2023-05-15 Nr. BB-3539-1-01-1-08852-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2071/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08852-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistosios O. B. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarties dalis, kuriomis O. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, O. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Netenkinus šio prašymo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarties dalis, kuriomis O. B. paskirta penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Netenkinus abiejų prašymų, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria O. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir bylą grąžinti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Teismai netinkamai kvalifikavo nuteistosios veiksmus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nusprendę, kad ji turėjo vienintelį tikslą kratos metu rastas narkotines medžiagas parduoti ir (ar) kitaip platinti, ir taip nepagrįstai atmetę bei neįvertinę bylos duomenimis patvirtinto antrojo nuteistosios tikslo - dalimi narkotinių medžiagų disponuoti asmeninio vartojimo tikslais. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas netinkamai įvertinę byloje esančių įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, todėl laikytina, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms jog nuteistoji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir jas vartoja, turėjo nustatyti kokį narkotinių medžiagų kiekį nuteistoji laikė platinimui ir kokį asmeniniam vartojimui. Teismai, skirdami nuteistajai bausmę neatsižvelgė, jog nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teistumas išnykęs, nustatyta lengvinanti aplinkybė kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Ji yra našlė, auginanti tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du - neįgalūs. Nuteistoji vykdo individualią veiklą, gydosi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 3 dalis), todėl nuteistajai paskirta neteisinga bei neproporcinga bausmė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistosios gynėjas nesutinka su O. B. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas, teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus. Kasatorius, prašydamas O. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajai palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo O. B. gynėjo apeliacinio skundo, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus, bet ir esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju dėl esminių O. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistosios O. B. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde deklaratyviai keliami BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimai, o išdėstyti teiginiai daugiau susiję su nuteistosios O. B. asmenybės bei ją charakterizuojančių aplinkybių vertinimu. Nors nuteistosios gynėjas, skunde nurodė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau siekdamas švelnesnės bausmės O. B. teisiniais argumentais šių nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios O. B. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė