726c24d0-58fc-42cd-a446-e0412bfc5d33 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-21434-545/2019 Teisminis proceso Nr. 2-68-3-15654-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. K. ir VÄ® Turto bankas, – n u s t a t ė : Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. K., po sutuoktinės D. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė faktiniais veiksmais pradėjęs valdyti paveldėtÄ turtÄ (b. l. 1-2): 1.1. PareiÅ¡kėjas V. K. po sutuoktinės D. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas. Viso to priežastis buvo smarkÅ«s pergyvenimai dėl sutuoktinės mirties ir smarkiai suprastėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata.

Viso to pasėkoje 2018-03-18 pareiÅ¡kėjas patyrė miokardo infarktÄ ir pateko į ligoninę, kurioje iÅ¡gulėjo iki 2018-04-26. 2018-05 04 dar kartÄ dėl Å¡irdies sutrikimu ligoninėje buvo iki 2018-05-14. Po ligoninės buvo Å¡eimos gydytojo priežiÅ«roje, lankėsi kardiologų konsultacijose. 2018-11-30 dar kartÄ hospitalizuotas, dėl Å¡irdies nepakankamumo. PareiÅ¡kėjas nuolat vartoja vaistus; 1.2. PareiÅ¡kėjas sudarė santuokų su D. K. (duomenys neskelbtini). Bute esančiame - pareiÅ¡kėjas su sutuoktine D.

K. gyveno nuo 1981-08-07. Å iuo metu Å¡itame bute pareiÅ¡kėjas gyvena vienas; 1.3. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei D. K., pareiÅ¡kėjas ir toliau minėtÄ butÄ prižiÅ«rėjo naudojo, mokėjo mokesčius ir nuolatos jame gyveno.

2. Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad sutinka, kad likęs turtas po palikėjos D. K. mirties pereitų pareiÅ¡kėjui. Pritaria ir neprieÅ¡tarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikÅ¡mę turintį, kad pareiÅ¡kėjas po palikėjos mirties priėmė jos palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti (b. l. 46).

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ , prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VÄ® „Turto bankas“ nėra gavusi praneÅ¡imo galimÄ palikėjos D. K. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. K. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad praÅ¡ymas yra pagrįstas, VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. (b. l. 50-51). PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas ir D. K. sudarė santuokÄ (b. l. 5). (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus J. K. (b. l. 44). 1992-08-13 (pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 7-4666) santuokoje sutuoktiniai D. K. ir V. K. nuosavybės teise įgijo butÄ esantį adresu-. Butas buvo įregistruotas (nuosavybės teise) pareiÅ¡kėjo V. K. vardu (b. l. 58). (duomenys neskelbtini) D. K. mirė santuokoje (b. l. 4, 44). Po palikėjos D. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė (b. l. 45).

Be pareiÅ¡kėjos galimas D. K. įpėdinis yra jos sÅ«nus J. K.. Suinteresuotas asmuo J. K. neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas juridinis faktas, kad po D. K., mirties jos palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti pareiÅ¡kėjas (b. l. 46). PareiÅ¡kėjas 2018-03-18 buvo hospitalizuotas ligoninėje, diagnozė – Å«minis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas (b. l. 9 – 14). 2019-05-04 pareiÅ¡kėjas buvo hospitalizuotas ligoninėje, diagnozė – kitos krÅ«tinės anginos formos (b. l. 15-16). 2018-11-30 pareiÅ¡kėjas buvo hospitalizuotas ligoninėje – nustatytas Å¡irdies nepakankamumas (b. l. 17-18).

PareiÅ¡kėjas po sutuoktinės D. K. mirties toliau gyvena bute esančiame adresu -, rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri butÄ , moka komunalinius ir kitus mokesčius. Tai patvirtina į byla pateikti sÄ skaitų kvitai ir mokėjimo knygelės duomenys, t. y., kad V. K. po sutuoktinės mirties naudojosi ir sutuoktinei priklausiusia buto dalimi, jÄ faktiÅ¡kai valdė ir mokėjo mokesčius (b. l. 19-36). Byloje nustatytų teisei taikyti reikÅ¡mingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados.

5. PareiÅ¡kimu praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ tai, kad pareiÅ¡kėjas V. K. po palikėjos D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti (b. l. 2).

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį (palikimÄ ) priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo (turtu) rÅ«pintis kaip savo (daiktÄ valdo, jį (daiktÄ ) naudoja, prižiÅ«ri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (palikimÄ ) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

7. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

PareiÅ¡kėjo žodiniai ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu nepateikiami prieÅ¡ingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalÅ«s, logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s pareiÅ¡kėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. Å i aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiÅ¡kėjas V. K. priėmė palikimÄ , atsiradusį po D. K. mirties, faktiÅ¡kai pradėdama paliktÄ turtÄ valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, nes faktiÅ¡kai rÅ«pinosi sutuoktinei priklausiusia turto dalimi, valdė butÄ , mokėjo mokesčius, Å¡iuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po D. K. mirties paliktÄ turtÄ bÅ«tų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

9. Å ių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas po D. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtÄ , juo (turtu) rÅ«pintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėjas priėmė D. K., palikimÄ faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį, įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, – n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėdamas valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiÅ¡kėjui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip D.

K., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdinio, teises ir pareigas. Sprendimui įsiteisėjus, praneÅ¡imÄ apie šį sprendimÄ ir jo (sprendimo) kopijÄ iÅ¡siųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rima Bražinskienė