2022-04-13 Nr. AB-8825-3-62-3-03395-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1970-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03395-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. Y.-H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Y.-H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. Y.-H. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis prieglobsčio prašytojas) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S30916 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 6K-2090 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas šį Sprendimą skundė nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau jo skundas buvo netenkintas.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad jis pateikė tiek informacijos, kiek galėjo. Jo pasakojimo ir žinių nėra pagrindo lyginti su vadovėliniu, kadangi asmuo pasakoja iš atminties, asmeninės patirties, todėl turėjo būti objektyviai vertinama, kad pareiškėjo patirtis gali būti ne tokia įvairiapusė kaip iš informacinių šaltinių rinktos žinios. Tai savaime nepaneigia jo pasakojimo ir nedaro jo kritikuotinu. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Jis bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas (duomenys neskelbtini), jis visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

5. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimo argumentais, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad jam turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Komisijos sprendimo argumentais, kad jo baimė yra tik hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas nurodė išsamias aplinkybes, kodėl bijo dėl (duomenys neskelbtini). Komisija nieko nepasisakė apie tai, jog pareiškėjas Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB, dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (ESPA)) yra priskirtinas prie padidintos rizikos asmenų profilių. Nuo (duomenys neskelbtini) nukentėjo tūkstančiai asmenų, dalyvavusių (duomenys neskelbtini), esant tokiai situacijai, visi (duomenys neskelbtini) turėtų būti priskiriami prie padidintos rizikos asmenų. Nevertinta ir nesurinkta naujausia ir aktuali informacija apie beatodairiško smurto padėtį pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, nors šią informaciją būtina surinkti. Komisija konkrečiai neįvardijo, kas būtent pagrindžia būtinumą pareiškėją išsiųsti, o tik bendro pobūdžio teiginiais nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Komisijos sprendimas yra neišsamus, nepagrįstas, lakoniškas, todėl naikintinas kaip nepagrįstas.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat buvo nustatyta, kad beatodairiškas smurtas nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, todėl jo pateikta informacija turėjo būti objektyviai vertinama. Atsakovas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau paprašius pasakyti nors vieną (duomenys neskelbtini), to padaryti jis nesugebėjo, be to, nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai už (duomenys neskelbtini) jis būtų persekiojamas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas, tačiau negalėjo konkrečiai įvardinti, (duomenys neskelbtini), negalėjo nurodyti konkrečių (duomenys neskelbtini) atvejų. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko ir išanalizavo visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad pareiškėjo istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau atlikto tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) persekiotų ar grasintų civiliams žmonėms tik todėl, kad jie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Taigi, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, yra tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Todėl šiuo atveju pareiškėjui buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nenustatytas laikotarpis savanoriškai išvykti. Remiantis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, priėmus sprendimus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, kadangi prašyme buvo pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

11. Atsakovas akcentavo, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo H. Y. H. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo atlikta pareiškėjo apklausa, padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

13.2. Atsakovas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį skundė ikiteismine tvarka, tačiau Komisija jo skundo netenkino.

14. Įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, teismas konstatavo, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai. Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į jo kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Remiantis EPPB pateikiama informacija, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas sutiko su Departamento argumentais, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

15. Įvertinęs Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 1, 4 dalių, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 27 d. ir buvo sulaikytas pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta. Teismas sprendė, kad 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl šį terminą sutrumpino iki 2 metų. Kadangi draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas sutrumpintas iki 2 metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpinant šį terminą iki 2 metų.

16. Dėl žodinio skundo nagrinėjimo teismas nurodė, kad, remiantis Tvarkos aprašo 222 punktu, Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

17. Teismas konstatavo, kad, netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 18. Pareiškėjas H. Y. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio H. Y.-H. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas pažymi, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja (duomenys neskelbtini), todėl kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat gali būti persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini). Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini).

21. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, tačiau ji yra rekomendacinio pobūdžio, o apibendrintoji informacija yra iki (duomenys neskelbtini), t. y. vienerių metų senumo. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

22. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje nustatytų kriterijų papildomai apsaugai suteikti. Departamentas surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant ESPA informaciją apie (duomenys neskelbtini). Ši informacija buvo įvertinta individualiai pareiškėjo situacijoje. ESPA (duomenys neskelbtini) gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nepateikė.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

28. Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų būtina pažymėti, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Dėl to bus pasisakoma tik tiek, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo, šiuo atveju, papildymu, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra tos nuomonės, jog administracinėje byloje buvo priimtas pagrįstas bei teisėtas sprendimas.

29. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio (pabėgėlio statuso ar laikinos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios bei buvo aptartos pirmosios instancijos teismo.

30. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, grįsdamas būtinybę suteikti prieglobstį, tai siejo su (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 5, 20 p.). Tačiau nuoseklių ir išsamių aplinkybių, patvirtinančių diskriminaciją, persekiojimą ir kylančią grėsmę, pareiškėjas nenurodė. Jo teikiami paaiškinimai buvo bendro pobūdžio, dėl (duomenys neskelbtini) nepagrįsti (žr. nutarties 9 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su vertinimu, kad užsieniečio pasakojimas yra gana abstraktus ir nedetalus, ne konkretizuojantis asmeniui kylančią realią individualaus pobūdžio grėsmę, o pristatantis tik bendrą situaciją kilmės valstybėje. Tokio pobūdžio pasakojimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl „visiškai pagrįstos baimės“ bei individualaus persekiojimo pobūdžio standarto, todėl užsieniečio nurodomais pagrindais prieglobsčio prašymas negalėjo būti tenkinamas.

32. Teisėjų kolegija, atlikusi pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrą, patvirtina, jog Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą. Buvo padaryta pagrįsta išvada, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo baimę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatspindi realios rizikos, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Taip pat nėra ir kitų aplinkybių, lemiančių prieglobsčio prašymo tenkinimą.

33. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai buvo nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, o, nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies pagrindu.

35. Dėl pakeisto Departamento Sprendimo bei Komisijos sprendimo dalių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepasisako, nes savarankiškų argumentų dėl to nebuvo pateikta.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. Y.-H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė