2023-04-19 Nr. AB-8378-3-63-3-01223-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-252-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01223-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ovirama“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2021 m. liepos 21 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19968 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad VDI Klaipėdos teritorinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu Bendrovei skyrė 2 700 Eur dydžio ekonominę sankciją už tai, kad M. K., Ž. A. ir A. P. vyko į komandiruotę Nyderlanduose apie jų darbą nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį bei Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

3. Bendrovės direktorė L. J. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1235-718/2020 jau buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 18 d. leido dirbti ir vykti į komandiruotę apdailininkams M. K., Ž. A. bei A. P. apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

4. Bendrovės nuomone, atsakovas, skundžiamu Nutarimu, Bendrovei skirdamas 2 700 Eur dydžio baudą (finansinę sankciją) už tas pačias veikas pažeidė dvigubo nubaudimo draudimą. Nuostatos dėl dvigubo nubaudimo negalimumo yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Minėta nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Dvigubo baudimo draudimo principas taip pat yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas klausimą, ar darbdavio vadovo nubaudimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, laikytinas tuo pačiu ir darbdavio nubaudimu, laikosi pozicijos, kad darbdavio vadovo nubaudimas laikomas ir darbdavio nubaudimu. Įvertinus faktą, jog Bendrovės direktorė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad Inspekcija skundžiamu Nutarimu skirdama Bendrovei ekonominę sankciją pažeidė dvigubo baudimo negalimumo principą, todėl, pareiškėjo manymu, Nutarimas privalo būti panaikintas.

6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nelegalų darbą. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą yra numatyta atsakomybė ne ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra nustatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, o tai nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas yra padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo.

8. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2921 straipsnį. Minėtu išaiškinimu vadovavosi ir Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius nagrinėdamas administracinę bylą ir priimdamas Nutarimą.

9. Ekonominės sankcijos, kurios yra skiriamos už Įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobauda už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame Įstatyme. Kitais atvejais privaloma vadovautis bendra taisykle, jog Įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymo, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas.

10. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikomos darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, o pažeidimą padariusi Bendrovė atitinka DK pateiktą darbdavio apibrėžimą, akivaizdu, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ovirama“ skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad VDI Klaipėdos teritorinis skyrius 2020 m. rugsėjo 9 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0959-0965 (toliau – ir Aktas). Kuriame nurodyta, jog VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje iš VDI Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) buvo gautas pranešimas, kad Bendrovės darbuotojai M. K., Ž. A. ir A. P. 2020 m. vasario 18 d. išvyko į komandiruotę, o Bendrovėje buvo įdarbinti 2020 m. vasario 19 d. Pagal VSDFV duomenis minėti asmenys į Bendrovę įdarbinti 2020 m. vasario 19 d. Darbo sutartys su M.

K., Ž. A. ir A. P. buvo sudarytos 2020 m. vasario 17 d., jose nurodoma, kad jie pradeda dirbti 2020 m. vasario 19 d. Bendrovės 2020 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jų pirma darbo diena pažymėta 2020 m. vasario 19 d. Bendrovė taip pat pateikė M. K., Ž. A. ir A. P. įlaipinimo pasus į 2020 m. vasario 18 d. įvykusį skrydį maršrutu Palanga – Dortmundas. DK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte be kitų laikotarpių, kurie įtraukiami į darbo laiką, yra numatytos ir kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą, laikas.

Akte konstatuota, jog 2020 m. vasario 18 d. Bendrovės apdailininkai vyko į komandiruotę apie jų įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. 2020 m. rugsėjo 9 d. VDI Bendrovės direktorei L. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1264-2020, kuriame nurodė, jog ji, būdama Bendrovės direktore, 2020 m. vasario 18 d. leido dirbti apdailininkams M. K., Ž. A. ir A. P. apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1235-718/2020 konstatavo, jog L.

J., būdama darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2020 m. vasario 18 d. leido dirbti ir vykti į komandiruotę – darbdavio nustatytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą, apdailininkams M. K., Ž. A. ir A. P. apie jų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui; tuo L. J. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai minėtu nutarimu nutarė Bendrovės direktorei skirti 1 000 Eur dydžio baudą. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs L.

J. apeliacinį skundą, 2020 m. lapkričio 9 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-245-417/2020, kuria nutarė apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą. Inspekcija, atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, 2021 m. liepos 9 d. pareiškėjui surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. 0959-0023, kuriame nurodyta, kad Bendrovė neužtikrino, jog 2020 m. vasario 18 d. įmonės apdailininkai dirbtų apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Inspekcija, remdamasi 2020 m. liepos 9 d. protokole nurodytomis aplinkybėmis, priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir vadovaudamasi Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu paskyrė Bendrovei 2 700 Eur dydžio baudą (finansinę sankciją) bei įpareigojo pareiškėją sumokėti dirbusiems asmenims sulygtą atlyginimą už darbą. Nutarime nurodyta, jog Bendrovė prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai galėjosi, geranoriškai teikė tyrimui reikalingą dokumentaciją bei vykdė teisėtus inspektorių reikalavimus, o pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog Bendrovė 2020 m. vasario 18 d. leido apdailininkams M. K., Ž. A. ir A. P. vykti į komandiruotę Nyderlanduose, nors apie jų įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo tinkamai pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, nėra, t. y. pareiškėjas sutiko, kad Inspekcijos specialistai pagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktą.

14. Teismas, įvertinęs Nutarimo turinį, konstatavo, jog Inspekcija tinkamai taikė Įstatymo 60 straipsnio 2–4 dalyse numatytas teises normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas atsakomybėn už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą buvo patrauktas pirmą kartą, įvertinta nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta už kiekvieną nelegaliai dirbusi asmenį skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis dydžio baudą (ekonominę sankciją).

15. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepatenka į Įstatymo 56 straipsnio 10 dalies reguliavimo sritį, kadangi už padarytą veiką administracinėn atsakomybėn yra patrauktas fizinis asmuo, kuris pažeidimo padarymo metu buvo Bendrovės valdymo organu (direktoriumi) ir priėmė valinius sprendimus, susijusius su asmenų įdarbinimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalys numato, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Šiuo atveju Nutarimu sankcija skirta ne L. J., o Bendrovei, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo taikyta dviguba atsakomybė ir yra sąlygos Įstatymo 56 straipsnio 10 dalies taikymui. Šiuo atveju juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudą moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo. Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs BK 2921 straipsnyje nustatytą veiką. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

16. Nors Bendrovės ir L. J. veiksmai buvo tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau, teismo vertinimu, teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta Bendrovei, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje bauda buvo skirta Bendrovės direktorei, tuo metu buvusiai atsakingai už Bendrovės veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas. Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas, Nutarimu skirdamas Bendrovei ekonominę sankciją, pažeidė non bis in idem principą.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Ovirama“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas teigia, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad Bendrovės direktorė darbuotojų prašymu juos anksčiau išsiuntė į darbo vietą užsienyje nei buvo išsiųstas pranešimas VSDFV, bet darbo sutartis tuo metu jau buvo pasirašyta. Kadangi įvyko Bendrovės vadovo klaida dėl įdarbinimo, todėl vadovas buvo patrauktas atsakomybėn. Atsižvelgus į tai, neteisinga už tą pačią klaidą dar kartą bausti ir Bendrovę. Nustatytas teisinis reglamentavimas, pareiškėjo manymu, neturi sudaryti sąlygų valstybei dvigubai pelnytis klaidų sąskaita.

19. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad darbdavio vadovo nubaudimas laikomas ir darbdavio nubaudimu. Šiuo atveju atsakovui pasirinkus nubausti Bendrovės vadovą, Bendrovės nubaudimas už tą pačią veiką yra perteklinis ir neteisingas veiksmas, kuris prieštarauja teisingumo principui. Pareiškėjo vertinimu, yra susiformavusi ydinga praktika, nes tos pačios teisinės situacijos yra aiškinamos skirtingai ir teisė aiškinama taip, kad palaikoma tik valstybės institucijų pozicija.

20. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo vertinimu, VDI Klaipėdos skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją) pareiškėjui. VDI Klaipėdos skyrius padarė teisingą išvadą, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. neužtikrino, jog 2020 m. vasario 18 d. darbuotojai M. K., Ž. A. ir A. P. dirbtų (vyko į komandiruotę Olandijoje) apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

22. Atsakovas pažymi, jog teisinė atsakomybė šiuo atveju buvo pritaikyta ne tapatiems subjektams. Vienu atveju buvo nubaustas fizinis asmuo, kitu teisinė atsakomybė pritaikyta juridiniam asmeniui – Bendrovei. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė, kaip atskiriems subjektams, kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pripažinta, kad Bendrovė pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies bei Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir jai paskirta piniginė baudą, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagrįstai, konstatavo, kad Inspekcija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o paskirta Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta bauda proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas įvertino, kad Inspekcijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytas teisės aktų nuostatas, nepažeidus non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo spendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog Bendrovės direktorė darbuotojų prašymu juos anksčiau išsiuntė į darbo vietą užsienyje nei buvo išsiųstas pranešimas VSDFV, bet darbo sutartis tuo metu jau buvo pasirašyta, be to, atsakovui pasirinkus nubausti Bendrovės vadovą, Bendrovės nubaudimas už tą pačią veiką yra perteklinis ir neteisingas veiksmas.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p.). Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis numato, jog šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar BK.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog buvo pažeistas non bis in idem principas.

29. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas, 2009 m. birželio 8 d. nutarimas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011) jurisprudenciją aiškinant non bis in idem principą, aiškintina taip, kad bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar Baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1712-575/2021; 2021 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1438-438/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2705-442/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4027-442/2021; 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-141-756/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-142-552/2023).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. J., būdama darbdavį atstovaujančiu asmeniui, 2020 m. vasario 18 d. leido dirbti ir vykti į komandiruotę – darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą, apdailininkams M. K., Ž. A. ir A. P. apie jų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (VSDFV buvo nurodyta, kad apdailininkai pradės dirbti 2020 m. vasario 19 d.). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugsėjo 23 d. priimtu nutarimu, vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, fiziniam asmeniui – J. J. – paskyrė nuobaudą – 1 000 Eur baudą, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi L. J. apeliacinio skundo netenkino ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamu Nutarimu, vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, paskirta sankcija (2 700 Eur bauda) juridiniam asmeniui – UAB „Ovirama“.

31. Taigi, nurodytais aktais už aptartą teisės pažeidimą skirtingi asmenys patraukti atsakomybėn, kuri nustatyta net ir skirtinguose teisės aktuose. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad toks teisinis reguliavimas, kai už tam tikras veikas, kuriomis padaromi, pavyzdžiui, darbo, konkurencijos ar kt. teisės pažeidimai, sankcija skiriama tiek juridiniam asmeniui, tiek jo vadovui, atsižvelgiant į siekiamus tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019; 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-141-756/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-142-552/2023 ir kt.), nėra neteisingas.

32. Nagrinėjamu atveju, pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, taigi, kaip tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal Įstatymo nuostatas skirta UAB „Ovirama“ - juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta L. J. - fiziniam asmeniui.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis yra skirta tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako pagal prievoles visu fizinio asmens turtu) ir jis yra jau patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio nuostatas. Tokiais atvejais taikyti Užimtumo įstatymo negalima, nes būtų pažeistas non bis in idem principas.

34. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo yra nusistovėjusi bei vyraujanti, ja abejoti ar formuoti naujas taisykles nėra pagrindo.

35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog Bendrovės direktorė darbuotojų prašymu juos anksčiau išsiuntė į darbo vietą užsienyje nei buvo išsiųstas pranešimas VSDFV, bet darbo sutartis tuo metu jau buvo pasirašyta, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde (dėl to, kad darbuotojai į komandiruotę buvo išsiųsti anksčiau jų prašymų, kai sutartis su jais jau buvo pasirašyta), apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius