2019-01-10 Nr. AB-860-3-62-3-00745-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2051-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00745-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t. b. l. 4–6, 63; II t. b. l. 5–6).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. Alytaus PN stadione žaisdamas futbolą susistumdė su kitu nuteistuoju. Pareiškėjas pripažino, kad padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir dėl to buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, jam skirtos nuobaudos neginčijo. Tačiau pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl pareigūnų veiksmų ir tvirtino, jog prieš uždarant jį į minėtą kamerą, pareigūnai su juo elgėsi grubiai, šaukė, provokavo konfliktą. Pažymėjo, kad prieš kratą ir kratos metu pareigūnai iš jo tyčiojosi filmuodami nuogą. Tokiais veiksmais pareigūnai įžeidė jo garbę ir orumą. Pareiškėjas taip pat teigė, jog prieš atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje pareigūnai neužtikrino jam galimybės tinkamai pavalgyti ir nusiprausti. Be to, uždarius jį į kamerą, asmeniniai daiktai buvo atnešti tik apie 16.30–17.00 val., todėl jis kameroje, kurioje nebuvo langų, turėjo kęsti šaltį. Pareiškėjo tvirtinimu, 2015 m. spalio 29 d. pataisos namuose jis buvo kankinamas, šaldomas, iš jo buvo tyčiojamasi, žeminama jo garbė ir orumas. Toks elgesys sukėlė pareiškėjui dvasines kančias, fizinį skausmą, diskomfortą, stresą, baimę ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas teigė, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) jo skundą dėl atsakovo veiksmų nepagrįstai persiuntė Alytaus PN ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (I t. b. l. 28–31, 67–70, 78–80).

4. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. po konflikto su kitu nuteistuoju pareiškėjas buvo atvesdintas pas pareigūnus, kurie paprašė paaiškinti konflikto aplinkybes, tačiau pareiškėjas pradėjo šaukti, reiškė nepasitenkinimą, jog buvo sulaikytas be priežasties, išvadino pareigūną necenzūriniais žodžiais. Alytaus PN direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1019 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ pareiškėjas buvo uždarytas į laikinojo sulaikymo kamerą Nr. 28. Atsakovo teigimu, iš karto po įvykio budinčiosios pamainos pareigūnai organizavo jo asmeninių daiktų ir patalynės pristatymą į uždarąją zoną, tačiau pareiškėjo daiktų pristatymas užtruko dėl objektyvių priežasčių ir jie buvo pristatyti po 2 valandų. Pažymėjo, kad Alytaus PN gyvenamųjų patalpų oro temperatūros ir santykinės drėgmės parametrai atitinka higienos normų reikalavimus, šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai palaiko nustatytą temperatūrą, todėl sušalti kameroje pareiškėjas negalėjo. Be to, atsakovas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę kartą per savaitę nusiprausti visą kūną po šiltu vandeniu ir pareiškėjui tokia galimybė buvo suteikiama.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (II t., b. l. 38–43).

6. Teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 29 d. apie 10.00 val. stadione žaidžiant futbolą tarp pareiškėjo M. A. ir nuteistojo J. V. įvyko konfliktas, po kurio M. A. buvo pristatytas į Kriminalinės žvalgybos skyrių. Apklausos metu pareiškėjas pradėjo garsiai šaukti, reikšti nepasitenkinimą pareigūnui, išvadino pareigūną necenzūriniais žodžiais, į užduotus klausimus neatsakinėjo. Dėl pareiškėjo elgesio su pareigūnais ir galimo smurto prieš kitus nuteistuosius, pareiškėjas 2015 m. spalio 29 d. direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu Nr. 1019 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ 10.30 val. buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą Nr. 28.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) 112 straipsnio 3 dalies, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija), 151, 152, 154, 156 punktų nuostatomis.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kratos metu buvo filmuojamas, ar kad pareigūnai su pareiškėju kratos metu būtų netinkamai elgęsi. Duomenų apie techninių priemonių naudojimą pareiškėjo kratos metu byloje taip pat nebuvo. Atsakovo atstovas atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjo kratos metu niekas nefilmavo. Iš Nuteistojo asmens kratos protokolo matyti, kad kratos ir daiktų paėmimo metu pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais ir duomenimis apie pareiškėjo 2015 m. spalio 29 d. atliktą kratą, todėl jais rėmėsi. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmesti kaip nepagrįsti.

9. Bylos duomenys taip pat nepatvirtino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad prieš uždarant į laikino sulaikymo kamerą pareigūnai su juo elgėsi nepagarbiai ar netinkamai. Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leido teigti, kad pats pareiškėjas Kriminalinės žvalgybos skyriuje ant pareigūnų garsiai šaukė, elgėsi nemandagiai, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. spalio 29 d. nutarimu jis buvo izoliuotas į laikino sulaikymo kamerą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog Alytaus PN pareigūnai veikė netinkamai, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

10. Teismas sprendė, jog nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad 2015 m. spalio 29 d. prieš patalpinant jį į laikino sulaikymo kamerą jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti kūną po dušu. Teismas pažymėjo, kad pagal BVK 144 straipsnio 4 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.), reikalavimas pataisos namams atlikti nuteistojo pilną sanitarinį paruošimą yra privalomas tuo atveju, kuomet nuteistasis uždaromas į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, perkeliamas į kamerų tipo patalpas atlikti jam skirtos nuobaudos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į laikino sulaikymo kamerą buvo uždarytas (izoliuotas) BVK 144 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. kai būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, izoliuoti, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas prieš uždarant pareiškėją į laikino sulaikymo kamerą neprivalėjo jo nuvesti nusiprausti (atlikti pilną sanitarinį paruošimą).

11. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. 10.30 val. uždarius jį į laikino sulaikymo kamerą jo asmeniniai daiktai, be kita ko, šaukštas, buvo atnešti tik 16.30–17.00 val., todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pavalgyti. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad pietūs jam buvo išduoti, tačiau nurodė, kad neturėjo, su kuo valgyti. Argumentuodamas savo poziciją pareiškėjas prie skundo pateikė nuteistųjų T. G., H. B., K. T., M. K. ir G. G. rašytinius paaiškinimus. Tačiau teismas šiais duomenimis nesirėmė, kadangi, teismo vertinimu, šie asmenys yra pareiškėjo pažįstami, laisvės atėmimo bausmę atlieka tuose pačiuose pataisos namuose ir jų parodymai negalėtų būti laikomi ir vertinami kaip objektyvūs ir nešališki.

12. Teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą, be kita ko, pateikti duomenis apie tai, kada konkrečiai pareiškėjui buvo perduoti jo asmeniniai daiktai, taip pat ir šaukštas. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. uždarius pareiškėją į laikino sulaikymo kamerą, asmeniniai daiktai jam buvo perduoti 12.30 val. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie asmeninių daiktų perdavimą pareiškėjui, todėl jais rėmėsi. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Alytaus PN direktoriaus 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1-58 patvirtintą dienotvarkę nuteistųjų pietūs trunka nuo 12.00 iki 13.00 val., teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę pavalgyti pietus laiku. Teismas pažymėjo, kad esant poreikiui, pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl papildomo šaukšto išdavimo, tačiau tokių duomenų byloje nebuvo. Be to, pretenzijų dėl šios aplinkybės pareiškėjas nekėlė nei skunde Kalėjimų departamentui, nei pirminiame skunde teismui, kas vertė teismą abejoti pareiškėjo argumentų pagrįstumu. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl asmeninių daiktų neišdavimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

13. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kameros langai buvo išdaužyti ir pareiškėjas patalpoje sušalo, teismas pažymėjo, jog 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie kameros Nr. 28 būklę ginčui aktualiu laikotarpiu. Atsakovo atstovas nurodė, kad laikinojo sulaikymo kameros ginčo laikotarpiu Alytaus visuomenės sveikatos centras netikrino, tačiau pateikė greta esančios kameros Nr. 30 patikrinimų rezultatus, iš kurių matyti, kad greta esančios kameros mikroklimato, be kita ko, oro temperatūros, parametrai atitiko nustatytus reikalavimus. Nors byloje nebuvo konkrečių duomenų apie kameros Nr. 28, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, langų būklę ir oro temperatūrą ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nebuvo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl išdaužytų kameros langų ar žemos oro temperatūros, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Bylos duomenimis, pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (langų nebuvimo, žemos oro temperatūros) nesikreipė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie kamerų tipo patalpų mikroklimato atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

14. Byloje taip pat nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi, ar kitaip netinkamai elgėsi, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudarė pagrindą išvadai, kad į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. skundus dėl galimai netinkamo Alytaus PN (pareigūnų) veiksmų buvo reaguojama pateikiant išsamius atsakymus. Alytaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 8-17095 ir Kalėjimų departamento 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 2S-174 turinys suteikė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti išsamiai ir tinkamai. Sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje atsakovu yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra reiškiamas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, taigi pareiškėjo argumentai dėl galimai neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų plačiau nebuvo analizuojami kaip nesusiję su ginčo dalyku.

16. Teismo vertinimu, byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nebuvo duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

III. 17. Pareiškėjas M. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (II t. b. l. 48–49).

18. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad pareiškėjas buvo filmuojamas kratos metu. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu neneigė, jog kratos metu kamera buvo įjungta.

19. Pareiškėjo manymu, teismas negalėjo remtis aplinkybe, jog pareiškėjas elgėsi nemandagiai ir šaukė ant Kriminalinės žvalgybos pareigūnų. Pareiškėjas pažymi, jog jis dėl padaryto pažeidimo ginčo nekėlė, todėl nemano, kad jis galėjo bloginti savo padėtį.

20. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas pareiškėjo pateiktais kitų nuteistųjų paaiškinimais, žemino jį ir kitus asmenis. Pareiškėjas pažymi, kad ir pareigūnai dirba toje pačioje įstaigoje, darbuotojai yra giminės, kaimynai ir t. t.

21. Pareiškėjas teigia, kad 2015 m. spalio 29 d., kai jis buvo uždaromas į kamerą Nr. 28, tokių nuteistųjų kaip H. B., T. G., G. G. nebuvo.

22. Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurią valandą jam buvo atnešti jo asmeniniai daiktai. Pareiškėjas tvirtina, jog administracija šaukštų neišduoda. Pareiškėjas pažymi, jog teiginiai dėl šaukšto neišdavimo buvo nagrinėjami jau pirmajame teismo posėdyje.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 52–53).

24. Atsakovo teigimu, visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir buvo objektyviai įvertinti.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (II t., b. l. 56–58).

26. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo M. A. siejamos su Alytaus PN pareigūnų veiksmais, 2015 m. spalio 29 d. patalpinus pareiškėją į laikino sulaikymo kamerą Nr. 28.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdyje apklaustų byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimus, skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas vadovavosi vien atsakovo nurodytais teiginiais), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjas byloje buvo šališkas. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

33. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės siejo su Alytaus PN pareigūnų veiksmais 2015 m. spalio 29 d. atliekant jo kratą ir uždarant jį į laikino sulaikymo kamerą. Iš bylos duomenų matyti, kad atlikus pareiškėjo kratą, buvo surašytas 2015 m. spalio 29 d. Alytaus PN nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. 15453 (I t., b. l. 34). Šiame protokole įrašų apie nuteistojo filmavimą nėra, pareiškėjas padarytų įrašų teisingumą protokole patvirtino savo parašu, nurodė, kad asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu pretenzijų neturėjo. Be to, teismo posėdžio 2016 m. lapkričio 16 d. metu apklaustas liudytojas Alytaus PN pareigūnas R. S., atlikęs pareiškėjo kratą 2015 m. spalio 29 d., nurodė, kad tik turėjo vaizdo registratorių, tačiau nebuvo įjungęs filmavimo funkcijos ir pareiškėjo nefilmavo. Nesant jokių konkrečių duomenų apie Alytaus PN pareigūnų neteisėtus veiksmus atliekant pareiškėjo kratą, pareiškėjo abstraktūs teiginiai, jog pareigūnai iš jo tyčiojosi ar filmavo ji nuogą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesti.

35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su jo asmeninių daiktų atnešimo jam laiku, pažymėtina, jog atsakovo atstovas teikė nuoseklius paaiškinimus, jog asmeniniai daiktai pareiškėjui buvo perduoti praėjus 2 valandoms nuo patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą. Alytaus PN 2018 m. birželio 7 d. rašte Nr. 8-5164 nurodyta, kad visi pareiškėjo daiktai jam buvo atiduoti 12.30 val. (II t., b. l. 9). Nesivadovauti šiais atsakovo atstovo duomenimis nėra pagrindo. Nors pareiškėjas teigė, kad jam daiktai buvo atiduoti žymiai vėliau, šie pareiškėjo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs: skunde, teiktame Kalėjimų departamentui, teigė, kad daiktai buvo atiduoti 17 val. (I t., b. l. 20–21), o skunde teismui – 16.30 val. (I t., b. l. 4–6). Nors pareiškėjas su skundu buvo pateikęs ir kitų nuteistųjų paaiškinimus (I t., b. l. 10–14), pažymėtina, jog, kaip matyti iš Laikinai izoliuotų nuteistųjų, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, apskaitos žurnalo (I t., b. l. 73–75), tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 28, iš nuteistųjų, pateikusių paaiškinimus, kartu šioje kameroje buvo laikomas tik M. K.. Todėl kitų nuteistųjų paaiškinimai šiuo atveju aktualių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo buvimu kameroje Nr. 28, negali patvirtinti. M. K. savo paaiškinimuose nurodo nevienodas aplinkybes: tiek, kad pareiškėjui daiktai buvo atiduoti 16.30 val., tiek, kad daiktai atiduodami 18–22 val. ir vėliau. Atsižvelgiant į tai, vadovautis pareiškėjo abstrakčiais teiginiais nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

36. Nustačius, kad pareiškėjui jo daiktai, be kita ko, šaukštas, buvo išduoti 12.30 val., pareiškėjo teiginiai, jog jam buvo apribota galimybė valgyti pietus, nepagrįsti. Pagal dienotvarkę pietūs trunka nuo 12 val. iki 13 val. (II t., b. l. 10), taigi, pareiškėjui jo šaukštas buvo atiduotas dar nesibaigus pietų laikui.

37. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su kameros Nr. 28 būkle, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo atstovas teismui pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, priimtus patikrinus kameras, buvusias šalia kameros Nr. 28, t. y. Nr. 29 ir Nr. 30 (II t., b. l. 24) ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Taigi pareiškėjo teiginiai, jog kameroje Nr. 28 nebuvo langų, nėra pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad tokia aplinkybė būtų turėjusi įtakos ir aplinkui esančių patalpų temperatūrai, o ginčo laikotarpiu patikrinus gretimai buvusias kameras, temperatūra jose atitiko nustatytas normas. Todėl ir šiuo aspektu konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus nebuvo pagrindo.

38. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė