2025-01-08 Nr. AB-376-3-61-3-04810-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1085-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04810-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 24S175957 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjui klausimą iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas 2023 m. lapkričio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 1VL-399, Europos Sąjungos Tarybos deklaracijos „Dėl laikino solidarumo mechanizmo“ įgyvendinimo rėmuose. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas 2023 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas ir užregistruotas. Pareiškėjas nurodė, kad negali grįžti į savo kilmės valstybę (duomenys neskelbtini), kadangi bijo būti nužudytas ar kitais būdais būti persekiojamas (duomenys neskelbtini), kurie kontroliuoja jo gyvenamąją vietovę. (Duomenys neskelbtini) reikalauja laikytis griežtų religinių normų reikalavimų ir susidoroja su žmonėmis, kurie šių reikalavimų nesilaiko. Pareiškėjo tėvas prekiavo (duomenys neskelbtini) savo parduotuvėje ir dėl šios veiklos nesutarė su (duomenys neskelbtini), dėl to pareiškėjo tėvas buvo (duomenys neskelbtini) nužudytas 2018 m. spalio mėn. (Duomenys neskelbtini) visą pareiškėjo šeimą matė, kaip nesilaikančią religinių normų ir dėl to jiems grėsė pavojus. Pareiškėjas nenorėjo laikytis (duomenys neskelbtini) taisyklių. Pareiškėjo šeima turėjo bėgti iš savo gyvenamosios vietos. Pareiškėjas pasitraukė į šalies pietinę dalį, bet ten irgi negalėjo ramiai gyventi, nes jis gimęs ir užaugęs šalies šiaurėje, todėl pietinės dalies gyventojai jį traktuoja kaip teroristą. Po to, kai jis jau buvo išvykęs iš savo kilmės valstybės, kai jau buvo (duomenys neskelbtini), klausydamasis socialinių tinklų, matydamas kas vyksta, prarado norą praktikuoti religiją ir šiuo metu jis nebepraktikuoja (duomenys neskelbtini) religijos, taip pat nepraktikuoja kitų religijų. Visų šių aplinkybių Migracijos departamentas neanalizavo ir nenustatinėjo, kadangi pareiškėją perkėlus į Lietuvą ir užregistravus jo prieglobsčio prašymą nebuvo atlikta apklausa dėl prieglobsčio motyvų išaiškinimo ir nustatymo.

3. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento Sprendimu, kadangi Migracijos departamentas tinkamai ir objektyviai neišnagrinėjo pareiškėjo situacijos dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Migracijos departamentas neorganizavo apklausos, skirtos išsiaiškinti prieglobsčio motyvams (duomenys neskelbtini) atlikta apklausa prieš perkėlimą nėra skirta prieglobsčio motyvų išsiaiškinimui, ji skirta iš anksto nustatyti, ar nėra tarptautinės apsaugos netaikymo nuostatų). Neatlikus apklausos, nebuvo išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai ir nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Taip pat nenustačius prieglobsčio prašymo aplinkybių, nebuvo surinkta reikiama kilmės valstybės informacija.

4. Pareiškėjas nurodo, kad jam kyla grėsmė patirti persekiojimą iš (duomenys neskelbtini), nes jie matė pareiškėjo šeimą, kaip nesilaikančią reikiamų religinių reikalavimų. Pareiškėjo tėvas dėl to patyrė susidorojimą – buvo nužudytas, o pareiškėjas ir kiti šeimos nariai pabėgo. Be to, po to, kai jau buvo išvykęs iš kilmės valstybės ir jau buvo (duomenys neskelbtini), atsisakė (duomenys neskelbtini) religijos, todėl pareiškėjas jau kurį laiką neišpažįsta jokios religijos. O šios aplinkybės dar labiau sustiprina pavojų, kylantį iš (duomenys neskelbtini). Visoms šioms aplinkybėms nustatyti ir įvertinti turėjo būti atliekama apklausa, kur apie kylančias grėsmes pareiškėjas būtų galėjęs pasisakyti plačiau. Atitinkamai turėjo būti surinkta ir kilmės valstybės informacija, su sijusi su šiomis aplinkybėmis, tačiau ji nebuvo surinkta. Pareiškėjas buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini)dėl to, kad nesilaikė griežtų (duomenys neskelbtini) taisyklių, o dabar atsisakė islamo ir bet kokios kitos religijos, todėl pareiškėjo situacija atitinka sąlygas, kuomet yra suteikiamas pabėgėlio statusas. Pareiškėjo nuomone, prieglobsčio bylos tyrimas dėl pabėgėlio statuso suteikimo buvo atliktas netinkamai ir turi būti atliekamas iš naujo.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. atliktos apklausos tikslas buvo surinkti visą reikiamą informaciją pareiškėjo pateiktam prieglobsčio prašymui. Tai, kad apklausa vyko (duomenys neskelbtini), prieš pareiškėjo perkėlimą į Lietuvos Respubliką nereiškia, kad nebuvo išsamiai aiškinamasi pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai.

7. Buvo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai priėmė ginčijamą Sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, paneigiančios Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas.

8. Pareiškėjui suteikta viena iš prieglobsčio formų (papildoma apsauga), todėl dėl aplinkybės, kad pareiškėjo baimė patirti žalą yra pagrįsta (t. y. tikėtina, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis patirtų kankinimams prilyginamus veiksmus, yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti bei pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga) yra neteisinga, pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko, nes šeima, išvykus į (duomenys neskelbtini), negalėjo jo išlaikyti, t. y. iš kilmės šalies išvyko dėl ekonominių priežasčių. Tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas turi konkrečių individualių savybių, dėl kurių jam egzistuotų padidinta grėsmė būti persekiojamam.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką perkeltas 2023 m. lapkričio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 1VL-399, Europos Sąjungos Tarybos deklaracijos „Dėl laikino solidarumo mechanizmo“ įgyvendinimo rėmuose. Dar prieš perkeliant jį į Lietuvą, 2023 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento darbuotojų buvo atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa ir padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog jo prieglobsčio prašymo priežastis yra jo tėvo nužudymas ir dėl šio įvykio atsiradusi grėsmė jam ir jo šeimos nariams.

11. Vertinant prieglobsčio prašytojo baimę nukentėti dėl 2012 metais prasidėjusių ginkluotų konfliktų šalies viduje, įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją buvo prieita prie išvados, kad jo pasakojimas neleidžia nustatyti konkretaus tikėtino persekiotojo bei jo tikėtinų motyvų asmeniškai persekioti prieglobsčio prašytoją. Atsižvelgus į tai, buvo nuspręsta, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

12. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 24S175957 nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso. Tačiau priėmė sprendimą suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą ir išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančios migracijos tarnybos darbuotojai atliko pareiškėjo apklausą (į bylą pateiktas garso įrašo anglų ir prancūzų kalba vertimas), kurios tikslas, kaip matyti iš transkripcijos – surinkti visą reikalingą informaciją, kuria remiantis bus nagrinėjamas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį. Kaip matyti, pareiškėjo atžvilgiu vykdytos apklausos tikslas buvo aiškiai apibrėžtas – nustatyti visas esmines aplinkybes prieglobsčiui gauti. Be kita ko, į bylą pateiktas Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr.23S212591 taip pat patvirtina, kad įvertinus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, buvo nuspręsta šį prašymą nagrinėti iš esmės. Taigi, nesutiktina su pareiškėju, kad Migracijos departamentas turėjo organizuoti dar vieną papildomą apklausą, skirtą prieglobsčio motyvams išsiaiškinti, o to neatlikęs padarė procedūrinį pažeidimą. Migracijos departamento veiksmų neteisėtumo, šiuo aspektu, nenustatyta.

14. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad prašyme nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Kaip matyti iš pareiškėjo pasakojimų, pareiškėjas baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje jis bus persekiojamas dėl to, kad buvo nužudytas jo tėvas, todėl pareiškėjas ir jo šeima persikėlė į kitą miestą; (duomenys neskelbtini) matė jo šeimą; dėl to, kad jo gyvenamojoje teritorijoje vyksta kariniai konfliktai (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės šalies išvyko, nes nori gyventi laisvai, taip pat dėl ekonominių tikslų.

15. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas yra gana nuoširdus, nuoseklus ir iš esmės nekeliantis abejonių, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo nurodomos priežastys nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamam, būti nužudytam, kaip jo tėvas, tačiau tokios išvados paremtos daugiau subjektyviu manymu, nes pareiškėjas jokių konkrečių persekiojimo veiksmų, grasinimų, išskyrus savo tėvui, nėra patyręs. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas tik bendrais bruožais grindžia savo galimo persekiojimo tikimybę, tačiau šių argumentų jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia.

Iš pareiškėjo apklausos turinio ir nustatytų aplinkybių visumos teismas taip darė išvadą, kad pareiškėjas savo įsitikinimą, kad jį gali nužudyti (duomenys neskelbtini) (pagrindas prašyti prieglobsčio), nors ir grindžia savo asmenine patirtimi (tėvo nužudymas), tačiau pareiškėjas apklausoje yra nurodęs, kad pats jokio smurto nėra patyręs, taip pat neturėjo jokio kontakto su menamais užpuolikais. Taigi, pareiškėjui realiais įrodymais nepagrindus jo prašyme nurodytų argumentų, vien aplinkybės dėl grasinimų ar tariamo persekiojimo, kaip jį apibūdina pats pareiškėjas, leidžia daryti prielaidą, jog nėra nustatyta, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, grasinimais, Migracijos departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus individualios baimės faktoriaus. Šiuo atveju pareiškėjo baimė, kaip ją apibūdino pareiškėjas, yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai susidūrė / gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, nėra įtikinamai individualizuoti. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kokios nors partijos, ar religinės, ar kitos organizacijos lyderis, ar bendruomenėje užimtų aukštas pareigas, dėl ko pareiškėją būtų galima priskirti prie pažeidžiamų asmenų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tiek prašymą Migracijos departamentui, tiek skundą teismui, šiuo aspektu (bendras nesaugumas kilmės valstybėje) iš esmės grindžia abstrakčiais, subjektyvaus pobūdžio argumentais apie nesaugią padėtį, tačiau jo pasakojimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patiria / patirs realią grėsmę gyvybei ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų dėl tėvo veiksmų.

16. Pareiškėjas apklausos metu taip pat nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad šeima negalėjo jo išlaikyti. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog net kelis kartus ketino vykti į (duomenys neskelbtini) ir trečią kartą pavyko, nes norėjo pagerinti savo gyvenimą. Taigi, minėtos apklausos metu pareiškėjas (net ir būdamas beraštis) turėjo visas galimybes aiškiai išdėstyti priežastis, dėl kurių jis paliko savo kilmės šalį.

17. Patekimo į (duomenys neskelbtini), vėliau į Lietuvos Respubliką priežastys daugiau yra susijusios ne su pareiškėjui kylančiomis grėsmėmis, kurios galėtų būti pagrindu Įstatymo 86 straipsnio prasme, o su ekonominėmis (geresnis, laisvas gyvenimas). Taigi, pareiškėjui neįrodžius jo atžvilgiu taikytų individualių grėsmių, jo kilmės valstybėje, darytina išvada, kad pareiškėjas daugiau sąmoningai stengėsi kuo labiau atitikti prieglobsčio kriterijus ir taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį.

18. Nenustatyta, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar jis bus kokiu kitu būdu baudžiamas, t. y., kad pareiškėjui dėl Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų pagrindų kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, kad tarp pareiškėjo padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pabėgėlio statuso.

19. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Sprendimą pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

III. 20. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjui klausimą iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo teismo priimti ir prijungti papildomą įrodymą – Migracijos departamento atsakymą, kur nurodyta, kad nėra apklausos transkripcijos.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas dėl prieglobsčio prašytojo apklausos; 2) teismas klaidingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas dėl persekiojimo priežasčių bei grėsmės, klaidingai nustatė bylos faktus. Sprendimas neatitinka Įstatymo 76 straipsnio, 82 straipsnio, 83 straipsnio bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6, 17, 24, 25.5.3, 99.1.1, 99.1.4, 92,165.6, 173 punktų.

22. Sprendimas buvo priimtas remiantis vien apklausos duomenimis, kuri buvo atlikta prieš perkėlimą (duomenys neskelbtini). Tačiau tokios apklausos atlikimas nėra pakankamas prieglobsčio prašymui išnagrinėti, nes šios apklausos tikslas yra kitoks – nustatyti, ar neegzistuoja tarptautinės apsaugos netaikymo pagrindai.

23. Apklausos vertimo ir transkripcijos nebuvo Sprendimo priėmimo metu bei skundo teismui pateikimo metu. Apklausos vertimas ir transkripcija buvo sudaryti po to ir pateikti teismui tik 2024 m. spalio 8 d. Tai, kad nebuvo vertimo ir transkripcijos patvirtina Migracijos departamento el. laiškas, kuriuo atsakoma į advokato prašymą pateikti apklausos transkripciją, kuriame nurodoma, kad užsieniečio apklausa buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) anglų kalba. Transkripcijos neturima.

24. Teismo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė realių įrodymų dėl gresiančio persekiojimo yra nepagrįsti ir neatitinka prieglobsčio bylose taikomo įrodinėjimo standarto.

25. Pareiškėjas apklausos metu nenurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad šeima negalėjo jo išlaikyti. Apklausoje niekur nėra tokių teiginių. Toks sakinys yra Migracijos departamento Sprendime ir atsiliepime, tačiau nėra aišku, iš kur tokia informacija Sprendime atsirado, ar darbuotojas rašęs Sprendimą suprato apklausos turinį, nes Sprendimo rašymo metu apklausos transkripcijos nebuvo. Todėl teismas, pasiremdamas vien tik Migracijos departamento Sprendimu ir atsiliepimu, neatsižvelgdamas, kad apklausoje realiai taip nebuvo pasakyta, padarė nepagrįsta išvadą, kad asmuo išvyko iš kilmės valstybės dėl ekonominių priežasčių. Šio teismo argumento nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad pareiškėjui suteikta papildoma apsauga (t. y. kita tarptautinės apsaugos forma), kas vienareikšmiškai patvirtina, kad asmuo išvyko ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl grėsmės jo gyvybei.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsakovo vertinimu, tai, kad apklausa vyko (duomenys neskelbtini), prieš pareiškėjo perkėlimą į Lietuvos Respubliką, nereiškia, kad nebuvo išsamiai aiškinamasi pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai. Pareiškėjas žinojo, kad (duomenys neskelbtini) bus apklaustas Lietuvos Respublikos institucijų, jam buvo išaiškinta kaip vyks apklausa. Pareiškėjas buvo informuotas apie apklausos tikslą, kad bus daromas įrašas, jog informacija yra konfidenciali. Apklausos metu nebuvo pertraukinėjamas, leista laisvai kalbėti, buvo užduodami patikslinamieji klausimai.

28. Pareiškėjo pasakojimas buvo pripažintas patikimu, nenustatyta nenuoseklumų ar prieštaringumų. Apklausoje buvo išsiaiškintos aplinkybės dėl pareiškėjo gyvenimo (duomenys neskelbtini), buvo išsiaiškinti faktai dėl jo prašymo suteikti prieglobstį motyvų, pasakojimas buvo pripažintas nuosekliu ir patikimu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teikė nesutampančią su atlikta apklausa informaciją. Pirmosios instancijos byloje, pasakodamas, jog dėl to, kad tėvas nesilaikė (duomenys neskelbtini) taisyklių (pardavinėjo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas teigė, kad kartais ateidavo tie (duomenys neskelbtini) žmonės, kuriuos aš pažįstu nuo A iki Z (28 min. 16 s). Atliktoje apklausoje (3 psl.) buvo klausta „Ar buvo atėję tik tą vieną kartą ir liepė stabdyti veiklą, ar taip būdavo pastoviai?“, pareiškėjas atsakė „Apie šią problemą aš girdėjau tik vieną kartą, 2018 metais“.

29. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžia bendra humanitarine ir saugumo situacija (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas neleidžia nustatyti konkretaus tikėtino persekiotojo bei jo tikėtinų motyvų asmeniškai persekioti prieglobsčio prašytoją.

30. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. jis tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama „baimė“ grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta.

31. Pareiškėjas jokių konkrečių persekiojimo veiksmų, grasinimų, išskyrus savo tėvui, nėra patyręs. Pareiškėjas tik bendrais bruožais grindžia savo galimo persekiojimo tikimybę, tačiau šių argumentų jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia. Pareiškėjas savo įsitikinimą, kad jį gali nužudyti (duomenys neskelbtini) (pagrindas prašyti prieglobsčio), nors ir grindžia savo asmenine patirtimi (tėvo nužudymas), tačiau pareiškėjas apklausoje yra nurodęs, kad pats jokio smurto nėra patyręs, taip pat neturėjo jokio kontakto su menamais užpuolikais. Pareiškėjui nebuvo grasinta jį nužudyti, naudoti fizinį smurtą ar kažkaip kitai asmeniškai taikyti psichologinį smurtą.

32. Migracijos departamentas įvertino individualią pareiškėjo situaciją atsižvelgdamas į jo parodymus, paaiškinimus, juos lygino tarpusavyje bei su surinkta kilmės valstybės informacija ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atveju nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui dėl jo individualių savybių, nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

33. Pareiškėjui yra suteikta papildoma apsauga. Sprendimams priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas pažeidžia gero administravimo principą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 24S175957 dalies, kuria atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 27 d. raštą.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas minėtą Migracijos departamento raštą turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, prašyme dėl šio dokumento pridėjimo nenurodė jokių priežasčių, dėl ko šio įrodymo nepateikė pirmosios instancijos teismui, todėl prašymas pridėti prie bylos Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 27 d. raštą netenkinamas.

37. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

39. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

41. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

42. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad negali grįžti į savo kilmės valstybę, kadangi bijo būti nužudytas, kaip ir jo tėvas, ar kitais būdais būti persekiojamas (duomenys neskelbtini), kurie kontroliuoja jo gyvenamąją vietovę. Be to, (duomenys neskelbtini) visą pareiškėjo šeimą matė, kaip nesilaikančią religinių normų, ir dėl to jiems grėsė pavojus.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas patyrė individualų persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių (tėvo nužudymo). Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl teisingai atmetė pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

44. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo (jo tėvo nužudymas) pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

45. Tyrimo metu nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), į kurį Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras, atsižvelgdamas į blogėjančią saugumo padėtį regione (duomenys neskelbtini) tuo pat metu dalyvauja keliuose ginkluotuose konfliktuose su įvairiomis ginkluotomis grupuotėmis, veikiančiomis visoje jo teritorijoje), ragina valstybes priverstinai negrąžinti asmenų, be kita ko, kilusių iš (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas yra vienišas asmuo, neturintis pragyvenimo šaltinio, praradęs būstą bei priverstas išsiskirti su šeimos nariais po jo tėvo nužudymo. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo individuali situacija grįžimo į kilmės valstybę atveju suponuoja išvadą, kad jo tikėtinos gyvenimo sąlygos prilygtų tokio tipo fiziniam bei psichologiniam poveikiui, kuris galėtų būti traktuojamas kaip nežmoniškas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes tikėtina, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis patirtų kankinimams prilyginamus veiksmus, yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti bei pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, todėl prieglobsčio prašytojui suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Vien abstrakčiais argumentais grindžiamas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nėra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijama Migracijos departamento Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys