726284cd-abd4-4da0-8d72-be876977eb4a · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-105-573/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14630-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.2.; 1.2.14.5.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 2.1.10.1. (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 16 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, nukentėjusiajai K. L., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, kaltinamajam L. S., jo gynėjui advokatui Ž.

K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeL. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvis Respublikos pilietis, nedirbantis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir n u s t a t ė: kaltinamasis L. S. žinodamas, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienuose, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra įkeistas ir dėl Å¡io buto 2009-10-05 priimta hipotekos teisėjo nutartis parduoti butÄ iÅ¡ varžytinių, žinodamas, kad VÄ® Registrų centre nekilnojamo turto registre įregistruoti Å¡eÅ¡i to paties buto areÅ¡to aktai, kuriais yra apribota disponavimo butu teisė, nuslėpdamas Å¡iÄ informacijÄ ir neturėdamas teisės buto parduoti, 2014-11-07 juridinių paslaugų kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune su nukentėjusiÄ ja K.

L. sudarė preliminariÄ buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015-06-30 parduoti jai minėtÄ butÄ už 65000 litų (18825,30 Eur skaičiuojant oficialiu euro kursu 3,45280 lito už vienÄ eurÄ ) bei susitarė dėl avansinių mokėjimų grafiko, pagal kurį preliminarios sutarties sudarymo metu K. L. sumokėjo jam 5000 litų (1448,10 Eur), 2014-12-02 į jo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10000 litų (2896,20 Eur), o 2015-02-16 - 4000 eurų, tačiau L.

S. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes K. L., sužinojusi, kad parduodamas butas yra įkeistas ir areÅ¡tuotas, atsisakė tęsti avansinius mokėjimus pagal 2014-11-07 preliminariÄ buto pirkimo – pardavimo sutartį, tokiu bÅ«du jis apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės K. L. turtÄ â€“ 65000 litų (18825,30 eurų), t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymu. Kaltinamasis L. S. dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo kaltės nepripažino, iÅ¡ jo parodymų matyti, kad su pareikÅ¡tais kaltinimais nesutinka, tvirtina, kad tÄ butÄ iÅ¡ tiesų norėjo parduoti K.

L., tačiau sandorio neįvykimÄ su L. nulėmė tai, kad ji po turto įvertinimo akto nebenorėjo mokėti tokios sumos, kaip buvo sutarta. S. kaip buto pirkėjÄ nurodė dėl tos pačios priežasties, t. y. kad L. nenorėjo sutartos sumos sumokėti, reikėjo kažkÄ daryti, kad nedingtų butas. Jam apie 8000 eurų L. sumokėjusi buvo. Sumokėjus sutartÄ sumÄ , S. tikrai bÅ«tų pardavusi ir L. bÅ«tų įsigijusi tÄ butÄ . Ä®mokėtų pinigų L. negrÄ Å¾ino todėl, nes ginčų buvo su ja dėl to buto apgadinimo, advokato iÅ¡laidos prasidėjo.

Realiai iÅ¡laidų galėjo bÅ«ti keli Å¡imtai eurų. Skirtumo negrÄ Å¾ino, nes po 2015 metų spalio mėnesio sprendimo civilinėje byloje jie jį apskundė ir vėl viskas prasidėjo. Dabar skirtumÄ Å¾ada grÄ Å¾inti. Neinformavo L., kad butas turėjo elektros skolų, perkant visos skolos juk jam bÅ«tų likę. L. sužinojus, prašė sumokėti greičiau vien dėl to, kad antstolei jÄ galėtų nurodyti kaip pirkėjÄ . Kodėl neinformavo, kad pas antstolį reikės pirkti, negali paaiÅ¡kinti.

Apie buto areÅ¡tus teigia informavęs, nes jiems davė iÅ¡raÅ¡Ä . Pasakė L., kad nebus kliūčių įsigyti tÄ butÄ , nes žinojo, kad jie jį galės įsigyti. S. yra jo žmona ir situacijÄ Å¾inojo. Antstolę tik informavo, kad pirkėjai yra užsienyje.Kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų parodymais, kita raÅ¡ytine baudžiamosios bylos medžiaga.IÅ¡ nukentėjusios K. L. parodymų matyti, kad norėjo butÄ iÅ¡ kaltinamojo pirkti. Susirašė žinutėmis, susitarė per pusę metų dalimis sumokėti pinigus.

Jis parašė, kad pasitars su žmona. Paskui parašė, kad dalimis mokant sutinka parduoti butÄ . Susitarė grįžę į LietuvÄ susitikti, sutartÄ dienÄ apžiÅ«rėti buto. Atvažiavo į Prienus, apžiÅ«rėjo, viskas buvo gerai, butas tiko, buvo vienas iÅ¡ pigiausių, todėl kitų butų neapžiÅ«rinėjo, kalbėjo apie sumas, avansÄ . Avansui pasiÅ«lė 5000 litų. L. sutiko. Paskui sutarė susitikti kitÄ dienÄ . Vakare jis pasakė, kad pasikalbėjo su notaru ir pasakė, jog avansas 5000 Lt jam yra per mažas.

Pasakė, kad jam reikia daugiau. Susitarė kitÄ mėnesį dar 10000 pervesti. Susitiko pas tÄ jo žmogų, galvojo, kad jis notaras, kad pasiraÅ¡yti preliminariÄ sutartį. Tas žmogus, dar L. neatėjus, pradėjo pildyti dokumentus, rašė sutartį dėl buto pardavimo. Paklausė, ar jos sesę įleis gyventi iÅ¡ karto. Sakė, kad įleis kai tik sumokės avansÄ . Sutartyje įrašė, kad pirks butÄ pas notarÄ . Tas žmogus sakė, kad eis pas notarÄ kai sumokės visus pinigus. Buto dokumentų nematė, nes jų nerodė, ji ir neprašė jų parodyti.

Kad jam priklauso butas, nepasitikrino. Anksčiau nekilnojamojo turto pirkime nėra dalyvavusi. Sutartį pasirašė, pervedė sutartas sumas. Po to pradėjo eiti laiÅ¡kai į paÅ¡to dėžutę ir kaimynai sesei pradėjo sakyti, kad nepasitikėtų tuo žmogumi, kad jis prisiskolinęs. Susisiekė su kaltinamuoju, parašė jam, kad dujas atjungė, kad sesė pasakoja apie tÄ butÄ blogus dalykus. L. sakė, kad sesė nieko neįsileistų. Suprato, kad L. meluoja. Bijojo, kad daugiau neįklimptų.

Moteris, kuriai skambino į dujų tiekimo įmonę, patarė jai kreiptis į advokatÄ . Grįžusi į LietuvÄ susirado advokatÄ , kuris patikrino, kad tas butas yra keliolika kartų areÅ¡tuotas, o kaltinamasis jai apie tai nesakė. VirÅ¡ 8500 eurų sumokėjo kaltinamajam. Prašė pinigus grÄ Å¾inti, bet jis negrÄ Å¾ino. Kaltinamasis norėjo, kad ji tÄ butÄ pirktų. Kai sužinojo, kad butas areÅ¡tuotas, nieko bendro su juo turėti nenorėjo. Kas mokės skolas su juo nesiderėjo. Kad butas areÅ¡tuotas ar įkeistas jokios kalbos nebuvo, jos apie tai neinformavo, nesakė, kad butas bus parduodamas per antstolę.

L. nesiÅ«lė jai 7076 eurų į antstolės sÄ skaitÄ pervesti. BÅ«tų nenorėjusi tokio buto pirkti, jei jis jau areÅ¡tuotas, nes jis jau ne jo. Suprastų, kad tai yra nepaÅ¡alinamos kliÅ«tys. Kad turtas bus per notarÄ perkamas, jÄ tas tenkino. SÄ lyga, kad butas pas antstolę bus perkamas, jai nebÅ«tų tikusi. Dėl Å¡ios priežasties nusprendė to buto nepirkti. Atstovas L. apie tai pranešė. L. nesutiko su jų reikalavimais, siÅ«lė toliau butÄ pirkti. Butas buvo iÅ¡ pigesnių ir jai greitai jo reikėjo.

Kaina buvo tinkama mokėjimui. Neketina to buto toliau įsigyti. 2015-06-08 nurodė, kad sutinka pirkti už rinkos vertę, nes nusprendė, jei jis tų pinigų neturi, tai tegul parduoda. Tada dar butÄ Ä¯sigyti noras buvo. Per Å¡itÄ laikotarpį, nuo preliminarios sutarties sudarymo, L. nors ir nesakė, kad buto neparduos ir negrÄ Å¾ins pinigų, bet leido suprasti, juk butas areÅ¡tuotas.IÅ¡ liudytojo P. M. parodymų matyti, kad jis gyvena kartu su K. L., minimÄ butÄ susirado internetiniame puslapyje „skelbiu.lt.“, susirašė su L., kad apžiÅ«rės butÄ grįžę iÅ¡ Norvegijos.

L. butÄ aprodė kartu su žmona. Viskas tiko, susitarė dėl pradinio įnaÅ¡o 5000. L. sakė, kad važiuosim pas jo notarÄ kitÄ dienÄ pasiraÅ¡yti sutartį. TÄ patį vakarÄ L. paskambino ir pasakė, kad jam 5000 neužtenka. Jie sutiko, kad likusius 10000 persiųs gruodį. Susitikę pas L. notarÄ pasirašė sutartį, atsiskaitė. L. sakė, kad ten notaras. ViskÄ perskaitė, viskas tiko ir K. L. pasirašė. Pinigai buvo pervesti iÅ¡ jo sÄ skaitos. Gruodį likusiÄ Ä¯mokÄ pervedė. Leido tame bute K.

L. sesę gyventi. Kovo pirmÄ savaitę K. sesei atjungė dujas, Å¡ilumÄ , ji negalėjo ten gyventi. Suprato, kad kažkas ne taip. Tada L. pradėjo raÅ¡inėti, kad siųsti pinigus greičiau. Nesidomėjo kaip yra perkamas nekilnojamas turtas, patarimų pas tėvus neklausė. Kad butas areÅ¡tuotas ar per antstolį bus perkamas kaltinamasis tikrai nesakė. Sutartį rašęs žmogus nepasakė nei savo vardo, nei pavardės. Jis buvo vienas, paskui atėjo L.. Tik sutartį padavė K. L. skaityti, jai sutartis tiko.

KÄ tame kabinete kalbėjo, tas buvo perkeliama į tekstÄ . Kad pardavimas bus notarų kabinete, tai K. tiko. Jei bÅ«tų pasakę, kad butas areÅ¡tuotas ar su skolom ar kita, tai K. tame kabinete tokios sutarties nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi. Jie neieÅ¡kojo buto su areÅ¡tais ar skolomis. Reikėjo jiems greičiau sesę apgyvendinti. L. teisininku pasitikėjo. PirmÄ kartÄ tokį veiksmÄ atlikinėjo su K.. Nuo 13 metų iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, iÅ¡silavinimas jo 12 klasių. K. iÅ¡silavinimas toks pat. K. norėjo susigrÄ Å¾inti tÄ , kÄ sumokėjusi.

Pavedė tai spręsti advokatui. L. pinigus grÄ Å¾inti ir sutiko, ir nesutiko. Suprato, kad L. pinigų neturi.IÅ¡ liudytojos M. L. parodymų matyti, kad ji dalyvavo apžiÅ«rint butÄ , L. jį aprodė, paskui jai davė raktus. Gyveno tame bute tris mėnesius. Ketino sesuo šį butÄ pirkti. Gruodžio mėnesį atsikraustė. Sesuo tarėsi pirkti iÅ¡simokėtinai. Iki kovo mėnesio ten gyveno. IÅ¡sikraustė, nes atjungė dujas, nebuvo Å¡ilumos. Kaimynai žinojo, kad ten skolos už vandenį, dujas.

Su pardavėju nebendravo. Kaimynai pasakė, kad jis daug skolų turi. Komunalinius mokėjo sesė L.. Nuomos mokesčio nemokėjo. Kad butas įkeistas, areÅ¡tuotas sesė pasakė 2015 metais, kovo mėnesį.IÅ¡ liudytojo D. R. parodymų matyti, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. 2014 metais jis kreipėsi į jį, kad paruoÅ¡tų preliminariÄ sutartį dėl buto pirkimo. Atvyko L. S. su bÅ«simais pirkėjais kainÄ susiderinę. Reikėjo tik suraÅ¡yti į sutartį kainas, terminus ir kokiomis sumomis mokės. Sutartis buvo parengta, jie jÄ pasirašė ir iÅ¡siskirstė.

Kodėl sutartis pasiraÅ¡yta ne pas notarÄ , nežino. L. paprašė paruoÅ¡ti tik preliminariÄ sutartį. Preliminari sutartis nebÅ«tinai turi bÅ«ti pasiraÅ¡oma pas notarÄ . Pirkėjai norėjo pirkti iÅ¡simokėtinai dalimis. Jie sakė, kad neregistruos Registrų centre preliminarios sutarties. PreliminariÄ sutartį sudaryti buvo Å¡alių apsisprendimas. Kai sumoka ne viskÄ iÅ¡ karto, dažniausia ir sudaro preliminarias sutartis. Jam buvo paduoti buto nuosavybės dokumentai. Pirkėjai tuos dokumentus vartėsi.

Kai iÅ¡kilo klausimas dėl turto pardavimo varžytinėse, tai kiek atsimena, jie L. buvo informuoti. L. jiems siuntė žinutę, informavo apie tai, kad tÄ butÄ antstolis nori parduoti ir reikia pasiÅ«lyti pirkėjui. Jis mano, kad pirkėjai žinojo, jog butas areÅ¡tuotas. Kodėl į preliminariÄ sutartį neįrašė, kad butas areÅ¡tuotas, nežino. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, pirkėjai jÄ skaitė, o prie sutarties buvo tas nuosavybės pažymėjimas. Pirkėjai atėjo jau apsitarę, žinojo kainÄ , terminus.

Apie sutarties 4.1.4 punkte ir kituose minimÄ , kad pagrindinis sandoris bus sudaromas pas notarÄ , tai kalba apie notarÄ buvo, nes buvo suderinamas paskutinis mokėjimo terminas. Tai juk visiems aiÅ¡ku, kad pas notarÄ visos sutartys pasiraÅ¡omos. Prisimena, kad jie kalbėjo, jog iki to laiko kaltinamasis susitvarkys areÅ¡tus, pirkėjai apie areÅ¡tus buvo sužinoję. Jie tarpusavyje apie tai Å¡nekėjo. L. pasakė, kad butas bus atlaisvintas nuo areÅ¡tų. IÅ¡raÅ¡as buvo iÅ¡spausdintas, tai L. jį su savimi atsinešė, jame matėsi areÅ¡tai.IÅ¡ liudytojos D.

M. parodymų matyti, kad ji vykdė pirmos eilės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bankui. Yra 3 ekspertizės, vienos varžytinės buvo įvykę. Po varžytinių buvo gaisras, turtas po jo prarado vertę. Kaltinamasis turėjo realiÄ galimybę pats parduoti nebent skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui arba padengti visÄ skolÄ , vykdymo iÅ¡laidas, tada bankas bÅ«tų panaikinęs įkeitimÄ . Pats jis parduoti negalėjo. 2015 metų sausio mėnesį 7067 eurų buvo butas įkainotas. Vasario mėnesio 18 dienÄ Ä¯mokėta 3000 eurų, o 2015-03-12 buvo sumokėta likusi suma. 2015 m. kovo 12 dienÄ L.

S. pasiÅ«lė pirkėjÄ V. S.. Paskui buvo prokuratÅ«ros areÅ¡tuotos Å¡ios piniginės lėšos. Be S., kitų pirkėjų kaltinamasis nesiÅ«lė. Sakė tik, kad pirkėjai dar užsienyje yra. Kitam pirkėjui tokio praÅ¡ymo neparašė, tik minėjo, kad pirkėjai yra užsienyje. Kai kovo 12 dienÄ sumokėjo, tuomet S. pasiÅ«lė skolininko pasiÅ«lytÄ pirkėjÄ . Jei persigalvotų, tada ji priimtų patvarkymÄ ir grÄ Å¾intų pinigus. Jei bÅ«tų S. pardavęs, likę areÅ¡tai pasinaikintų.

Parduoti butÄ galimybę 2014 metais kaltinamasis turėjo. 2015 metų sausio mėnesį ekspertizė buvo atlikta vertės nustatymui. Čia buvo trečia ekspertizė. Kaltinamasis galėjo sudaryti preliminarias sutartis, jei randa tokių pirkėjų. 44000 buvo pradinė kaina. Dar reikia 20 procentų pridėti. Tai buvo pirmos varžytinės. 2013-08-12 vėl gavo iÅ¡ S. praÅ¡ymÄ paskirti pakartotinį turto vertinimÄ , nes ankstesnio buto vertinimo suma neatitinka realios rinkos vertės. Priėmė patvarkymÄ 2013-08-16 ir jį iÅ¡siuntė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2014 metų sausį buvo paskelbus varžytines jau pagal antrÄ Ä¯vertinimÄ .

Pradinė kaina buvo 68800 litų ir plius 20 procentų prie Å¡itos paskelbtos sumos. 2014-03-27 skelbė antras varžytinės. 51600 buvo pradinė kaina. 2014-05-06 už 53664 nupirko E. Ž.. Varžytinės baigėsi 2014-05-06, o jis 2014-05-07 sumokėjo visÄ sumÄ pinigų. Ji surašė turto pardavimo aktÄ , bet 2014-05-13 iÅ¡ E. Ž. gavo, kad 2014-05-08 gaisras įvyko. Tada priėmė patvarkymÄ ir tuos pinigus grÄ Å¾ino. Ekspertas V. L. 2015 sausio mėnesį surašė aktÄ , butÄ Ä¯vertino 7067 eurų suma.

Jei S. 2014 metų lapkritį surado pirkėjus ir bÅ«tų su pirkėjais pas jÄ atvykę, tai sÄ lyga tokia pirmiausia, kad turi bÅ«ti pirma pinigai sumokėti į sÄ skaitÄ , tada bÅ«tų pirkėjus fiksavusi. Kas turi pinigus sumokėti tai CPK nėra griežtai apibrėžta, svarbu, kad bÅ«tų įmokėta ta suma. S. galėjo nurodyti pirkėjais L., o ne savo žmonÄ . Čia yra skolininko teisė. S. už kÄ moka nurodė tik po to, kai visi pinigai buvo sumokėti. S. pasakė, kad pirkėjai užsienyje, kai sumokėjo pinigus.

Jei kovo 12 dienÄ bÅ«tų praÅ¡ymas, o kovo 17 dienÄ atsineÅ¡tų kitÄ tokį patį praÅ¡ymÄ , su kita pavarde nurodyta, nežino kaip bÅ«tų, reiktų konsultuotis. Akto tÄ pačiÄ dienÄ nesuraÅ¡o. L. S. po kovo mėnesio 12 dienos neprašė pakeisti į L.. Ä®vykus pirkimui-pardavimui pasiÅ«lytam pirkėjui visi areÅ¡tai pasinaikina nuo buto. Naujasis savininkas gali eiti įregistruoti butÄ , turi neapsunkintÄ galimybę.2014-11-07 preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad L.

S. (pardavėjas) ir K. L. (pirkėja) įsipareigoja, kad pirkėjai ne vėliau kaip iki 2015-06-30 sumokėjus pardavėjui 65000 Lt bus pasiraÅ¡yta pagrindinė buto, esančio Vytauto g. 30-4, Prienuose pirkimo – pardavimo sutartis, nurodyta, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu pirkėja sumoka 5000 Lt avansÄ . 4.1.2. str. „a“ punkte L. S. patvirtino, kad jis turi teisę sudaryti Pagrindinę sutartį bei tinkamai vykdyti iÅ¡ jos kylančius įsipareigojimus, o „b“ punkte nurodyta, kad jis „yra gavęs visus reikiamus leidimus, ....reikalingus sudaryti Pagrindinę sutartį ...“ .

IÅ¡ Å¡ios sutarties taip pat matyti, kad 2014-11-07 L. S. gavo 5000 litų avansÄ (I t., b. l 12).2015-03-09 nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ kurio matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienuose, nuo 2009-07-30 yra areÅ¡tuotas (I t., b. l. 15).Antstolių, areÅ¡tavusių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, raÅ¡tai, kuriuose nurodyta, kad L. S. jų neinformavo apie sudarytÄ preliminariÄ buto pirkimo – pardavimo sutartį ir priimtÄ avansÄ (I t., b. l. 103-107).2009-09-24 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, kuria patenkinti kreditoriaus reikalavimai priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ L.

S. skolÄ ir priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ L. S. priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose (I t., b. l. 88).DNB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuris patvirtina, kad liudytojas P. M. 2014-12-01 į kaltinamojo L. S. banko sÄ skaitÄ pervedė 10000 Lt, o 2015-02-15 – 4000 eurų (I t., b. l. 20).IÅ¡ 2015-03-12 praÅ¡ymo antstolei D. M. matyti, kad L. S. pateikė praÅ¡ymÄ jam priklausantį butÄ parduoti jo nurodytam pirkėjui – V. S. už 7076 eurų (I t., b. l. 54).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. S. ir nukentėjusioji K. L. 2014-11-07 sudarė preliminariÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ kaltinamasis L. S. įsipareigojo už 65000 Lt (18825,30 Eur) parduoti K. L. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 30 dienos. Pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta po to, kai K. L. sumokės visÄ sutartÄ pinigų sumÄ . Å ioje sutartyje kaltinamasis L. S. patvirtino, kad jis turi teisę sudaryti sutartį bei tinkamai vykdyti iÅ¡ jos kylančius įsipareigojimus, kad jis yra gavęs visus reikiamus leidimus, sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus, reikalingus sudaryti Pagrindinę sutartį, tačiau iÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o (I t., b. l.

15) matyti, kad Å¡is butas yra areÅ¡tuotas nuo 2009 m. liepos 30 d., o antstolė patvirtino, kad L. S. jos neinformavo apie sudarytÄ preliminariÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, leidimų parduoti butÄ neturėjo. DNB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad kaltinamajam L. S. už perkamÄ butÄ 2014-12-01 buvo pervesta 10000 Lt, o 2015-02-15 - 4000 eurų (I t., b. l. 20), kurių L. S. nukentėjusiajai negrÄ Å¾ino, o įnešė kaip avansÄ Ä¯ antstolės D. M. kontoros sÄ skaitÄ už tÄ patį butÄ , perkamÄ savo žmonos V. S. vardu.Sukčiavimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, bÅ«tinas sudėties požymis yra veikos padarymo bÅ«das – apgaulė. Kaltininkas turi turėti tyčiÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti. Teismų praktika iÅ¡skiria tokius apgaulės kriterijus:

1) objektyvios tiesos iškraipymas;

2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidÄ );

3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Pažymėtina, kad LR BK 182 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios tik požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimÄ . Å ios bylos kontekste svarbus dviejų požymių – tyčios ir apgaulės – aiÅ¡kinimas ir aplinkybių, atskleidžiančių Å¡iuos požymius, vertinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2010; 2K-633/2012).Sukčiavimas gali pasireikÅ¡ti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingÄ sandorį ir tokiu bÅ«du užvaldant svetimÄ turtÄ .

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Kita vertus, turto savininko įtraukimÄ Ä¯ tokio pobÅ«džio sandorius gali lemti ir kitos Å¡ios sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningas elgesys. Tačiau pats savaime nesÄ Å¾iningas sandorio Å¡alies elgesys dar nereiÅ¡kia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingÄ sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001).

Kaip papildomas taip pat taikytinas nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013).Nagrinėjamoje byloje yra aktuali apgaulės (piktnaudžiavimo pasitikėjimu) esmingumo įvertinimo problema, nes prokuroras ir gynėja dėl šios aplinkybės padarė skirtingas išvadas.

Prokuroras, darydamas iÅ¡vadÄ , kad L. S. panaudojo apgaulę ir ji buvo esminė sÄ lyga, dėl kurios jis įgijo K. L. turtÄ , savo iÅ¡vadÄ pagrindė tuo, kad L. S., nuslėpdamas informacijÄ apie butui taikomus areÅ¡tus ir neturėdamas teisės buto parduoti, 2014-11-07 su nukentėjusiÄ ja K. L. sudarė preliminariÄ buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015-06-30 parduoti jai minėtÄ butÄ už 65000 litų (18825,30 eurų skaičiuojant oficialiu euro kursu 3,45280 lito už vienÄ eurÄ ) bei susitarė dėl avansinių mokėjimų grafiko.Savo ruožtu gynėjas nurodė, kad L.

S. jokios apgaulės nenaudojo, savo iÅ¡vadÄ motyvavo tuo, kad L. S. ketinimai parduoti butÄ buvo realÅ«s, tokiÄ galimybę jis turėjo, tačiau pati nukentėjusioji atsisakė pirkti butÄ preliminarioje sutartyje numatytomis sÄ lygomis, jis pripažįsta gavęs pinigus iÅ¡ nukentėjusios, sandoris buvo sudarytas Å¡alims laisvai apsisprendus, nėra nustatyta ir aplinkybių, kurios rodytų, kad L. S. bÅ«tų apsunkinęs nukentėjusiajai savo teises ginti civiline tvarka.Nors pats kaltinamasis nurodė, kad jis bÅ«tų pardavęs butÄ K.

L. po to, kai jis bÅ«tų atsiskaitęs su antstole, t. y. padengęs visus įsiskolinimus, dėl kurių Å¡is butas buvo areÅ¡tuotas, tačiau teismas neturi jokio pagrindo tikėti Å¡ia jo versija, prieÅ¡ingai, visi, tiek prieÅ¡ sutarties sudarymÄ atlikti veiksmai - nuslėpimas nuo nukentėjusios apie butui taikomus areÅ¡tus, įsiskolinimus už komunalines paslaugas, tiek po sutarties sudarymo - spaudimas žinutėmis nukentėjusiajai pervesti pinigus anksčiau sutartyje numatyto grafiko, savo žmonos V.

S. kaip Å¡io buto pirkėjos nurodymo antstolės kontoroje, gautų pinigų negrÄ Å¾inimas nukentėjusiajai - liudija, kad jis apgaule iÅ¡ jos siekė iÅ¡vilioti visÄ sutartyje numatytÄ pinigų sumÄ â€“ 65000 litų. IÅ¡ nukentėjusios parodymų matyti, kad apsisprendimÄ pirkti butÄ iÅ¡ L. S. nulėmė ne tik nedidelė, kaip jai pasirodė tuo metu, buto kaina bei pirkimo iÅ¡simokėtinai sÄ lygos - ji neketino pirkti buto, kurio įsigijimas apsunkintas, buto, kuriam taikomas areÅ¡tas. Atsižvelgiant į tai, kad ji avansinius mokėjimus pagal sutartį atsisakė tęsti po to, kai sužinojo apie tai, kad butas yra įkeistas ir areÅ¡tuotas, darytina iÅ¡vada, kad L.

S. nepateikta informacija apie buto areÅ¡tÄ ir įkeitimÄ turėjo lemiamos įtakos nukentėjusios apsisprendimui įgyti turtÄ .Vertinant nukentėjusios K. L. pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvÄ , siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymÄ , akivaizdu, jog jos teisių apgynimas civilinio proceso tvarka bÅ«tų apsunkintas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kaltinamasis neturi, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas faktiÅ¡kai bÅ«tų neįmanomas, jei nebÅ«tų prokuroro taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L.

S. įmokėtiems pinigams, esantiems antstolės D. M. sÄ skaitoje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nurodydamas antstolei savo žmonos, kaip areÅ¡tuoto buto pirkėjos, pavardę, ko pasėkoje buto nuosavybės teisės bÅ«tų perėjusios jai, kaltinamasis siekė sudaryti situacijÄ , kuri bÅ«tų sutrukdžiusi nukentėjusiajai apginti pažeistas teises ir atgauti perduotus pinigus. Aptartų įrodymų pagrindu, nustačius kaltinamojo veiksmuose tiesioginės tyčios apgaulės bÅ«du savo naudai įgyti K.

L. pinigus – 65000 Lt (18825,30 Eur), konstatuotina, jog yra visi privalomi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. sudėties požymiai, bÅ«tini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro vientisÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri yra pagrindas L. S. pripažinti kaltu padarius BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti jam bausmę. Dėl bausmės L.

S. iÅ¡ esmės kaltės nepripažino, nėra nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę kaltinamajam (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).Kaltinamasis padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ , veikė tiesiogine tyčia. Šį nusikaltimÄ L. S. padarė bÅ«damas anksčiau neteistas, nedirbantis, baustas administracine tvarka (II t., b. l. 28-43), psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas (II t., b. l. 23, 27), priklausomybės ligų centre neįregistruotas (II t., b. l. 25).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti kaltinamajam paskiriant ne didesnę nei BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos vienintelės rÅ«Å¡ies - laisvės atėmimo - bausmės dydžio vidurkio bausmę ir kaltinamojo realiai neizoliuojant nuo visuomenės. BK 75 str., numato galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ vykdymÄ , jei paskiriama ne didesnė nei keturių metų laisvės atėmimo bausmė ir pagrįstai manoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo.Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam skirtina BK 182 str. 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas ir jos vykdymas atidėtinas pritaikius BK 75 str., kadangi, kaip jau minėta, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti netaikant realios izoliacijos nuo visuomenės. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iÅ¡ kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

K. L. 2015-06-10 ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 1000 Eur neturtinei žalai ir 8344,30 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismas pažymi, kad padaryti nuostoliai visuomet turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 1 d.).Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas visiÅ¡kai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kinys mažintinas iki 500 Eur, nes tai atitiks protingumo kriterijus.Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamasis nusikaltimu apgaule iÅ¡ K.

L. užvaldė ne visÄ sumÄ , sutartÄ už butÄ (65000 litų), bet dalį pinigų – 8344,30 Eur (5000 Lt + 10000 Lt + 4000 Eur). Todėl teismas konstatuoja, kad nusikaltimu kaltinamojo buvo užvaldyta ieÅ¡kinyje nurodyta pinigų dalis – 8344,30 Eur, atitinkamai ir nusikaltimu padaryta turtinė žala yra tokio paties dydžio.Todėl nukentėjusiosios - civilinės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai, nusikaltimu padaryta turtinė žala turi bÅ«ti priteista iÅ¡ kaltinamojo L.

S.. Nustačius, kad L. S. minėtam butui galimai įvyksiančiose varžytinėse yra pasiÅ«lęs buto pirkėjÄ savo žmonÄ V. S. bei įnešęs į antstolės D. M. kontoros sÄ skaitÄ avansÄ už butÄ â€“ 7076 eurų, gautus galimai iÅ¡ K. L., siekiant užtikrinti nukentėjusios K. L. civilinį ieÅ¡kinį nuo 2016 m. birželio 7 d. buvo skirtas antstolės D. M. kontoros nuosavybės teisių į AB DnB banke, esančioje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paminėtų piniginių lėšų laikinas apribojimas.Civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigų sumÄ â€“ 7076 Eur, įmokėtÄ kaltinamojo L.

S. į antstolės D. M. banko sÄ skaitÄ , pratęstinas iki visiÅ¡ko turtinės žalos atlyginimo pagal iÅ¡ dalies patenkintÄ civilinį ieÅ¡kinį.2015-03-23 nutarimu L. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (II t., b. l. 3), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų bausmių, jų atidėjimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.Daiktų, turinčių reikÅ¡mę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str., n u s p r e n d ė : L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams ir įpareigoti L.

S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimÄ , nurodant L. S. atlyginti nusikalstama veika K. L. padarytÄ turtinę žalÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.L. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų bausmių, jų atidėjimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.Nukentėjusiosios – civilinės ieÅ¡kovės K.

L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti nukentėjusiosios naudai iÅ¡ L. S. 8344,30 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 30 euro centų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.2016 m. birželio 7 d. teismo nutartimi skirtÄ 3 (trims) mėnesiams nuo 2016 m. birželio 7 d. laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ antstolės D. M. kontoros sÄ skaitoje, esančioje AB DnB banke Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms 7076 (septyniems tÅ«kstančiams septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡iems eurams), įmokėtiems L.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki visiÅ¡ko priteistos turtinės žalos atlyginimo.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                           Dainius Ročys