7263a3bd-3aeb-4e8e-a2f2-889d0bdfaf3a · Panevėžio apygardos teismas

                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-768/2018       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17646-2017-7                     Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės - A.

P. – T.,gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės, A. P. – T. jos atstovo advokato D. K. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2018 m. sausio 19 d. nutarties, kuria nustatyta, kad A. P. – T. padarė baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje uždraustÄ veikÄ bÅ«dama nepakaltinama.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti A. P. – T. stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės A. P. – T., bÅ«dama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, o bÅ«tent: 2017 m. balandžio 13 d., 10 val., namuose – (duomenys neskelbtini), supykusi, kad negali atidaryti buto lauko durų, paėmė kambaryje po lova buvusį peilį, jį laikydama rankoje ir artindamasi prie tėvo B.

P., grasino jį nužudyti. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu A. P. – T. praÅ¡o neuždaryti jos priverstiniam gydymui ir leisti gydytis ambulatoriÅ¡kai. Nurodo, kad ne kartÄ praeityje tikrinosi sveikatÄ savo noru, tiek anksčiau, tiek dabar jaučiasi visiÅ¡kai sveika. Teigia, kad jokių minčių grasinti peiliu ar Å¡okti per langÄ neturėjo, pirmÄ kartÄ apie tai girdi – tai tyčinis trečiųjų asmenų siekis sukirÅ¡inti jÄ su tėvais. Mano, jog kaltinama be jokių įrodymų, kita vertus nurodo, kad situacija buvo visai prieÅ¡inga – bÅ«tent tėvai jÄ užsipuolė, nepasakė, kad durys užsikirtusios.

Be to, mano, kad tėvai yra neadekvačiai paveikti, kadangi tÄ rytÄ , jai dar neatsikėlus, girdėjo, jog jie kalbėjo tarpusavyje apie specializuotÄ psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Skunde A. P. – T. nurodo bei analizuoja ir kitas aplinkybes, tačiau jos nesusijusios su nagrinėjamu atveju. Apeliaciniame skunde A. P. – T. atstovas advokatas D. K. praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti, bylÄ nutraukti ir A. P. – T. netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės.Remdamasis teismų praktika nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu - jog visos abejonės ir neaiÅ¡kumai aiÅ¡kintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Tvirtina, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti ne tik grasinimo realumÄ , tačiau ir tai, kaip grasinimÄ suprato ir pats nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Cituodamas nukentėjusiojo B. P. (kad dukra, laikydama rankoje peilį, buvo netoli jo, tačiau jam negrasino, pavojaus nekėlė; nemanė, kad ji jam galėjo kÄ nors padaryti; nors ir galbÅ«t buvo iÅ¡sigandęs, tačiau į policijÄ kreipėsi norėdamas, kad dukra bÅ«tų gydoma ligoninėje dėl psichinio susirgimo), jo sutuoktinės Z.

P. (kad dukra su peiliu rankose prie tėvo nesiartino, pavojaus jam nekėlė; į policijÄ kreipėsi, nes mano, kad dukrai reikalingas gydymas psichiatrinėje ligoninėje) ir A. P. – T. (kad peilį paėmė nuo grindų tam, kad padėtų ant komodos; kadangi durys buvo užrakintos tiesiog iÅ¡sakė frazę, kad gal reikės Å¡okti per langÄ ; savo kaltės nepripažįsta) parodymus, teigia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad A. P. – T. savo veiksmais grasino tėvui, o jis suprato grasinimÄ kaip realų, turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.Atsiliepime į pateiktus A.

P. – T. ir jos gynėjo advokato D. K. apeliacinius skundus Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros (Anykščių) prokurorė R. Č. nurodo, kad su apeliantų skundais nesutinka ir praÅ¡o palikti skundžiamÄ nutartį galioti nepakeistÄ .Teigia, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus įrodymus, teisingai juos įvertino, pagrįstai rėmėsi teismo psichiatrės ekspertės J. D. parodymais, kuri patvirtino stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadas apie A.

P. – T. psichinę sveikatÄ tiek uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos padarymo metu, tiek Å¡iuo metu, dėl ko padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog A. P. – T. bÅ«tinas vykdymas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras - atmesti. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliaciniai skundai atmetami.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Å iuo atveju apeliaciniuose skunduose keliami, savo esme, tapatÅ«s skundo argumentai, todėl apeliacinės instancijos teismo jie bus nagrinėjami kartu. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimoApeliaciniuose skunduose abejojama dėl A. P. – T. veiksmų neteisėtumo, grasinimo realumo bei nukentėjusiojo pagrįsto manymo, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, tačiau Å¡ios keliamos abejonės negali bÅ«ti vertinamos kaip A. P. – T. nekaltumo įrodymas.Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Å iame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ .

Pagal teismų praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. P. – T. veiksmų bei grasinimo realumo (didelio virtuvinio peilio laikymas rankose ir artėjimas tėvo link agresyviai ir piktai reikalaujant atidaryti duris), visapusiÅ¡kai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir nustatė, kad bylai reikÅ¡mingu laiku įvykusio konflikto su tėvais iniciatorė buvo bÅ«tent A.

P. – T., kurios elgesys buvo ne tik agresyvus, tačiau ir gÄ sdinantis, kadangi bendravimas pakeltu, reikalaujančiu tonu, artėjimas prie nukentėjusiojo su atsuktu peiliu į pastarojo pusę, motinos riksmai, skambinimas policijai bei tėvo susitaikymas su neprognozuojamu dukters elgesiu, ir dėl to galimai kilsiančių neigiamų pasekmių – dÅ«rio, iÅ¡tariant žodžius „durk“, patvirtina, kad nukentėjusysis dukros veiksmus suprato kaip realius ir suvokė, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiojo suvokimÄ dėl dukters grasinančių veiksmų realumo, pagrįstai atsižvelgė ne tik į A. P. – T. neadekvatų elgesį, bet ir į tÄ aplinkybę, kad praeityje (beveik prieÅ¡ metus) A. P. – T. peiliu grasino ir motinai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat papildomai atkreipia dėmesį į byloje esančius P. praÅ¡ymus, kuriuose nurodoma, kad dėl neprognozuojamo dukters elgesio, jos nesigydymo, sutuoktiniai jaučiasi labai nesaugÅ«s, o Å¡ios aplinkybės tik sustiprina iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis savo dukros veiksmus pagrįstai laikė grasinančiais, kurie gali bÅ«ti įvykdyti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, kvalifikuodamas A. P. – T. veiksmus pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, teisingai įvertino aptartÄ jos elgesį ir jos grasinančių veiksmų pobÅ«dį tėvo atžvilgiu, taip pat tiek jos tėvo ir motinos reakcijas į jos nusikalstamus veiksmus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. P. – T. grasino peiliu savo tėvui, o jis tuo tarpu turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad toks grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (susijusios su peilio paėmimo ir padėjimo tikslu; kad tėvas iÅ¡ pradžių netikėjo, kad dukra gali taip pasielgti) Å¡iuo aspektu neeliminuoja A.

P. – T. padarytų veiksmų pavojingumo, grasinimo realumo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliantės veiksmai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį įvertinti tinkamai. Dėl A. P. – T. taikytos priverčiamojo pobÅ«džio medicininės priemonėsApeliaciniais skundais praÅ¡oma taikyti ambulatorinį gydymÄ (A. P. – T.) arba A. P. – T. netaikyti priverčiamosios medicininės priemonės (atstovas advokatas D. K.), kadangi ji nepadarė įstatymo uždraustos veikos, jaučiasi visiÅ¡kai sveika, elgiasi adekvačiai, nekelia niekam pavojaus.

Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo reikalavimais negalima.Byloje esanti teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. P. – T. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) sutrikimas ir ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. P. – T. rekomenduojama skirti priverstinio pobÅ«džio medicinines priemones - stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje - (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme apklausta ekspertė J. D. patvirtino atlikto teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadas bei nurodė, jog A. P. – T. skirtinos priverčiamojo pobÅ«džio medicininės priemonės - priverstinis gydymas specializuotoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis. Ekspertės teigimu, A. P. – T. elgesio pokyčiai pradėjo reikÅ¡tis nuo 2013-2014 m., o baudžiamojo įstatymo uždrausta veika buvo padaryta negavus gydymo, progresavus ligai, kadangi ji jo vengė, nes laikė, jog yra visiÅ¡kai sveika.

Ekspertė tvirtina, kad netikslinga A. P. – T. skirti gydymo ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis, nes ji dėl kliedesių bei kritikos stokos nesilankys ambulatorinio gydymo režimo, jos tėvai neprivers to daryti taip pat, be to, ji nė karto negydyta stacionare, todėl esant situacijai, kai tokia priežiÅ«ra yra bÅ«tina, jÄ bÅ«tina stebėti sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis - kad bÅ«tų gydoma kuo ilgiau.8.2. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi A.

P. – T., kaip padariusiai baudžiamojo įstatymo draudžiamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio l dalyje, ir Å¡iÄ veikÄ padariusiai bÅ«nant nepakaltinamai, pagrįstai taikė bÅ«tent priverčiamojo pobÅ«džio medicinines priemones - priverstinį gydymÄ specializuotoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų matyti, kad A. P. – T. skirti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis netikslinga, nes ji serga progresuojančia psichikos liga – (duomenys neskelbtini) sutrikimu.

Juo labiau, kad ji anksčiau neigė serganti, vengė gydytis, yra pavojinga tiek sau, tiek aplinkiniams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai kas aukščiau aptarta, neturi pagrindo manyti, kad priverčiamojo pobÅ«džio medicininės priemonės - priverstinis gydymas specializuotoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, Å¡iuo atveju taikytos nepagrįstai, todėl nesutinka su apeliantės teiginiais, jog yra visiÅ¡kai sveika, kad ji negrasino peiliu savo tėvui.

9. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jų visumÄ , teisingai A. P. – T. taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskyrė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje. Teismas nenustatė, kad byloje bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti A. P. – T. ir jos gynėjo advokato D. K. apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, o apeliaciniai skundai atmetami.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : A. P. – T., jos atstovo advokato D. K. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                    Donatas Jatužis Valdas CiesiÅ«nas Jolanta Raščiuvienė