2022-09-28 Nr. AB-23502-3-62-3-02468-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1514-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02468-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jam 2019 m. sausio 31 d. buvo diagnozuota pavojinga liga – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir Pravieniškių PN-AK kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydami skirti lėšų pareiškėjo gydymui skirtiems vaistams įsigyti (preparatui (duomenys neskelbtini)), tačiau iki 2019 m. lapkričio 5 d. gydymas nepradėtas, nes nebuvo skirta lėšų vaistams įsigyti. Vaistų (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pradėjo gauti tik 2019 m. gruodžio mėnesį. Dėl atsakovo atstovų aplaidumo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d., neaprūpinus jo preparatu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas patyrė nežmoniškų dvasinių išgyvenimų, stresą, žinodamas, kad serga mirtina liga ir negauna gydymo.

3. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Kalėjimų departamentas nurodė, kad 2019 m. birželio 3 d. gavo pareiškėjo prašymą skirti lėšų (duomenys neskelbtini) gydyti. Pareiškėjas buvo informuotas, kad, atsižvelgiant į didelį gydymo poreikį ir ribotą finansavimą, gydymas bus skirtas eilės tvarka pagal diagnozės patvirtinimo datą, taip pat, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, gydymas bus apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Lietuvos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo nuostatos įsigaliojo 2019 m. gegužės 1 d. Kalėjimų departamente lėšų pakako tik tęsti pradėtą gydymą, gydymas buvo skiriamas tik ūmios infekcijos atvejais, o lėtiniais ligos atvejais gydymas buvo planinis. Sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro 2019 m. birželio 13 d. Aprašo pagrindu atsakovo atstovui buvo pavesta pateikti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos lėšų poreikio prognozes. Lėšos nuteistiesiems gydyti skirtų vaistų įsigijimo išlaidoms padengti buvo skirtos tik 2019 m. lapkričio viduryje. Neturint lėšų, nebuvo galimybės įsigyti reikiamų vaistų, kadangi dėl susidariusių įsiskolinimų tiekėjai atsisakydavo juos tiekti. Pravieniškių PN-AK kreipėsi tris kartus, prašydama skirti lėšų (duomenys neskelbtini) gydymui, tačiau finansinių galimybių tenkinti šiuos prašymus atsakovo atstovas neturėjo. Pareiškėjas žalą kildina iš nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos kilimo sąlygų.

5. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškimą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad pareiškėjas žalą kildina iš nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patekino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 ir 6.271 straipsnius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 174 straipsnio 1 dalį.

9. Teismas nurodė, kad dalį ginčo laikotarpio galiojo (iki 2019 m. liepos 12 d.) Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 (toliau – ir Aprašas). Teismas išanalizavo Aprašo 4 punktą, Pravieniškių pataisos namų – pataisos namų direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintų Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktą, 6.16 punktą.

10. Teismas padarė išvadą, jog būtent Kalėjimų departamentas turėjo pareigą organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus vaistiniams preparatams įsigyti pagal pataisos įstaigų suformuotą poreikį – pateiktus sąrašus, o pataisos įstaigų Sveikatos priežiūros skyriai, organizuodami savo veiklą, turėjo užtikrinti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje, t. y., kad nuteistieji ir suimtieji būtų laiku aprūpinti reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumą iš esmės sieja su tuo, kad jis nebuvo laiku aprūpintas būtinais vaistais (preparatu (duomenys neskelbtini)) pagal jam gydytojo diagnozuotą ligą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui, atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2019 m. sausio 31 d. buvo diagnozuota pavojinga užkrečiamoji liga – (duomenys neskelbtini) ir jam paskirtas 8 savaičių gydymas vaistais (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74). Atsakovo atstovai neginčija aplinkybės, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. nebuvo išduotas gydytojo paskirtas vaistas (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo gydymas vaistais (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas tik 2019 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjas skundais kreipėsi tiek į Pravieniškių PN-AK, tiek į Kalėjimų departamentą dėl jo aprūpinimo gydytojo paskirtais vaistais, tačiau pareiškėjo prašymai nebuvo patenkinti. Kalėjimų departamentas nurodė, jog taip įvyko dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, užtrukusios jo įgyvendinimo tvarkos priėmimo, be to, neužteko lėšų visiems (duomenys neskelbtini) sergantiems nuteistiesiems gydyti. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog iki 2019 m. gegužės 1 d. Kalėjimų departamento biudžete buvo numatytos tikslinės lėšos pavojingoms ir ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gydyti, kurios buvo perskirstomos pavaldžioms įstaigoms pagal faktą. Lėšos buvo planuojamos iki 2019 m. balandžio 30 d., kadangi 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad išlaidos, patirtos įsigyjant specifinius vaistus, skirtus suimtųjų ir nuteistųjų gydymui, kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos fondo biudžeto lėšų. Taigi, Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyrius laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. neaprūpino pareiškėjo gydytojo paskirtais vaistais dėl objektyvių aplinkybių – finansavimo ribojimo ir teisinio reglamentavimo pasikeitimų bei su tuo susijusių procedūrų.

12. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdė Aprašo 19-20 punktuose numatytą pareigą apsirūpinti vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus ir nesudarė būtinų sąlygų Sveikatos priežiūros skyriaus uždaviniams įgyvendinti, dėl ko pareiškėjas laiku nebuvo aprūpintas gydytojo paskirtais vaistas. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK turėjo pareigą iš anksto planuoti savo veiklą ir apsirūpinti reikiamų preparatų atsargomis, ypač žinant, kad jų poreikis yra didelis, jog esant reikalui, nuteistieji būtų laiku aprūpinti reikalingais vaistais, o ypač tais, kurie skirti itin pavojingų ligų (konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini)) gydymui.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui liga buvo diagnozuota 2019 m. sausio 31 d., t. y. iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo ir būtent pataisos įstaiga Aprašo 19-20 punktuose nustatyta tvarka turėjo pareigą iš anksto apsirūpinti vaistinių preparatų ištekliais, jog nuteistiesiems, tame tarpe pareiškėjui, būtų užtikrintos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2019 m. sausio 31 d. diagnozavus pavojingą užkrečiamąją ligą – (duomenys neskelbtini) ir jam paskyrus gydymą vaistais, būtent Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnyba (ne Kalėjimų departamentas) turėjo pareigą šiais vaistais pareiškėją nedelsiant aprūpinti. Jei Pravieniškių PN-AK būtų tinkamai organizavusi savo darbą ir iš anksto apsirūpinusi vaistinių preparatų atsargomis, pareiškėjas gydymą būtų gavęs iš karto. Juo labiau, kad kaip matyti iš Kalėjimų departamento 2020 m. kovo 24 d. rašto, Pravieniškių PN-AK kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl lėšų skyrimo tik keliems pacientams, kuriems buvo atlikti tyrimai dėl (duomenys neskelbtini).

14. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. (iš viso 9 mėnesius ir 5 paras) Sveikatos priežiūros tarnyba neaprūpino jo reikiamais vaistais, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl jam neišduotų medikamentų lėtinėms ligoms gydyti galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų ir neigiamų padarinių jo sveikatos būklei, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

16. Teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, tačiau atsižvelgdamas į pažeidimo ilgą trukmę (reikiami medikamentai nebuvo išduoti 9 mėnesius ir 5 paras), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. TA-715-556/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. TA-1047-415/2021) sprendė, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertino, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis yra 2000 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

III. 17. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18. Pravieniškių PN-AK teigimu, atsakovo atstovas neteisėtų veiksmų neatliko. Vadovaujantis pateiktu Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 1 d. raštu buvo išaiškinta, kad laisvės atėmimo vietose yra apie šimtas asmenų ištirtų ir laukiančių eilėje planine tvarka, (duomenys neskelbtini) gydymui, t. y. atsižvelgiant į didelį gydymo poreikį ir ribotą finansavimą, gydymas bus skirtas eilės tvarka. Pataisos įstaiga buvo sudariusi sutartis su įmone UAB „Tamro“ dėl vaistų (duomenys neskelbtini) gydyti, tačiau dėl susidariusių įsiskolinimų tiekėjai atsisakydavo juos tiekti. Pataisos įstaiga kreipėsi tris kartus, prašydama skirti lėšų specifiniam (duomenys neskelbtini) gydymui, tačiau šių prašymų Kalėjimų departamentas – netenkino. Kalėjimų departamentas taip pat aktyviai veikė, jog šios lėšos būtų padidintos. 2019 m. kovo 18 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją prašydamas skirti papildomą finansavimą vaistiniams preparatams įsigyti, tačiau papildomo finansavimo negavo dėl nuo Kalėjimų departamento nepriklausančių priežasčių.

19. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas neįrodė jokių faktų, kurie neabejotinai jam turėtų sukelti neigiamą poveikį (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), dėl ko gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas.

20. Teismas neteisingai įvertino įrodymus pareiškėjo naudai, kurią būtų galimą susieti su asmens teisių pažeidimu. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (2000 Eur) yra neadekvatus patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastą, pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus.

21. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutinka ir palaiko apeliacinio skundo argumentus.

22. Kalėjimų departamentas pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

23. Pareiškėjas T. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir papildomai nurodo, kad iki šiol pareiškėjas nebuvo išgydytas dėl per vėlai paskirtų vaistų. Pareiškėją tenkina pirmosios instancijos teismo priteista 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas T. D. kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK (dėl to, jog negavo paskirtų vaistų laikotarpiu 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.), atlyginimo priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjui, kuris laikomas Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d (9 mėnesius ir 5 dienas) nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad atsakovo atstovas neteisėtų veiksmų neatliko, be to, pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (2000 Eur) yra neadekvatus patirtai neturtinei žalai atlyginti.

28. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

30. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė remdamasis byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui vaistas nebuvo išduodamas nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjui gydymas buvo paskirtas eilės tvarka, atsižvelgiant į didelį gydymo poreikį ir ribotą finansavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia atsakovo atstovo pareigos iš anksto numatyti ir planuoti vaistų atsargas taip, kaip tai numato Aprašo nuostatos, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo atstovas atliko veiksmus, susijusius su tinkamu vaisto tiekimo užtikrinimu.

31. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti būtinąsias sąlygas šio padalinio funkcijomis įgyvendinti, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (9 mėnesius ir 5 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai ).

32. Vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Tarp atsakovo atstovo padaryto pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme.

33. Vertindama atsakovo atstovo nesutikimą su tuo, kad pareiškėjui neturtinė žala buvo atlyginta pinigais, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinusi pažeidimo trukmę (9 mėnesiai ir 5 dienos), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus bei sveikatos būklę, ginamos vertybės (teisės į sveikatos apsaugą) pobūdį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjo neturtinę žalą įvertinti pinigais yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teisės gauti tinkamas gydymo paslaugas pažeidimo mastą ir trukmę, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Toks žalos dydis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 202 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-715-556/2021).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Milda Vainienė