2020-03-10 Nr. AB-5524-3-62-3-01370-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-495-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01370-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 47 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN nuo 2014 m. liepos 8 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas paaiškino, kad 27 kameroje buvo netvarkinga, trūko inventoriaus, 3 lokalinio sektoriaus 10 būrio 2 miegamajame taip pat buvo netvarkinga, sienos supelijusios, nuo lubų byrėjo tinkas, langų rėmai supuvę, stiklai sutrūkinėję, gyveno 12 nuteistųjų. Nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. vasario 1 d. pareiškėjas buvo laikomas 8 būrio 3 miegamajame, kuris buvo virš metalo apdirbimo cecho. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo metalo apdirbimo cecho kildavo karšto metalo garai, todėl buvo padaryta žala sveikatai. Patalpų plotas Alytaus PN neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

3. Nuo 2016 m. vasario 2 d. pareiškėjas buvo patalpintas į Alytaus PN baudos izoliatoriaus kameras Nr. 17, Nr. 1 ir Nr. 20., kuriose nebuvo spintelių, pareiškėjas neturėjo vietos pasidžiauti rankšluosčiams. Be to, baudos izoliatorių kamerose buvo drėgna, neužtikrintas minimalus gyvenamas plotas, tenkantis vienam asmeniui. Pareiškėjas paaiškino, kad 9 paras praleido laikino sulaikymo kameroje (su dar 8 nuteistaisiais), kurioje trūkumo miegamųjų vietų ir nebuvo sanitarinio mazgo, todėl tekdavo prašyti pareigūnų, kad nuvestų į tualetą. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. pareiškėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kameras Nr. 17 ir Nr. 20, kuriose nebuvo spintelių, vietos pasidžiauti rūbams, lovos sulūžusios, pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl priemonių švarai palaikyti, tačiau administracija priemonių neskyrė.

4. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 26. Pareiškėjas nurodė, kad į kamerą Nr. 26 maistą atnešdavo šaltą, iš viso buvo tik du suoliukai ir vienas stalas. Pareiškėjas paaiškino, kad persirengimo kambaryje nebuvo guminių kilimėlių, grindys slidžios, todėl paslydo ir patyrė traumą. Kamerose Nr. 17, Nr. 20 ir Nr. 1 langai neatsiveria iki galo, todėl neįmanoma išvėdinti patalpų, kaupėsi drėgmė. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, nebuvo patalpų, skirtų laikyti rūbams.

5. 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 6 lokalinio sektoriaus 14 būrio 4 miegamąjį, kuriame neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, trūko šviesos, gryno oro. Pareiškėjas buvo išsikvietęs Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie sveikatos Apsaugos ministerijos Alytaus departamento darbuotojus į 6 lokalinio sektoriaus 14 būrį, tačiau pažeidimų nenustatyta. Dėl atsakovo atstovo neveikimo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios pareiškėjo orumą. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, tiek pagal nacionalinę, tiek pagal tarptautinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo įstaigoje teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Pareiškėjui nebuvo užtikrina teisė į tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką, todėl patyrė neigiamus išgyvenimus.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, kuriuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo. Nuteistieji, darbotvarkėje nustatytu laiku, gali patys, nelydimi pareigūnų laisvai judėti įstaigos teritorijoje, nuteistieji gyvena miegamuosiuose, kurie nėra rakinami. Pataisos namuose yra sudarytos galimybės sportuoti, nuteistieji įtraukiami į įvairias socialines veiklas.

8. Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais. Po remonto dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 metais birželio mėnesį. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas paaiškino, kad maistas pateikiamas šiltas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera, atitinka teisės aktų reikalavimus, kiemeliuose nuolatos palaikoma švara, dėl gamtinių veiksnių sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas, pasivaikščiojimo kiemeliuose nuteistieji rūbus gali pasikabinti ant sienoje įtvirtintų pakabų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato gyvenamojo ploto skaičiavimo su baldais ar be jų. Jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus ar kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

10. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė patikrinimo aktą, kurio išvadoje Nr. PA-309 pažymėjo, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. Taip pat tokia išvada pateikta ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte. Atsakovo atstovas kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę. Alytaus PN šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Nuteistieji patalpas valo patys, tam skirtos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos visą bausmės atlikimo laikotarpį. Alytaus PN nurodė, kad visuose sanitariniuose mazguose yra įrengtos lentynėlės ir veidrodis, o visi kamerų tipo patalpose esantys langai atsiveria iš vidinės pusės.

11. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Teismas nagrinėjamu atveju taikė ieškinio senatį, todėl bylą nagrinėjo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2018 m. liepos 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

14. Dėl pavojingų sveikatai karšto metalo garų teismas rėmėsi atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu būtų deginamos kenksmingos medžiagos, todėl priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pavojingų sveikatai metalo garų nėra. Teismas, atsižvelgęs į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės) 111.1. ir 111.2. punktus, taip pat įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nusprendė, kad atsakovo atstovas nepažeidė Taisyklių 111.1. ir 111.2. punktų nuostatų. Teismas vertino, kad pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovo atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl inventoriaus trūkumo, nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų dėl tinkamo patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprūpinimo kietuoju inventoriumi bei baldais, atsakovo atstovo paaiškinimai, jog Alytaus PN buvo aprūpinti teisės aktų reikalavimus atitinkančiais geros kokybės bei būklės baldais nepaneigia pareiškėjo M. Z. skunde išdėstytų aplinkybių. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų analizę, teismas priėjo prie išvados, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu tinkamai neaprūpino gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, baldais bei kietuoju inventoriumi, todėl teismas konstatavo, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismas, atsižvelgęs į Alytaus PN pateiktus duomenis ir higienos normų reikalavimus, laikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl drėgmės, oro temperatūros, apšvietimo pažeidimų ir nepakankamos ventiliacijos nepagrįstomis.

16. Teismas, įvertinęs Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimo, pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ne tik ribojo jo privatumą, bet sukėlė jam ir kitokius nemalonius išgyvenimus. Teismas vertino, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų.

17. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl neišduotų valymo priemonių. Alytaus PN paaiškino, kad pataisos įstaiga nėra gavusi nuteistojo skundų dėl minėtų pažeidimų, be to, Alytaus PN nurodė, jog valymo priemonės įstaigoje buvo išduodamos visą pareiškėjo ginčijamą laikotarpį, šias priemones pareiškėjui išdavė būrio viršininkas. Pareiškėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į administraciją. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl tiekiamo šalto maisto, išanalizavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maisto organizavimo taisyklės) 12 ir 20 punktus. Teismas nurodė, kad neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, jog pataisos namuose vykdoma išduodamo maisto kontrolė ir maistas nuteistiesiems pristatomas tinkamai. Dėl pareiškėjo argumentų dėl pareigūnų netinkamo elgesio – nereagavo į pastabas, netyrė skundų, nespėjus pavalgyti liepdavo atiduoti lėkštes, teismas pažymėjo, kad konkrečių pažeidimo aplinkybių pareiškėjas nenurodė bei nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetė kaip deklaratyvius.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog dušo persirengimo kabinoje paslydo ir susižalojo ranką, išanalizavo HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punktą ir nurodė, kad pareiškėjas pateikė 2016 m. balandžio 26 d. medicinos pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog 2016 m. balandžio 17 d. 19.45 val. M. Z., eidamas į dušą, paslydo ir susimušė kairės rankos alkūnės sąnario sritį, nustatytas alkūnės srities sumušimas. Atsižvelgęs į tai, kad Alytaus PN į bylą nepateikė jokių duomenų dėl dušo patalpų tinkamo įrengimo, teismas sprendė, kad Alytaus pataisos namai ginčo laikotarpiu netinkamai įrengė bei prižiūrėjo dušo patalpas, ir konstatavo, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismas, išanalizavęs Eksploatavimo taisyklių 18–25 punktus, Higienos normos HN 76:2010 18.4 punktą, taip pat įvertinęs Alytaus PN pateiktas fotonuotraukas, konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemai yra švarūs, tvarkingi, juose įrengtos pakabos, skirtos drabužiams kabinti, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių.

20. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nepriimtų skundų yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodytų pažeidimų, t. y. nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kada ir kam adresuotus prašymus nepriėmė, kurie pareigūnai grasino. Įrodinėdamas šias aplinkybes, nesirėmė liudytojų parodymais, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

21. Teismas konstatavo, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesuteikiant tinkamo materialinio buitinio aprūpinimo, taip pat nesuteikus saugios aplinkos dušo patalpoje, esant pagrindui konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, todėl atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui buvo suteikiama judėjimo laisvė, nes bausmę atliko pataisos namuose bendrabučio tipo patalpose, buvo sudarytos sąlygos dalyvauti renginiuose pagal Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 500 eurų suma.

III. 22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti

23. Alytaus PN paaiškina, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas prašė priteisti dėl to, kad, jo nuomone, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2018 m. liepos 2 d., atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis, neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesuteikiant tinkamo materialinio buitinio aprūpinimo, taip pat neužtikrinant saugios aplinkos dušo patalpoje, bei priteisė jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas, iš esmės nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, padavė apeliacinį skundą.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismas, pripažinęs, jog pareiškėjui buvo padaryta žala, privalo nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti.

28. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

29. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju Alytaus PN neginčija, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis, t. y. neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesuteikiant tinkamo materialinio buitinio aprūpinimo ir neužtikrinant saugios aplinkos dušo patalpoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos ir atsakovo neginčijamos aplinkybės lėmė tai, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei Alytaus PN būtų veikę pagal teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

32. Įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, dėl to pareiškėjo patirtus išgyvenimus, ginamų vertybių pobūdį (t. y. ginamą teisę kalėti tinkamomis, žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis), teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, bendrą šalies ekonominę situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė proporcingą sumą (500 Eur) pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl šią sumą sumažinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys