Legislator Case Law & Legislation
7272c1a0-a24e-4cc6-893a-c2fc901bba90 AI generated

7272c1a0-a24e-4cc6-893a-c2fc901bba90 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 7272c1a0-a24e-4cc6-893a-c2fc901bba90
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nedalyvaujant pareiškejui S. V., jo atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo istaigu profesines sajungos atstovui, atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atstovui,

Legislator headnote

AI generated

7272c1a0-a24e-4cc6-893a-c2fc901bba90 · Kauno apygardos administracinis teismas: Pareiškejas S. V. kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma prašydamas priteisti solidariai iš atsakovu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybes neišmoketa darbo u˛mokescio suma 3810,14 Lt (tris tukstancius aštuonis šimtus dešimt Lt ir 14 ct) u˛ 2007-2008 metus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracine byla Nr

Administracine byla Nr. I-713-422/2010

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00933-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Janina Vitunskiene,

sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei,

nedalyvaujant pareiškejui S. V., jo atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo istaigu profesines sajungos atstovui, atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo S. V. prašyma atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo,

n u s t a t e :

Pareiškejas S. V. kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma prašydamas priteisti solidariai iš atsakovu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybes neišmoketa darbo u˛mokescio suma 3810,14 Lt (tris tukstancius aštuonis šimtus dešimt Lt ir 14 ct) u˛ 2007-2008 metus.

Pareiškejas prašyme nurode, kad atsakovas jam nepagristai del Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyto ribojimo išmokejo ne visa jam priklausanti darbo u˛mokesti 2007 m. baland˛io – 2008 m. lapkricio menesiais ir del to susidare 3810,14 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio skirtumas, kuri prašo priteisti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Prašyme nurodyta, kad abiem atsakovams tenka pareiga u˛tikrinti, kad del 70 procentu pareigines algos dyd˛io priedu ir priemoku ribojimo neišmoketai darbo u˛mokescio daliai gra˛inti reikalingos lešos butu numatytos Lietuvos valstybes biud˛ete, be to, remiantis 2009 m. gruod˛io 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, butent reguliavimo, kuriuo butu itvirtintas kompensavimo mechanizmas del taikyto Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyto priedu ir priemoku ribojimo, nebuvimas yra tas juridinis faktas, del ko valstybes tarnautoju at˛vilgiu pa˛eista teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba, todel prašo teismo,  išnagrinejus visas bylos aplinkybes, nustatyti, kuriam iš atsakovu kyla pareiga išmoketi negauta darbo u˛mokesti.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškejo prašymu nesutinka. Atsiliepime i prašyma nurode, jog pareiškejai i teisma kreipesi po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, o skund˛iami veiksmai atlikti iki mineto Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo, todel iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo atsakovas pagristai, skaiciuodamas darbo u˛mokesti pareiškejui, taike tuo metu galiojusia Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta 70 procentu priemoku ir priedu riba. Atsakovas atsiliepime nurode, jog, tuo atveju, jeigu bus patenkintas pareiškejo prašymas, atsakovas prašo teismo sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams del visuotinai ˛inomos aplinkybes apie Lietuvos valstybes sunkia finansine padeti, nes tvirtinant biud˛eta turi buti numatytos tam papildomos lešos. Be to, praše taikyti ieškinio senati pareiškejo reikalavimams.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

S. V. teismo prašo priteisti negauta darbo u˛mokesti u˛ nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima. Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtose pa˛ymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m.

baland˛io 19 d. iki 2010 m. baland˛io 19 d. pareiškejui buvo neišmoketa 3807,83 Lt priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70

procentu pareigines algos (b. l. 27).

Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio

2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K.

J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,

administracineje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog

gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.

Pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pa˛eistas teises teisme. Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas.

Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad atsakovo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A1-638/2005, todel reikalavimas priteisti iš abieju atsakovu solidariai nesumoketo darbo u˛mokescio dali nera pagristas, prašymas del nesumoketo darbo u˛mokescio dalies priteisimo iš Lietuvos valstybes atmestinas.Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis.

Konstatuotina,  kad pareiškejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai.

Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima,  pareiškejui yra išnykes.

Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Pareiškejas i teisma gindamas savo pa˛eistas teises del negauto darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi 2010 m. baland˛io

9 d. (iteikta paštui). Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dali ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja. Atsi˛velgiant i atsakovo reikalavima taikyti ieškinio senati ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 p. nuostata, kad bendras ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas del ieškinio senaties termino skaiciavimo, S. V. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina neišmoketa darbo u˛mokescio dalis – 3807,83 Lt suma. Del kitos pareiškejo reikalavimu dalies atsakovo reikalavimu taikomas senaties terminas ir skundas netenkintinas.

Teismu praktika iš esmes analogiškose bylose turi buti formuojama vieninga linkme, priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija pa˛ymejo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui (administracine byla Nr. A822- 432/2009). Aplinkybe del sunkios finansines padeties nepasikeitusi, visuotinai ˛inoma, todel pripa˛intina, kad atsakovo prašymas del sprendimo vykdymo atidejimo yra pagristas, sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui (ABTI 4 str. 6 d., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teiseja

n u s p r e n d ˛ i a:

Skunda tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškejui S. V. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa 3807,83 Lt (triju tukstanciu aštuoniu šimtu septyniu Lt 83 ct) darbo u˛mokescio dali.

Prašyma del nesumoketo darbo u˛mokescio dalies priteisimo iš Lietuvos valstybes atmesti.

Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teiseja                                                                                                                    Janina

Vitunskiene