam ir inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu vos pilnametystės sulaukusiam asmeniui perkvalifikuojama veika iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį, už kurio padarymą įstatymo leidėjas nustato keturias alternatyvias bausmių rūšis, tačiau yra paliekama ta pati dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, nesuderinama su teisingumo bei demokratijos principais. A. Ū. teisinė padėtis nepakito netgi jo veiką perkvalifikavus iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį.

3.3. Pirmosios instancijos teismas A. Ū. dėl visų nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnį, dėl kurių padarymo pripažino jį kaltu, skyrė po dvejus metus laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismas nepakeitė nė vienos A. Ū. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės ne tik perkvalifikavęs veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, bet ir panaikinęs A. Ū. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, palikdamas galioti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę tik dėl veikų, padarytų 2016 m. spalio 13 d. prie pastato, esančio Kiškių g. (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau kartu kasatorius teigia, jog ir dėl šių nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis) nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė faktiškai buvo panaikinta, kadangi dėl šių veikų jis nebuvo kaltinamas ir nuteistas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs A. Ū. veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, panaikinęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau už kiekvieną epizodą palikęs tas pačias pirmosios instancijos teismo skirtas laisvės atėmimo bausmes, nesivadovavo teisingumo ir proporcingumo principais bei atliko tik formalų ir nominalų teisingumo vykdymą apeliaciniame procese.

3.4. Kauno apygardos teismas pacitavo nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusią BK 63 straipsnio 4 dalies redakciją, kuri, be kita ko, nustato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, tačiau jokių bausmės dalių ir jų parinkimo motyvų A. Ū. nenurodė. 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusi BK 63 straipsnio 4 dalies redakcija nustato bausmes bendrinančio teismo pareigą nurodyti kiekvieną pridedamą bausmės dalį ir nurodyti jos parinkimo motyvus. Tai savo esme yra procesinė teisės norma, nors ir įtvirtinta baudžiamojo įstatymo bendrojoje dalyje. Aplinkybė, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu BK 63 straipsnio 4 dalies redakcija nenustatė teismo pareigos nurodyti pridedamų bausmių dalių ir jų parinkimo motyvų, negali atleisti teismo nuo pagal procesinio sprendimo priėmimo metu galiojantį reguliavimą įtvirtintos pareigos nurodyti parenkamų bausmių dalis ir jų motyvus.

3.5. Subendrinta bausmė A. Ū. sumažėjo nuo ketverių metų iki trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, tačiau jo padėtis iš esmės nepasikeitė, nes apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo skirtą trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei skirtus įpareigojimus. Jau trejus metus A. Ū. nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, todėl A. Ū. patirs tokius pat suvaržymus dėl bausmės vykdymo atidėjimo tokį patį laiko tarpą, lyg apeliacinio proceso nebūtų buvę ir jo veika nebūtų buvusi perkvalifikuota iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį, nebūtų panaikinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir bausmės nebūtų bendrintos ne tik dalinio bausmių sudėjimo būdu, bet ir apėmimo būdu.

3.6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą A. Ū. atidėjo trejiems metams (maksimaliam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui), įpareigodamas jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 vai. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Kaip matyti, vadovaujantis pirmuoju A. Ū. skirtu įpareigojimu, jis gali išvykti iš gyvenamosios vietos iki septynių parų, o norėdamas išvykti ilgesniam nei septynių parų laikotarpiui privalo gauti bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimą. Tačiau antrasis įpareigojimas nustato A. Ū. pareigą kiekvieną dieną būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Taigi, kartu šie įpareigojimai neveikia, o pirmosios instancijos teismas, A. Ū. paskyręs tokius įpareigojimus, padarė teisės taikymo klaidą.

3.7. A. Ū. yra gimęs 1997 metais ir tokio amžiaus žmogui skirti įpareigojimą trejus metus kiekvieną vakarą leisti namuose yra neproporcinga. Tokio amžiaus žmogui šiuolaikiniame pasaulyje yra galimybės keliauti, tobulėti ir bendrauti, o tai, be jokios abejonės, gali daryti jam teigiamą poveikį. Šių galimybių atėmimas vis dar besiformuojančiam labai jauno amžiaus žmogui gali turėti ir negatyvų poveikį, nes gali sustabdyti asmenybės vystymąsi ir tobulėjimą, o tai, bent jau teoriškai, gali lemti pasikartojantį kriminalinį elgesį ateityje.

3.8. A. Ū. pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nesutinka su kaltinimais dėl: multimedijos įrenginio ir valdymo pulto pagrobimo 2016 m. rugsėjo 29 d. Vėtrungės g. (duomenys neskelbtini) iš automobilio „BMW 5er Gran Turismo“; multimedijos įrenginio pagrobimo 2016 m. spalio 3 d. Antanavos g. (duomenys neskelbtini) iš automobilio „VW Passat“; multimedijos įrenginio pagrobimo 9-ojo Forto g. (duomenys neskelbtini) iš automobilio „VW Passat“; multimedijos įrenginio, kvepalų, alkotesterio ir telefono „Samsung“ kroviklio pagrobimo 2016 m. spalio 4 d. Lazdynėlių g. (duomenys neskelbtini) iš automobilio „Skoda Superb“; navigacinės sistemos ir vairo su kolonėle pagrobimo 2016 m. spalio 5 d. Mosėdžio g. (duomenys neskelbtini) iš automobilio „BMW 428i“, nes to nepadarė. Šių nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nepripažino ir kaltinime A. Ū. bendrininku nurodytas P. M.. Dėl nurodytų penkių nusikalstamų veikų nuteistojo A. Ū. ir P. M. kaltės nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos įrodymai, o pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo, įvykio vietos apžiūros ir kiti apeliacinės instancijos teismo nurodyti įrodymai patvirtina, kad veikos buvo padarytos, tačiau nesuteikia absoliučiai jokių duomenų, kas įvykdė šias nusikalstamas veikas.

3.9. Apeliaciniame skunde buvo pateiktas A. Ū. ir P. M. apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų turinys, iš jų matyti, kad protokolai, kiek jie susiję su penkiomis anksčiau minėtomis nusikalstamomis veikomis, yra iš esmės identiški, pakeistos tik nuteistųjų pavardės ir tai rodo, kad jie surašyti ne iš tuo metu įtariamaisiais buvusių A. Ū. ir P. M. žodžių, o buvo iš anksto paruošti ir, kaip nurodo šie nuteistieji, duoti jiems pasirašyti grasinant suėmimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo motyvų nepasisakė ir tai suponuoja apeliacinės instancijos teismo šališkumą.

3.10. Kaip matyti, A. Ū. ir P. M. apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kiek tai susiję su turto pagrobimais iš minėtų penkių automobilių, yra iš esmės identiški – pakeisti tik asmenys. Tai reiškia, kad minėti protokolai buvo paruošti iš anksto ir tai taip pat patvirtina nuteistųjų A. Ū. ir P. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog tyrėjai I. M. ir M. G. šiuos protokolus jiems liepė pasirašyti grasindami suėmimu. Juolab kad pats vyresnysis tyrėjas M. G. 2018 m. kovo 14 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė: „Aš sakiau, kad M. gali būti taikomas suėmimas, M. norėjo, kad jam nebūtų taikoma ši priemonė.“ Tačiau apeliacinės instancijos teismas tai ignoravo ir skundžiamame nuosprendyje dėl šio aspekto nepasisakė.

3.11. A. Ū. ir P. M. apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo protokolai nebuvo surašyti pažodžiui, t. y. iš A. Ū. ir P. M. žodžių, todėl šie įrodymai yra gauti pažeidžiant BPK 188 straipsnio ir 196 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o kartu laikytini ir įrodymų teisėtumo reikalavimų, kylančių iš BPK 20 straipsnio 4 dalies, neatitinkančiais įrodymais, todėl jais nebuvo galima remtis grindžiant apelianto A. Ū. kaltę baudžiamojoje byloje.

3.12. Tiriant minėtas veikas nebuvo atlikti tokiose bylose įprasti tyrimo veiksmai, tokie kaip kvapų pėdsakų automobiliuose paėmimas ir lyginimas; trasologiniai tyrimai, nors A. Ū. automobilyje buvo rasti metaliniai įrankiai. Taip pat nebuvo išimtos A. Ū. mobiliojo ryšio telefono celės, iš kurių būtų galima matyti, kurioje vietoje nusikalstamų veikų padarymo metu buvo A. Ū. mobiliojo ryšio telefonas. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo liko neįvertintos, dėl jų skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo atmesti kasacinį skundą. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalies nuostatas netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalies nuostatas esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą tenkinti dalį A. Ū. apeliacinio skundo, o kitos apeliacinio skundo dalies argumentus atmesti. Teismas nuosprendyje pateikė argumentus, kodėl, perkvalifikuodamas A. Ū. inkriminuotą veiką, nurodytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, į 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, paliko tą pačią pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrindė savo poziciją, kodėl yra parenkama būtent laisvės atėmimo bausmė.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje išanalizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs tiek teisiamųjų, tiek teisme kaip liudytojų apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymus, atmetė apeliacinio skundo argumentą dėl ikiteisminio tyrimo metu galimai daryto poveikio. Dėl BPK 256 straipsnio pažeidimo prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad šio straipsnio nuostatos teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo taikomos.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. Ū. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimo ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimo

6. A. Ū. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kita ko, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. 21.00 val. iki 2016 m. spalio 6 d. 07.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato, esančio Mosėdžio g. (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas su P. M., kuris veikė kaip padėjėjas, išdaužė automobilio „BMW 428i“ priekinį kairės pusės durelių stiklą, įsibrovė į automobilį ir pagrobė iš jo 11 600 Eur vertės svetimą, individualiai įmonei „Kamilėlis“ priklausantį, turtą.

7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bendra pagrobto turto vertė, įvertinus detalių nusidėvėjimą, yra 6466,80 Eur su PVM ir neviršija 250 MGL dydžio, todėl pagal BK 190 straipsnio nuostatas nėra didelė, ir A. Ū. 2016 m. spalio 5–6 d. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 2 dalį.

8. Kasaciniame skunde nėra ginčijama pagrobto turto vertė, tačiau kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas, nes nepakeitė kaltinime nurodytų aplinkybių, o tai, kasatoriaus vertinimu, reiškia, kad jis yra (liko) nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Šioje baudžiamojoje byloje nei prokuroras, nei nukentėjusieji tokių prašymų nepateikė, tik pats kasatorius apeliaciniame skunde prašė sušvelninti jo teisinę padėtį ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą dėl kasatoriaus nurodomų BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimo.

9. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai, be kita ko, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte keliamas reikalavimas išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.‏‏‎ Šios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė, kad pagrobto turto vertė yra mažesnė, nei buvo nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, tačiau neišdėstė nustatytų naujų nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. nenurodė, koks konkrečiai turtas buvo pavogtas ir kokia padaryta žala.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Konkrečiai neaprašius nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, o tik atskirais teiginiais pašalinus iš kaltinimo dalį pagrobtų daiktų bei patikslinus (sumažinus) jų vertę, susidaro situacija, kai nėra aišku, kokia nusikalstama veika padaryta – kokį svetimą turtą pagrobė kaltininkas, kokia to turto bendra vertė. Vien tik nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, apsiribojant tik veikos perkvalifikavimo motyvų išdėstymu, nėra pakankamas BPK 305 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau pats savaime nėra pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Esant tokioms aplinkybėms tikslintinos apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išdėstant jas taip:

10.1. A. Ū. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. 21.00 val. iki 2016 m. spalio 6 d. 07.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato, esančio adresu: Mosėdžio g. (duomenys neskelbtini), Kaunas, veikdamas kartu su P. M., kuris atvežė jį automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo padarymo vietą ir stebėjo nusikaltimo padarymo vietos aplinką, po to, kai A. Ū. išdaužė automobilio „BMW 428i“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės durelių stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį ir pagrobė iš jo 6466,80 Eur vertės svetimą, individualiai įmonei „Kamilėlis“ priklausantį, turtą – automobilio „BMW 428i“ navigacijos sistemą, vairą, padarydamas individualiai įmonei „Kamilėlis“ 6466,80 Eur žalą.

11. Kaip minėta, nustatytas BPK pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nėra esminis, nes tik iš dalies patikslinus apeliacinės instancijos teisme nusikalstamos veikos aplinkybes kasatoriaus teisė į efektyvią gynybą procese nebuvo suvaržyta. Baudžiamajame procese galioja rungimosi principas, kuris reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu, o kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nurodyti proceso dalyviai turi teisę apskųsti teismo sprendimus, kas irgi yra viena iš rungimosi principo veikimo baudžiamajame procese išraiškos formų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018). Nagrinėjamu atveju kasatorius žinojo, už kokio nusikaltimo padarymą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, apeliaciniu skundu pats prašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į švelnesnę baudžiamąją atsakomybę nustatantį įstatymą, tai ir buvo padaryta apeliacinės instancijos teisme. Todėl nėra pagrindo, kaip prašo kasatorius, dėl teismo padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl bendrininkų grupės ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. Ū. visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su P. M. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (12 t., b. l. 48–49). Apeliacinės instancijos teismas pašalino iš kaltinimo (visuose nusikalstamos veikos epizoduose) aplinkybę, jog A. Ū. veikos buvo įvykdytos veikiant bendrininkų grupe, nenustatęs tokios bendrininkavimo formos (nuosprendžio 66.2 punktas, 13 t., b. l. 139). Šios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamas veikas Lubinų g. (2 veikos), Šarkuvos g. (2 veikos), Vėtrungės g., Antanavos g., Lazdynėlių g., Mosėdžio g., Kiškių g. padarė vienas vykdytojas – A.

Ū. ir vienas padėjėjas – P. M.. Nors, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismas, padaręs tokią išvadą, atitinkamai ir iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalino A. Ū. ir P. M. inkriminuotą aplinkybę – bendrininkų grupę, tačiau paliko apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę („veikdami bendrininkų grupe“) dėl veikų, padarytų 2016 m. spalio 13 d. prie pastato, esančio Kiškių g. (duomenys neskelbtini)., Kaune (BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje).

Toks teismo sprendimas prieštarauja to paties teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytai išvadai dėl bendrininkų grupės požymio nebuvimo ir sprendimui jį pašalinti iš visų A. Ū. pateiktų kaltinimų. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies pirmosios instancijos teismo A. Ū. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas Kiškių g., Kaune, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaip minėta, kartu su A. Ū. teismas pašalino iš kaltinimo ir nuteistajam P. M., dėl kurio kasacinis skundas nepaduotas, bendrininkų grupės aplinkybę, tačiau šiuo atveju, pašalinus A. Ū. minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ji paliekama P. M., kadangi jis nuteistas ir už kitas nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), įvykdytas bendrininkaujant su kitais asmenimis (D. K., R. Č.), Kiškių g. 2016 m. spalio 13 d. (BPK 376 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmiau nurodyta A. Ū. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ginčydamas ją dėl per griežtos bausmės skyrimo) faktiškai buvo apeliacinės instancijos teismo panaikinta ir dėl veikų Kiškių g., kadangi jis (A. Ū.) niekada nebuvo nei kaltinamas, nei nuteistas dėl vagystės ir turto sugadinimo iš automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 13 d. prie pastato, esančio Kiškių g. (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigia kasatorius, A. Ū. buvo kaltinamas (9 t., b. l. 117) ir nuteistas (12 t., b. l. 6, 9–10) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. 13.30 val. iki 2016 m. spalio 13 d. 07.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato adresu: Kiškių g. (duomenys neskelbtini), Kaunas, veikdamas bendrininkų grupe su P. M., siekdamas įsibrauti į automobilį „BMW X6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogti svetimą turtą, išdaužė automobilio galinių dešinės pusės durelių stiklą, sugadino automobilio vidaus panelę, taip sugadino svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „BMW EGO“ priklausantį, 4102,57 Eur vertės turtą ir įsibrovęs į minėtą automobilį pagrobė iš automobilio „BMW X6“ vairą, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „BMW EGO“ 3055 Eur žalą. Todėl, kaip nurodyta nutarties 12 punkte, iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintina A. Ū. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš visų kaltinimų bendrininkų grupės požymį, iš naujo neišdėstė visų nustatytų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamajame nuosprendyje turi būti išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas šio BPK reikalavimo neįvykdė, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamas BPK pažeidimas nėra esminis. Kasaciniame skunde bendrininkų grupės pašalinimo klausimas keliamas tiek, kiek tai buvo reikšminga paskiriant bausmę, ir tai bus įvertinta kitoje šios kasacinio teismo nutarties dalyje. Nė vieno iš baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų padėtis dėl šio BPK pažeidimo nepasunkėjo. Svarbu pažymėti, kad baudžiamąsias bylas nagrinėjantys ir sprendimus (nuosprendžius ar nutartis) priimantys teismai, siekdami aiškumo ir konkretumo, turi aiškiai ir nedviprasmiškai aprašyti padarytas nusikalstamas veikas, o tais atvejais, kai šalinami vienas ar keli nusikalstamos veikos sudėties požymiai ar keičiamos faktinės aplinkybės, – iš naujo nurodyti visas reikšmingas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas aplinkybes. Šio reikalavimo nesilaikymas gali būti pripažintas esminiu BPK pažeidimu tais atvejais, kai iš teismo procesinio sprendimo neaišku, už kokių nusikalstamų veikų padarymą asmuo yra nuteistas (ar išteisintas), kokius konkrečius veiksmus, kur, kada ir kaip jis padarė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimas nėra esminis, nes iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio (iš aprašomosios ir rezoliucinės dalių) matyti, jog iš kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų apeliacinės instancijos teismas pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę – „bendrininkų grupę“ bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (išskyrus nusikalstamą veiką, padarytą Kiškių g., dėl kurios pasisakyta nutarties 13–14 punktuose).

Dėl paskirtų bausmių ir jų subendrinimo

15. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), nesivadovavo teisingumo bei proporcingumo principais, nes nesušvelnino jam bausmės, perkvalifikavęs jo vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (veika Mosėdžio g., 2016 m. spalio 5 d.) iš sunkios į apysunkę (iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį).

16. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus ir tinkamai pagrindė bausmės už nusikalstamą veiką, padarytą Mosėdžio g., Kaune, skyrimą. Teismas konstatavo, kad A. Ū. padarė tyčinį, baigtą, apysunkį ir savanaudišką nusikaltimą nuosavybei, be to, nusikalstamas veikas jis darė sistemingai, įvertino ir pirmosios instancijos teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsižvelgė į tai, kad, panaikinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitų sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Be kita ko, šios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams žala neatlyginta; įvertinta ir nuteistojo A. Ū. sveikatos būklė kaip neturėjusi įtakos nusikaltimų padarymui, taip pat išdėstyti motyvai ir dėl BK 55 straipsnio nuostatų taikymo (nuosprendžio 76–80 punktai).

17. Kasatorius teigia, kad nors ir buvo pašalinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, nė viena iš jam paskirtų bausmių nesumažėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019). Kaip minėta, teismai, motyvuodami parenkamų bausmių rūšis bei dydžius, atsižvelgė į pirmiau išdėstytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir už kiekvieną iš BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų (iš viso – 10 veikų) A. Ū. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų (iš viso – 10 veikų) – po 9 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi, kasatoriui tiek už BK 178 straipsnio 2 dalyje, tiek už BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos gerokai švelnesnės nei sankcijos vidurkis bausmės (BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė, BK 187 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė).

18. Nesutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad pašalinus jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (visose nusikalstamose veikose) jam paskirtos bausmės turėjo būti sumažintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks aiškinimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir jos parinkimo taisyklėms. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis bei tinkamas jos individualizavimas.

Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. Taigi bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018).

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl parenkamų bausmių rūšies ir dydžio, kaip minėta, įvertino tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek A. Ū. asmenybę. Tai, kad apylinkės teismo paskirtos bausmės už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, liko nepakeistos, savaime nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai kaltininkas padaro didelį skaičių (šiuo atveju dvidešimt) panašių ar tapačių nusikalstamų veikų, iš kurių viena perkvalifikuota iš sunkios į apysunkę (iš BK 178 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 2 dalį), įvertinus jų pobūdį, pavojingumą, sistemiškumą, taip pat ir kaltininko asmenybę bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, ir paskiriamos vienodos bausmės, nereiškia, kad yra paskirta per griežta bausmė, pažeidžiant BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nuostatas ar teisingumo bei proporcingumo principus, kaip skunde teigia kasatorius.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas paskirtas bausmes įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir padarė motyvuotą išvadą dėl bausmių rūšies ir dydžio, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, teismas byloje neapsiribojo formaliu teisingumo vykdymu.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išdėstęs motyvus nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl veikos (Mosėdžio g.) perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį bei skiriamos bausmės rūšies ir dydžio, bausmių subendrinimo būdo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė sprendimo dėl bausmės, kaip to reikalauja BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Kita vertus, kaip matyti iš apeliacinės instancijos aprašomosios dalies turinio, akivaizdu, kad teismas sprendė už šią nusikalstamą veiką A. Ū. paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, dėl kurios pagrįstumo motyvai pagal kasacinio skundo argumentus išdėstyti nutarties 16–19 punktuose. Be to, iš rezoliucinės nuosprendžio dalies taip pat matyti, kad teismas, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo bausmių subendrinimo klaidą (taikydamas ir bausmių apėmimo būdą), kartu subendrino visas kasatoriui paskirtas bausmes, tarp jų ir bausmę, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Mosėdžio g.). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija ištaiso rašymo apsirikimo klaidą skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir nustato, kad, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. Ū. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikavus į BK 178 straipsnio 2 dalį (veika Mosėdžio g.), jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis.

20. Kasatorius nesutinka ir su paskirtų bausmių bendrinimu ir teigia, kad teismas pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. spalio 6 d.), kadangi nenurodė pridedamų bausmės dalių ir jų parinkimo motyvų, kaip to reikalauja įstatymas. Šie kasacinio skundo argumentai atmetami. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojo nauja BK 63 straipsnio 4 dalies redakcija, pagal kurią, bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas privalo nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nusikaltimų padarymo metu galiojusi BK 63 straipsnio 4 dalies redakcija nereikalavo nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų. Kita vertus, šios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika, kad kiekvienu atveju bendrinant paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmes turi būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė. Taigi, teismas, ištaisęs pirmosios instancijos teismo baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kai paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nebuvo subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), tarpusavyje šias bausmes subendrino, po to taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis), pridėdamas bausmės dalį, artimą minimaliai įstatyme nustatytai bausmei (BK 50 straipsnio 2 dalis).

21. BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas teisingai pasirinko bausmių subendrinimo tvarką – iš pradžių tarpusavyje subendrino bausmes, kurios bendrinamos apėmimo būdu, vėliau dalinio sudėjimo būdu subendrino apėmimo būdu paskirtas bausmes. Toks BK 63 straipsnio nuostatų taikymas nepažeidė kasatoriaus teisių, nes jam paskirta galutinė bausmė sumažėjo – dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrintos ne 20 (už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtų bausmių), o tik 10 bausmių (paskirtų subendrinus bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai).

22. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalis). Toks teisės normos aiškinimas atitinka suformuotą teismų praktiką. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad situacijose, kai vagystės įsibraunant į automobilį (BK 178 straipsnio 2 dalis) metu yra sugadinamas svetimas turtas (BK 187 straipsnio 1 dalis), nusikalstamos veikos laikomos padarytomis esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamame nuosprendyje konkrečiai nenurodyta, kurios bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu, tačiau iš jo turinio akivaizdžiai matyti, kad tarpusavyje apėmimo būdu kiekvienu atveju (nusikalstamos veikos, padarytos Lubinų g., Šarkuvos g., Vėtrungės g., Antanavos g., 9-ojo Forto g., Lazdynėlių g., Mosėdžio g., Kiškių g., Kaune) buvo subendrintos paskirtos bausmės už svetimo turto pagrobimą ir svetimo turto sugadinimą.

23. Bausmių apėmimo būdu subendrintas bausmes apeliacinės instancijos teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu, nenurodydamas pridedamos konkrečios bausmės dalies, vadovaudamasis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 63 straipsnio 4 dalies redakcija, pagal kurią teismas ir neturėjo pareigos nurodyti pridedamos bausmės dalies. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visos iš dalies pridedamų bausmių dalys buvo lygios, taigi, prie griežčiausios paskirtos bausmės – dvejų metų laisvės atėmimo – buvo pridėtos dalys kitų bausmių.

Galutinė bausmė kasatoriui buvo paskirta treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, t. y. prie griežčiausios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės (Lubinų g., „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta dalis – du mėnesiai iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės (Lubinų g., „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta dalis – du mėnesiai iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės (Šarkuvos g., „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta dalis – du mėnesiai iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės (Šarkuvos g., „VW Jetta“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta dalis – du mėnesiai iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės (Vėtrungės g., „BMW 5er Gran Turismo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta dalis – du mėnesiai iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės (Antanavos g., „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta dalis – du mėnesiai iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės (9-ojo Forto g., „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta dalis – du mėnesiai iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės (Lazdynėlių g., „Skoda Superb“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini); pridėta dalis – du mėnesiai iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės (Mosėdžio g., „BMW 428i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta dalis – du mėnesiai iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės (Kiškių g., „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas BK 63 straipsnio 4 dalies taikymo klaidų nepadarė ir, priešingai nei teigia kasatorius, paskyrė teisingą subendrintą galutinę bausmę, nors, kaip konstatuota nutarties 20 punkte, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė visų privalomų sprendimų, susijusių su bausmės paskyrimu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju šias procesinio sprendimo surašymo klaidas ištaiso kasacinės instancijos teismas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir paskirtų įpareigojimų

24. Kasaciniame skunde teigiama, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir sušvelnino kasatoriui paskirtą bausmę, tačiau palikdamas tą patį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurį buvo nustatęs apylinkės teismas, realiai nepalengvino kasatoriaus teisinės padėties. Taip pat akcentuoja tai, kad atidedant bausmės vykdymą jam paskirti įpareigojimai yra neadekvatūs bei nesuderinami tarpusavyje.

25. Apylinkės teismas A. Ū. buvo paskyręs galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas galutinę subendrintą bausmę paskyrė trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant trejiems metams. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-379-697/2018 ir kt.).

26. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo kasatoriui apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir A. Ū. neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, ir papildomai nemotyvavo nustatomo bausmės vykdymo atidėjimo termino. Nors kasatorius teigia, kad dėl to jo teisinė padėtis realiai nepalengvėjo, teisėjų kolegija su tokia kasacinio skundo pozicija nesutinka. A. Ū. teisinė padėtis palengvėjo tuo aspektu, kad jam buvo paskirta švelnesnė galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina pareigos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą tiesiogiai sieti su paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra savarankiškas baudžiamosios teisės institutas ir viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, viena efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos priemonių, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatomas atsižvelgiant į visumą nuteistojo asmenybę bei padarytos (padarytų) nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių. Tiek bausmės paskyrimas, tiek ir bausmės vykdymo atidėjimas yra individualizuotas procesas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies. Analogiškas aiškinimas taikytinas ir nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš naujo subendrino kasatoriui paskirtas bausmes ir galutinė subendrinta bausmė sumažėjo, tačiau A. Ū. liko nuteistas už dvidešimties nusikalstamų veikų padarymą, jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nepasikeitė, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesutrumpindamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino, nepažeidė BK bendrosios dalies nuostatų.

27. Kasatoriui kartu su bausmės vykdymo atidėjimu paskirti du įpareigojimai: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Kasaciniame skunde teigiama, kad šie įpareigojimai yra nesuderinami tarpusavyje bei yra neproporcingi jauno amžiaus žmogui, nes riboja jo galimybes socializuotis. Kasacinio skundo pozicijai nepritartina.

28. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, bausmės individualizavimo nuteistajam galimybė, viena iš probacijos formų. Įpareigojimai, kuriuos atidėdamas bausmės vykdymą paskiria teismas, nėra savitiksliai, o padeda užtikrinti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo sulauktų pasekmių už savo nusikalstamus veiksmus. Kaip teisingai pažymi kasatorius, jam paskirti du įpareigojimai varžys jo laisvę judėti, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nėra pertekliniai ar neproporcingi. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino kasatoriaus asmenybę ir paskyrė įpareigojimus, kurie varžo jo laisves tiek, kiek būtina šiuo konkrečiu atveju. Jeigu kasatoriui būtų paskirti tokie įpareigojimai, kurie niekaip nevaržytų jo laisvių, BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymas suponuotų tik formalų ir deklaratyvų poveikį nuteistajam. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad konkrečių įpareigojimų paskyrimas nuteistajam yra teismo diskrecija, kuria teismas naudojasi įvertindamas BK nurodytas aplinkybes, o ne vadovaudamasis nuteistojo preferencijomis.

29. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) toje pačioje dalyje nustatytas pareigas. Nors kasatorius teigia, kad jam paskirti įpareigojimai tarpusavyje yra nesuderinami, teisėjų kolegija su tuo nesutinka. A. Ū. yra įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Abu šie įpareigojimai gali būti vykdomi kartu ir vienas kitam neprieštarauja. Kasatorius, vertindamas paskirtus įpareigojimus iš savo perspektyvos, teigia, kad jis negalėtų išvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau nei vienai parai, nes privalo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vis dėlto pažymėtina, kad įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms negali būti suprantamas kaip teisės išvykti trumpesnį laiką suteikimas. Kasatorius turi realias galimybes vykdyti abu jam paskirtus įpareigojimus, o tai, kad jie varžo jo laisvę judėti ar keliauti, yra natūrali bausmės vykdymo atidėjimo pasekmė.

30. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų paskiriant įpareigojimus A. Ū., nes abu įpareigojimai yra įgyvendinami ir nelaikytini neproporcingais kasatoriaus atžvilgiu.

31. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą palikdamas tiek pirmosios instancijos teismo nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tiek kasatoriui paskirtus įpareigojimus. Nuteistojo (kasatoriaus) nesutikimas su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, nes jo laisvės suvaržytos ne daugiau, nei tai būtina siekiant užtikrinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslų pasiekimą.

Dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo ir BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo

32. Kasatorius ginčija jo nuteisimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų Vėtrungės g., 9-ojo Forto g., Lazdynėlių g., Mosėdžio g., ir teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu kai kurios asmenų apklausos buvo atliktos nesilaikant BPK reikalavimų, be to, teismai rėmėsi ikiteisminio tyrimo apklausų protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kurie yra šabloniški ir, nors surašyti dėl skirtingų asmenų (kaltinamųjų), vienodi. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta.

33. Nors kasatorius ir teigia, kad nepadarė nusikalstamų veikų Vėtrungės g., 9-ojo Forto g., Lazdynėlių g. ir Mosėdžio g., tačiau šią savo poziciją grindžia tik ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų kvestionavimu. Kasatorius nurodo, kad jo ir kito nuteistojo – P. M. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama jį gąsdinant gresiančiu suėmimu. Analogiškus argumentus kasatorius buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai atsakė į minėtus apeliacinio skundo argumentus, įvertino ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų turinį bei jų atlikimo sąlygas ir pasisakė dėl jų teisėtumo (skundžiamo nuosprendžio 64–66 pastraipos). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vertinant P. M. ir A. Ū. parodymų patikrinimo vietoje duomenų patikimumą atkreiptinas dėmesys, kad jie detaliai parodė, kur buvo vykdomos vagystės iš automobilių, slepiami pavogti daiktai, procesiniai veiksmai aprašyti protokole, priešingai nei nurodyta A. Ū. apeliaciniame skunde, fiksuoti fotolentelėse, kurios pateiktos byloje. Šios aplinkybės iš esmės atitinka įvykio vietos apžiūros metu surinktus ir ištirtus duomenis. Taigi, skirtingai nei akcentuoja kasatorius, jo kaltė įrodyta ne tik jo ir kito nuteistojo apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolais, tačiau ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentu, kad kasatoriaus ir kito nuteistojo – P. M. apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo vietoje protokolai yra identiški, todėl neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

35. Iš kasatoriaus nurodytų apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų turinio matyti, kad kasatoriaus ir kito nuteistojo – P. M. 2016 m. spalio 13 d. apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai konkrečioje nurodytoje dalyje prasideda taip pat, t. y. pirmasis sakinys sutampa pažodžiui, vėliau parodymai neesmingai skiriasi, toliau taip pat vartojamos panašios gramatinės konstrukcijos ar identiški sakiniai. Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien itin panašiai surašyti apklausų protokolai nėra pagrindas tokius įrodymus vertinti kaip gautus neteisėtu būdu.

36. BPK 188 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įtariamojo parodymai protokole užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek įmanoma pažodžiui. Nagrinėjamu atveju atliekant apklausas bei parodymų patikrinimą vietoje buvo svarbu, kad abu tuomet dar įtariamieji parodė, kad padarė aptariamas nusikalstamas veikas. Tai, kad surašant jų parodymus buvo pavartotos tos pačios gramatinės konstrukcijos, negali būti vertinama kaip esminis BPK pažeidimas, nes dėl to nebuvo iškreiptas parodymų turinys. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad teisėtumo reikalavimas negali būti suabsoliutinamas. Nežymus nukrypimas nuo nustatytos proceso veiksmų atlikimo tvarkos neturi būti laikomas kliūtimi reikšmingus bylai duomenis pripažinti įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139-2017, 2K-20-303/2018). Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2011, 2K-493/2011, 2K-121/2014, 2K-166-699/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad, be aptariamų įrodymų, kasatoriaus kaltę patvirtino ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įrodymų vertinimo. Duomenų apie tai, kad kasatoriaus teisės į teisingą baudžiamąjį procesą, rungtyniškumą bei gynybą būtų pažeistos, nėra.

37. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų tiek, kiek tai susiję su kasatoriaus ir kito nuteistojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų vertinimu baudžiamojoje byloje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir argumentuotai pagrindė savo išvadas dėl kasatoriaus nuteisimo už nurodomų nusikalstamų veikų padarymą, jo kaltę grindė ne tik aptariamais apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais, tačiau ir kitais byloje surinktais ir ištirtais bei teismo įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį.

Pašalinti iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies A. Ū. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, nurodytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (veikos Kiškių g.), padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Ištaisyti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio rašymo apsirikimo klaidą ir nustatyti, kad šiuo nuosprendžiu A. Ū. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika Mosėdžio g.) paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirta A. Ū. galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė