2017-02-01 Nr. AB-2558-3-61-3-04461-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-209-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04461-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S., M. M. Z., S. D. B., R. D., Z. M., L. G. Z., J. G. S., K. M. B., T. K., M. R. S., M. W., K. P. B., K. W., M. P., W. S. Z., M. S. Ž., J. W. R., A. A. K., J. H.-M., W. Ž., W. D. K., P. R. M., G. D. C., W. G., UAB „Darbo ekspresas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S., M. M. Z., S. D. B., R. D., Z. M., L. G. Z., J. G. S., K. M. B., T. K., M. R. S., M. W., K. P. B., K. W., M. P., W. S. Z., M. S. Ž., J. W. R., A. A. K., J. H.-M., W. Ž., W. D. K., P. R. M., G. D. C., W. G., UAB „Darbo ekspresas“ uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. vasario 8 d. sprendimus: Nr. SPRE-213, Nr. SPRE-225, Nr. SPRE-222, Nr. SPRE-219, Nr. SPRE-220, Nr. SPRE-223, Nr. SPRE-205, NR. SPRE-207, Nr. SPRE-217, Nr. SPRE-221, 2016-02-09 Nr. SPRE-227, Nr. SPRE-203, NR. SPRE-202, Nr. SPRE-214, Nr. SPRE-211, Nr. SPRE-201, Nr. SPRE-204, 2016-02-09 sprendimus: Nr. SPRE-228, Nr. SPRE-210, Nr. SPRE-216, Nr. SPRE-215, Nr. SPRE-204, Nr. SPRE-229, Nr. SPRE-212, Nr. SPRE-226 (toliau – ir Tarnybos sprendimai), kurių pagrindu buvo atsisakyta išduoti pareiškėjams socialinio draudimo A1 pažymėjimą; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimus: Nr. (1.45) 1-2111, Nr. (1.45) 1-2114, Nr. (1.45) 1-2159, Nr. (1.45) 1-2138, Nr. (1.45) 1-2117, Nr. (1.45) 1-2113, Nr. (1.45) 1-2157, Nr. (1.45) 1-2155, Nr. (1.45) 1-2137, Nr. (1.45) 1-2147, Nr. (1.45) 1-2120, Nr. (1.45) 1-2154, Nr. (1.45) 1-2139, Nr. (1.45) 1-2115, Nr. (1.45) 1-2146, Nr. (1.45) I-2140, Nr. (1.45) 1-2145, Nr. (1.45) 1-2149, Nr. (1.45) 1-2148, Nr. (1.45) 1-2121, Nr. (1.45) 1-2152, Nr. (1.45) 1-2158, Nr. (1.45) 1-2118, Nr. (1.45) I- 2142 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimai); 3) konstatuoti, kad nėra pagrindo teigti, kad UAB „Darbo ekspresas“ veiklos Lietuvoje nevykdė, o jo darbuotojai – Lenkijos piliečiai – buvo tik fiktyviai darbinami Lietuvos Respublikoje, bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti jiems A1 pažymėjimus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai prie skundo taip pat pridėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjų M. S., M. M. Z., S. D. B., R. D., Z. M., L. G. Z., J. G. S., K. M. B., T. K., M. R. S., M. W., K. P. B., K. W., M. P., W. S. Z., M. S. Ž., J. W. R., A. A. K., J. H.-M., W. Ž., W. D. K., P. R. M., G. D. C., W. G., UAB „Darbo ekspresas“ (toliau – ir pareiškėjai) prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo netenkino ir skundą atsisakė priimti.

Pirmos instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjai ginčijo Fondo valdybos sprendimus, kurie buvo priimti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjų skundus dėl Tarnybos sprendimų. Pareiškėjai skunde neginčijo aplinkybių, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, prašė atnaujinti praleistą terminą ir nurodė, kad 2016 m. gegužės 4 d. Tarnybos bei Fondo Valdybos sprendimus apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį pareiškėjai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT, teisėjų kolegija). LVAT 2016 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties atmetė. Pareiškėjai prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindė tuo, kad laiškai iš Lietuvos į Lenkiją keliauja bent 3 darbo dienas, taip pat nurodė, jog neišsaugojo voko, kuriame gavo Fondo valdybos sprendimus, nurodė, kad jiems reikėjo laiko kreiptis į teisininkus pagalbos, bei surinkti visų pareiškėjų parašus. Taip pat rėmėsi, kad 2016 m. lapkričio 1 d. Lenkijoje yra nedarbo diena.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nustatyta, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Nurodė, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Pabrėžė, kad, vadovaujantis LVAT praktika, pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjai atskirąjį skundą grindė tuo, kad tik gavę iš teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kreipėsi į teisininkus, tačiau teismui pateikė iš esmės identiško turinio skundą kaip ir prieš tai nagrinėtoje byloje Nr. I-7350-643/2016. Taip pat atkreipė dėmesį, jog administracinėje byloje Nr. I-7350-643/2016 teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi nenustatė pareiškėjams trūkumų, susijusių su skundo turiniu. Todėl vertino, kad esant šioms aplinkybėms, naujo skundo parengimas negalėjo užimti daug laiko. Teismas vertino, jog pareiškėjams buvo žinoma, kad jų atžvilgiu vyksta administracinė procedūra, todėl, būdami pakankamai rūpestingi ir atidūs, galėjo pasirūpinti skundo parengimu per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tačiau skundą teismui pateikė nepagrįstai ilgai delsdami. Pareiškėjai, teikdami skundą, galėjo suvokti, kad teikiant kelių pareiškėjų skundą, gali kilti tam tikrų nesklandumų. Pažymėjo, kad pareiškėjai savo interesus galėjo ginti kitu būdu ir paduoti teismui atskirus skundus, tačiau patys savo valia pasirinko būdą teikti kelių pareiškėjų skundą. Teismas nustatė, jog pareiškėjų gyvenamosios vietos administracinės procedūros metu iš esmės nesikeitė, todėl minėta aplinkybė jog pareiškėjai gyvena vienas nuo kito nutolę 100 kilometrų atstumu, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusia aplinkybe, sutrukdžiusia jiems kreiptis į teismą. Dėl pašto paslaugų, teismas vertino, jog pareiškėjai, siekdami aktyviai ginti savo teises ir interesus, turėjo siekti dokumentus gauti greitesniu būdu nei paštas (pavyzdžiui, faksimiliniu laišku) ir tokiu būdu parengti bei paduoti procesinius dokumentus teismui iki įstatymo nustatyto apskundimo termino pabaigos. Dėl nedarbo dienų, teismas pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Rėmėsi LVAT suformuota praktika, jog termino praleidimas negali būti pateisintas švenčių dienomis (LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012; LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-32/2012).

Pirmos instancijos teismas įvertinęs visas pareiškėjų nurodytas skundo padavimo termino atnaujinimo priežastis, konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti, grąžino pareiškėjams sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai M. S., M. M. Z., S. D. B., R. D., Z. M., L. G. Z., J. G. S., K. M. B., T. K., M. R. S., M. W., K. P. B., K. W., M. P., W. S. Z., M. S. Ž., J. W. R., A. A. K., J. H.-M., W. Ž., W. D. K., P. R. M., G. D. C., W. G., UAB „Darbo ekspresas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti bei perduoti skundą nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinka ir mano, kad jų skundas buvo teismo atmestas nepagrįstai ir riboja jų teisę į teismą. Pareiškėjai primena, jog prieš kreipdamiesi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jie skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą jau buvo kreipęsi 2016 gegužės 4 d., tačiau 2016 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį, kurios pagrindu pareiškėjų skundas buvo laikomas nepaduotu pareiškėjams laiku nepašalinus nustatytų skundo trūkumų.

Dėl šios priežasties 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį pareiškėjai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kartu pridėjo patikslintą skundą su trūkstamais sprendimais. Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia tuo, jog laiškai iš Lietuvos į Lenkiją keliauja bent 3 darbo dienas, todėl pareiškėjai mano, kad termino skundui paduoti jie nepraleido. Nurodo, jog Fondo valdybos voko neišsaugojo, nes kreipianti į Lenkijos Respublikos teismus vokai nėra reikalingi, ir teismai to nereikalauja. Pareiškėjų manymu teismas norėdamas patikrinti, ar pareiškėjai su skundu kreipėsi laiku, galėjo savo iniciatyva tai lengvai patikrinti, nevarginant pareiškėjų papildomų įrodymų rinkimu.

Pareiškėjai nurodo, jog jų žiniomis kai kurie Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai laikosi operatyvumo principo ir savo iniciatyva kreipiasi į Fondo valdybą dėl informacijos pateikimo, taip sumažindami asmenų išlaidas ir išvengdami proceso vilkinimo. Todėl, pareiškėjai nurodo, jog tikėjosi, kad į jų argumentus teismas atsižvelgs ir jų skundą priims nagrinėti. Dėl teismo motyvų, jog pareiškėjai užtruko teikdami antrą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, jog teismo nutartis pirmąjį pareiškėją pasiekė tik 2016 m. spalio 28 d., tai yra penktadienį, todėl su teisininku buvo galimybė susisiekti tik pirmadienį, t.y. 2016 m. spalio 31 d.

Lietuvoje lapkričio 1 yra nedarbo diena, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą kartu su skundu, buvo paruoštas jau 2016 m. lapkričio 2 d., dėl šios priežasties pareiškėjai nesutinka su Vilniaus apygardos teismo pozicija, kad pareiškėjai teikdami antrą skundą teismui užtruko daug laiko. Pareiškėjai nurodo, kad veikė rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai, operatyviai, siekė kuo skubiau pateikti naują skundą. Atsižvelgiant į pateiktus motyvus, pareiškėjai kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti naują - atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti bei perduoti skundą nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria, teismui neatnaujinus skundo padavimo termino buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.).

Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Tad, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjai žinodami, kad jų atžvilgiu vyksta administracinė procedūra, būdami pakankamai rūpestingi ir atidūs, galėjo pasirūpinti skundo parengimu per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tačiau skundą teismui pateikė nepagrįstai ilgai delsdami. Galėjo suvokti, kad, teikiant kelių pareiškėjų skundą, gali kilti tam tikrų nesklandumų. Pareiškėjai savo interesus turėjo galimybę ginti kitu būdu ir paduoti teismui atskirus skundus, tačiau patys savo valia pasirinko būdą teikti kelių pareiškėjų skundą. Taip pat, pritaria teismo pozicijai, jog pareiškėjų gyvenamosios vietos administracinės procedūros metu iš esmės nesikeitė, dėl ko pareiškėjų akcentuojama aplinkybė, jog pareiškėjai gyvena skirtinguose, vienas nuo kito per 100 kilometrų nutolusiose miestuose, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusia aplinkybe, sutrukdžiusia jiems kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjai gindami savo interesus turėjo galimybę pasitelkti atstovą (kvalifikuotą teisininką), kuris būtų galėjęs teikti dokumentus teismui visų pareiškėjų vardu, taip sumažindami skiriamas laiko sąnaudas visų pareiškėjų parašams surinkti.

Sutikdama su pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog 2016 m. gegužės 13 d. administracinėje byloje Nr. I-7350-643/2016 pareiškėjams buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjai šia galimybe nesinaudojo, taip pat nesikreipė į teismą su prašymu, kad nustatytas terminas trūkumams pašalinti būtų pratęstas. Be to, antrą kartą teikdami skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjai vis tiek nepateikė duomenų, kurie atspindėtų kada jie su skundžiamais sprendimais susipažino. Pareiškėjai turėjo visas galimybes kreiptis į instituciją kuri būtų nurodžiusi kada ir kokiu būdu skundžiamus aktus jiems išsiuntė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų elgesys negali būti vertinamas kaip atidus ir rūpestingas, kadangi teismo nutartimi jiems buvo konkrečiai įvardinti skundo priėmimo klausimui išspręsti reikalingi duomenys, tačiau pareiškėjai pasirinko per nustatytą terminą trūkumų nešalinti iš viso.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prie skundo turi būti pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. To paties įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Teismo pirmininkas arba teisėjas, nutartimi priėmęs skundą, prireikus šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 67 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgusi į teisinį reguliavimą teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo savarankiškai išreikalauti pareiškėjų nepateiktų duomenų (duomenų kada pareiškėjai susipažino su skundžiamais aktais), kadangi pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, skundo aplinkybes patvirtinančius įrodymus teikia pareiškėjai savarankiškai. Duomenų byloje, jog pareiškėjai būtų kreipęsi į institucija o pastaroji būtų atsisakiusi jiems juos suteikti nėra, taip pat pareiškėjai į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo nesikreipė. Todėl, įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjų elgesys negali būti prilyginamas rūpestingam ir atidžiam, o pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys objektyviomis, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjų praleisto skundo padavimo termino, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 254 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjų M. S., M. M. Z., S. D. B., R. D., Z. M., L. G. Z., J. G. S., K. M. B., T. K., M. R. S., M. W., K. P. B., K. W., M. P., W. S. Z., M. S. Ž., J. W. R., A. A. K., J. H.-M., W. Ž., W. D. K., P. R. M., G. D. C., W. G., UAB „Darbo ekspresas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė