2022-10-19 Nr. AB-25501-3-61-3-03054-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-650-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03054-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) Pretendentų į laisvas pareigas atrankos komisijos 2022 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 1AT-2 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso rezultatų konkurse į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Dokumentų valdymo skyriaus Personalo padalinio vadovo pareigas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo J. K. skundą atsisakė priimti.

Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nurodė, jog Specialioji teisėjų kolegija, sudaryta bylų rūšinio teismingumo klausimams nagrinėti, laikosi nuoseklios pozicijos, kad jeigu ginčas iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nors jame ir keliamas reikalavimas įvertinti viešojo administravimo subjekto aktą (veiksmą) teisėtumo aspektu, toks ginčas, kaip iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (2015 m. spalio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-113/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-11/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-9/2015); tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-119-575/2017; kt.).

Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, teismas priėjo prie išvados, kad ginčas iš esmės kilęs darbo teisinių santykių srityje ir tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl ginčo esmės savo teises gali ginti įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas taikė negaliojančią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-119-575/2017, padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčas iš esmės yra kilęs darbo teisinių santykių srityje. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-119-575/2017 išaiškinimai negali būti taikomi.

Pareiškėjas paaiškina, kad nebūdamas darbo ar valstybės tarnybos santykiuose su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru, kuris yra viešasis juridinis asmuo, teikiantis administracines, viešąsias paslaugas, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir kuris yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis viešąjį ir vidaus administravimą, kelia ginčą dėl žemės ūkio ministro (valstybės tarnautojo) įsakymu sudarytos Atrankos komisijos priimto sprendimo dėl konkurso rezultatų teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, vyrauja administracinis teisinis santykis, sudarantis pagrindą bylą nagrinėti administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-321-261/2020; 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-968/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-232-415/2021).

Pareiškėjas nurodo, kad esant pagrįstoms abejonėms, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo (ABTĮ 22 str.), bet ne iš karto nemotyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą. Pareiškėjo teigimu, teismas pats turėjo (galėjo) bylą perduoti pagal teismingumą, bet ne atsisakyti priimti skundą.

Pareiškėjas apibendrina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo rūšinio teismingumo klausimą, ir nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. K. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, jog jo inicijuojamas ginčas iš esmės kilęs darbo teisinių santykių srityje ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad šioje byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, sudarantis pagrindą bylą nagrinėti administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-570-520/2022; kt.).

Tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022; kt.).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Iš pareiškėjo kartu su skundu pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pretendavo dalyvauti paskelbtame konkurse į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Dokumentų valdymo ir skyriaus personalo vadovo pareigas. Konkursas buvo paskelbtas į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigas. Pareiškėjas konkurso nelaimėjo, todėl su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso rezultatų.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalį, darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Nagrinėjamu atveju konkursas buvo organizuojamas vadovaujantis Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatomis. Aprašas priimtas įgyvendinant Darbo kodeksą ir reglamentuoja konkursų organizavimą ir vykdymą valstybės ir savivaldybių įmonėse iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, kai konkursą laimėję fiziniai asmenys priimami į pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas įmonėse ir įstaigose, sąraše nurodytas pareigybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-23-629/2021).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad tarp pareiškėjo ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro susiformavo ikisutartiniai darbo teisiniai santykiai, t. y. nagrinėjamu atveju vyrauja darbo teisės santykiai.

CPK 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad jei ginčas iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nors jame ir keliamas reikalavimas įvertinti viešojo administravimo subjekto aktą (veiksmą) teisėtumo aspektu, toks ginčas, kaip iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., 2015 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-113/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas iš esmės yra kilęs darbo teisinių santykių srityje, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjo skundą atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tokio pobūdžio ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka. Iš bendrosios kompetencijos teismo praktikos matyti, kad tokio pobūdžio ginčai, kokį siekia inicijuoti pareiškėjas, nagrinėjami būtent bendrosios kompetencijos teisme (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1588-656/2022; 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1306-643/2022). Tai, kad tokio pobūdžio ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje Nr. eA-2571-261/2021.

Pareiškėjas atskirajame skundo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo (galėjo) bylą perduoti atitinkamam teismui pagal rūšinį teismingumą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nutraukta arba skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjo skundą nuo pat pradžių atsisakyta priimti. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik tuo atveju, jeigu byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-265-575/2022; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog ši byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra priimtas pareiškėjo naudai sprendimas, todėl pareiškėjui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė