2023-04-26 Nr. AB-8916-3-61-3-04345-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-764-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04345-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovams Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 3R-1040(2.13-1) „Dėl M. K. 2019 m. gegužės 21 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą iš naujo; 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas atsakovui Inspekcijai teikė skundą dėl trečiojo suinteresuotojo asmens Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) ir Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. vykdyto neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo (teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą ir teisės nesutikti su duomenų tvarkymu).

2.2. Atsakovas vienpusiškai rėmėsi tik Tarnybos teikiama informacija, nustatyta tvarka neinformavo pareiškėjo, kad dėl dalies skunde pateiktų esminių aplinkybių nurodė, kad jos nepriklauso Inspekcijos kompetencijai, netinkamai aiškino ir taikė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR), Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas.

2.3. Trečiasis suinteresuotasis asmuo 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog tvarkant jo asmens duomenis, rėmėsi BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, tačiau Inspekcija, priimdama sprendimą, nesivadovavo šia faktine aplinkybe bei savavališkai konstatavo, kad Tarnyba veikė remdamasi kitu BDAR 6 straipsnio punktu.

2.4. Inspekcija nepasisakė dėl Tarnybos vykdyto asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo neatitikimo BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktams, pateikė tik savo pačios nuomonę dėl duomenų rinkimo pagrindo. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad T. V. R. 2019 m. vasario 22–23 d. duomenis rinko ir tvarkė ne tarnybos laiku, aiškindamas, kad šių faktų tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai, bet tuo pačiu nurodė, kad T. V. R. šiomis dienomis pareiškėjo asmens duomenis rinko ir tvarkė teisėtai.

2.5. Atsakovas nepagrįstai nevertino, ar Tarnyba ir T. V. R., tvarkydami asmens duomenis, nepažeidė BDAR 7 straipsnio nuostatų ir nepagrįstai rėmėsi BDAR 14 straipsnio nuostatomis, spręsdama dėl jo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo. Inspekcijos pozicija pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto principą, kadangi BDAR 14 straipsnis reglamentuoja duomenų tvarkymo teisėtumą gavus asmens duomenis ne iš duomenų subjekto.

2.6. Tarnybos pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas niekada nebuvo nurodęs Tarnybai duomenų apie savo dalyvavimą kongrese 2019 m. vasario 22–23 d., numatomą apsistojimo vietą (viešbutį), todėl T. V. R. ir Tarnyba rinko ir tvarkė pareiškėjo asmens duomenis, kuriuos tvarkyti draudžia BDAR 9 straipsnio 1 dalis. Atsakovas nesiaiškino trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktų duomenų neatitikimų.

2.7. Dėl Inspekcijos neveikimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą. Valstybės institucija, kurios paskirtis – užkirsti kelią asmens teisės į jo duomenų apsaugą pažeidimams, pareiškėjo atžvilgiu veikė taip, kad jam būtų užkirstas kelias siekti teisingumo.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1. Inspekcija, vertindama, ar teisėtai, buvo renkami duomenys skambinant ir kreipiantis į viešbutį, kuriame buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) partijos rinkiminio kongreso, vykusio 2019 m. vasario 22–23 d. Madride, dalyviai, rėmėsi skundo nagrinėjimu metu nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

3.2. Inspekcija 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštais kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos pateikimo. Pastaroji 2019 m. liepos 12 d. informavo, kad tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, vadovavosi Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-23 patvirtintomis Asmens duomenų tvarkymo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje taisyklėmis (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), su kuriomis pareiškėjas buvo supažindintas 2018 m. rugsėjo 11 d. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad nerinko asmens duomenų, susijusių su jo asmeniniu gyvenimu ar visuomenine (politine) veikla, o visus asmens duomenis Tarnybai pateikė tik jis pats ir pastarieji tvarkomi tik įgyvendinant su valstybės tarnyba susijusias funkcijas. Prašymų ar reikalavimų dėl asmens duomenų tvarkymo pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs.

3.3. Tarnybai ir tiesioginiam vadovui buvo žinoma apie pareiškėjo dalyvavimą konkrečioje politinėje veikloje ir pageidavimą dalyvauti (duomenys neskelbtini) partijos rinkiminiame kongrese. Įvertinus pateiktus Tarnybos atsakymus raštu, T. V. R. informaciją, paklausimų (duomenys neskelbtini) partijai turinį, prieita prie išvados, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nesiekė (neturėjo tikslo) rinkti duomenų apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, tačiau siekė surinkti ir atitinkamai rinko ir naudojo informaciją apie jo buvimo vietą.

3.4. T. V. R. surinktą informaciją pateikė trečiajam suinteresuotajam asmeniui. Nenustatyta, kad jis rinko, naudojo šią informaciją kitais tikslais, nesusijusiais su darbo santykiais, todėl padarė išvadą, jog veikė išimtinai kaip tiesioginis vadovas ir informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą tvarkė teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte.

3.5. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kaip pareiškėjo darbdaviui, ir T. V. R., kaip tiesioginiam vadovui, numatyta pareiga užtikrinti, kad darbuotojas laikytųsi Vidaus tvarkos taisyklių, o gavus informaciją apie jų pažeidimą, būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo.

3.6. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjui 2019 m. vasario 22 d. buvo išduotas LNP, ar ne, Inspekcija, atsižvelgdama į Tarnybos nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad buvo pagrindas rinkti pareiškėjo asmens duomenis. LNP neužkerta kelio asmeniui išvykti iš Lietuvos, nors tai ir gali būti įvertinta kaip teisės aktų pažeidimas. Atsakovas nurodė, kad T. V. R., remiantis pareigybės aprašymu ir Vidaus tvarkos taisyklėmis, turėjo teisę rinkti ir naudoti informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą kilus įtarimams, jog pastarasis darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienyje vykstantį renginį.

3.7. Atsakovas įvertino, jog Tarnyba informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą tvarkė (rinko, naudojo) teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte, todėl nevertino BDAR 7 straipsnyje numatytų sutikimo sąlygų, nes jos būtų taikomos tuo atveju, kai asmens duomenys tvarkomi kitu BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu pagrindu (asmens sutikimu).

3.8. Pareiškėjas Tarnybai nenurodė renginio, į kurį ketino vykti, viešbučio, kuriame apsistos. T. V. R. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jam yra žinoma, jog renginio, kuriame planavo dalyvauti pareiškėjas, dalyviai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo įvardinta aplinkybė, jog jis pats neinformavo Tarnybos, kuriame viešbutyje bus apsistoję renginio dalyviai, nesudaro pagrindo teigti, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo rinko ir naudojo informaciją apie buvimo vietą neteisėtai ir pažeidžiant BDAR nuostatas. Tarnyba informavo pareiškėją apie jo asmens duomenų rinkimą, vadovaujantis BDAR 14 straipsnio nuostatomis.

3.9. Pareiškėjo reikalavimas priteisti moralinę (neturtinę) žalą yra visiškai nepagristas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnyba paaiškino, kad apie išvykimą iš darbo vietos pas gydytoją pareiškėjas Tarnybą informavo tą pačią dieną el. paštu ir darbo vietoje nepasirodė, apie suteiktą laikiną nedarbingumą dėl ligos sužinojo iš „Sodros“ elektroninės duomenų bazės tos pačios dienos 17 val. 37 min., jau pasibaigus darbo laikui. Minėti faktai įrodo, jog pareiškėjas nepagrįstai kaltina trečiąjį suintersuotąjį asmenį galimu jo asmens duomenų tvarkymu, kuomet Tarnyba, veikdama kaip pareiškėjo darbdavys, privalėjo išsiaiškinti visas su jo nebuvimu darbe susijusias aplinkybes. Pareiškėjas nesutiko Tarnybai teikti ir nėra pateikęs savo mobiliojo telefono numerio. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjo atžvilgiu atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko, dėl to reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Inspekcijos Sprendimą panaikino, įpareigojo Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 21 d. pateikė skundą Inspekcijai dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo (teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą ir teisės nesutikti su duomenų tvarkymu). Skunde Inspekcijai pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, T. V. R., 2019 m. vasario 25 d. Lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-14 sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) neturėjo jokių įgaliojimų rinkti asmens duomenis apie jo buvimo vietą, asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą (2019 m. vasario 22 d.) penktadienio vakare, pasibaigus darbo laikui ir 2019 m. vasario 23 d., šeštadienį, kai jis nedirbo ir jam nebuvo išduotas LNP), neklausė jo sutikimo dėl tokių asmens duomenų rinkimo ir jo negavo, o taip pat neinformavo jo apie tokį rinkimą.

7.2. Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. raštu informavo, kad tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, vadovavosi Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-23 patvirtintomis Asmens duomenų tvarkymo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje taisyklėmis (toliau – Taisyklės), su kuriomis pareiškėjas buvo supažindintas 2018 m. rugsėjo 11 d. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad nerinko pareiškėjo asmens duomenų, susijusių su jo asmeniniu gyvenimu ar visuomenine (politine) veikla, o visi asmens duomenys Tarnybai pateikti tik jo paties ir tvarkomi tik įgyvendinant su valstybės tarnyba susijusias funkcijas. Prašymų ar reikalavimų dėl asmens duomenų tvarkymo pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs. 2019 m. vasario 22 d. apie 9.30 val. pareiškėjas išvyko iš Tarnybos ir negrįžo. Esant Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio numatytų pareigų pažeidimo požymiams, 2019 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-14 buvo sudaryta Komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti. Tarnybinis patikrinimas, kaip teisėta pareiškėjo darbdavio funkcija, tiesiogiai sietinas su teisės aktuose darbdaviui įtvirtintomis pareigomis, todėl pareiškėjo sutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo šiuo tikslu buvo gautas 2018 m. rugsėjo 11 d. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėją supažindino su visa tyrimo medžiaga. T. V. R. yra pareiškėjo tiesioginis vadovas, atsakingas už Lygių galimybių integravimo skyriaus uždavinių ir funkcijų vykdymą. T. V. R., kaip duomenų valdytojui pavaldžiam asmeniui, nedavė nurodymų rinkti pareiškėjo asmens duomenis, t. y. skambinti į viešbutį ir siųsti paklausimą (duomenys neskelbtini) partijai.

7.3. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu nurodė, kad T. V. R. 2019 m. vasario 25 d. ir kovo 1 d., išsiųsdamas paklausimus (duomenys neskelbtini) partijai, veikė kaip pareiškėjo tiesioginis vadovas, t. y. vykdydamas Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme bei Vidaus tvarkos taisyklėse jam pavestas pareigas. Komisija pareiškėjo asmens duomenų nerinko. Kadangi T. V. R. buvo įtraukas į šios Komisijos sudėtį, o pastaroji, vertindama pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, inter alia vertino ir jo tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus. Papildomai trečiasis suinteresuotasis asmuo informavo, kad asmens duomenis, susijusius su ketinimu dalyvauti (duomenys neskelbtini) partijos kongrese, Madride, pareiškėjas pats pateikė 2019 m. vasario 15 d.

7.4. T. V. R. 2019 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime nurodyta, jog pareiškėjas pats pranešė, kad 2019 m. vasario 21–22 d. ketina dalyvauti (duomenys neskelbtini) partijos rinkiminiame kongrese Madride, pateikė 2019 m. vasario 15 d. prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, informavo apie savo dalyvavimą konkrečioje politinėje veikloje. Nemokamų atostogų pareiškėjui nesuteikė, nes 2019 m. vasario 22 d. jam buvo pavesta Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų komisijos posėdyje vykdyti komisijos sekretoriaus funkcijas. T.

V. R. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. 10 val. 32 min. iš pareiškėjo gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jis prastai jaučiasi ir kreipsis į gydytoją. Tą dieną pareiškėjas darbe nebuvo, komisijos sekretoriaus pareigų nevykdė. Pareiškėjas savo tiesioginio vadovo apie suteiktą nedarbingumą neinformavo. Tokiu būdu, jis nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 27 punkto. T. V. R. paaiškinime nurodė, kad bandė susisiekti su pareiškėju, tačiau nepavyko. Jis 2019 m. vasario 22 d. (apie 18 val. 30 min.) ir 2019 m. vasario 23 d. (apie 9 val. ryto) skambino į viešbučio, kuriame buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) partijos rinkiminio kongreso dalyviai, registratūrą.

Registratūros darbuotoja peradresavo jo skambutį į viešbučio numerį, kuriame galimai buvo apsistojęs pareiškėjas. Pareiškėjas į skambučius neatsiliepė, tačiau nepaneigta abejonė, kad pastarasis darbo metu asmeniniais tikslais išvyko į renginį užsienio valstybėje. T. V. R. paklausimus (duomenys neskelbtini) partijai apie pareiškėjo dalyvavimą kongrese siuntė siekdamas patvirtinti arba paneigti abejonę, jog jis vis tik išvyko į užsienyje vykstantį renginį. Paaiškinime taip pat nurodė, kad skambindamas į viešbučio registratūrą ir elektroniniu paštu siųsdamas paklausimus (duomenys neskelbtini) partijai, jis nerinko papildomų pareiškėjo asmens duomenų.

Atsakovas Sprendime nusprendė, kad Tarnyba informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą rinko, naudojo teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai Bendrajame duomenų apsaugos reglamente. T. V. R., skambindamas į viešbučio registratūrą ir siųsdamas paklausimus (duomenys neskelbtini) partijai veikė ir rinko informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą kaip jo tiesioginis vadovas, siekdamas patvirtinti arba paneigti abejonę, jog pareiškėjas darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienyje vykstantį renginį.

8. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 7 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, BDAR 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė klaidingas faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo prašymo tinkamam išnagrinėjimui. Skundžiamame sprendime Inspekcija padarė išvadą, kad „Tarnyba (Komisija ir T. V. R., kaip tiesioginis vadovas ir Komsiijos narys) nesiekė (neturėjo tikslo) rinkti duomenų apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, tačiau siekė surinkti ir atitinkamai rinko ir naudojo informacią apie pareiškėjo buvimo vietą“. Šiuo atveju pagal Inspekciją buvo būtinas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas teisėtos prievolės vykdymo tikslu. Taip pat skundžiamame Sprendime nurodė šiuo pagrindu tvarkomų asmens duomenų teisinį pagrindą: Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 6, 10 p., 32 str. 1 d. (dėl tarnybinės atsakomybės) ir su tuo susijęs teisės taikymo aktas, Tarnybos Vidaus tvarkos taisyklių 26-28 p., numatantys darbuotojų pareigas, T. V. R. pareigybės aprašymo nuostatos apie skyriaus vedėjo funkcijas dėl skyriaus uždavinių pasiekimo. Teismas pažymėjo, kad nė viename teisės akte nėra nurodoma darbdavio ar Tarnybos prievolė rinkti duomenis apie darbuotojus (įskaitant jų buvimo vietą) po darbo valandų ar ne darbo laiku. Ir nepaisant to, kad būtent dėl šiuo metu rinktų duomenų pareiškėjas ir skundėsi Inspekcijai, Inspekcija skundžiamame Sprendime, padariusi nurodytą išvadą, taip pat konstatavo, jog tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai dėl duomenų rinkimo po darbo valandų (sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma nenagrinėjama ar perduodama kitai institucijai skundo dalis). Taip pat, nepaisant to, kad Komisija dėl galimai padaryto pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudaryta tik 2019 m. vasario 25 d., Inspekcija konstatavo, kad 2019 m. vasario 22-23 d. Komisija (kurios nebuvo sudaryta) ir tiesioginis vadovas (kuris neturėjo tam įgalinimų) teisėtai rinko ir naudojo aptariamus pareiškėjo asmens duomenis apie jo buvimo vietą.

10. Teismas, atsižvelgęs į BDAR straipsnio 1 dalies c punktą, nurodė, kad Tarnybos atstovas nepaaiškino būtinybės rinkti duomenis apie pareiškėją 2019 m. vasario 22-23 d. po darbo valandų, kai 2019 m. vasario 25 d. buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo komisija, kuri ir atliko tyrimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

11. Nagrinėjamu atveju nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos duomenų tvarkymui reikšmingos aplinkybės apie tai, ar pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. informavo darbdavį ar jo teisėtą atstovą apie jam išduotą laikiną nedarbingumo pažymėjimą, kadangi šia aplinkybe Tarnyba iš esmės grindė būtinybę rinkti duomenis apie pareiškėją. Be to, Inspekcija neįvertino ir nepasisakė dėl to, ar pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. prašyme dėl atostogų pateikta informacija, jog ketinama dalyvauti (duomenys neskelbtini) partijos kongrese 2019 m. vasario 21 d. – 2019 m. vasario 23 d., sudarė teisėtą pagrindą prašyme nurodytus duomenis panaudoti kitu tikslu (ieškant darbuotojo po darbo laiko).

12. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos teisinės prievolės įgyvendinimo objektu gali būti tik darbuotojo veiksmai darbuotojo darbo valandomis, be to, ši teisinė prievolė turėtų būti įgyvendinama viešojo administravimo subjekto darbo metu. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad T. V. R. veiksmai, 2019 m. vasario 22 d. (apie 18 val. 30 min.) ir 2019 m. vasario 23 d. (apie 9 val. ryto) skambinant į viešbučio, kuriame buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) partijos rinkiminio kongreso dalyviai, registratūrą, po pareiškėjui nustatytų darbo valandų, peržengė teisinės prievolės taikymo ribas. Iš naujo nagrinėjant pareiškėjo skundą vertintina, ar toks asmens duomenų tvarkymas nepažeidė BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kad asmens duomenų tvarkymas galimas tik tokiu mastu, kokiu taikoma teisinė prievolė.

13. Teismas pažymėjo, kad T. V. R. veikė Tarnybos interesais ir vardu, jo veiksmus pagal aplinkybes Tarnyba tuo metu priėmė, todėl pagrįstai Inspekcija jo veiksmus priskyrė Tarnybos veiksmams. Tuo labiau, kad Tarnyba pati paaiškinimuose nurodo tiesioginio vadovo veiksmų teisėtumą dėl rinktų apie pareiškėją duomenų ir jų apimties.

14. Teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka išsamumo reikalavimo, kadangi duomenų valdytojas ir tvarkytojas nurodė, jog rinko ir naudojo duomenis ne BDAR 6 str. 1 d. c punkto pagrindu, o asmens duomenų subjekto sutikimo pagrindu. Aplinkybės dėl bendro pobūdžio pareiškėjo sutikimo supažindinant jį su Tarnybos Vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis atitikties pagal BDAR numatytam „sutikimui“ nebuvo ištirtos. Būtent asmens duomenų valdytojas/tvarkytojas apsprendžia tvarkomų duomenų teisinį pagrindą. Net ir teismo posėdyje Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi remiantis abiem teisiniais pagrindais.

15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas negali būti paliktas galioti. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjo skundas dėl Tarnybos veiksmų atitikties BDAR reikalavimams perduotinas nagrinėti iš naujo.

16. Teismas išanalizavo 42 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalis.

17. Teismas nurodė, kad Inspekcija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo skundo privalo vadovautis BDAR nuostatomis, taip pat kitais teisės aktais, reguliuojančiais ginčo santykius, VAĮ. Nagrinėjamu atveju Inspekcija netinkamai taikė BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl, neatlikusi visapusiško ir išsamaus tyrimo, nepagrįstai vertino, jog Tarnyba pareiškėjo asmens duomenis tvarkė teisėtai. Vienkartinis skundžiamų viešojo administravimo subjekto administracinių sprendimų panaikinimas nėra pakankamas konstatuoti neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus žalos atlyginimo pagal CK 6.271 str. kontekste.

18. Teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo paaiškinimus, teismas nenustatė, kad pareiškėjui žalą darantys Inspekcijos veiksmai ar veiksniai, būtų pakankamai intensyvūs, galėtų būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis tikrai dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ar reputacijos pablogėjimas juntamas ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

19. Nenustatęs valstybės civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos.

20. Teismas priteisė pareiškėjui 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį už skundą ir apeliacinį skundą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo dalį ir priteisti pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

22.1. Atsakovo sprendimas teismo yra panaikintas išimtinai dėl atsakovo kaltės, atsakovui aplaidžiai ir netinkamai atliekant ADTAĮ 1, 7 ir 8 straipsniuose, VAĮ 8 straipsnyje nustatytas pareigas ir netinkamo nustatytų pareigų atlikimo pasėkoje priimant nepagrįstą sprendimą.

22.2. Pareiškėjas nurodo Europos Tarybos Rekomendacijų Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“, 1 principą ir pažymi, kad teismas nepagrindė, kokiu pagrindu laiko neteisėtus, priešingus teisės aktų reikalavimams atsakovo veiksmus, kuriuos pats teismas konstatavo, teisėtais, mažareikšmiais ar nekeliančiais žalos pareiškėjo interesams, pirmiausia interesui, kad jo kreipimasis į kompetentingą viešojo administravimo subjektą būtų išnagrinėtas laiku, tinkamai, laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir teisės aktų normų bei kodėl nesivadovauja CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatomis nustatant atsakovo kaltę.

22.3. Vadovaujantis ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą atsakovas turėjo išnagrinėti per 4 mėnesius (su galimybe pratęsti nagrinėjimą dar 2 mėnesiams, bet ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui) ir priimti dėl jo teisės aktais paremtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau dėl atsakovo kaltės pagrįstas ir teisėtas sprendimas dėl pareiškėjo skundo iki šiol nėra priimtas, kadangi teismas įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą. Tokiu būdu dėl atsakovo kaltės (teisės aktų nesilaikymo) pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo užvilkintas daugiau nei 3 metai nuo skundo padavimo momento ir pareiškėjas visus tuos trejus metus jautė ir tebejaučia neteisybės jausmą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Priešingai nei sprendime teigia teismas atsakovo neteisėtų veiksmų poveikis pareiškėjui yra ilgalaikis ir tebesitęsiantis. Atsakovas nagrinėjant bylą atsisakė taikytis su pareiškėju, todėl laikytina, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjo interesams padaryta žala dėl atsakovo priešingo veikimo teisei būtų ištaisyta.

22.4. Tai, kad pareiškėjas jautė stiprų neteisybės jausmą rodo ir tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, teikė apeliacinį skundą, kas rodo jog atsakovo priimtas sprendimas nebuvo pareiškėjui nereikšmingas. Tai, kad pareiškėjui nebuvo padarytas tokio mąsto sveikatos sutrikdymas, kad būtų prireikę medicininės pagalbos niekaip nepaneigia, kad pareiškėjas patyrė stresą, neapibrėžtumą dėl nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimo, neigiamus išgyvenimus, kurie tęsėsi ilgą laiką ir tebesitęsia iki šiol.

22.5. Atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė negrįžtamą neturtinę žalą pareiškėjui, kurios negalima kompensuoti kitaip, kaip tik priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

23.1. Inspekcija priėmė Sprendimą pavėlavusi tik 4 dienas (pareiškėjo skundas gautas 2019 m. gegužės 21 d.). Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus. Inspekcija 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu pakartotinai informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus ir nurodė, kad vadovaujantis ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalimi dėl objektyvių priežasčių (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atsakymas Inspekcijoje gautas tik 2019 m. rugsėjo 11 d. ir dėl ženkliai išaugusios Priežiūros skyriuje darbų apimties) pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas iki 6 mėnesių nuo skundo gavimo Inspekcijoje dienos.

23.2. Atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką ir į pareiškėjo skundo turinį, tai, kad iki šiol vyksta teisminiai ginčai dėl Inspekcijos priimto Sprendimo, tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių pareiškėjui.

23.3. Vien tik pareiškėjo išdėstyti teiginiai, kad dėl Inspekcijos neveikimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, susijusius su bejėgiškumo ir neteisybės jausmu, jautėsi pažemintas, negali būti vertinami kaip patirta neturtinė žala.

23.4. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis tikrai dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ar reputacijos pablogėjimas juntamas ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo paaiškinimus, teismas nenustatė, kad pareiškėjui žalą darantys Inspekcijos veiksmai ar veiksniai, būtų pakankamai intensyvūs, galėtų būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis tikrai dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ar reputacijos pablogėjimas juntamas ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 300 Eur neturtinės žalos priteisimo, akcentuoja, kad dėl atsakovo kaltės (teisės aktų nesilaikymo) pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo užvilkintas daugiau nei 3 metai nuo skundo padavimo momento ir pareiškėjas visus tuos trejus metus jautė ir tebejaučia neteisybės jausmą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Priešingai nei sprendime teigia teismas atsakovo neteisėtų veiksmų poveikis pareiškėjui yra ilgalaikis ir tebesitęsiantis.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. vykdyto neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo (teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą ir teisės nesutikti su duomenų tvarkymu). Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir kitą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad Tarnyba informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą rinko, naudojo teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai BDAR. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, be to, nustatęs, kad nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos duomenų tvarkymui reikšmingos aplinkybės, Inspekcijos Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą.

30. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

31. Viešoji atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

32. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas akcentuoja, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė stresą, neapibrėžtumą dėl nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimo, neigiamus išgyvenimus, kurie tęsėsi ilgą laiką ir tebesitęsia iki šiol, t. y. patyrė neturtinę žalą.

34. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

35. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

36. Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

37. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, būtina įvertinti, kokiu pagrindu buvo panaikintas Inspekcijos Sprendimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, be to, nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos duomenų tvarkymui reikšmingos aplinkybės. VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis) ir tai leidžia konstatuoti esant civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus.

38. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjo skundas nėra nagrinėjamas 3 metus. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti. Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Apie skundo ar jo dalies nagrinėjimo termino pratęsimą ir pratęsimo priežastis pranešama pareiškėjui. Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo skundą Inspekcija nagrinėjo per šešis mėnesius ir keturias dienas (pareiškėjas skundą padavė 2019 m. gegužės 21 d., Inspekcijos Sprendimas priimtas 2019 m. lapkričio 25 d.). Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Inspekcija rinko papildomą informaciją ir skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas iki 6 mėnesių (Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas ir 2019 m. rugsėjo 23 d. raštas pareiškėjui). Taigi, nors atsakovas praleido įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą sprendimui dėl pareiškėjo skundo priimti, vis dėl to toks atsakovo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu ir atsakovo atliktų veiksmų pavėlavimas nevertintinas kaip esminis procedūrinis pažeidimas, kuris būtų lėmęs skundą padavusio asmens ar/ir pareiškėjo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-379-821/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo skundas nebuvo nagrinėjamas ar jo nagrinėjimas buvo vilkinamas.

39. Teisėjų kolegija neatmeta, kad atsakovo veiksmai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus pergyvenimus, netikrumą, įtampą, tačiau, kaip jau buvo minėta, ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir priežastys turi būti tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti reikšmingais, lyginant su eiliniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1906-520/2018). Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Inspekcijos Sprendimą, įpareigojo Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą, be to, atsakovas nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad procesas dėl pareiškėjo skundo nėra pasibaigęs, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra nagrinėjamos iš naujo ir Inspekcija, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjusi bylos aplinkybes, priims naują sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

40. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimo dalį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė