2018-10-03 Nr. AB-17240-3-61-3-02512-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1123-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02512-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės bei Viešojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) ir Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 3 d. LAVL buvo laikomas nežmoniškomis, kankinimui prilygstančiomis sąlygomis. Jis 2016 m. gegužės 10 d. buvo konvojuotas iš LAVL į Santariškių klinikas operacijai, konvojavimo metu visą laiką buvo su antrankiais, atvirai buvo matomi koviniai pareigūnų ginklai. Operacijos metu taip pat buvo prirakintas prie operacinio gulto, vėliau prie lovos. Dėl to patyrė didelį šoką.

3. Paaiškino, kad LAVL buvo laikomas perpildytose palatose. Atėmus baldų užimamą plotą, sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui tekdavo 1 kv. m ploto, todėl jis buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, neturėjo galimybės judėti, mankštintis. LAVL palatose buvo tamsu, todėl natūralaus apšvietimo neužtikrinimas labai pakenkė jo akims. LAVL pastatai seni, patalpose šalta ir drėgna. Lovos palatose dviejų aukštų, senos, čiužiniai seni, netinkami naudoti. LAVL patalpose buvo tarakonų ir graužikų. LAVL palatose sanitariniuose mazguose yra įrengtos tik skylės grindyse, sanitariniai mazgai be durų ar kabinos, jis buvo priverstas naudotis sanitariniais įrenginiais matant kitiems asmenims, tai žemino jo orumą. Be to, jis buvo įžeidinėjamas, žeminamas, jam buvo meluojama ir grasinama.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atvykus į LAVL, ilgai užtrunka patikrinimai. Asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis: asmenys, esant žemai oro temperatūrai, verčiami išsirengti, jų daiktai sudedami į nešvarias dėžes. Rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais, dėl to kildavo konfliktinės situacijos tarp asmenų. Dėl šių LAVL neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučia baimę, yra apatiškas. Patirtą neturtinę žalą vertina 100 000 Eur, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad VST ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojavo du kartus, t. y. 2016 m. gegužės 3 ir 20 dienomis. Konvojavimas vykdomas specialiaisiais automobiliais, kuriuose kameros įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Atsakovas užtikrina, kad specialios paskirties transportu vyktu tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Konvojavimo automobiliuose teisės aktai nenumato saugos diržų įrengimo kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Visos konvojavimui naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti. VST neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl savo teisių pažeidimo. Šiuo atveju VST konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. VST teigimu, nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių, todėl nenustačius dviejų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

8. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. chirurginio skyriaus 4 palatoje, kurios plotas - 34,06 kv. m, joje yra 8 lovos. LAVL nefiksuoja, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir suimtųjų, nes teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL nedaro įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, nes stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikiamos visiems to reikalaujantiems asmenims, dėl to ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro būti gryname ore lokaliniame sektoriuje. Todėl minimalaus ploto reikalavimo neatitikimas buvo kompensuotas sudarant galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. Visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1,5 metro sienelė, skirianti sanitarinį mazgą, taip pat Visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu nepateikė jokių pastabų dėl sienelės neatitikimų numatytiems teisės aktų reikalavimams. LAVL išduotas leidimas-higienos pasas patvirtina, kad ligoninės patalpos atitinka higienos reikalavimus. Visuminė ar dalinė asmens krata atliekama palatoje, kuri atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad Lietuvos higienos normos nereglamentuoja čiužinių ir kito minkšto inventoriaus susidėvėjimo lygio, jie keičiami ir atnaujinami atsižvelgiant į susidėvėjimo lygį, taip pat įvertinus LAVL finansines galimybes. Deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti LAVL yra sudariusi sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka minėtus darbus. Visose kamerų tipo patalpose bei palatose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka higienos normų reikalavimus. Apšvietimas įrengtas atsižvelgiant į higienos normose įtvirtintus reikalavimus, visose palatose yra langai. LAVL nuomone, pareiškėjo reikalavimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, todėl neturtinės žalos priteisti nėra pagrindo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui E. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas planinio konvojavimo metu, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. buvo konvojuojamas transporto priemonėmis: „VW Crafter 50“, Iveco, Mercedes – Benz“, valstybiniai numeriai, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolų matyti, kad konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija ir apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus. Iš specialiųjų automobilių, skirtų konvojuojamiems pervežti, kėbulo kamerų schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija, evakuaciniai liukai. Išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės, automobilių registracijos liudijimai patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 20 d., konvojuojant pareiškėją, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl jo laikymo su antrankiais, pareigūnų ginklų, nurodė, jog pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, pareiškėją laikę su antrankiais, taip pat konvojavimo metu būdami ginkluoti, nepažeidė konvojavimo tvarką reglamentavusių teisės normų.

12. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su jo laikymu LAVL palatose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas, nurodė, kad vienam asmeniui LAVL palatose tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis nei 5,1 kv. m. LAVL atsiliepime nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, neveda, o minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog LAVL nefiksuoja statistikos, kiek palatoje yra laikoma asmenų vertinamuoju laikotarpiu, vertintina pareiškėjo naudai. Todėl vienam asmeniui tenkantis plotas šiuo atveju apskaičiuojamas pagal maksimalų palatoje esančių miegamųjų vietų skaičių. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu buvo laikomas Chirurginio skyriaus 4 palatoje, kurios plotas yra 34,06 kv. m., kurioje yra 8 lovos, todėl nurodytoje palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,26 kv. m. Teismas pripažino, kad pareiškėjas 18 parų buvo laikomas palatoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis už teisės aktuose nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Taigi LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas. LAVL argumentus, kad negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui, vertino kaip nereikšmingus.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumo neužtikrinimo juo naudojantis, teismas nurodė, kad LAVL atsiliepime išdėstyti argumentai, jog sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto gali būti atitverta tik 1,5 metro aukščio pertvara, vertintini kritiškai. Aplinkybė, kad sanitarinio mazgo patalpos (tualetai) LAVL nebuvo atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, laikytina higienos normų reikalavimų pažeidimu. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas LAVL palatose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo apšvietimo palatose, drėgmės ir temperatūros, nurodė, kad remiantis LAVL byloje pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, matyti, jog LAVL palatose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant palatas Nr. 4, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. LAVL pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas buvo surašytas ne tuo laikotarpiu, kai LAVL buvo laikomas pareiškėjas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl LAVL palatų ir antisanitarinės būklės atmetė.

15. Teismas pareiškėjo teiginius, kad lovos ir čiužiniai palatose seni ir netinkami naudoti, atmetė. Nurodė, kad LAVL pateiktas 2016 metų kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas patvirtina, jog Chirurgijos skyriuje: 2016 m. vasario 19 d. buvo dezinfekuoti 2 čiužiniai, 2 pagalvės, 2 antklodės. Taigi čiužiniai ir minkštasis inventorius LAVL dezinfekuojami. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo teiginius dėl parazitų ir graužikų palatose. Teismas nustatė, kad LAVL yra sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ji įsipareigojo lankyti LAVL patalpas kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones, taip pat kartą per mėnesį LAVL nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad LAVL yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika.

16. Teismas pareiškėjo teiginius dėl įžeidinėjimo, žeminimo, grasinimo vertino kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjas, reikšdamas tokias pretenzijas, konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, skundo reikalavimus grindė bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis, todėl įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

17. Dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis teismas pažymėjo, jog LAVL administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, jog nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerose, palatose kuriose pareiškėjas buvo laikomas, asmenys rūkė. Pareiškėjas teiginių, kad kartu su juo kameroje ar palatoje buvę kiti asmenys būtų rūkę, taip pat nedetalizavo, abstrakčiai nurodydamas šias aplinkybes. Teismas sprendė, kad LAVL ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose ir šiuo aspektu nekonstatavo LAVL veiksmų neteisėtumo bei pareiškėjo teisių pažeidimo.

18. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad LAVL ilgai užtrunka patikrinimai, apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, teismas, remdamasis šiuo klausimu aktualiu teisiniu reglamentavimu, nenustatė LAVL pažeidimų atliekant patikrinimus.

19. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emociniais sukrėtimais, depresija, pažeminimu, galimybių sumažėjimu, nuolat juntama baime, apatija. Pažymėjo, kad pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančio laikymo LAVL poveikio jo psichikai ir sveikatos būklei, teismui nepateikė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, nei įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, nei kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų Viešojo saugumo tarnybai atmetė kaip nepagrįstą. Vertindamas pareiškėjo teisių pažeidimus laikant jį LAVL palatose, teismas pažymėjo, kad LAVL palatose pareiškėjui 18 parų nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, taip pat pažeistas pareiškėjo privatumas dėl nepilnai atitverto sanitarinio mazgo. Atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisė 150 Eur neturtinę žalą.

III. 20. Pareiškėjas E. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo ginčo laikotarpį, kadangi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) jokio termino pažeidimams konstatuoti nenumato. Pareiškėjas anksčiau kreiptis į teismą dėl teisių pažeidimų negalėjo, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai, kuriuose išaiškinti europietiški kalinimo standartai, nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl jis negalėjo su jais susipažinti. Teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kuomet jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus vienam asmeniui tenkančius palatos ploto reikalavimus. Be to neatsižvelgė į tai, kad dalį palatos ploto užėmė baldai.

22. Teismas neįvertino, kad jis buvo etapuojamas į ligoninę su antrankiais, nors dėl sveikatos būklės jis buvo bejėgis. Po operacijos ligoninėje jis taip pat buvo prirakintas prie lovos, dėl to patyrė didelius nepatogumus, dvasinį ir fizinį skausmą.

23. Nurodo, kad nesutinka su visais teismo sprendime nurodytais teiginiais, kuriais remiantis pareiškėjo nurodyti pažeidimai buvo pripažinti nepagrįstais. Teismas taip pat nenurodė, kodėl, priteisdamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į EŽTT praktiką.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo spendimą palikti galioti.

25. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus ir skundžiamą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų ar motyvų, dėl ko nesutinka su teismo sprendimu. Apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, neindividualizuojama pareiškėjui dėl LAVL veiksmų (neveikimo) kilusi žala. Akcentuoja, kad kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos prašantis asmuo.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo spendimą palikti galioti.

27. Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes, tačiau nenurodo naujų aplinkybių, kurių teismas nebūtų išnagrinėjęs arba dėl kurių nebūtų pasisakęs sprendime. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktais nustatytus konvojavimo reikalavimus, pagrįstai konstatavo, kad VST konvojavimo metu pareiškėjo teisių nepažeidė. Nenustačius VST neteisėtų veiksmų – vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti, pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios, kaip teigia pareiškėjas, dėl neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisdamas 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo ginčo laikotarpį, kadangi Konvencija jokio termino pažeidimams konstatuoti nenumato. Anksčiau kreiptis į teismą dėl teisių pažeidimų negalėjo, kadangi EŽTT sprendimai, kuriuose išaiškinti europietiški kalinimo standartai, nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl jis negalėjo su jais susipažinti. Teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kuomet jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus vienam asmeniui tenkančius palatos ploto reikalavimus. Be to neatsižvelgė į tai, kad dalį palatos ploto užėmė baldai. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas buvo etapuojamas į ligoninę su antrankiais, nors dėl sveikatos būklės jis buvo bejėgis. Po operacijos ligoninėje jis taip pat buvo prirakintas prie lovos, dėl to patyrė didelius nepatogumus, dvasinį ir fizinį skausmą. Nesutinka su visais teismo sprendime nurodytais teiginiais, kuriais remiantis skunde nurodyti pažeidimai buvo pripažinti nepagrįstais. Teismas taip pat nenurodė, kodėl, priteisdamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į EŽTT praktiką.

30. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ginčo laikotarpį, kadangi Konvencija jokio termino pažeidimams konstatuoti nenumato. Tokiais argumentais pareiškėjas iš esmės kelia klausimą dėl senaties taikymo jo reikalavimams pagrįstumo. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neturtine žalą kildino iš gydymo nuo 2016 m. gegužės 3 d. LAVL ir konvojavimo 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. sąlygų, kurios esą neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundą ir pareiškėjo gydymo stacionare istorija, pagal kurią į LAVL pareiškėjas buvo paguldytas 2016 m. gegužės 3 d. ir išrašytas 2016 m. gegužės 20 d., bei planinio konvojaus kelionės žiniaraščius, apibrėžė ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo laikotarpio yra nekonkretus, pareiškėjas nenurodo, kurio ginčo laikotarpio teismas nenagrinėjo. Atkreiptinas dėmėsis, kad ieškinio senaties pareiškėjo reikalavimams teismas netaikė ir už nurodyta laikotarpį skundo reikalavimus nagrinėjo. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai apriboto ginčo laikotarpio atmestini kaip nepagrįsti.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kuomet jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus vienam asmeniui tenkančius palatos ploto reikalavimus. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.4 punktu, pagal kurį vienam asmeniui LAVL palatose tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis nei 5,1 kv. m., bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu buvo laikomas Chirurgijos skyriaus 4 palatoje, kurios plotas yra 34,06 kv. m., kurioje yra 8 lovos (b. l. 70), darė išvadą, kad pareiškėjas 18 parų buvo laikomas patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis už teisės aktuose nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Minėta, kad pareiškėjo gydymo stacionare istorija patvirtina, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. (b. l. 55), t. y., kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 18 parų, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto laikotarpio, jį laikant LAVL neužtikrinant minimalios ploto normos, atmestini kaip nepagrįsti.

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su palatoje esančiais baldais, kurie papildomai mažino ir taip mažą palatos plotą, pažymėtina, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Nustatyta, kad palatoje Nr. 4, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo vienas stalas, todėl vertintina, kad pareiškėjui tekęs palatos plotas buvo dar mažesnis dėl joje esančio baldo, jis neturėjo pakankamai vietos, kad galėtų judėti. Ši aplinkybė vertintina sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas buvo etapuojamas į LAVL su antrankiais, LAVL operacijos metu ir po jos buvo prirakintas antrankiais prie lovos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl antrankių naudojimo konvojavimo metu vadovaujamasi nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojančios Konvojavimo taisyklių redakcijos 221, 222, 223 ir 224 punktais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią buvimas su antrankiais (surakinimas antrankiais) paprastai nesukelia problemos pagal Konvencijos 3 straipsnį, kai ši priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei viešo demonstravimo, negu pagrįstai būtina bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016), ir sprendžiama, ar asmuo (pareiškėjas) gali būti priskirtinas prie asmenų, kuriuos pagal Konvojavimo taisykles konvojuojant gali būti naudojami antrankiai.

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 45 punktu, asmenis išvedus už policijos areštinės teritorijos ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius, procesinių tyrimų veiksmų atlikimo vietas ir kt., jiems gali būti uždedami antrankiai. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir aplinkybę, kad pareiškėjas konvojavimo metu buvo nuteistas už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas, įvykdytas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą), padarymą, galima manyti, kad pareiškėjas galėjo būti priskiriamas prie asmenų, įvardintų Konvojavimo taisyklių 223.2 punkte, kuriuos konvojuojant gali būti naudojami antrankiai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėtu atveju nėra duomenų, kad minėta priemonė naudota pažeidžiant Konvojavimo taisyklių nuostatas, taip pat kad tai buvęs didesnis jėgos panaudojimo ar viešo demonstravimo, negu pagrįstai būtina bylos aplinkybėmis, atvejis (žr., pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4207-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-137-822/2018).

35. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl pareiškėjo konvojavimo tinkamumo ir palatos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu atitikimo higienos normų reikalavimams, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde iš esmės nenurodęs konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, nepateikė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

36. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, nesivadovavo EŽTT praktika. Taigi, pareiškėjas iš esmės ginčija jam priteistos neturtinės žalos dydį. Vertinant, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui turėtų būti priteisiamas, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. (18 parų) LAVL nebuvo užtikrinta nacionaliniais teisės aktais nustatyta ploto norma ir privatumas naudojantis dėl nepilnai atitverto sanitarinio mazgo. Įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo laikymas LAVL netinkamomis sąlygomis jam sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, dėl to buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 450 Eur.

37. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui E. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 450 Eur (keturi šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė