Legislator Case Law & Legislation
72771f69-6ff4-4e10-a7d0-1a7d171fccc7 AI generated

72771f69-6ff4-4e10-a7d0-1a7d171fccc7 · Regionų administracinis teismas

Case Number 72771f69-6ff4-4e10-a7d0-1a7d171fccc7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Legislator headnote

AI generated

72771f69-6ff4-4e10-a7d0-1a7d171fccc7 · Regionų administracinis teismas: į Turto valdymo skyrių dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė, į PravieniÅ¡kių PN-AK psichologus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, taip pat nesikreipė. Tvirtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų ir neįrodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalÄ , kuriÄ reikėtų atlyginti pinigais.

Keywords

AI generated
asbestos exposure noise exposure cadastre renovation costs seismic monitoring fine for construction violation construction defect
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-2371-243/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00018-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

Å . skundÄ ir skundo patikslinimÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 15 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas O. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu praÅ¡o priteisti 15 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, atsakovės atstovė, Pataisos namai), dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio.

Nurodo, jog buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK antrojo sektoriaus 8 bÅ«rio 3 brigadoje, 5 bÅ«rio 3 brigadoje, 12 bÅ«rio 4 brigadoje, 10 bÅ«rio 4 brigadoje. Teigia, jog buvo kalinamas nesaugioje sveikatai aplinkoje dėl pelėsio, drėgmės, tarakonų, blakių, sanitarinių mazgų ir gyvenamojo ploto trÅ«kumo. Pisuarais 4 vnt. ir klozetais 6 vnt. ryte turėjo pasinaudoti apie 200 žmonių, praustuvių buvo tik 9 vnt. Gyvenamajame sektoriuje nebuvo duÅ¡o, prausiantis kartÄ per savaitę neįmanoma laikytis normalios asmenų higienos.

Gyvenamojo pastato stogas dengtas asbestiniu Å¡iferiu, yrantis ir dulkantis Å¡iferis gali turėti neigiamų pasekmių jo sveikatai ateityje. Teigia, jog pasivaikščiojimo kiemo plotas buvo nepakankamas, todėl vyko nepasitenkinimai iÅ¡ nuteistųjų, norinčių pažaisti krepÅ¡inį, futbolÄ , ir iÅ¡ norinčių ramiai pasivaikščioti. Naktį trÅ«ko oro, buvo prasta ventiliacija, todėl nukentėjo jo miego kokybė. Dėl prastos ventiliacijos patalpose buvo nemalonus kvapas. Nurodo, jog kamerose buvo prastas apÅ¡vietimas, tai sugadino jo regėjimÄ .

Visose patalpose buvo tarakonų ir blakių. Didelė dalis gyvenamųjų patalpų buvo užimta baldais, kurie mažino vienam asmeniui tenkantį laisvÄ kameros plotÄ . Dėl to patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu bei kitais nepatogumais, iki Å¡iol sutrikęs miegas. Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog visos Å¡ios gyvenimo sÄ lygos buvo nepriimtinos ir prilyginamos prie nežmoniÅ¡kų kalėjimo sÄ lygų ir kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis (b.l. 1-3, 8, 94).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama PravieniÅ¡kių PN-AK, atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas antrajame sektoriuje sekančiose bendrabučio tipo patalpose: laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 17 d. karantino patalpoje, kurios bendras plotas 40,69 kv. m., ji skirta gyventi 13 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 3,13 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. 8 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,73 kv. m., ji skirta gyventi 16 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 3,23 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. vasario 22 d. 5 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,31 kv. m., ji skirta gyventi 21 asmeniui, vienam asmeniui tekęs plotas 3,15 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. 12 bÅ«rio 4 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 49,43 kv. m., ji skirta gyventi 15 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 3,29 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. 5 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,31 kv. m., ji skirta gyventi 21 asmeniui, vienam asmeniui tekęs plotas 3,15 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. 10 bÅ«rio 4 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 48,43 kv. m., ji skirta gyventi 15 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 3,22 kv. m.; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. 13 bÅ«rio 9 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 16,27 kv. m., ji skirta gyventi 3 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 5,42 kv. m.

Teigia, jog nebuvo pažeistas minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas vienam asmeniui. Nurodo, jog ne visada visos miegamojo vietos buvo užimtos dėl nuteistųjų rotacijos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama.

Argumentuoja, kad jeigu patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė. PravieniÅ¡kių PN-AK neturi licencijos verstis oro, oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apÅ¡vietimo bei temperatÅ«ros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant bÅ«tinumui, pagal jų praÅ¡ymus nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai.

Patalpos, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas buvo vėdinamos per langus. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga su UAB „Utenos deratizacija“ yra sudariusi sutartį Nr. 76-203, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

Nurodo, jog 5 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai ir 3 pisuarai, prausykloje įrengtos 6 praustuvės ir 2 kojų plautuvės; 8 būrio sanitariniame mazge – 5 unitazai, 3 pisuarai, prausykloje – 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės; 10 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 12 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 13 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 3 praustuvės, 2 dušo sieteliai; karantino patalpos sanitariniame mazge – 4 klozetai, prausykloje – 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai.

Pagal norminius aktus vienu klozetu gali naudotis ne daugiau kaip 15 asmenų. Ä®staiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ . Gavus informacijÄ apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes jos nedelsiant keičiamos naujomis. 5 ir 8 bÅ«rių pasivaikščiojimo kiemo plotas 1550 kv. m., 10 ir 12 bÅ«rio – 4992 kv. m., lokalinio sektoriaus, kuriame yra 13,14, 15 ir 16 bÅ«riai pasivaikščiojimo kiemo plotas 3800 kv. m.

Teisės aktuose vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra reglamentuota. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda tik asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Nurodo, jog antrojo sektoriaus patalpose nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Nurodo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d.

į Turto valdymo skyrių dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė, į PravieniÅ¡kių PN-AK psichologus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, taip pat nesikreipė. Tvirtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų ir neįrodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalÄ , kuriÄ reikėtų atlyginti pinigais.

PraÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. sausio 3 d. PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, tačiau to nedarė (b.l. 14-21). Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiÅ¡kėjui O.

Å . atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu padarymo ir atlyginimo pagrįstumo nustatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovės atstovas ginčo laikotarpiui praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. sausio 3 d.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ kildina iÅ¡ to, jog jis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d.

PravieniÅ¡kių PN-AK buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų į atsakovÄ arba teismÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ , jis rašė įvairius skundus, buvo aktyvus, tačiau dėl galimai pažeistų teisių gynimo praÅ¡ydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯statyme numatytu terminu nesikreipė. PareiÅ¡kėjas, žinodamas apie galimai savo teisių pažeidimÄ nuo 2016 m. vasario 11 d., į teismÄ kreipėsi 2020 m. sausio 3 d. (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos ir nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir skundo reikalavimams taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, teisinį reguliavimÄ , atsakovės atstovės praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. sausio 2 d. (imtinai) atmestini kaip nepagrįsti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d.

PareiÅ¡kėjui neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ kildinant dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, nurodytina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

IÅ¡ atsakovės atsiliepime nurodytų duomenų, 2020 m. vasario 11 d. pažymos „Dėl nuteistojo O. Å .“ ir 2020 m. vasario 13 d. pažymos „Apie nuteistojo O. Å . laikymo sÄ lygas“ matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose antrojo sektoriaus 5, 10, 12 ir 13 bÅ«ryje: nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo laikomas 5 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,31 kv. m., miegamų vietų skaičius 21, todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. 12 bÅ«rio 4 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 49,43 kv. m., miegamų vietų skaičius 15, todėl vienam asmeniui teko 3,29 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. 5 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,31 kv. m., miegamų vietų skaičius 21, todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. 10 bÅ«rio 4 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 48,43 kv. m., miegamų vietų skaičius 15, todėl vienam asmeniui teko 3,22 kv. m.; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. 13 bÅ«rio 9 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 16,27 kv. m., miegamų vietų skaičius 3, todėl vienam asmeniui teko 5,42 kv. m. (b.l. 14-21, 24, 61-62).

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog kiekvienam nuteistajam yra skiriama viena miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Be to, ne visada visos miegojimo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau nei, kad numatyta. Vertinant Å¡iuos duomenis, matyti, jog net esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra nuo 3,15 kv. m. iki 5,42 kv. m. PareiÅ¡kėjui argumentuojant, kad kameros gyvenamÄ jį plotÄ užima baldai, nurodytina, jog Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1033-624/2019). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip rimtas pažeidimas, nes pažeidžiamas Konvencijos 3 straipsnis.

Tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-624/2019).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, jog nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto patalpoje. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su asbesto buvimu pastato konstrukcijoje, nurodytina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsakovės atstovė neginčija fakto, kad Pataisos namų pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tada, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plauÅ¡eliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, kenkia sveikatai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje ateityje gali sukelti grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, pelėsis, buvo prastas apÅ¡vietimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų; laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (13 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. vasario 13 d. pažyma patvirtina, kad antrajame sektoriuje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (b. l. 61-62). Įstaigoje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų kreipėsi į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, taip pat nėra duomenų, jog jis, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė minėtus pažeidimus dėl Pataisos namų patalpų neatitikimo Higienos normai HN 134:2015.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, buvo prastas apÅ¡vietimas, pelėsis ir kt. yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, jog Pataisos namuose nebuvo pakankamai įrengta pisuarų, klozetų, praustuvių, gyvenamajame sektoriuje nebuvo duÅ¡o.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintÄ Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi bÅ«ti įrengtas klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovės atsiliepime ir 2020 m. vasario 13 d. pažymoje nurodyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu 5 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės; 10 bÅ«rio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 12 bÅ«rio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 13 bÅ«rio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, 3 praustuvės, 3 duÅ¡o sieteliai (b.l. 61).

Iš 2020 m. vasario 24 d. pažymos „Dėl nuteistojo O. (P.) Š.“ nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. vasario 22 d. 5-ame būryje nuteistųjų skaičius 56, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. 12-ame būryje nuteistųjų skaičius 68, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. 5-ame būryje nuteistųjų skaičius 21, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. 10-ame būryje nuteistųjų skaičius 61, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. 13-ame būryje nuteistųjų skaičius 23 (b.l. 88).

Ä®vertinus Å¡iuos įrodymus, spręstina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pakankamai pisuarų, klozetų ir praustuvių. Pažymėtina, jog teisės aktais duÅ¡o įrengimas kiekvieno bÅ«rio sanitariniame mazge nenumatytas. Vertinant Å¡ias aplinkybes, spręstina, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesančio duÅ¡o, laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ taip pat grindžia tuo, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų, blakių). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudarę kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, blusų musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus.

Atliktų darbų aktai patvirtina, jog Pataisos namuose reguliariai buvo atliekami kenkėjų dezinfekcijos darbai (b. l. 49-60). Teismo vertinimu, Pataisos namai ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad patalpose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl Pataisos namų neteisėto neveikimo, užtikrinant buitinių parazitų ir graužikų nebuvimÄ gyvenamosiose patalpose, laikytinas nepagrįstu. PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ taip pat grindžia tuo, jog pasivaikščiojimo kiemo plotas buvo nepakankamo ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skyriuje aptariant pasivaikščiojimo kiemams numatytus reikalavimus, pasivaikščiojimo kiemų plotas nenumatytas. Vertinant šias aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo pasivaikščiojimo kiemo ploto, laikytini nepagrįstais. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų ar neveikimo atliekant jam bausmę Pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d.

Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. PareiÅ¡kėjo skundas ir jo patikslinimas atmestini kaip nepagrįsti, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjo O. Å . skundÄ dėl 15 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams. Teisėja Vida Stonkuvienė