7257f021-6ca2-445d-94e0-dfd27d8ff6c6 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                                                      Civilinė byla Nr. e2A-250-544/2016Birutė Mėlinauskienė                                                      Proceso Nr. 2-08-3-09220-2014-3                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.5.5.; 3.3.1.21. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-731-223/2015 pagal ieÅ¡kovės J.

J. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui A. J. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5676,55 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 231,69 Eur automobilio vertinimo iÅ¡laidų, 183,33 Eur nepagrįstai nuraÅ¡ytų draudimo įmokų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 7 d. su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ sudarė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimo sutartį serija LD Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis). Pagal Å¡iÄ Sutartį ieÅ¡kovės mokėtina draudimo įmoka sudarė 2528 Lt, kurių mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas dvylikos mėnesių laikotarpiu. Remiantis Å¡alių susitarimu atsakovė nuo trečiojo asmens A.

J. sÄ skaitos nurašė: 2013-11-18 – 207 Lt, 2013-12-13 – 211 Lt, 2014-01-06 – 211 Lt, 2014-02-18 – 211 Lt ir 2014-03-13 – 211 Lt. 2013 m. gruodžio 28 d. apie 19 val. ieÅ¡kovės vardu registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kelyje (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį ir buvo apgadintas. Dėl autoįvykio kaltu buvo pripažintas trečiasis asmuo A. J., kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgdama į tai, atsakovė 2014-01-28 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad šiuo metu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos negali, nes kreipėsi į policijÄ dėl eismo įvykio aplinkybių iÅ¡tyrimo.

Dėl to buvo atliktas automobilio vertinimas ir 2014-06-20 Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad ginčo automobilio rinkos vertė yra 24000 Lt, todėl, konstatavus, kad jo remonto kaštai sudaro daugiau kaip 75 procentus rinkos vertės, automobilio atstatymas tapo netikslingas. Ieškovė automobilį pardavė už 4000 Lt. Ieškovės vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 str. bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 96 str. 2 d., ieškinys turi būti tenkinamas, kadangi atsakovės apdraustas automobilis pateko į autoįvykį, kuris laikytinas draudžiamuoju.

Mano, jog pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau – Draudimo taisyklės) 5.5.2 p., kuriame nurodoma, jog draudimo sutartis pasibaigia, jeigu po draudimo sutarties sudarymo iÅ¡nyko galimybė įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudžiamoji rizika iÅ¡nyko, po įvykusio eismo įvykio ji neprivalėjo mokėti draudimo įmokų pagal Sutartį, o 183,33 Eur draudimo įmokos dalys buvo nuraÅ¡ytos neteisėta ir nepagrįstai. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 5676,55 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 231,69 Eur automobilio vertinimo iÅ¡laidų, 183,33 Eur nepagrįstai nuraÅ¡ytų draudimo įmokų, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-01-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 136,99 Eur žyminio mokesčio, 580 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atliktos trasologinės ekspertizės akto iÅ¡vadas bei kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (administracinės bylos medžiagÄ , foto nuotraukas bei A. J. paaiÅ¡kinimu), sprendė, jog 2013-12-28 autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovės automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikytinas draudiminiu, dėl ko atsakovė turėjo iÅ¡mokėti draudiminę iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog draudimo iÅ¡moka iki Å¡iol nepagrįstai neiÅ¡mokėta, todėl atsakovė, pažeisdama nustatytos draudimo iÅ¡mokos terminus, beveik du metus nevykdė savo pareigos ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Be to, kreipimasis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus negali bÅ«ti laikomas tinkamu žalos administravimo bylos tyrimu ir tinkamu savo, kaip draudiko, pareigų vykdymu. Todėl, teismo nuomone, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pati ėmėsi iniciatyvos įvertinti automobilio rinkos vertę ir kreipėsi į turto vertintojÄ , yra suprantama ir pateisinama, nes, nesulaukusi draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, ieÅ¡kovė turėjo surinkti įrodymus. Teismas sprendė, jog dėl automobilio įvertinimo 6950,88 Eur (24 000 Lt) pagal turto vertinimo ataskaitÄ abejonių nekyla. IÅ¡ draudimo sumos atėmus franÅ¡izę (400 Lt) ir 4000 Lt, už kuriuos buvo parduotas automobilis, ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka yra 5676,55 Eur, kuri ir priteistina iÅ¡ atsakovės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ atsakovės priteistina ir 231,69 Eur ieÅ¡kovės patirtų turto vertinimo iÅ¡laidų, kadangi jos priskirtinos kitoms bÅ«tinoms ir pagrįstoms iÅ¡laidoms (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 9 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrįstas ir ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡ atsakovės priteisti 183,33 Eur nuraÅ¡ytų draudimo įmokų dalis, kadangi tos įmokų dalys buvo neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai nuraÅ¡ytos po automobilio sunaikinimo minėtame autoįvykyje, kada draudimo sutartis buvo pasibaigusi, o draudiminė rizika ir apsauga iÅ¡nykusios. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, o, nusprendus jį tenkinti, sumažinti priteisiamos sumos dydį ir nustatyti bei proporcingai paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai nustatė transporto priemonės vertę; nemotyvavo, kodėl vadovaujasi ieÅ¡kovės pateikta automobilio vertinimo ataskaita; nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais įrodymais, kurie nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ ; nustatant transporto priemonės vertę, nepagrįstai rėmėsi Vokietijos automobilių rinkos kainomis. Be to, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, kad draudimo iÅ¡mokos dalių iÅ¡skaičiavimas yra nepagrįstas ir kad nevykdė savo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepateikė aiÅ¡kių ir objektyvių argumentų ir nemotyvavo, kodėl vadovaujasi bÅ«tent ieÅ¡kovės, o ne atsakovės, kuri pagal Draudimo taisykles ir yra atsakinga už turto vertės nustatymÄ , iniciatyva atliktu automobilio vertinimu. IeÅ¡kovės iniciatyva atlikto turto vertinimo iÅ¡vadÄ teismas vertino vadovaudamasis CPK 218 str., nors jame kalbama apie eksperto iÅ¡vados, o ne turto vertinimo iÅ¡vados įvertinimÄ .

Tai, apeliantės vertinimu, pagrindžia, jog teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės ir neatsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai nustatė ir automobilio vertę. Mano, kad teismas nesilaikė bylų nagrinėjimo valstybine kalba principo bei pažeidė CPK nuostatas, kadangi ieÅ¡kovės pateiktas vokiečių kalba suraÅ¡ytas Vokietijos pirkimo – pardavimo elektroninių portalų skelbimų kopijas laikė tinkamais įrodymais byloje ir jomis vadovavosi. Kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas nustatė netinkamÄ ieÅ¡kovės automobilio vertę, apeliantės manymu, patvirtina ir tai, jog buvo remiamasi Vokietijos transporto priemonių rinkos duomenis, nors analogiÅ¡kų automobilių rinka Lietuvoje yra ir ji skiriasi nuo Vokietijos rinkos. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog draudimo iÅ¡mokos iÅ¡skaičiavimas iÅ¡ ieÅ¡kovės po įvykusio eismo įvykio yra nepagrįstas.

Pabrėžiama, kad Å¡alių sudarytoje transporto priemonės draudimo sutartyje buvo numatyta, jog ieÅ¡kovė su draudėju atsiskaitys periodinėmis įmokomis kas mėnesį. Ä®vykus eismo įvykiui, ieÅ¡kovė buvo sumokėjusi tik dvi iÅ¡ dvylikos draudimo įmokų. Žalos administravimo metu, apeliantė, siekdama gauti tai, kas jai priklauso už teikiamÄ paslaugÄ , teisėtai ir pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡skaičiavo tris draudimo įmokas. Eismo įvykio aplinkybes tirti pradėjus teisėsaugos institucijoms, žalos administravimas buvo sustabdytas, tad ir įmokos nebebuvo iÅ¡skaičiuojamos, liko sumokėti septynios draudimo įmokos iÅ¡ dvylikos.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nevykdė savo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Pabrėžia, jog draudikas turi pareigÄ tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Todėl siekis tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti, ar tai yra draudiminis įvykis, negali bÅ«ti vertinamas kaip nepagrįstas pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nevykdymas. Papildomai apeliantė nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, apribojo jos galimybes įrodinėti savo pozicijÄ visomis CPK leidžiamomis priemonėmis, juo labiau, kad neturi kompetencijos atlikti tai, kÄ gali ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai.

Todėl teismas, atsisakydamas stabdyti bylos nagrinėjimÄ , užkirto keliÄ Ä¯gyvendinti teisę įsitikinti, ar draudžiamasis įvykis buvo, bei iÅ¡siaiÅ¡kinti visas jo aplinkybes. Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. J. ir tretysis asmuo A. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra tik ieÅ¡kovės pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurios niekine nedaro dalis ne lietuvių kalba paraÅ¡ytų žodžių, juo labiau, kad skaitmenimis nurodyta automobilių kaina į lietuvių kalbÄ nėra verčiama, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepadarė pažeidimų, susijusių su valstybinės kalbos vartojimu.

Apeliantės pateikta kompiuterinės programos „Audatex sistema“ atlikta „Žalos sÄ mata Nr. (duomenys neskelbtini)“ nėra transporto priemonės įvertinimas bei rinkos vertės nustatymas, kadangi tai yra tik žalos sÄ matos nustatymas. Be to, apeliantė Å¡iÄ Å¾alos sÄ matÄ sudarė jau po bylos iÅ¡kėlimo, todėl savalaikiai neatliko ieÅ¡kovės automobilio vertės nustatymo veiksmų. Pabrėžiama, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė neprašė skirti automobilio rinkos vertės nustatymo ekspertizę, dėl ko apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingos automobilio rinkos vertės yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Atsiliepime pabrėžiama ir tai, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi Vokietijos, kuri priklauso Europos SÄ jungai, automobilių rinkos duomenimis, kadangi ieÅ¡kovės turėtas automobilis yra labai retas Lietuvoje ir nėra pateikta analogiÅ¡kų automobilių lietuviÅ¡kos rinkos duomenų. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad po eismo įvykio, dėl kurio pasibaigė draudimo sutartis, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nurašė draudimo įmokos dalis pagal nebegaliojančiÄ draudimo sutartį.

Be to, atsakovė, pažeisdama Draudimo taisyklėse numatytus terminus, nepagrįstai nepriima sprendimo ir nevykdo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nors atsakovei buvo pateikusi ir ji pati iÅ¡ kitų Å¡altinių iÅ¡sireikalavo visÄ reikiamÄ informacijÄ apie eismo įvykį. Å ioje byloje buvo paskirta ir atlikta trasologinė ekspertizė, kuri patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas eismo įvykio aplinkybes bei leido pagrįstai spręsti, kad tai – draudiminis įvykis. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dalyje dėl ieÅ¡kovės automobilio rinkos vertės nustatymo, draudimo iÅ¡mokos dydžio bei apeliantės nuraÅ¡ytų draudimo įmokų priteisimo, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenustatė visų reikÅ¡mingų Å¡iai bylai aplinkybių, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas transporto priemonių draudimu nuo 2013-11-08 iki 2014-11-07 (Transporto priemonių draudimo liudijimas serija LD Nr. (duomenys neskelbtini) TAI Nr. (duomenys neskelbtini)), mokant draudimo įmokÄ dalimis kas mėnesį po 211 Lt (1 t., 7 – 10 b. l.). 2013 m. gruodžio 28 d. apie 19 val. kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu ieÅ¡kovės vardu registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A.

J., susidÅ«rė su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje ginčo automobilis buvo apgadintas, o dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas ieÅ¡kovės automobilį vairavęs A. J., kuris buvo nubaustas administracine tvarka (1 t., 12 – 14, 111 – 125 b. l.). IÅ¡ 2014-06-19 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sugadintas automobilis buvo parduotas už 4000 Lt (1 t., 15 b. l.). Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsisakė, nes įtarė jog autoįvykio aplinkybės gali bÅ«ti suklastotos ir dėl to kreipėsi į ikiteisminio tyrimo organus (1 t., 16 – 19 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiktos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vidutinė ieškovės automobilio rinkos vertė yra 24 000 Lt (6950,88 Eur), o remonto kaštai sudaro daugiau nei 75 proc. iki apgadinimo turėtos rinkos vertės (1 t., 20 – 17 b. l.). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad matyti, kad automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡oriniai sugadinimai yra tarpusavyje suderinami visa apimtimi (2 t., 22 – 29 b. l.). Be to, AB „Lietuvos draudimas“ pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs 2014 m. sausio 3 d. iÅ¡vadÄ apie transporto priemonės likutinę vertę, iÅ¡ kurios matyti, jog vardinė transporto priemonės likutinė vertė yra 17600 Lt, o likutinė vertė – 4775 Lt (1 t., 155 b. l.). SkundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas vertino, jog byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog eismo įvykis yra draudiminis įvykis, dėl ko atsakovė privalo mokėti draudiminę iÅ¡mokÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iÅ¡mokos dydį, rėmėsi bÅ«tent ieÅ¡kovės pateikta automobilio vertės ataskaita bei sprendė, kad atsakovė tris mėnesius po įvykusio eismo įvykio nepagrįstai nurašė draudimo įmokas, dėl ko jos grÄ Å¾intinos ieÅ¡kovei. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka tik iÅ¡ dalies.Pirmiausia pažymėtina tai, kad Draudimo įstatymas draudžiamÄ jį įvykį apibrėžia kaip draudimo sutartyje nurodytÄ atsitikimÄ , kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 2 str. 33 d.).

CK 6.987 str. nurodoma, jog draudimo sutartyje nustatyta draudimo iÅ¡moka mokama tik draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.994 str. 1 d. nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo rizikÄ reiÅ¡kia ir tai, kad prisiimdamas tokiÄ rizikÄ draudikas apibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Taigi draudimo įmoka mokama tuomet, kai automobilio apgadinimo aplinkybės ir įvykio priežastis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžtį, t. y. draudiko prisiimtÄ rizikÄ .

AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01) 8.1.17 p. numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstamas atvejis, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ar jo padarinius. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ pateikto apeliacinio skundo galima suprasti, jog apeliantė abejojo, ar įvykęs eismo įvykis yra draudiminis, todėl kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir prašė sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė tiek pagal Draudimo įstatymo (98 str. 2 d.), tiek pagal Draudimo taisyklių (9.15.

p) nuostatas iÅ¡ties turi teisę mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tik tuomet, kai gauna visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ apie draudžiamÄ jį įvykį, dėl ko ji turėjo teisė ir galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl eismo įvykio aplinkybių iÅ¡tyrimo. Kartu sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad draudikas neturi tokių įgaliojimų ir galimybių iÅ¡tirti bei iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykusio eismo įvykio aplinkybes kaip ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Tačiau vien dėl Å¡ių aplinkybių nebuvo pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nėra pagrindo pripažinti, kad buvo apribotos atsakovės galimybes įrodinėti savo pozicijÄ visomis CPK leidžiamomis priemonėmis.

Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo abejoti, kad įvykęs eismo įvykis yra draudiminis. Tokias išvadas leidžia daryti nagrinėjamoje byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nedviprasmiškai nurodyta, jog eismo įvykyje dalyvavusių automobilių „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai yra tarpusavyje suderinami visa apimtimi.

Taigi byloje atliktos trasologinės ekspertizės, kuriÄ pirmosios instancijos teismo prašė skirti ir pati atsakovė, iÅ¡vados kartu su kitais byloje esančiais duomenis – administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ieÅ¡kovės automobilio nuotraukomis po įvykusio eismo įvykio, o taip pat kita raÅ¡ytine medžiaga, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įvykęs eismo įvykis yra draudžiamasis įvykis. Vien tai, kad apeliantės nurodomas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, niekaip nepaneigia nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumos, o taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog po pirmiau minėtos trasologinės ekspertizės atlikimo apeliantė vis dar nebuvo gavusi visos reikÅ¡mingos informacijos apie draudžiamÄ jį įvykį, ar kad jai galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo.

PrieÅ¡ingai, virÅ¡ minėti duomenys akivaizdžiai patvirtino, kad po trasologinės ekspertizės atlikimo esminiai klausimai dėl draudiminio įvykio vertinimo iÅ¡ esmės buvo iÅ¡spręsti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal Draudimo taisyklių 13.7. p., jei įvykis yra pripažintas draudžiamuoju, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo iÅ¡mokėti sumÄ , lygiÄ Å¡alių neginčijamai draudimo iÅ¡mokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad apeliantė nepagrįstai nemokėjo draudimo iÅ¡mokos (neginčijamos jos dalies) ieÅ¡kovei bei sprendimas draudimo iÅ¡mokÄ priteisti ieÅ¡kovės naudai yra pagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovei mokėtinos iÅ¡mokos dydžiu bei su sprendimo dalimi, kuria nutarta ieÅ¡kovei priteisti po eismo įvykio apeliantės iÅ¡skaičiuotas draudimo įmokų dalis. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė – 2014 m. sausio 3 d. iÅ¡vadÄ apie transporto priemonės likutinę vertę.

IeÅ¡kovės pateiktoje ataskaitoje nustatyta, jog minėtos transporto priemonės rinkos vertė prieÅ¡ apgadinimÄ buvo 24000 Lt, o likutinė vertė – 6210 Lt. Atsakovės pateiktoje iÅ¡vadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodyta, jog automobilio vardinė vertė yra 17600 Lt, o likutinė vertė po apgadinimo – 4775 Lt. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės nenurodydamas motyvų, sprendė, kad ieÅ¡kovės automobilio rinkos vertė yra bÅ«tent 24000 Lt, t. y. tokia, kokia nurodyta ieÅ¡kovės iniciatyva atliktame vertinime.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės automobilio rinkos vertė turėjo bÅ«ti nustatoma ir apskaičiuojama atsižvelgiant ne į ieÅ¡kovės pateiktÄ automobilio vertinimo ataskaitÄ , o į draudiko pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Pabrėžtina, kad pagal Draudimo taisyklių 1.20. p. transporto priemonės rinkos vertė – pinigų suma, už kuriÄ Lietuvoje gali bÅ«ti parduota analogiÅ¡ka transporto priemonė, sudarius tiesioginį sandorį tarp norinčių tokiÄ transporto priemonę parduoti bei pirkti asmenų ir tinkamai pateikus rinkai, jei abi sandorio Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nelemiant kitoms su tokiu sandoriu tiesiogiai nesusijusioms aplinkybėms.

Draudiko pasirinkimu, transporto priemonės vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal asmenų, turinčių teisę vertinti tokį turtÄ , oficialų įvertinimÄ . Be to, pastarųjų taisyklių 6.1. p. numato, jog tuo atveju, jei draudimo sutartyje nenurodyta konkreti draudimo suma, kaip kad yra Å¡iuo atveju, draudimo suma yra lygi transporto priemonės rinkos vertei draudžiamojo įvykio dienÄ . ReikÅ¡minga ir tai, kad Draudimo taisyklių 9.1 p. numatyta, jog nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį; apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryÅ¡io su įvykio priežastimi, o taisyklių 9.8. p. įtvirtina, kad transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolio dydis apskaičiuojamas iÅ¡ Draudimo sÄ lygų 6 skyriuje nurodytu bÅ«du nustatytos transporto priemonės draudimo sumos atėmus transporto priemonės liekanų vertę.

Taigi pagal pačios ieÅ¡kovės prisiimtus sutartinius įsipareigojimus jai sudarant transporto priemonės draudimo sutartį, ieÅ¡kovė sutiko su pirmiau iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis ir tuo, kad nuostoliai iÅ¡ esmės yra apskaičiuojami ir nustatomi ne draudėjo, o draudiko, t. y. draudimo bendrovės. Å iuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti, jog draudiko pateikta iÅ¡vada apie transporto priemonės likutinę vertę yra neprotinga ar akivaizdžiai neteisinga.

Tokį vertinimÄ papildomai pagrindžia ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovės pateiktoje automobilio vertinimo ataskaitoje iÅ¡ esmės yra remtasi ne Lietuvos, o Vokietijos tokių transporto priemonių rinka, nors Lietuvos Respublikoje pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis tokių automobilių rinka egzistuoja. Todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovės iniciatyva atliktos vertinimo ataskaitos laikyti patikimesne, nei atsakovės pateikta, kadangi akivaizdu, jog kainos Vokietijos naudotų automobilių rinkoje gerokai skiriasi nuo Lietuvos Respublikos rinkos dėl skirtingų pragyvenimo lygių, gaunamų pajamų, teikiamų socialinių garantijų ir kt.

Taigi Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytus duomenis, o taip pat į tai, kad pačioje ieÅ¡kovės sudarytoje transporto priemonės draudimo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti draudimo suma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei apskaičiavo nuo pastarosios iniciatyva atliktos turto vertinimo ataskaitos duomenų, t. y. nuo 24 000 Lt automobilio rinkos kainos. Be t o, pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino net ir ieÅ¡kovės pateiktÄ automobilio vertinimo ataskaitÄ , kadangi rėmėsi tik nurodyta automobilio rinkos verte, tačiau neatsižvelgė į toje pačioje ataskaitoje nurodytÄ automobilio likutinę vertę, kuri yra žymiai didesnė, nei kaina, už kuriÄ transporto priemonę pardavė ieÅ¡kovė (ieÅ¡kovės pateiktoje ataskaitoje automobilio likutinė vertė nurodyta 6210 Lt, o automobilis parduotas buvo vos už 4000 Lt).

Kartu reikÅ¡minga ir tai, jog suma, už kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė transporto priemonę, yra žymiai artimesnė bÅ«tent atsakovės pateiktos iÅ¡vados apie transporto priemonės vertę duomenimis, kur nurodyta, jog ieÅ¡kovės automobilio likutinė vertė yra 4775 Lt. Taigi, apskaičiuodamas ieÅ¡kovei priklausančios draudimo iÅ¡mokos dydį, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ne ieÅ¡kovės iniciatyva pateiktos transporto priemonės vertės nustatymo ataskaita, o apeliantės pateikta iÅ¡vada.

Papildomai pažymėtina dar ir tai, kad, nustatant automobilio likutinę vertę po įvykusio eismo įvykio, turi bÅ«ti vadovaujamasi apeliantės iÅ¡vadoje nurodyta, o ne ieÅ¡kovės sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, kadangi iÅ¡vadoje pateikti duomenys yra nustatyti įvertinus eilę objektyvių duomenų, o vien faktas, kad automobilis ieÅ¡kovės buvo parduotas už 4000 Lt, neįrodo, kad jo likutinė vertė yra bÅ«tent tokia. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius duomenis, o taip pat skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , taip pat nesutinka ir su iÅ¡vada, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės draudimo įmokos dalys po įvykusio eismo įvykio buvo nuskaičiuotos nepagrįstai.

Kaip teisingai nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, sudarant draudimo sutartį, Å¡alys buvo laisvos susitarti dėl draudimo įmokų mokėjimo bÅ«do, t. y. ar bus mokamos periodinės ar vienkartinės draudimo įmokos. Sudarius draudimo sutartį, draudėjas tarsi nusiperka draudimo paslaugÄ iÅ¡ draudiko, už kuriÄ sumoka vienkartine įmoka arba periodinėmis įmokomis. Pabrėžtina, jog asmuo, siekiantis gauti pilnÄ draudimo sutartimi nustatytÄ apsaugÄ , privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su draudiku arba reikalauti tik sumokėtų įmokų daliai proporcingos apsaugos, jei draudimo sutartis sudaroma draudimo įmokÄ sumokant ne iÅ¡ karto, o atsiskaitant periodinėmis iÅ¡mokomis.

Taigi ir nagrinėjamu atveju draudėjas, t. y. ieÅ¡kovė, siekdama gauti visÄ transporto priemonės draudimo sumÄ , turi bÅ«ti visiÅ¡kai įvykdžiusi ir savo prisiimtas prievoles. BÅ«tent tai ir numatyta Draudimo taisyklių 9.11.5. p., kuriame nurodoma, jog tuo atveju, jeigu draudžiamojo įvykio metu apdrausta transporto priemonė sunaikinta ar prarasta, apskaičiuota draudimo iÅ¡moka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo įmokomis, neatsižvelgus į jų mokėjimo terminus. Å i Draudimo taisyklių nuostata patvirtina, jog draudėjas, net ir draudimo sutarties objekto žuvimo atveju, privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su draudiku už draudimo paslaugas, jei siekia gauti pilnÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Taigi Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovė reikalauja pilno prievolės jai įvykdymo, kai ji pati nėra tinkamai įvykdžiusi savo pareigų, kadangi, kaip jau minėta, Å¡alių sudarytoje draudimo sutartyje buvo numatyta, jog ieÅ¡kovė su draudėju atsiskaitys periodinėmis įmokomis kas mėnesį. Skundžiamame sprendime nurodytas Draudimo taisyklių 5.5.2. p., pagal kurį draudimo sutartis pasibaigia, jeigu po draudimo sutarties sudarymo iÅ¡nyko galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudžiamoji rizika iÅ¡nyko (transporto priemonė buvo sunaikinta, prarasta ir pan.), Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas, kadangi draudiminis įvykis jau yra įvykęs ir bÅ«tent dėl to ieÅ¡kovė kreipėsi į draudikÄ ir pirmosios instancijos teismÄ reikalaudama iÅ¡mokėti ir priteisti draudimo iÅ¡mokÄ .

Minėtas taisyklių punktas taikytinas tuo atveju, kai galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui ir draudžiamoji rizika iÅ¡nyksta iki draudiminio įvykio. Negana to, pati ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismui pateikdama dokumentus apie transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ bei transporto priemonės vertinimÄ , patvirtino, jog draudimo objektas neiÅ¡nyko, o buvo parduotas po įvykusio draudiminio įvykio. Taigi, atsižvelgiant į visus virÅ¡ aptartus duomenis, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė atsakovės iÅ¡skaičiuotas draudimo įmokas, dėl ko ir Å¡i skundžiamo sprendimo dalis yra keičiama, o, apskaičiuojant mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei, iÅ¡skaičiuojamos tos draudimo įmokos, kurios, atsižvelgiant į draudimo sutarties galiojimo terminÄ , dar turėjo bÅ«ti sumokėtos (ieÅ¡kovei likusios sumokėti yra septynios draudimo įmokos po 211 Lt (1 t., 9, 11 b. l.).Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl 5676,55 Eur (19600 Lt) priteisimo tenkinamas iÅ¡ dalies.

IÅ¡ transporto priemonės rinkos kainos (17600 Lt) iÅ¡minusavus franÅ¡izę (400 Lt), 7 mokėtinas draudimo įmokas (1477 Lt), o taip pat likutinę transporto priemonės vertę (4775 Lt), ieÅ¡kovei yra priteisiama 3170,76 Eur (10948 Lt) draudimo iÅ¡moka. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl iÅ¡vados apie transporto priemonės likutinę vertę iÅ¡davimo ar pateikimo, nors Å¡alys tarpusavyje susiraÅ¡inėjo ir keitėsi informacija. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, o taip pat ir aplinkybę, jog ieÅ¡kovės iniciatyva atliktas transporto priemonės vertinimas vyko 2014 metų birželio mėnesį, o atsakovė ieÅ¡kovės automobilio vertinimÄ atliko 2014 m. sausio 3 d., sprendžia, jog transporto priemonės vertinimo iÅ¡laidų (231,69 Eur) iÅ¡ atsakovės priteisti nėra pagrindo.

Pakeičiant teismo sprendimÄ , perskirstomos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusios bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai tenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, jai iÅ¡ atsakovės priteisės 136,99 Eur žyminio mokesčio bei 580 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Pakeitus šį sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies maždaug 52 procentus ieÅ¡kovės reikalavimų, iÅ¡ atsakovės proporcingai priteisiamos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimo iÅ¡laidos (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad tenkinama apie 50 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, kad apeliantė reikalavo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmeti visiÅ¡kai arba priteisti adekvačiÄ susiklosčiusioms aplinkybėms draudimo sumÄ , o taip pat įvertinus teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teisme Å¡alių turėtos iÅ¡laidos paskirstomos per pusę. Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamas 68,5 Eur žyminio mokesčio (atsakovė sumokėjo 137 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ), o iÅ¡ atsakovės – 145 Eur ieÅ¡kovės naudai patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (buvo 290 Eur dydžio iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti) (2 t., 56, 57, 58 b. l.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl draudimo iÅ¡mokos, vertinimo iÅ¡laidų, draudimo įmokų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip: Priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buv. J. B. g. 12 Vilnius, ieÅ¡kovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3170,76 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-01-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 71,13 Eur žyminio mokesčio, 301,60 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.KitÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buv. J. B. g. 12 Vilnius, naudai 68,5 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buv. J. B. g. 12 Vilnius, ieÅ¡kovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 145 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija:                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                                                                          Zina MickevičiÅ«tė                                                                                                                                                                                                                Birutė Valiulienė