2024-09-24 Nr. AB-13565-3-62-3-00580-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-642-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00580-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Prienų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Koks triukšmo lygis yra leistinas?“.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises ir išaiškinti jai teisę skųsti Administracijos pareiškėjai pateiktą 2024 m. vasario 6 d. atsakymą bei nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2024 m. liepos 31 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė ginčui aktualias faktines aplinkybes bei išaiškino pareiškėjai, kad, jeigu ji nesutinka su atsakovo pateiktu atsakymu ar jo dalimi, ji turi teisę skųsti šį atsakymą ar jo dalį, suformuojant naują, ABTĮ reikalavimus atitinkantį, reikalavimą. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti, todėl turėtų prašyti teismo atnaujinti šį terminą ir nurodyti svarbias priežastis, kodėl terminas buvo praleistas. Taip pat pareiškėja buvo įpareigota pateikti duomenis, kada gavo Administracijos 2024 m. vasario 6 d. atsakymą.

2024 m. rugpjūčio 19 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas patikslintas pareiškėjos skundas, kuriame ji nurodė, kad 2024 m. vasario 6 d. gavo Administracijos atsakymą, bet šio atsakymo neskundžia ir su jame pateikta informacija sutinka, tačiau nėra gavusi atsakymo į klausimą „Koks triukšmo lygis yra leistinas“, todėl, pareiškėjos nuomone, atsakovas vilkino atlikti jam teisės aktais priskirtus veiksmus, dėl to teismui ir buvo pateiktas skundas dėl vilkinimo priimti administracinį sprendimą.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, tačiau pareiškėjai atsakovas pateikė atsakymą, su kuriuo ji nesutinka (nurodė, kad buvo atsakyta ne į visus užduotus klausimus, t. y. neatsakyta į klausimą „Koks triukšmo lygis yra leistinas“), todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundas nėra susijęs su vilkinimu atlikti veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju nėra ginčijamas administracinis sprendimas, kuriuo yra išspręsti ginčo klausimai, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra kilęs administracinis ginčas, todėl nėra pagrindo priimti nagrinėti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Pareiškėjai neįvykdžius teismo įpareigojimo ištaisyti skundo trūkumus, skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Teismas taip pat išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį (atskirajame skunde nurodyta data – „2024 m. rugpjūčio 17 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą pakartotinai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, ir, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad turi teisę gauti teisės normų nustatyta tvarka prašomą informaciją iš valstybės institucijos, t. y. iš atsakovo. Pareiškėja pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri yra fundamentali asmens teisė. Pareiškėja sutinka su pateiktu atsakymu ir nesiekia jo skųsti (nėra pagrindo ir motyvų). Bet ji negavo atsakymo į klausimą „Koks triukšmo lygis yra leistinas“ (atsakovas nepateikė jokio atsakymo į šį klausimą, nors turėjo tokią pareigą), todėl atsakovas vilkino atlikti jam teisės aktais priskirtus veiksmus, dėl to ir teismui buvo pateiktas skundas dėl vilkinimo priimti administracinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (atsakyti į konkretų jos klausimą), tačiau atsakovas pareiškėjai yra pateikęs atsakymą, su kuriuo pareiškėja ir nesutinka, tačiau šio atsakymo neskundė.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismui buvo pateiktas skundas būtent dėl vilkinimo atlikti veiksmus, o pareiškėja turi teisę gauti išsamų atsakymą į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019 ir kt.). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Ši pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad teikia skundą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos vilkinimo atlikti veiksmus, nepateikiant atsakymo į jos 2024 m. vasario 2 d. prašyme suformuotą klausimą „Koks triukšmo lygis yra leistinas“ bei prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir pateikti atsakymą į minėtą klausimą.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad atsakovas dėl pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. prašymo jau yra priėmęs raštą, kurio pareiškėja neskundė. Todėl teismas išaiškino pareiškėjai, kad, jeigu ji nesutinka su atsakovo pateiktu atsakymu ar jo dalimi, ji turi teisę skųsti šį atsakymą ar jo dalį, suformuojant ABTĮ atitinkantį reikalavimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti, todėl turėtų prašyti teismo atnaujinti šį terminą ir nurodyti svarbias priežastis, kodėl terminas buvo praleistas. Be to, pareiškėja įpareigota pateikti teismui duomenis, kada gavo Administracijos 2024 m. vasario 6 d. atsakymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos procesinius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad terminas skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas pagrįstai.

Pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji reikalauja įpareigoti atsakovą atsakyti į visus jos 2024 m. vasario 2 d. prašyme nurodytus klausimus, nes nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktame atsakyme į klausimus atsakė tik iš dalies.

Teisėjų kolegija, vertindama minėtus argumentus, kurie, iš esmės, yra nurodomi ir atskirajame skunde, pažymi, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai jis nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas yra priėmęs administracinį sprendimą, susijusį su pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. prašymu, ir pareiškėja pateiktame skunde nesutinka su jai pateiktu atsakymu, teigdama, jog nebuvo atsakyta į visus jos nurodytus klausimus, pagrįstai vertino, jog pareiškėjos skundas nėra susijęs su vilkinimu atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad ji, nesutikdama su atsakovo atsakymu, turėtų jį ginčyti, o ne reikšti savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Esant nenuginčytam administraciniam sprendimui (jo neginčijant), kuriuo yra išspręsti ginčo klausimai, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs administracinis ginčas, ir priimti nagrinėti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjai neįvykdžius teismo įpareigojimo, pagrįstai skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-391-556/2024). Atitinkamai teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo trūkumų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Ernestas Spruogis