2022-11-16 Nr. AB-27640-3-64-3-00759-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-458-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00759-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2.2. Atvykęs į Šiaulių TI pareiškėjas buvo laikomas daugiavietėse paskirstymo kamerose su atviru sanitariniu mazgu, kurį sudarė unitazas ir praustuvė po penkias valandas. Nurodė, kad paminėtos kameros / patalpos priskiriamos sanitarinio mazgo patalpoms.

2.3. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose / patalpose Nr. 8, 9, 15, 16, 26, 27, 42, 48, 52, 63, 66, 106, kurios priskirtos pagalbinėms, pagal savo rūšinį išplanavimą ir įrengimą. Kamerose pareiškėjas buvo laikomas su maksimaliu suimtųjų skaičiumi pagal sumontuotas miegamas vietas, kurios nepritaikytos apgyvendinimui.

2.4. Kamerose buvo drėgna, šaltuoju metų laiku šalta, kameros mažos, blogai vėdinamos. Kameroje prie įėjimo buvo skiriamoji dalinė sienelė, atitverianti sanitarinį mazgą nuo kameroje esančių stalo su suoliukais ir lovų, tačiau tai nebuvo atskira kameros patalpa, kai kurios su durimis, uždengtos užuolaidomis arba atviros. Iš sanitarinio mazgo sklido smarvė, nes nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas nei nuo kartu buvusių asmenų, nei nuo pareigūnų.

2.5. Pareiškėjui nebuvo suteiktas joks užimtumas už kameros ribų, pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla – mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, nebuvo tvarkaraščio, pagal kurį pareiškėjas galėtų planuotis kiekvieną dieną savo veiklą ir užimtumą.

2.6. Pareiškėjas galėjo tik kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kitu laiku prausėsi šaltoje kameroje. Be to, nei vienoje kameroje nebuvo įrengta aliarmo iškvietimo sistema, todėl ilgai užtrukdavo, kol prisišaukdavo pareigūnus, o beldimas į duris buvo neefektyvus. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimus.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

4.2. Kameros įrengimas ir higieninės sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas neteikė skundų dėl higienos normų pažeidimo. Sanitariniai mazgai buvo atskirti nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Kamerose Nr. 8, 9, 15, 16, 42, 48, 52 san. mazgo įėjimai atskirti durimis, o likusių kamerų – ilga, tvarkinga užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, tai užtikrino asmenų privatumą. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negalėjo matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

4.3. Pareiškėjas nekonkretizavo teiginių dėl sanitarinio mazgo ploto (kad jis buvo per mažas), be to, teisės aktai nereglamentavo sanitarinio mazgo dydžio.

4.4. Pareiškėjas įstaigos administracijai jokių skundų dėl trumpalaikio laikymo patalpų (toliau – ir TLK) Šiaulių TI administracijai neteikė, o jo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis.

4.5. Šiaulių TI buvo organizuojamas užimtumas, suteikiama galimybė mokytis, išpažinti religiją, naudotis bibliotekos paslaugomis, kasdien suteikiama teisė pasivaikščioti ant stogo įrengtuose kiemeliuose. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tinkami naudoti, pareiškėjui buvo suteikiama galimybė pasivaikščioti.

4.6. Pareiškėjas buvo supažindintas su pataisos įstaigos vidaus taisyklėmis ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis.

4.7. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, jų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

4.8. Byloje nebuvo duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, aktualią teismų praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kadangi pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis buvo laikomas kamerose / patalpose, kurios priskirtos pagalbinėms pagal savo rūšinį išplanavimą ir įrengimą, be to, kamerose buvo drėgna, šaltuoju metų laiku šalta, kameros blogai vėdinamos, trūko natūralaus apšvietimo, teismas, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento patikrinimo aktus, pirmiausiai atmetė pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos nebuvimo ir blogo apšvietimo, kadangi Šiaulių TI kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi, nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, o ventiliacija užtikrinama per langą. Kitus pareiškėjo skundo teiginius teismas laikė deklaratyviais – byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas pažymėjo, kad NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktuose nurodyta, kad oro temperatūra, bendra dirbtinė apšvieta, oro santykinė drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo, žemos oro temperatūros, drėgmės. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių TI per 2018–2019 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos. Tai, kad kameros suremontuotos, tvarkingos, švarios, teismo teigimu, matyti ir iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų. Teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiškia, jog jame negali būti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrą laiko tarpą ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje, tad argumentas dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose buvo atmestas. Šiaulių TI pastatų registravimas kaip negyvenamųjų atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas į Šiaulių TI su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

8. Dėl pareiškėjo buvimo TLK patalpose teismas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI TLK-5 buvo 17 kartų. Iš TLK – 5 kameros fotonuotraukos teismas nustatė, kad patalpa šviesi, švari, joje yra stalas, suolai, sanitarinis mazgas atitvertas iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgą atskirtas užuolaida. Be to, įėjimas į sanitarinį mazgą yra šone (dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu, patalpoje priešais įėjimą į sanitarinį mazgą yra ne suolai asmenims susėsti, o tuščia sienos dalis. Taip pat asmenys pagal žodinį prašymą buvo nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrino asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Taigi, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, teismo manymu, užtikrino privatumą, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu TLK-5 patalpoje. Juo labiau, pareiškėjo laikymas nurodytoje patalpoje buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

9. Atsakydamas į argumentus, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, teismas pažymėjo, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala – šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretūs, be to, pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų, jeigu tokie buvo, nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko buvo atmesti.

10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje prie įėjimo yra skiriamoji dalinė sienelė, atitverianti sanitarinį mazgą nuo kameroje esančių stalo su suoliukais ir lovų, tačiau tai nebuvo kaip atskira kameros patalpa, kai kurios su durimis, uždengtos užuolaidomis arba atviros. Iš sanitarinio mazgo sklido smarvė, nes nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas nei nuo kartu esančių kamerose asmenų, nei nuo pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į šiuos argumentus, remdamasis atsakovo atstovo pateikta informacija, nurodė, kad Šiaulių TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida.

Teismas nustatė, kad kamerose Nr. 26, 48, 9, 63, 27, 8, 42 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 1,81 m. iki 2,34 m., kamerose Nr. 52, 66, 16, sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,80 m. iki 2,07 m., kameroje Nr. 106 atitvarinė konstrukcija yra OSB Mūr. užuolaida, kurios aukštis 2,02 m., o kameroje Nr. l 15 atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukštis 2,02 m. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs, iš kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų teismas nustatė, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis.

Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 48) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių TI sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, PDF, OSB Mūr. užuolaidomis, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis (kameros Nr. 8, 9, 15, 16, 42, 48, 52) arba neperšviečiamomis užuolaidomis, teismo manymu, pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.

Be to, ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtino kamerų fotonuotraukos, todėl teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl blogo kvapo kamerose.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių TI tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teismo manymu, negalima daryti išvados, kad dėl to, jog dušais pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dažniau, pareiškėjo galimybės palaikyti asmeninę švarą būtų sumažėjusios. Be to, situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu yra apgailestautina, bet ne tokia, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną. Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, tačiau kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra kriauklė ir čiaupas, iš kurio bėga šaltas vanduo, o tai suteikia galimybę rūpintis higiena kiekvieną dieną. Be to, teisės aktuose numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti. Be to, pareiškėjas dėl išdėstytų aplinkybių neteikė skundu pataisos įstaigos administracijai.

12. Vertindamas argumentus, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas užimtumas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Taip pat Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis, suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Be to, Šiaulių TI laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo teiginius dėl užimtumo teismas laikė deklaratyviais, todėl, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, juos atmetė kaip nepagrįstus.

13. Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių TI patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo sveikatos istoriją, nustatė, kad bylai aktualiu laikotarpiu yra įrašai, kad pareiškėjas į Šiaulių TI medicinos dalį nesikreipė, skundų neturėjo arba kreipėsi dėl kitų nusiskundimų, nesusijusių su psichologiniais išgyvenimais. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, teismas konstatavo, kad negalima konstatuoti, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

14. Atitinkamai nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš kumuliatyvių sąlygų neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

16. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo nemotyvavo. Teismas nepasisakė, kaip apskaičiavo kiekvienam asmeniui tekusį plotą, neanalizavo baldų užimamo ploto kamerose.

16.2. Teismas rėmėsi nepagrįstais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nepareikalavo jokių įrodymų jiems pagrįsti, pateiktus įrodymus vertino netinkamai.

16.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl neįrengto pavojaus mygtuko, nors pažeidimą pripažino. Dėl to, kad kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko, pareiškėjas jautė baimę ir nepatogumą.

16.4. Teismas taip pat netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su sanitarinių mazgų įrengimu, rėmėsi nepagrįstais įrodymais.

16.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino aplinkybes, kad pareiškėjas buvo laikomas negyvenamosiose patalpose. Visas kameros rūšinis įrengimas atitinka būtent pagalbines patalpas, priskirtinas tualetui. Konkrečios patalpos įrengimas ir jos paskirtis nėra susijusi su pastato specialiąja paskirtimi. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl apgyvendinimo pagalbinėse patalpose – tualeto kambaryje.

16.6. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su byloje esančiais dokumentais, kuriuos teikė atsakovo atstovas. Apie į bylą pateiktus dokumentus pareiškėjas sprendė tik iš sprendimo turinio. Pareiškėjas nedisponavo visa informacija, kuria rėmėsi teismas. Teismas nesupažindino pareiškėjo su į bylą pateiktais duomenimis.

16.7. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi tualeto atskyrimas užuolaida nėra pakankamas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo nurodytus motyvus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, pertvaros, nesumontuotos garso izoliacijos, vėdinimo sistemos. Teismas nukrypo nuo pareiškėjo skundo argumentų.

17. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

18. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

18.1. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurių vertinimas, anot jo, buvo neteisingas. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktą medžiagą bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

18.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo pareiškėjui tekusi gyvenamąjį plotą. Pareiškėjui buvo užtikrinta ne mažiau, nei 3,6 kv. m ploto, o iš kameros ploto atėmus san. mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau, nei 3 kv. m.

18.3. Sanitarinis mazgas buvo įrengti tinkamai, pareiškėjo privatumas nebuvo pažeidžiamas.

18.4. Vien aplinkybė, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo.

18.5. Teismas teisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, rėmėsi aktualiais teisės aktais ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčo šalių argumentus bei įvertinęs ginčui aktualias aplinkybes ir įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus.

22. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-602/2021 ir kt.).

24. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

27. Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais teiginiais ir pažymi, kad, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2020 m. vasario 6 d.), kurie nustatė, kad kameroje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ar areštinėje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,7 kv. m iki 4,54 kv. m, taigi, visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Tą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kurių pareiškėjas objektyviais argumentais ir (ar) duomenimis, nepaneigė.

28. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą.

29. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017; kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017 ir kt.).

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu visą laikotarpį buvo užtikrinta minimali ploto vienam žmogui norma. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu tekęs kameros plotas nebuvo mažesnis nei 3 kv. m (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo užimamą plotą). Šias aplinkybes išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, rėmėsi patikimais ir nenuginčytais duomenimis, taip pat aiškiai išdėstė savo paskaičiavimus. Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto pažeidimo – nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

31. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl patalpų įrengimo ir jų nekartodamas, papildomai atkreipia dėmesį į pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto privatumo – iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145, fotonuotraukų) matyti, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukštomis sienelėmis (sanitarinių mazgų atitvarinių konstrukcijų aukštis daugiau nei 1,8 m), sanitarinio mazgo įėjimas kamerose (kameros Nr. 8, 9, 15, 16, 42, 48, 52) atskirtas durimis, o kitų kamerų sanitariniai mazgai atskirti ilga užuolaida.

32. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o nesant durų uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-360-662/2022, 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-404-415/2022 ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo TLK, teismas pagrįstai nurodė, kad įėjimas į sanitarinį mazgą yra šone (dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu, be to, asmenys pagal žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais taip pat nėra pagrindo nesutikti.

33. Pareiškėjas taip pat tikino, kad pataisos įstaigoje neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl jis jautė baimę. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, jog kamerose nebuvo įrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų, tačiau nenurodė nei vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jam pačiam jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir pareiškėjui nebuvo suteikta pagalba ir dėl to jis galėjo patirti žalos. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo teigimu, nesaugių kalinimo sąlygų būtų patyręs kokių nors realių papildomų nepatogumų. Pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, įvykių, kada jis negalėjo laiku išsikviesti pareigūnų, ir dėl to patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčui aktualiu laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir panašiai, t. y. nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad saugių kalinimo sąlygų užtikrinimas reiškia teisės aktuose numatytų priemonių visumos įgyvendinimą, pagalbos iškvietimo mygtukai nėra vienintelė kameroje esančių asmenų saugumą užtikrinanti priemonė.

34. Apelianto teiginiai, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, kad atitvaros turi būti iki lubų, kad buvo netinkamai įrengtas vėdinimas, kad visas kameros plotas turėtų būti priskiriamas sanitarinio mazgo plotui, yra jo subjektyvus vertinimas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas pažeidė kokius nors įstatymus, be to, dėl jo argumentų pagrįstai pasisakė pirmosios instancijos teismas (be kita ko, dėl vėdinimo), todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, jų papildomai nekartoja. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti kadastrinių matavimų ir duomenų surinkimo teisės aktai nėra taikytini šioje byloje, nes nereglamentuoja ginčo teisinių santykių.

35. Taip pat nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesupažindino jo su atsakovo įrodymais, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie pateikti įrodymai jam nebuvo pateikti. Aptariami pareiškėjo argumentai yra itin nekonkretūs ir hipotetinio pobūdžio, neapibrėžti. Be to, iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjui 2021 m. gegužės 6 d. lydraščiu buvo išsiusta atsiliepimo ir medžiagos kopija, taip pat pareiškėjas buvo informuotas apie paskirto posėdžio datą ir laiką. Duomenų, kad pareiškėjas iki teismo posėdžio būtų informavęs teismą apie negautą atsiliepimą arba įrodymus, byloje nepateikta. Taigi, aptariami pareiškėjo argumentai atmestini.

36. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo visų skunde nurodytų aplinkybių, o atliktas vertinimas buvo netinkamas, pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

37. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

38. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekdamas objektyviai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išspręsti keliamą ginčą, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo atstovo išreikalavo su pareiškėjo keliamu ginču susijusius duomenis, kuriuos išsamiai įvertino bei detaliai dėl jų pasisakė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, t. y. aktualiomis ginčo laikotarpiu darytomis kamerų nuotraukomis, taip pat ir kitais įrodymais, leidžiančiais tinkamai įvertinti pataisos įstaigos patalpų būklę. Atitinkamai nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ar nukrypo nuo pareiškėjo skundo argumentų.

39. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė