2025-04-17 Nr. CB-2391-2-56-3-00479-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1317

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00479-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. balandžio 1 d. paduotu atsakovės A. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei sustabdyti skundžiamų teismų procesinių sprendimų vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „SB lizingas“ ieškinį atsakovams A. G. ir J. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės A. G. priešieškinį ieškovei dėl laidavimo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, jos sąlygų pripažinimo nesąžiningomis bei laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės A. G. 796 455,05 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nustatė, kad ši atsakovės prievolė yra solidari su jos sutuoktinio J. G. prievole dėl 1 035 391,57 Eur priteisimo, nurodyta šioje byloje priimtame Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. galutiniame sprendime, pakeistame Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi; atmetė ieškinio reikalavimą dėl 401 015,12 Eur palūkanų priteisimo; patenkino iš dalies atsakovės priešieškinį ir pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ieškovės ir atsakovės 2011 m. gruodžio 28 d. sudarytos laidavimo sutarties sąlygas: 2.1 punkto sąlygą „su visais jos tolimesniais papildymais ir pakeitimais“; 2.2 punkto sąlygą „palūkanų, delspinigių, baudų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų lizingo sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą“; 4.1, 4.2, 4.3, 4.6, 4.8, 4.9, 4.10, 4.11, 6.1, 6.3, 6.4, 6.6, 6.7 punktuose numatytas sąlygas; atmetė priešieškinio reikalavimą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų J. G. ir A. G. 14 458 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovo J. G. – 4205 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą; patikslino Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 19 d. papildomo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad iš atsakovo J. G. ir A. G. lygiomis dalimis priteisiamas 14 458 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti: 1) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys tenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - ieškinį atsakovei A. G. atmesti visiškai; 2) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas atsakovės priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 362 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos dėl šios normos taikymo, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, todėl neužtikrino teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. e3K-3-52-781/2024 pasisakė tik dėl ieškinio senaties ir atsakovės sudarytos laidavimo sutarties (ne)kvalifikavimo vartojimo sutartimi, pažymėdamas, kad nuo atsakovės sudarytos laidavimo sutarties (ne)kvalifikavimo vartojimo sutartimi priklauso bylos nagrinėjimas (byloje įrodinėtini faktai, įrodinėjimo naštos paskirstymas ir pan.). Kasacinis teismas nesprendė civilinės atsakomybės klausimų, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs laidavimo sutartį vartojimo sutartimi ir dalį jos sąlygų nesąžiningomis, tačiau neįvertinęs atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, šią atsakomybę mažinančių ar šalinančių aplinkybių, pažeidė CPK 362 straipsnio nurodymą, kad kasacinio teismo išaiškinimai yra privalomi bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kartu ir teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo. Atsakovė kėlė klausimą dėl atsakingo skolinimosi principo pažeidimo, įrodinėjo, kad ieškovė, sudarydama sutartį su faktiškai nemokia bendrove, neįvertino skolininko finansinių galimybių, kad lizingo objektas nebuvo naudojamas bendrovės veikloje ir kt., tačiau teismai dėl tokio argumento nepasisakė, taigi netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022). Teismai pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalį ir 314 straipsnį, atsisakydami priimti atsakovės teikiamus dokumentus; nepagrįstai rėmėsi ankstesniuose sprendimuose padarytomis išvadomis dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

2. Teismai netinkamai taikė CK 6.87 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė teisinės valstybės bei teisinio saugumo principus. Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Atsakovė priešieškinyje kėlė klausimą dėl laidavimo pabaigos iš esmės pasikeitus laiduojamai prievolei, nes UAB „GTV“ ir UAB „SB lizingas“ 2013 m. sausio 25 d. sudarė susitarimą dėl lizingo sutarties įvykdymo termino pratęsimo ir neinformavo atsakovės, neturėjo jos sutikimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo esminį ir ženklų laidavimu užtikrintos prievolės padidėjimą bei kitas laiduotojai nepalankias sąlygas, tačiau nepagrįstai netaikė CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatytų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad neįvyko esminis prievolės pasikeitimas, nes termino pratęsimas buvo palankus skolininkui, kartu ir laiduotojui, be to, yra atmestas ieškovės reikalavimas dėl palūkanų. Darydamas priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015, kurioje išaiškinta, kad kredito grąžinimo termino pratęsimas nereiškia, jog skolininko (kartu ir laiduotojo) padėtis tampa palankesnė, nes termino pratęsimas siejamas su ilgesniu palūkanų ir delspinigių mokėjimu.

3. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad laidavimo sutarties sąlygos pažeidžia sąžiningumo ir skaidrumo reikalavimus, tačiau nepagrįstai dalį jų (sutarties 2.1 ir 2.2 punktai) paliko galiojančiomis, taip pat nepripažino negaliojančia visos laidavimo sutarties, nurodydamas, kad neva atsakovė suprato laidavimo sutarties esmę, kaip tai numatyta CK 6.76 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai. Tačiau tokios išvados prieštarauja CK 6.2284 straipsnio 2 ir 8 dalims, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir suformuotai teismų praktikai. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punktą vartojimo sutarties sąlygai pripažinti negaliojančia pakanka to, kad sutarties sąlyga nebuvo atskleista vartotojui. Nesuprantama, kodėl dalis 2.1 ir 2.2 punktų sąlygų teismo pripažintos negaliojančiomis pagal minėtą normą, o kita dalis – ne. Vien tai, kad laidavimo sutartyje laiduojama suma nurodoma skaitine išraiška negali patvirtinti, jog atsakovė suvokė prievolės esmę bei laidavimo pasekmes. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad gramatiškai teisingai išreikšta sutarties sąlyga nepatvirtina, kad vartotojas suprato sąlygos esmę. Net sutarties teksto pateikimas prieš sudarant sutartį, ar tam tikrų lentelių, grafikų pateikimas, nepatvirtina, kad vartotojui informacija buvo suteikta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2022; 2023 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-1075/2023). Neatskleidus vartotojui visos informacijos dėl bendros vartojimo kredito kainos, bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, palūkanų ir vartojimo kredito sumos, tokios sąlygos pripažintinos nesąžiningomis pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punktą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Teismai, nustatę tam tikras aplinkybes, nepagrįstai atsisakė pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taip nukrypdami nuo teismų praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymai atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir stabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą nespręstini. Taip pat už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį už atsakovę sumokėjusiai A. T.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturių šimtų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą banko AB Swedbank 2025 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 217, kodas ZO16981.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė