72751feb-e7b0-494d-956c-be84723dd8fc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1246-803/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21741-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Ryanair DAC apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“ ieÅ¡kinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aer liber“ kreipėsi į teismÄ 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieÅ¡kinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedÅ«rÄ , 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta tvarka, t. y. užpildžiusi standartinę A ieÅ¡kinio formÄ . IeÅ¡kovė, naudodamasi Europos ieÅ¡kinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedÅ«ra, prašė iÅ¡ atsakovės Ryanair DAC, Dublin Office priteisti 5 000 Eur kompensacijÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė vykdė Å¡iuos skrydžius: 2018 m. gegužės 9 d. skrydis Nr. FR4445 marÅ¡rutu Vilnius – Kerkyra (Graikija), kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas) 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviams J. L. ir M. L. priklauso po 400 Eur kompensacija (iÅ¡ viso 800 Eur); 2018 m. birželio 10 d. skrydis Nr. FR2244 marÅ¡rutu Londonas (D.

Britanija) –Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio1 dalies b) punktu, keleiviams S. U., R. B., J. I. (buv. R.) priklauso po 400 Eur kompensacija (iÅ¡ viso 1 200 Eur); 2019 m. balandžio 25 d. skrydis Nr. FR3466 marÅ¡rutu Londonas (D. Britanija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota.

Skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviams R. K., D. K., R. K., J. K. priklauso po 400 Eur kompensacija (iÅ¡ viso 1 600 Eur); 2019 m. liepos 3 d. skrydis Nr. FR1502 marÅ¡rutu Oslas (Norvegija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleivė į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 046 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a) punktu, keleivei V. J. priklauso 250 Eur kompensacija; 2019 m. rugsėjo 2 d. skrydis Nr. FR5044 marÅ¡rutu Vilnius – Lidsas (D.

Britanija), kuris vėlavo, todėl keleivis į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 736 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviui G. N. priklauso 400 Eur kompensacija; 2020 m. vasario 23 d. skrydis Nr. FR2872 marÅ¡rutu Milanas (Italija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 486 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a) punktu, keleiviams R.

D., J. D., V. D. priklauso po 250 Eur kompensacija (iš viso 750 Eur). Minėtų asmenų reikalavimo teisės buvo perleistos ieškovei.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Ryanair Bendrųjų vežimo sÄ lygų bei nuostatų (toliau – SÄ lygos), kurios yra sudėtinė atsakovės bei keleivių sudaromų vežimo sutarčių dalis, 15.4 punkte įtvirtinta, kad teisė į kompensacijÄ ar pinigų grÄ Å¾inimÄ galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrÄ kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiÅ¡kai nekompetentingiems asmenims ir Å¡ių asmenų globėjams, visais kitais atvejais teisės į kompensacijÄ ar pinigų grÄ Å¾inimÄ perleidimas tretiesiems asmenims negalimas. Reikalavimo teisės perleidimo sutartys, sudarytos pažeidžiant keleivių su atsakove sudarytas vežimo sutartis ir SÄ lygas, negali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kovei gauti keleiviams priklausančias kompensacijas.

4. Atsakovės teigimu, reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra nesÄ Å¾iningos vartotojų atžvilgiu. IeÅ¡kovės interneto svetainėje pateiktas reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymas yra ne tik nesÄ Å¾iningas vartotojų atžvilgiu, tačiau ir akivaizdžiai apgaulingas. Atkreipė dėmesį į tai, kad: pateikiant sudaromos sutarties sÄ vokÄ vartotojui net nepaaiÅ¡kinama, kad pagal sutartį asmuo ieÅ¡kovei perleidžia savo turimÄ reikalavimo teisę į oro linijas dėl kompensacijos pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004; reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaroma asmeniui svetainėje pavaizduotu bÅ«du pažymėjus varnele, kad sutinkama su tinklalapio taisyklėmis, ir pateiktame laukelyje pasiraÅ¡ius (akivaizdu, kad tokiu bÅ«du vartotojui sudarant reikalavimo perleidimo sutartį asmuo iÅ¡ tiesų gali net nežinoti, kad užpildęs paprasčiausiÄ formÄ ieÅ¡kovės svetainėje jis iÅ¡ tiesų sudarė savo turimos reikalavimo teisės perleidimo ieÅ¡kovei sandorį); vartotojas ieÅ¡kovės pateikiama sÄ voka yra akivaizdžiai klaidinamas ir dėl to, kad sÄ lygoje yra nurodoma, jog „Sutartimi Klientas įgalioja Oro Skundas tarpininkauti jam dėl kompensacijos atgavimo santykiuose su oro linijomis“ (reikalavimo teisės perleidimas ir atstovavimas yra du atskiri teisiniai institutai, sukeliantys visiÅ¡kai skirtingas teisines pasekmes).

Atkreipė dėmesį, kad dažniausiai keleiviai nesupranta, jog jie perleido reikalavimo teises ir jiems bus iÅ¡mokėta 25 proc. mažesnė kompensacija, nei priklauso pagal ReglamentÄ . Siekdama apsaugoti keleivių interesus atsakovė SÄ lygose numatė, kad keleivis pirmiausiai turi kreiptis į jÄ ir įvedė draudimÄ perleisti reikalavimo teises.

5. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad SÄ lygų 2.4. punkte numatyta, jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sÄ lygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė. Toks reikalavimo teisės perleidimas pagal Airijos precedento teisę yra laikomas administraciniu pažeidimu bei nusikaltimu.

6. Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčo skrydis FR2244 vėlavo dėl ypatingų aplinkybių – Eurokontrolės ginčo skrydžiui FR2244 vėlai išduoto laiko tarpsnio (leidimo skristi). Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas (arba atidėtas) dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

Å ios iÅ¡imties taikymas detalizuojamas Reglamento konstatuojamos dalies 14 punkte, pagal kurį ypatingos aplinkybės gali susidaryti dėl: politinio nestabilumo, meteorologinių sÄ lygų, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trÅ«kumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. ESTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ir kitos aplinkybės gali bÅ«ti laikomos ypatingomis Reglamento 5 straipsnio 3 dalies prasme, jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris nėra bÅ«dingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobÅ«džio atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti.

Ginčo skrydžiui FR2244 iÅ¡vykimo laikas buvo numatytas 18:00 UTC laiku , tačiau Å¡iuo atsakovės orlaiviui numatytu laiku nebuvo iÅ¡duotas Eurokontrolės leidimas kilti. Oro eismo kontrolės laiko tarpsnis skrydžiui FR2244 stipriai svyravo (nuolat kito) ir galiausiai buvo iÅ¡duotas tik 21:31 UTC. Aplinkybę, kad Eurokontrolė vėlai suteikė leidimÄ kilti atsakovės orlaiviui vykdant skrydį FR2244, nulėmė tÄ dienÄ Europoje vykęs oro eismo kontrolės darbuotojų streikas, kuris kilo dėl priežasčių, niekaip nesusijusių su atsakove.

Ginčo skrydžio FR2244 vėlavimo priežasčių atsakovė visiškai negalėjo kontroliuoti. Kadangi šiuo atveju egzistavo ypatingos aplinkybės, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti, yra pagrindas atleisti atsakovę nuo Reglamento 7 straipsnyje nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimo.

7. IeÅ¡kovė pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pažymėjo, kad atsakovė keleiviui D. P. už vėlavusį skrydį Nr. FR2244 (Londonas – Vilnius) iÅ¡mokėjo kompensacijÄ , tokiu bÅ«du patvirtindama savo pareigÄ kompensacijÄ iÅ¡mokėti ir kitiems keleiviams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 5000 Eur kompensacijÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 5 000 Eur suma nuo 2020-09-01 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 524,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas pažymėjo, kad Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali bÅ«ti prilyginti atÅ¡auktų skrydžių keleiviams teisės į kompensacijÄ taikymo tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensacijÄ , kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietÄ tris ar daugiau valandų vėliau nei iÅ¡ pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

Tačiau toks atidėjimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensacijÄ , jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti. Europos Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad Reglamento 5 straipsnio 3 dalį reikia aiÅ¡kinti taip, kad orlaivio techninė problema, dėl kurios atÅ¡aukiamas arba atidedamas skrydis, nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sÄ vokÄ Å¡ios nuostatos prasme, nebent Å¡i problema atsirado dėl įvykių, kurie dėl savo pobÅ«džio ar atsiradimo priežasčių nėra bÅ«dingi normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai kontroliuoti.

Å is Europos Teisingumo Teismo pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas yra Reglamento sudėtinė dalis, ir turi bÅ«ti taikomas aiÅ¡kinant Reglamento 7 straipsnyje numatytÄ keleivių teisę į kompensacijÄ .

8. Teismas nustatė, kad atsakovė vykdė Å¡iuos ginčo skrydžius: 8.1. 2018 m. gegužės 9 d. skrydis Nr. FR4445 marÅ¡rutu Vilnius – Kerkyra (Graikija), kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviams J. L. ir M. L. priklauso po 400 Eur kompensacija (iÅ¡ viso 800 Eur); 8.2. 2018 m. birželio 10 d. skrydis Nr. FR2244 marÅ¡rutu Londonas (D.

Britanija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio1 dalies b) punktu, keleiviams S. U., R. B., J. I. (buv. R.) priklauso po 400 Eur kompensacija (iÅ¡ viso 1 200 Eur); 8.3. 2019 m. balandžio 25 d. skrydis Nr. FR3466 marÅ¡rutu Londonas (D. Britanija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviams R.

K., D. K., R. K., J. K. priklauso po 400 Eur kompensacija (iÅ¡ viso 1 600 Eur); 8.4. 2019 m. liepos 3 d. skrydis Nr. FR1502 marÅ¡rutu Oslas (Norvegija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleivė į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 046 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a) punktu, keleivei V. J. priklauso 250 Eur kompensacija; 8.5. 2019 m. rugsėjo 2 d. skrydis Nr. FR5044 marÅ¡rutu Vilnius – Lidsas (D. Britanija), kuris vėlavo, todėl keleivis į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 736 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviui G.

N. priklauso 400 Eur kompensacija; 8.6. 2020 m. vasario 23 d. skrydis Nr. FR2872 marÅ¡rutu Milanas (Italija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 486 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a) punktu, keleiviams R. D., J. D., V. D. priklauso po 250 Eur kompensacija (iÅ¡ viso 750 Eur).

9. Teismas nustatė, kad minėtų asmenų reikalavimo teisės buvo perleistos ieÅ¡kovei. Byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčas dėl skrydžių vėlavimo faktų, iÅ¡skyrus skrydį FR2244, ir kompensacijų dydžio. Atsakovės teigimu, skrydis FR2244 vėlavo dėl ypatingų aplinkybių – Eurokontrolės vėlai iÅ¡duoto laiko tarpsnio (leidimo skristi), susijusio su streiku. Teismo vertinimu, byloje atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių streiko faktÄ , jo priežastinį ryšį su skrydžio vėlavimu.

10. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai argumentuoja, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartys, sudarytos pažeidžiant keleivių su atsakove sudarytas vežimo sutartis ir sÄ lygas, todėl negali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kovei gauti keleiviams priklausančias kompensacijas. Teismas nurodė, kad atsakovė savarankiÅ¡kai neginčijo Å¡ių sandorių (reikalavimo perleidimo), o iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų teismas neturi pagrindo ex officio jų pripažinti negaliojančiais, todėl teismas rėmėsi reikalavimų perleidimo sutartimis.

11. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, kad vežimo sutarties sÄ lyga dėl ribojimo perleisti reikalavimo teisę buvo individualiai aptarta su vartotojais, nors Å¡iÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ turi bÅ«tent atsakovė. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad bandė susisiekti su minimais vartotojais, kad pastaruosius informavo apie galimÄ jų teisių pažeidimÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie pretenzijas Å¡iai ieÅ¡kovei dėl ginčo sutarčių (reikalavimo perleidimo). Å ios aplinkybės leidžia labiau tikėti pačios atsakovės nesÄ Å¾iningumu, vengimu vykdyti prievoles prieÅ¡ vartotojus ir tuo pačiu prieÅ¡ jų teisių perėmėjÄ â€“ ieÅ¡kovę.

12. Teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja įvykdyti piniginę prievolę – sumokėti kompensacijÄ , vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, tenkino ir reikalavimÄ dėl 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2020-09-01 – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Atsakovė Ryanair DAC pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo, praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 13.1. Dėl 2018-06-10 skrydžio FR2244 (Londonas – Vilnius): 13.1.1. ginčo skrydžio FR2244 atveju egzistavo ypatingos aplinkybės, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, jog yra pagrindas atleisti atsakovę nuo Reglamento 7 straipsnyje nustatyto dydžio kompensacijos iÅ¡mokėjimo; 13.1.2. 2018-06-10 skrydžio FR2244 vėlavimÄ nulėmė ypatingos aplinkybės – dėl tÄ dien vykusio oro eismo kontrolės (ATC) darbuotojų streiko Eurokontrolės vėlai iÅ¡duotas leidimas kilti, kurių atsakovė kontroliuoti negalėjo; 13.1.3. pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių streiko faktÄ , jo priežastinį ryšį su skrydžio vėlavimu, tačiau ginčo skrydžio FR2244 vėlavimo priežastys yra nurodytos atsakovės byloje pateiktame orlaivio dienos judėjimo lape pagal Tarptautinės oro transporto asociacijos (anlg.

International Air Transport Association (toliau – IATA)) vėlavimo informacijos kodų sistemÄ . Vėlavimo priežastys nebuvo susiję su oro vežėju, t. y. atsakove, o vėlavimas buvo nulemtas oro eismo srautų valdymo apribojimų dėl Oro eismo Kontrolės (ATC) marÅ¡ruto paklausos pajėgumų, t.y. iÅ¡orinių priežasčių. Skrydžiui FR2244 suteikti IATA kodai patvirtina atsakovės byloje įrodinėtas ginčo skrydžio FR2244 vėlavimo priežastis – Eurokontrolė vis atidėjinėjo ir galiausiai vėlai suteikė leidimÄ kilti atsakovės orlaiviui vykdant skrydį FR2244 dėl tÄ dienÄ Europoje vykusio oro eismo kontrolės (ATC) darbuotojų streiko, kuris kilo dėl priežasčių niekaip nesusijusių su atsakove; 13.1.4.

ESTT praktikoje nėra pripažinta, kad oro eismo kontrolės (ATC) darbuotojų streikas neturi bÅ«ti laikomas ypatinga aplinkybe. 13.2. Dėl 2019-07-03 skrydžio FR1502 (Oslas – Vilnius): 13.2.1. 250 Eur kompensacija keleivei V. J. už atidėtÄ 2019-07-03 skrydį FR1502 buvo atsakovės sumokėta dar 2019-12-24, t. y. prieÅ¡ sudarant reikalavimo perleidimo sutartį su ieÅ¡kove; 13.2.2. keleivė V. J. perleido ieÅ¡kovei nebeegzistuojantį reikalavimÄ , kadangi Å¡is reikalavimas atsakovės pradiniam kreditoriui (V.

J.) jau buvo atsakovės įvykdytas 2019-12-24, t. y. dar iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo dienos (2020-03-17). Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta keleivė perleido ieÅ¡kovei realiai neegzistuojantį reikalavimÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovės ir Å¡ios keleivės sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis negalioja, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. 13.3. Dėl 2018-05-02 skrydžio FR4445/2018-05-09 skrydžio FR4444: 13.3.1. vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčiu oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos tuo atveju, jeigu apie skrydžio atÅ¡aukimÄ (atidėjimÄ daugiau kaip 3 valandoms) keleiviai buvo oro vežėjo informuoti mažiausiai prieÅ¡ dvi savaites iki tvarkaraÅ¡tyje numatyto iÅ¡vykimo laiko; 13.3.2. praneÅ¡imas apie skrydžių laikų pakeitimus keleiviams buvo iÅ¡siųstas 2018-03-06, t.y. iki numatytų skrydžių dienos likus 3 mėnesiams.

Keleiviai apie 2018-05-02 skrydžio FR4445 bei 2018-05-09 skrydžio FR4444 laiko pasikeitimus buvo informuoti laiku, todėl ieÅ¡kovei kompensacija pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004 nepriklauso; 13.3.3. skrydžiai FR4444 bei FR4445 vyko taip kaip buvo suplanuota pagal nurodytus skrydžių laiko pakeitimus, o vėlavimų nebuvo fiksuota (iÅ¡skyrus skrydį FR444, kuris bendrai vėlavo tik 15 minučių). 13.4. Dėl Ryanair vežimo sÄ lygų nuostatų pažeidimo: 13.4.1. pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino atsakovės byloje įrodinėtų aplinkybių, susijusių su keleivių įvykdytų atsakovės Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų (SÄ lygos), kurios yra sudėtinė atsakovės ir keleivių sudarytos vežimo sutarties dalis, pažeidimu bei su tuo susijusių pasekmių, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas byloje, jog ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti kompensacijos iÅ¡ atsakovės; 13.4.2. vežimo sutarties Å¡alys – keleiviai ir atsakovė susitarė, jog reikalavimo teisės dėl kompensacijos perleidimas yra draudžiamas, ir tai yra leidžiamas susitarimas pagal Civilinį kodeksÄ .

Kadangi SÄ lygose numatytas draudimas perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004, Å¡is veiksmas kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 straipsnio 1 dalies prasme. Keleiviai pažeidė su atsakove sudarytas vežimo sutartis ir nepaisydami draudimo, numatyto SÄ lygose, perleido reikalavimo teises ieÅ¡kovei, todėl ieÅ¡kovė neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio ir reikalauti priteisti jai iÅ¡ atsakovės nurodytiems keleiviams priklausančias kompensacijas, kadangi ieÅ¡kovė negalėjo įgyti Å¡ios teisės pagal keleivių ir atsakovės sudarytas vežimo sutartis ir jų sudėtinę dalį – SÄ lygas. 13.5.

Dėl iÅ¡ankstinės keleivių kreipimosi į vežėjÄ tvarkos: 13.5.1. ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti kompensacijos, kadangi keleiviai nesilaikė nustatytos iÅ¡ankstinio kreipimosi į vežėjÄ tvarkos, numatytos SÄ lygose. SÄ lygose yra aiÅ¡kiai numatyta, kad dėl kompensacijų pagal ReglamentÄ Ä¯ AtsakovÄ privalo pirmiausia kreiptis tiesiogiai pats keleivis (SÄ lygų 15.2.2. punktas). Å iomis SÄ lygų nuostatomis Ryanair nustatė paprastÄ praÅ¡ymų dėl kompensacijų parengimo tvarkÄ , kad ji bÅ«tų patogi keleiviams ir bÅ«tų apsaugomi keleivių interesai, jiems gaunant pilnÄ kompensacijÄ , o ne dalį kompensacijos, kuomet keleiviai naudojasi tarpininkų, tokių kaip ieÅ¡kovė, paslaugomis; 13.5.2. keleiviai, nors buvo aiÅ¡kiai įpareigoti aukščiau nurodytų SÄ lygų punktais, patys tiesiogiai nesikreipė į atsakovę su praÅ¡ymu dėl kompensacijos pagal ReglamentÄ , byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė kreiptųsi į atsakovę keleivių vardu.

UAB „Aer liber“ nors yra ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje, ji nėra keleivių atstovė, bet yra keleivių teisių, susijusių su kompensacija pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004, perėmėja, veikianti savo vardu ir rizika, todėl bet koks jos kreipimasis į atsakovę nelaikytinas atitinkančiu SÄ lygas. 13.6. Dėl SÄ lygų nuostatų, susijusių su taikytina teise: 13.6.1. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl Å¡alių ginčui taikytinos Airijos teisės. Atsakovės SÄ lygų 2.4 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sÄ lygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė; 13.6.2. ne tik pagal analizuotÄ Lietuvos teisę reikalavimo teisės perleidimas Å¡ioje byloje laikytinas neteisėtu, bet toks reikalavimo teisės perleidimas pagal Airijos precedento teisę yra laikomas administraciniu pažeidimu bei nusikaltimu; 13.6.3. pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai tyrė byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas byloje, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

14. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 14.1. atsakovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo tik aplinkybes dėl skrydžio Nr. FR2244 sutrikdymo – t. y. kad bÅ«tent Å¡is skrydis buvo sutrikdytas dėl ypatingų aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Reglamento 5 straipsnio 3 dalį.

Dėl atsakovės pareigos mokėti kompensacijas už likusius skrydžius (FR4444, FR3466, FR1502, FR5044, FR2872) ginčo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo, atsakovė pripažino savo prievolę mokėti kompensacijas už paminėtus skrydžius; 14.2. atsakovė neįrodė ypatingų aplinkybių, atleidžiančių jÄ nuo pareigos mokėti kompensacijÄ už vėlavusį skrydį Nr. FR2244. Pagal IATA klasifikacijÄ , kodas 81 nurodo vėlavimo priežastį kaip „Oro eismo srautų valdymo apribojimo dėl oro eismo kontrolės marÅ¡ruto paklausos pajėgumų, standartinės paklausos pajėgumų problemos.“ Å is apibrėžimas tiesiogiai neapima „streiko“, o atsakovė savo apeliaciniame skunde nedetalizuoja ir nepagrindžia, kokios konkrečios aplinkybės patenka po nurodytu IATA kodu 81.

Kitose analogiÅ¡kose bylose atsakovė streiko faktÄ Ä¯rodinėja, be kita ko, aplinkybe, kad orlaivio vėlavimas buvo pažymėtas ne 81, o 82 IATA kodu, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar „streikas“, kaip aplinkybė, patenka bÅ«tent po 81 IATA kodu; 14.3. pats savaime atsakovo nurodytas vėlavimo kodas dar nepatvirtina, kad dėl oro eismo kontrolės streiko (net jeigu toks ir bÅ«tų įrodytas), buvo sutrikdytas bÅ«tent ginčo skrydis: nėra įrodyta, kad streikas įtakojo skrydžius bÅ«tent FR2244 aktualiu marÅ¡rutu (Londonas – Vilnius), kokiu bÅ«tent paros metu vyko Å¡ios aplinkybės ir pan., t. y. ar tarp atsakovo nurodomų aplinkybių ir bÅ«tent ginčo skrydžio sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys; 14.4. praktikoje apie numatomus oro eismo kontrolės darbuotojų streikus oro linijos yra įspėjamos NOTAM praneÅ¡imais, o taip pat apie tokius įvykius yra iÅ¡ anksto skelbiama spaudoje, įspėjami keleiviai ir pan., o Å¡ioje byloje atsakovė remiasi iÅ¡ esmės tik savo paties parengtais dokumentais; 14.5. kitiems analogiÅ¡ko skrydžio keleiviams kompensacijos už Å¡io skrydžio sutrikdymÄ buvo iÅ¡mokėtos; 14.6. draudimo perleisti reikalavimo teisę, įtvirtinto sutartyje, pažeidimas yra laikomas tik sutarties pažeidimu, tačiau pats savaime Å¡is pažeidimas nereiÅ¡kia reikalavimo teisių perleidimo sutarčių negaliojimo; 14.7.

Reglamentas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustato sÄ lygas, kurioms esant, keleiviai įgyja teisę į atitinkamo dydžio kompensacijÄ : skrydžio atÅ¡aukimas arba vėlavimas daugiau nei 3 valandomis ir ypatingų aplinkybių nebuvimas. Keleiviams (arba ieÅ¡kovui) įrodžius, kad keleiviai buvo įsigiję atitinkamų skrydžių bilietus, tačiau Å¡ie skrydžiai neįvyko, nes buvo atÅ¡aukti, arba vėlavo daugiau nei 3 valandas, o atsakovui neįrodžius jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių jo prievolė mokėti kompensacijÄ keleiviams iÅ¡nyksta, atsakovo prievolė iÅ¡mokėti keleiviams kompensacijos laikytina galiojančia ir vykdytina, nepriklausomai nuo paties atsakovo (kaip oro vežėjo) nustatytų papildomų kompensacijų iÅ¡mokėjimo tvarkos sÄ lygų, o taip pat nuo keleivių pretenzijų dėl kompensacijų iÅ¡mokėjimo (ne)pareiÅ¡kimo oro vežėjui.

Keleivių reikalavimo teisės į kompensacijas atsiranda nuo Reglamente nustatytų sÄ lygų viseto atsiradimo, o ne nuo atskiro pretenzijos pareiÅ¡kimo oro vežėjui, todėl atsakovo teiginiai apie keleivių perleistas „neegzistuojančias“ reikalavimo teises yra nepagrįsti; 14.8. atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu aplinkybe dėl SÄ lygų 15.2 punkto pažeidimo nesirėmė, todėl ir Å¡iuo atveju yra pažeidžiamas CK 306 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintas draudimas; 14.9. atsakovės pateiktas Airijos teisės turinys yra neaktualus nagrinėjamai bylai; 14.10. ieÅ¡kovė, perimdama keleivių reikalavimo teises į atsakovę, neperima keleivių teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ tarp keleivių ir oro vežėjo (atsakovės) sudarytos vežimo sutarties.

Keleivių teisė į kompensacijÄ kyla tiesiogiai iÅ¡ Reglamento, t. y. tiesioginio taikymo ES teisės akto. Oro vežėjo (atsakovo) prievolė iÅ¡mokėti keleiviams kompensacijas atsiranda ne iÅ¡ sutartinių santykių, o iÅ¡ delikto. Kompensacijos dėl atidėto/atÅ¡aukto skrydžio priklauso keleiviams bÅ«tent Reglamento, o ne sudarytų vežimo sutarčių pagrindu; 14.11. ESTT praktika patvirtina, kad kompensacijų, mokamų pagal ReglamentÄ , paskirtis yra atlyginti visiems keleiviams vienodÄ (standartinę) žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti atlyginta nedelsiant, nereiÅ¡kiant ieÅ¡kinio dėl individualios žalos atlyginimo iÅ¡ oro vežėjo, todėl bÅ«tų nepagrįsta teigti, jog dėl kompensacijų, kaip greito ir standartinio žalos atlyginimo bÅ«do, priteisimo keleiviai turėtų kreiptis į oro vežėjo buveinės vietos teismÄ bei nagrinėti kilusį ginÄÄ bÅ«tent pagal oro vežėjo buveinės valstybės teisę; 14.12.

Europos SÄ jungos Teisingumo teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 2.4 punkto teisėtumo, toje dalyje, kuria Å¡iame punkte yra įtvirtinta iÅ¡imtinė Airijos teismų jurisdikcija (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. prejudicinis sprendimas byloje C-519/19). Teisingumo Teismas konstatavo, kad vartotojo ir komercinės veiklos subjekto sudarytos sutarties, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso komercinės veiklos subjekto buveinė, suteikiama iÅ¡imtinė jurisdikcija, sÄ lyga dėl jurisdikcijos suteikimo laikytina nesÄ Å¾ininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme, jeigu pažeidžiant sÄ Å¾iningumo reikalavimÄ dėl jos atsiranda ryÅ¡ki neatitiktis tarp iÅ¡ sutarties kylančių Å¡alių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.

Atsakovės Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 2.4 punkto sÄ lygÄ pripažinus nesÄ Å¾ininga bei nesukeliančia jokių teisinių pasekmių, jos neperima ir ieÅ¡kovė (kaip reikalavimo teisės, kylančios iÅ¡ vežimo sutarties, perėmėja). Nors minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 2.4 punkto, toje dalyje, kurioje nustatoma iÅ¡imtinė Airijos teisė ginčams iÅ¡ Å¡ios vežimo sutarties, spręsti, ieÅ¡kovės įsitikinimu, klausimas dėl taikytinos teisės turi bÅ«ti sprendžiamas analogiÅ¡kai – iÅ¡imtinės Airijos teisės nustatymas taip pat panaikina arba trukdo vartotojo teisei pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, todėl ir Å¡ioje dalyje atsakovės Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 2.4 punktas laikytinas nesÄ Å¾iningu, ir todėl – negaliojančiu.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo 15. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Å¡iuos naujus įrodymus: IATA vėlavimo informacijos kodus ir jų reikÅ¡mes; Eurokontrolės 2018-06-10 dienai sudarytÄ Pradinį tinklo planÄ ; kompensacijos keleivei sumokėjimo įrodymus; iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Ryanair informacinės sistemos; iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Ryanair informacinės sistemos (keleivių sÄ raÅ¡as, rezervacija F69UHA); iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Ryanair informacinės sistemos; iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Ryanair informacinės sistemos (keleivių informavimo apie skrydžių FR4444 bei FR4445 laiko pakeitimus įrodymai); orlaivio dienos judėjimo lapus (FR4444, FR4445).

16. Atsakovė paaiškino, kad dėl COVID-19 pasaulinės pandemijos nulemtų pasekmių susiduria su dideliu darbuotojų trūkumu tuo pat metu esant išaugusiai didelei administracinei naštai, susijusiai su žymiai išaugusiu keleivių paklausimų bei skundų kiekiu, todėl dokumentų, įrodymų paieškos, apdorojimo bei pateikimo procesai yra labai sulėtėję ir apeliantė nesugebėjo laiku pateikti kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiamų rašytinių įrodymų bei su jais susijusių argumentų.

Atsižvelgdama į minėtų įrodymų esminę reikšmę bylos baigčiai, t. y. teisingo sprendimo byloje priėmimui, prašo teismo neatsisakyti priimti bei vertinti apeliantės teikiamų įrodymų remiantis vien formaliais pagrindais, kadangi teismo sprendimas turi pirmiausiai būti teisingas, o ne formalus. Pažymėjo, kad teikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes (pvz. dėl kompensacijos keleivei sumokėjimo ar keleivių informavimo apie skrydžio laiko pakeitimus teisės aktų numatytais terminais), todėl jų tyrimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

17. IeÅ¡kovės nuomone, yra pagrindas atsisakyti priimti atsakovės su apeliaciniu skundu teikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus. IeÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo informuoti ieÅ¡kovę apie ketinimÄ priimti atsakovės pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė ne tik reiÅ¡kia procesinį praÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus, remdamasi CPK 314 straipsniu, tačiau nurodo ir naujas faktines aplinkybes, susijusias su skrydžiais Nr. FR4444 ir FR1502. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kiek tai susiję su skrydžiais FR4444 ir FR1502, sudarančių pagrindÄ atleisti atsakovę nuo prievolės mokėti kompensacijÄ pagal Reglamento 7 straipsnį. PrieÅ¡ingai, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė pripažįstanti savo pareigÄ mokėti kompensacijÄ už Å¡iuos skrydžius.

18. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė neįrodė nei vienos iÅ¡ sÄ lygų, dėl kurios atsakovės teikiami nauji įrodymai galėtų bÅ«ti prijungti prie bylos bÅ«tent Å¡ioje bylos stadijoje. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl darbuotojų trÅ«kumo, pasaulinės pandemijos ir pan., pačios savaime nesudaro pagrindo daryti kitokių iÅ¡vadų, ypač įvertinus aplinkybes dėl bylos trukmės (akivaizdu, kad atsakovė turėjo visas galimybes surinkti reikiamus įrodymus per 6 mėnesių laikotarpį).

19. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

20. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, bÅ«damas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, gali pats savarankiÅ¡kai iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, nustatydamas byloje teisinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes ir priimdamas naujÄ sprendimÄ , jo galimybės panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, yra ribotos.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nuosekliai pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesÄ bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintÄ teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ teisme per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik iÅ¡imtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015, kt.).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau Å¡iai teisei nėra bÅ«dingas absoliutumas. Bylos grÄ Å¾inimas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamÄ instancinės sistemos funkcionavimÄ tam, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla bÅ«tų grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo tik įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 29 punktas; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020, 34 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, pažymi, kad nors apeliantės pateikti įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, siekiant proceso koncentracijos ir teisingumo principų įgyvendinimo, priima naujus įrodymus, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

23. IeÅ¡kovė, pasisakydama dėl apeliantės pateiktų naujų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui 2021 m. gegužės 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo ir pareiÅ¡kimÄ dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsižvelgdama į atsakovės naujai pateiktus įrodymus, atsisako savo pareikÅ¡tų reikalavimų dalyje dėl 800 Eur priteisimo už skrydį 2018 m. gegužės 9 d. Nr. FR4444 (Vilnius – Kerkyra), į kuriuos reikalavimo teises įgijo iÅ¡ keleivių J.

L. ir M. L. pagal 2020 m. liepos 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, ir 250 Eur priteisimo už skrydį 2019 m. liepos 3 d. Nr. FR1502 (Oslas – Vilnius), į kuriuos reikalavimo teises įgijo iÅ¡ keleivės V. J. pagal 2020 m. kovo 17 d. Sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo 24. IeÅ¡kovė tuo pačiu teikia praÅ¡ymÄ priimti papildomus įrodymus – Alternatyvios aviacijos ginčų sprendimo institucijos 2019 m. balandžio 18 d. galutinį sprendimÄ , priimtÄ pagal keleivio D. P., kuriam tarpininkavimo paslaugas teikė ieÅ¡kovė, skundÄ .

Å i institucija, atlikusi tyrimÄ , priėjo iÅ¡vados, kad atsakovė „nepakankamai įrodė skrydžio vėlavimo priežastį ir todėl negali remtis ypatingomis aplinkybėmis, kaip gynybos priemone. Streikas buvo vietinis, apribojęs PrancÅ«zijÄ , ir kadangi aviakompanija nepateikė jokių įrodymų, kaip Å¡io skrydžio vėlavimas buvo susijęs su streiku, oro linijos neįrodė, kad Å¡iuo atveju gali bÅ«ti taikoma ypatinga aplinkybė. „Ryanair“ taip pat paminėjo, kad perkÅ«nijos prisidėjo prie ATC apribojimų, tačiau mÅ«sų institucijai nepavyko rasti jokių įrodymų dėl esminių vėlavimų dėl perkÅ«nijos nurodytÄ dienÄ â€œ.

25. Anot ieškovės, būtent šiam keleiviui kompensacija už ginčo skrydį buvo išmokėta tiesiogiai, o tai patvirtina jo atsiskaitymas su ieškove už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (įrodymai pateikti su ieškovės 2020-12-23 prašymu dėl papildomų įrodymų). Vadinasi, kaip teigia ieškovė, jokios ypatingos aplinkybės vykdant ginčo skrydį Nr. FR2244 (2018-06-10) neegzistavo.

26. Teisėjų kolegija, įvertindama, kad ieÅ¡kovės pateiktas naujas įrodymas yra susijęs su atsakove ir jai žinomas, nes buvo sprendžiamas ginčas dėl „Ryanair“ atisakymo mokėti kompensacijÄ keleivio D. P. naudai, motyvuojant streiku, sprendžia priimti ieÅ¡kovės teikiamus papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus (CPK 314 straipsnis). Dėl atsisakymo mokėti kompensacijÄ pagrįstumo 27. Pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004 (2 straipsnio 6 punktas) skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamentas Nr. 261/2004 (3 straipsnio 1 dalis) taikomas:

a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis;

b) keleiviams, vykstantiems iÅ¡ trečiojoje Å¡alyje esančio oro uosto į oro uostÄ , esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensacijÄ ir toje trečiojoje Å¡alyje jiems bÅ«tų suteikta pagalba, jei atitinkamÄ skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Reglamentas Nr. 261/2004 (7 straipsnis) įtvirtina apribotÄ kompensacijÄ , kurios esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Å i priemonė leidžia užtikrinti Å¡iuo Reglamentu siekiamÄ aukÅ¡tÄ oro transporto keleivių apsaugos lygį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10).

28. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas (arba atidėtas) dėl ypatingų aplinkybių.

29. Byloje kilo ginčas, ar skrydis Nr. FR2244, marÅ¡rutu Londonas (D. Britanija) – Vilnius (skrydžio atstumas – 1 722 km.), kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota, turi teisę į kompensacijÄ . Å iuo marÅ¡rutu skrido keleiviai S. U., R. B., J. I. (buv. R.). IeÅ¡kovė, reikalavimo perleidimo teisės pagrindu reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, įrodinėjo, kad keleiviams priklauso po 400 Eur kompensacija (iÅ¡ viso 1 200 Eur).

30. Atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ginčo skrydis FR2244 vėlavo dėl ypatingų aplinkybių – Eurokontrolės ginčo skrydžiui FR2244 vėlai išduoto laiko tarpsnio (leidimo skristi). Ginčo skrydžiui FR2244 išvykimo laikas buvo numatytas 18:00 UTC laiku, tačiau šiuo atsakovės orlaiviui numatytu laiku nebuvo išduotas Eurokontrolės leidimas kilti. Oro eismo kontrolės laiko tarpsnis skrydžiui FR2244 stipriai svyravo (nuolat kito) ir galiausiai buvo išduotas tik 21:31 UTC, dėl aplinkybės, susijusios su streiku.

31. Byloje pateikta oro eismo kontrolės (ATC) laiko tarpsnių skrydžiui FR2244 istorija patvirtina aplinkybę, kad leidimas skristi iÅ¡duotas 21:31 UTC. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių streiko faktÄ , jo priežastinį ryšį su skrydžio vėlavimu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

32. Byloje yra pateiktas orlaivio dienos judėjimo lapas pagal IATA vėlavimo informacijos kodų sistemÄ . Lape vėlavimo priežastis yra pažymėta 81 kodu: „Oro Eismo Srautų Valdymo Apribojimai dėl Oro Eismo Kontrolės marÅ¡ruto paklausos pajėgumų, standartinės paklausos pajėgumų problemos“. Tai neįrodo atsakovės teiginio, kad skrydžiui FR2244 suteikti IATA kodai patvirtina ginčo skrydžio FR2244 vėlavimo priežastis – Eurokontrolė vis atidėjinėjo ir galiausiai vėlai suteikė leidimÄ kilti atsakovės orlaiviui vykdant skrydį FR2244 dėl tÄ dienÄ Europoje vykusio oro eismo kontrolės (ATC) darbuotojų streiko.

33. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, pats savaime atsakovės nurodytas vėlavimo kodas dar nepatvirtina, kad dėl oro eismo kontrolės streiko, buvo sutrikdytas bÅ«tent ginčo skrydis: nėra įrodyta, kad streikas paveikė skrydžius bÅ«tent FR2244 aktualiu marÅ¡rutu (Londonas – Vilnius). IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ Alternatyvios aviacijos ginčų sprendimo institucijos 2019 m. balandžio 18 d. galutinį sprendimÄ , priimtÄ pagal keleivio D. P. skundÄ dėl skrydžio. Å is skundas susijęs su ,,Ryanair“ skrydžiu Nr. FR2244 iÅ¡ Stanstedo oro uosto į Vilniaus tarptautini oro uostÄ , kuris turėjo iÅ¡vykti 2018 m. birželio 10 d. 19:00 ir atvykti 23:40 (,,Skrydis“). Alternatyvios aviacijos ginčų sprendimo institucijos nurodė, kad oro linijos neįrodė, kad Å¡iuo atveju gali bÅ«ti taikoma ypatinga aplinkybe. ,,Ryanair“ nepateikė įrodymų, kad vėlavimas buvo susijęs su streiku. Streikas buvo vietinis, apribojęs PrancÅ«zijÄ .

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį ir kitus dokumentus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kuriuos ištyrus, būtų galima nustatyti, kiek laiko truko streikas, kokios kategorijos darbuotojai streikavo ir kaip streikas Prancūzijoje paveikė skrydį Nr. FR2244, maršrutu Londonas (D. Britanija) – Vilnius.

35. Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sÄ voka: jeigu atitinkamas oro vežėjas iÅ¡ tikrųjų galėjo imtis tokių priemonių, nacionalinis teismas, vadovaudamasis Å¡io sprendimo 29 punkte nurodyta jurisprudencija, taip pat turi įsitikinti, kad dėl atitinkamų priemonių Å¡is vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 46).

Šioje jurisprudencijoje taip pat nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p.29).

36. Atsižvelgiant į Å¡iÄ formuojamÄ praktikÄ , nurodytina, kad net tuo atveju, jei ir bÅ«tų buvusi patvirtinta streiko aplinkybė, atsakovė privalėtų pagrįsti, kad ji negalėjo įvykio, susijusio su streiku, realiai valdyti. Atsakovė turi užtikrinti ekonominiais tikslais eksploatuojamų orlaivių grafikÄ , kad tinkamai organizuotų keleivių vežimÄ oro transportu. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų apie ypatingas aplinkybes, tame tarpe – streikÄ , sutrikdžiusį bÅ«tent ginčo skrydį FR2244.

37. Reglamente nurodyti Å¡ie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimÄ galintys nulemti įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sÄ lygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trÅ«kumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui (14 konstatuojamoji dalis).

38. Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad ne visos ypatingos aplinkybės lemia atleidimÄ nuo pareigos, oro vežėjas, kuris nori jomis remtis, turi įrodyti, kad jų nebÅ«tų buvę galima niekaip iÅ¡vengti ėmusis situacijai pritaikytų priemonių, t. y. tokių priemonių, kurias tuo momentu, kai susidarė ypatingos aplinkybinės, atitinkamas oro vežėjas galėjo įvykdyti techniÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai (žr. 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo EglÄ«tis ir Ratnieks, C?294/10, EU:C:2011:303, 25 punktÄ ir nurodytÄ jurisprudencijÄ ). 39.

„Ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali bÅ«ti laikomi tie įvykiai, kurie atitinka dvi sÄ lygas: dėl savo pobÅ«džio ar atsiradimo priežasčių nėra bÅ«dingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo PeÅ¡kov? ir PeÅ¡ka, C-315/15, EU:C:2017:342, 22 punktas ir nurodyta jurisprudencija). ESTT pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės nebÅ«tinai automatiÅ¡kai yra atleidimo nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos pareigos mokėti kompensacijÄ pagrindai (Å¡iuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d.

Sprendimo Wallentin-Hermann, C-549/07, EU:C:2008:771, 22 punktÄ ), dėl to kiekvienu atveju reikia vertinti, ar jos atitinka nurodytas dvi kumuliacines sÄ lygas. Be to, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 261/2004 tikslÄ , kaip matyti iÅ¡ jo 1 konstatuojamosios dalies, užtikrinti aukÅ¡tÄ keleivių apsaugos lygį ir į tai, kad Å¡io reglamento 5 straipsnio 3 dalimi nukrypstama nuo keleivių teisės į kompensacijÄ skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju principo, sÄ voka „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal pastarÄ jÄ straipsnio dalį, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama griežtai (Å¡iuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d.

Sprendimo Wallentin-Hermann, C-549/07, EU:C:2008:771, 20 punktÄ ).

40. Praktikoje apie numatomus oro eismo kontrolės darbuotojų streikus oro linijos yra įspėjamos NOTAM praneÅ¡imais, o taip pat apie tokius įvykius yra iÅ¡ anksto skelbiama spaudoje, įspėjami keleiviai ir pan. Vadinasi, kaip jau nurodyta, atsakovė gali valdyti įvykį, susijusi su streiku. Byloje nėra įrodymų, kad ji negavo praneÅ¡imo apie įrodinėjamÄ streiko atvejį (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje taip pat nėra įrodymų apie įmonės pajėgumus, kurie patvirtintų, kad atsakovė negalėjo objektyviai imtis kitų priemonių dėl skrydžio, kuriam įtakos padarė įrodinėjamas streikas, kad iÅ¡vengtų vėlavimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovė net nesirėmė aplinkybe, kad dėl įrodinėjamo streiko buvo neiÅ¡duodami visiems orlaiviams leidimai skrydžiui tam tikrÄ laiko tarpÄ .

41. Apeliantė, siekdama pagrįsti Europos Teisingumo Teismo nurodytas ir iÅ¡aiÅ¡kintas dvi kumuliacines sÄ lygas dėl atleidimo nuo pareigos mokėti kompensacijÄ , paaiÅ¡kino, kad Ryanair, norėdama pasirinkti kitÄ marÅ¡rutÄ , bÅ«tų privalėjusi atsisakyti Eurokontrolės jau suteikto laiko tarpsnio orlaiviui pakilti ir bÅ«tų turėjusi stoti į naujÄ eilę laukti kito laiko tarpsnio pagal suplanuotÄ naujÄ marÅ¡rutÄ . Tačiau, kaip nurodė apeliantė, tokie jos veiksmai nebÅ«tų garantavę skrydžio FR2244 vėlavimo iÅ¡vengimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė neįrodė Å¡io teiginio, tai yra byloje nėra duomenų, kad apeliantė ieÅ¡kojo bÅ«dų ir aiÅ¡kinosi, kokiomis priemonėmis skrydžio vėlavimas bÅ«tų mažesnis.

42. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje nenustatyta ypatingų aplinkybių dėl skrydžio FR2244 atvejo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas dėl kompensacijos priteisimo (CPK 185 straipsnis). Dėl 2019 m. liepos 3 d. skrydžio Nr. FR1502 marÅ¡rutu Oslas – Vilnius 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo dėl skrydžių Nr. FR4444 ir FR1502. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė naujas faktines aplinkybes, susijusias su skrydžiais Nr. FR4444 ir FR1502.

44. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. skrydis Nr. FR1502 marÅ¡rutu Oslas (Norvegija) – Vilnius, vėlavo, todėl keleivė į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 046 km. Jai, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a) punktu, priklausytų 250 Eur kompensacija.

45. Atsakovė nurodo, kad 250 Eur kompensacija keleivei V. J. už atidėtÄ 2019 m. liepos 3 d. skrydį FR1502 buvo atsakovės sumokėta dar 2019 m. gruodžio 24 d., t. y. prieÅ¡ sudarant reikalavimo perleidimo sutartį su ieÅ¡kove. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji 500 Eur (po 250 Eur už keleivį) kompensacijÄ 2019 m. gruodžio 24 d. iÅ¡mokėjo į keleivio V. G. sÄ skaitÄ , po to kai Å¡is keleivis užpildė anketÄ Ryanair interneto svetainėje dėl kompensacijos už du keleivius (V. G. bei minėtÄ keleivę V. J.) sumokėjimo už atidėtÄ skrydį FR1502, tai matyti iÅ¡ pateikto atsakovės informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡o.

46. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai:

a) informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡as (apeliacinio skundo priedas Nr. 3(2)) ir b) kompensacijos sumokėjimo įrodymas (apeliacinio skundo priedas Nr. 3(1)), patvirtina keleivei V. J. už atidėtÄ 2019 m. liepos 3 d. skrydį FR1502 iÅ¡mokėtÄ sumÄ .

47. Vadovaujantis Ryanair Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų, kurios yra sudėtinė vežimo sutarties, sudaromos tarp keleivio ir atsakovės, dalis, 15.2.5 punktu keleivis gali pateikti praÅ¡ymÄ â€žRyanair“ dėl kompensacijos už sutrikdytÄ skrydį iÅ¡mokėjimo ir kitų tame pačiame užsakyme nurodytų keleivių vardu. Byloje nustatyta, kad keleivis V. G. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ savo ir V. J. vardu, kuris buvo patenkintas.

48. CK 6.102 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

49. Pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimÄ reglamentuojančių materialiosios teisės normų, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimÄ , dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, be kita ko, reiÅ¡kia ir draudimÄ perleisti reikalavimÄ , kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimÄ , nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieÅ¡tarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys).

Vienas iÅ¡ esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas jÄ Ä¯vykdyti. Tai reiÅ¡kia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est). Pagal teisėje galiojantį principÄ niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

50. Esant įrodytam iÅ¡mokos faktui, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovė atsisakė Å¡ioje dalyje reikalavimo.

51. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, Å¡alys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iÅ¡ tokių procesinių teisių yra ieÅ¡kovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovo pareiÅ¡kimas apie ieÅ¡kinio atsisakymÄ , priimtas teismo, yra vienas iÅ¡ civilinės bylos nutraukimo pagrindų (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieÅ¡kinio iÅ¡ dalies atsisakymo argumentus, sumažinant reikalavimÄ , įvertinusi bylos medžiagÄ (už 2019 m. liepos 3 d. skrydžio Nr. FR1502 marÅ¡rutu Oslas – Vilnius vėlavimÄ ieÅ¡kovė neįgijo teisės į iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ), sprendžia, jog reikalavimo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui neprieÅ¡tarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl jis priimamas (CPK 140 straipsnio 1 dalis), civilinė byla, kurios proceso Nr. e2- 2-68-3-21741-2020-8, Å¡ioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, sumažinant priteistÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės 250 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl 2018 m. gegužės 2 d. skrydžio Nr. FR4445 53. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. skrydis Nr. FR4445 marÅ¡rutu Vilnius – Kerkyra (Graikija) vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietÄ atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl keleiviams J. L. ir M. L. priklauso po 400 Eur kompensacija (iÅ¡ viso 800 Eur). Minėta dėl skrydžio Nr. FR4445 atsakovė neteikė įrodymų, kurie paneigtų šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Nesant realaus ginčo, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį.

54. Apeliantė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ jos informacinės sistemos iÅ¡rašų matoma, kad keleiviai buvo įsigiję bilietus į atsakovės organizuotÄ 2018 m. gegužės 2 d. skrydį FR4445 bei atgalinį 2018 m. gegužės 9 d. skrydį Nr. FR4444.

55. Apeliantė nurodė, kad keleiviai apie 2018 m. gegužės 2 d. skrydžio Nr. FR4445 ir 2018 m. gegužės 9 d. skrydžio Nr. FR44446 laiko pasikeitimus buvo informuoti laiku, todėl ieÅ¡kovei kompensacija pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004 nepriklauso. Apeliantė paaiÅ¡kino, kad 2018 m. gegužės 2 d. skrydžio FR4445 iÅ¡vykimo laikas (STD – scheduled time of departure) buvo atsakovės pakeistas iÅ¡ 07:00 val. vietos laiku (04:00 UTC laiku) į 18:10 val. vietos laiku (15:10 UTC laiku), o atitinkamai skrydžio atvykimo laikas (STA – scheduled time of arrival) buvo pakeistas iÅ¡ 09:45 val. vietos laiku (06:45 UTC laiku) į 20:55 val. vietos laiku (17:55 UTC laiku).2018 m. gegužės 9 d. skrydžio FR4444 iÅ¡vykimo (STD) laikas buvo atsakovės pakeistas iÅ¡ 10:10 val. vietos laiku (07:10 UTC laiku) į 21:20 val. vietos laiku (18:20 UTC laiku), o atitinkamai skrydžio atvykimo laikas buvo pakeistas iÅ¡ 12:55 val. vietos laiku (09:55 UTC laiku) į 2018-05-10 00:05 val. vietos laiku (21:05 UTC laiku).

56. Atsakovės iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ informacinės sistemos apie ginčo skrydžių laikų pakeitimus (apeliacinio skundo priedai Nr. 4(1) ir Nr. 4(2)) įrodo, kad dėl pakeitimo informacija keleiviams buvo iÅ¡siųsta 2018 m. kovo 6 d., t. y. iki numatytų skrydžių dienos likus 3 mėnesiams. Byloje nėra įrodymų, kad keleiviai dėl abiejų skrydžių (tiek FR4445, tiek FR4444) pakeitimų pateikė prieÅ¡taravimus. Atsakovės apeliacinio skundo priedas Nr. 4(2) patvirtina, kad keleiviai apie tokį skrydžio laiko pakeitimÄ buvo informuoti iki skrydžio dienos likus 3 mėnesiams.

57. IÅ¡ ginčo orlaivio dienos judėjimo lapų (apeliacinio skundo priedas Nr. 4(3)) matyti, kad skrydžiai FR4444 bei FR4445 vyko taip kaip buvo suplanuota pagal nurodytus skrydžių laiko pakeitimus, o vėlavimų nebuvo. Vadinasi, Å¡ie įrodymai, o ir orlaivio Dienos judėjimo lapai (apeliacinio skundo priedas Nr. 4(3)), sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad skrydis vyko pagal skrydžių laikų pakeitimÄ apie kurį keleiviams buvo praneÅ¡ta likus 3 mėnesiams iki numatytos skrydžio dienos.

58. Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčiu oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos tuo atveju, jeigu apie skrydžio atÅ¡aukimÄ (atidėjimÄ daugiau kaip 3 valandoms) keleiviai buvo oro vežėjo informuoti mažiausiai prieÅ¡ dvi savaites iki tvarkaraÅ¡tyje numatyto iÅ¡vykimo laiko.

59. Minėta, ieÅ¡kovė, apeliantei pateikus įrodymus apie keleivių informavimÄ dėl skrydžio grafiko pakeitimo, atsisakė Å¡ioje dalyje reikalavimo.

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieÅ¡kinio iÅ¡ dalies atsisakymo argumentus, sumažinant reikalavimÄ , įvertinusi bylos medžiagÄ , sprendžia, jog reikalavimo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui neprieÅ¡tarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl jis priimamas (CPK 140 straipsnio 1 dalis), civilinė byla, kurios proceso Nr. e2- 2-68-3-21741-2020-8, Å¡ioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, sumažinant priteistÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės 800 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ieÅ¡kovės teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį 61. Apeliantė nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodyti keleiviai su ieÅ¡kove sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartis (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 2), kuriomis keleiviai perleido savo reikalavimo teises į kompensacijÄ pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004. Tačiau, anot apeliantės, reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant Keleivių su Atsakove sudarytas vežimo sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieÅ¡kovei keleiviams priklausančias kompensacijas.

62. Vadovaujantis atsakovės Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 15.4 punktu „Teisė į kompensacijÄ ar pinigų grÄ Å¾inimÄ galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrÄ kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiÅ¡kai nekompetentingiems asmenims ir Å¡ių asmenų globėjams. Visais kitais atvejais teisės į kompensacijÄ ar pinigų grÄ Å¾inimÄ perleidimas tretiesiems asmenims negalimas.“. Anot apeliantės, vežimo sutarties Å¡alys – keleiviai ir atsakovė susitarė, jog reikalavimo teisės dėl kompensacijos perleidimas yra draudžiamas.

63. Teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, jei atsakovė nori paneigti šioje byloje ieškovės reikalavimo teisę, ji turėjo prašyti pripažinti negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis.

64. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai.

65. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį ar aktÄ niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu bÅ«tų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), bÅ«tina, kad tokį pagrindÄ patvirtinančios aplinkybės bÅ«tų nustatytos (iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad iÅ¡vadÄ dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y.

CPK nustatyta tvarka iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos Å¡alių reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017 54 punktÄ ir jame nurodomÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

66. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas savo iniciatyva konstatuoja, jog sandoris yra niekinis, tik tada, kai šis yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.).

67. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl keleiviams priklausančių teisių apimties iÅ¡ sudarytų vežimo sutarčių. Tam, kad bÅ«tų apgintos vartotojų teisės, nors ir veikiant per ieÅ¡kovę, teismui nėra nebÅ«tina pripažinti sandorių niekiniais ir spręsti dėl niekinių sandorių pasekmių taikymo. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, spręsdamas pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , veikti savo iniciatyva ir pasisakyti dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo.

Teismas turėjo spręsti, ar sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys suteikia pagrindÄ konstatuoti ieÅ¡kovę turint tas teises, kurių ji praÅ¡o, t. y. teisių perėmėjas turi reikalavimo teisę į skolininkÄ (oro vežėjÄ ), kylančiÄ iÅ¡ Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio ReglamentÄ (EEB) Nr. 295/91 dėl kompensacijos pagal Reglamento (EB) Nr. 261 /2004 7 straipsnį ar kitų piniginių sumų, įskaitant bet neapsiribojant už bilietÄ sumokėtos sumos, pagal ReglamentÄ (EB) Nr. 261/2004 priteisimo.

68. Apeliantė nurodė ir tai, kad neleidžiama sutartimi nukrypti nuo bendrosios taisyklės, numatytos CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti, kad draudžiama perleisti reikalavimÄ , arba perleisti jį be skolininko sutikimo.

69. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ tipinių reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatų (patikslinto ieÅ¡kinio priedai) nustatyta, kad ieÅ¡kovė turi įgaliojimÄ â€ž<...> Inicijuoti, organizuoti ir vykdyti visų rÅ«Å¡ių derybas, taip pat teisines ir teismines bei neteismines priemones, reikalingas Keleivio Reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ Skolininko (oro vežėjo)“ <...>. Reikalavimo perleidimo sutarties forma atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus. Teismams ex officio byloje, kurioje pareikÅ¡ti tokie reikalavimai, pasisakant, kad sudaryti sandoriai yra niekiniai, ir tuo pagrindu taikant restitucijÄ , tai reikÅ¡tų, kad Å¡alys neturi galimybės susitarti dėl naudojimosi kompensacijos teise, o tai prieÅ¡tarautų civilinės apyvartos santykių tvarkymo principams ir sandorių negaliojimo instituto paskirčiai.

70. Pažymėtina, kad kompensacijos pagal Reglamento 261/2004 7 straipsnio 1 dalį esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas. Keleiviams pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004 priklausanti kompensacija nėra neatsiejamai susijusi su konkrečiu keleivio asmeniu. Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtintos standartiÅ¡kai ir nedelsiant teiktinos žalos atlyginimo priemonės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus atsakovės teiginius dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties neteisėtumo (CK 6.101 straipsnis).

71. Europos SÄ jungos Teisingumo Teisme byloje C-274/16 buvo sprendžiama dėl teisės į kompensacijÄ , kai pirmasis skrydis iÅ¡ Ibisos į Maljorkos PalmÄ buvo atidėtas, todėl keleiviai pavėlavo į antrÄ jį skrydį į DiuseldorfÄ . Abu keleiviai perleido savo teises į galimÄ kompensacijÄ už tokį atidėjimÄ Flightright. Å i pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Air Nostrum, kaip pirmÄ jį skrydį vykdžiusiam oro vežėjui, Diuseldorfo apylinkės teisme (Vokietija). Minėtoje byloje nebuvo pasisakyta, kad negalimas reikalavimas į kompensacijÄ pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Vadinasi, apeliantės teiginių nepagrįstumÄ , siejant Reglamento Nr. 261/2004 taikymÄ (praÅ¡ant iÅ¡ieÅ¡koti kompensacijÄ ) su keleivio asmeniu, pagrindžia ir ESTT jurisprudencija.

72. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti kompensacijos, kadangi keleiviai nesilaikė nustatytos iÅ¡ankstinio kreipimosi į vežėjÄ tvarkos, numatytos Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų sÄ lygose.

73. SÄ lygų 15.2.2. punktas numato, kad „Keleiviai praÅ¡ymus turi pateikti tiesiogiai „Ryanair“ ir, prieÅ¡ kreipiantis į trečiÄ sias Å¡alis, kad Å¡ios reikalautų kompensacijos keleivio vardu, palaukti 28 dienas arba galiojančiuose teisės aktuose numatytÄ laikotarpį (kuris iÅ¡ jų bÅ«tų trumpesnis), kol „Ryanair“ tiesiogiai atsakys. PraÅ¡ymus galima pateikti čia“. SÄ lygų 15.2.3. punkte yra numatyta, kad „ „Ryanair“ nepriims praÅ¡ymų iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė tiesiogiai praÅ¡ymo „Ryanair“ ir nelaukė atsakymo tiek laiko, kiek numatyta 15.2.2 straipsnyje.“. SÄ lygų 15.2.6 punkte numatyta, jog visais atvejais, iÅ¡skyrus numatytus straipsniuose 15.2.4 ir 15.2.5, atsakovas nepriims praÅ¡ymų iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, nebent bÅ«tų pridėti atitinkami dokumentai, aiÅ¡kiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiÄ jÄ Å¡alį veikti jo vardu.

74. Teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡ie apeliantės argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės, nes byla nagrinėjama teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į vežėjÄ nustatytos tvarkos teisėtumo (CPK 13 straipsnis). Sutarties sÄ lyga dėl privalomos iÅ¡ankstinės tvarkos negali riboti teisės kreiptis į teismÄ (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

75. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl Å¡alių ginčui taikytinos Airijos teisės. Atsakovės SÄ lygų 2.4 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sÄ lygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė. Akivaizdu, anot apeliantės, kad taikytinos teisės nustatymo klausimas turi esminės reikÅ¡mės priimant ginčo sprendimÄ , todėl šį klausimÄ teismas privalėjo spręsti, tačiau to nepadarė.

76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reikalavimÄ grindžia Reglamento 261/2004 nuostatomis, pirmosios instancijos teismas teisinius santykius kvalifikavo remiantis ES teise, todėl sprendžiama, kad atsakovė neįrodė Airijos teisės civiliniams santykiams taikymo faktinio pagrindo (CPK 172 straipsnis). Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės įvykdymo vieta, nes lėktuvo iÅ¡vykimo vieta yra Lietuva. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kinys teismingas Lietuvos teismams, jam nagrinėti kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę.

77. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad dėl Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 2.4 punkto, toje dalyje, kurioje nustatoma iÅ¡imtinė Airijos teisė ginčams iÅ¡ Å¡ios vežimo sutarties, spręsti, klausimas dėl taikytinos teisės turi bÅ«ti sprendžiamas pasisakant, kad iÅ¡imtinės Airijos teisės nustatymas panaikina arba trukdo vartotojo teisei pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, todėl Å¡ioje dalyje atsakovės Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 2.4 punktas laikytinas nesÄ Å¾iningu, ir todėl netaikytinu.

Europos SÄ jungos Teisingumo teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 2.4 punkto teisėtumo, toje dalyje, kuria Å¡iame punkte yra įtvirtinta iÅ¡imtinė Airijos teismų jurisdikcija (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. prejudicinis sprendimas byloje C-519/19). Teisingumo Teismas konstatavo, kad vartotojo ir komercinės veiklos subjekto sudarytos sutarties, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso komercinės veiklos subjekto buveinė, suteikiama iÅ¡imtinė jurisdikcija, sÄ lyga dėl jurisdikcijos suteikimo laikytina nesÄ Å¾ininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme, jeigu pažeidžiant sÄ Å¾iningumo reikalavimÄ dėl jos atsiranda ryÅ¡ki neatitiktis tarp iÅ¡ sutarties kylančių Å¡alių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.

Taigi Airijos teisės taikymas ribotų vartotojo teises, todėl kompensacijos dėl skrydžio vėlavimo klausimui spręsti ji netaikytina.

78. Keleiviai ir atsakovė buvo sudarę vežimo oro transportu sutartį prisijungimo bÅ«du. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad SÄ lygų nuostatos buvo individualiai aptartos su keleiviais ir keleiviai suprato Å¡ių nuostatų, įskaitant SÄ lygų 4.2 punktÄ , pagal kurį nustatytas Airijos teismų iÅ¡imtinis teismingumas, teisinius padarinius. Sutarties sÄ lyga dėl iÅ¡ vežimo sutarties kylančių ginčų teismingumo pagal atsakovės buveinę apsunkina vartotojui galimybę ginti galimai pažeistas teises teisme.

79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pripažinęs, kad įpareigojimas oro transporto keleiviui bylinėtis užsienio valstybės teisme suvaržo jo galimybę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, nes gali lemti neprotingas tokio kreipimosi į teismÄ iÅ¡laidas, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-541/2009), todėl tokiu aiÅ¡kinimu bÅ«tų pernelyg suvaržoma keleivių galimybė pasinaudoti teisėmis, kylančiomis iÅ¡ Reglamento 261/2004. Tokia vartojimo sutarties sÄ lyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesÄ Å¾ininga.

80. Taigi kasacinio teismo jau nurodyta, kad sÄ lyga, ribojanti vartotojo galimybę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, yra nesÄ Å¾ininga, todėl nagrinėjamoje byloje ji netaikytina sprendžiant ieÅ¡kovės ir atsakovės ginÄÄ . IeÅ¡kovė, sudariusi cesijos sutartį su keleiviais, įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, ir tai, kad ieÅ¡kovė nėra vartotoja, nekeičia teismingumo.

81. Apeliantė taip pat teigia, kad vadovaujantis Airijos teise reikalavimo teisės perleidimas yra apskritai neteisėtas, todėl negalėjo būti pagrindu reikšti šį ieškinį atsakovei.

82. CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma tada, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Nuoroda į užsienio teisę aprėpia visas teisės normas, taikytinas bylos faktams pagal teisę; negalima atsisakyti taikyti užsienio teisę remiantis vien ta aplinkybe, kad taikytina teisės norma priskiriama viešajai teisei (CK 1.10 straipsnio 2 dalis).

83. CK 1.12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam (lot. ex officio), o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys:

1) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva);

2) jeigu užsienio teisės taikymÄ nustato Å¡alių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise.

84. Taigi apeliantė, praÅ¡ydama taikyti Airijos teisę pagal įrodinėjamÄ Å¡alių susitarimÄ , privalėjo pateikti visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus. Atsakovės kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktos teismui Airijos teisės profesionalų nuomonės ir, jos nuomone, reikÅ¡mingi teismų sprendimai, nėra laikomi taikomos užsienio teisės turiniu. Be kita ko, Airijos teisė nėra taikoma ieÅ¡kovės su keleiviais sudarytoms reikalavimo perleidimo sutartims, nes vežimo sutarties sÄ lygos automatiÅ¡kai nepersikelia į reikalavimo perleidimo sutartis (sutarties uždarumo principas). Vadinasi, apeliantės keliamas ginčas dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo ir nurodyta aplinkybė, kad Airijoje toks „tuščios“ reikalavimo teisės perleidimas laikomas prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai ir yra negaliojantis, yra deklaratyvus ir neturintis teisinės reikÅ¡mės.

85. Pasak apeliantės, apeliaciniam skunde iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina ir įrodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai tyrė byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas byloje, o tai paveikė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

86. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantės pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teisme ir jos teiginys, kad dėl pačios atsakovės organizacinių, administracinių iÅ¡teklių stokos įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, sudaro pagrindÄ pripažinti iÅ¡sakytÄ kritikÄ dėl įrodymų netinkamo vertinimo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Dėl bylos procesinės baigties 87. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau jį bÅ«tina keisti dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų kartu su apeliaciniu skundu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , sprendžia sumažinti ieÅ¡kovei priteistÄ sumÄ iki 3 950,00 Eur (5 000 Eur – 250 Eur – 800 Eur = 3 950,00 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Civilinė byla, kurios proceso Nr. e2- 2-68-3-21741-2020-8, dalyje dėl 1 050,00 Eur sumažinto reikalavimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 88. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

Apeliacinės instancijos teismui priėmus ieÅ¡kinio iÅ¡ dalies atsisakymÄ , ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai.

89. IeÅ¡kovė praÅ¡o nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų taisyklių bei priteisti ieÅ¡kovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovė tik su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, paneigiančius jos pareigÄ mokėti kompensacijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. direktyvÄ Nr. 261/2004, nustatančiÄ bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiÄ ReglamentÄ (EEB) Nr. 295/91 už sutrikdytus skrydžius Nr. FR4444 ir FR1502.

90. Teisėjų kolegijai priėmus ieÅ¡kinio iÅ¡ dalies atsisakymÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) dėl mokėtino žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jei ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, arba Å¡alys sudaro taikos sutartį, Å¡alims grÄ Å¾inama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos 91. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 524,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų: 113 Eur žyminio mokesčio ir 411,40 Eur teisinėms iÅ¡laidoms apmokėti. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad sumokėjo 871,20 Eur už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

92. Atsisakius iÅ¡ dalies reikalavimo, žyminis mokestis mokėtinas nuo 3 950,00 Eur (75 proc.) yra 89,00 Eur, todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 24 Eur permoka. IeÅ¡kovės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), iÅ¡laidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo dydį, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas. IeÅ¡kovei priteisiamos iÅ¡ atsakovės 1 371,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

93. Pirmosios instancijos teisme atsakovė Ryanair DAC prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Aer Liber“ 1 140,06 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų ir 30 Eur vertimo iÅ¡laidų. Apeliantė sumokėjo 113,00 Eur žyminio mokesčio. Ä®vertinant, kad ieÅ¡kovė atsisakė dalies reikalavimo, nes apeliacinėje instancijoje apeliantė pateikė įrodymus, kurie keitė bylos esmę, bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovės naudai nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Be kita ko, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl atleidimo nuo pareigos mokėti kompensacijÄ buvo atmesti.

94. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 320 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u ta r i a:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimÄ . Nutraukti civilinę bylÄ , kurios proceso Nr. e2- 2-68-3-21741-2020-8, dalyje dėl 1 050,00 Eur sumažinto reikalavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti iÅ¡ atsakovės Ryanair DAC (juridinio asmens kodas 104547, adresas – Airside Business Park, Swords, Dublinas, Airija) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer liber“ (juridinio asmens kodas 304685405) 3 950,00 Eur kompensacijÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 3 950,00 Eur sumÄ nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo“.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer liber“ (juridinio asmens kodas 304685405) 24 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Priteisti iÅ¡ atsakovės Ryanair DAC (juridinio asmens kodas 104547, adresas – Airside Business Park, Swords, Dublinas, Airija) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer liber“ (juridinio asmens kodas 304685405) 1 371,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas Rūta Petkuvienė Inga Staknienė