7257dd00-154d-4eb0-9771-e4aa58f6db3a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracine byla NrAdministracine byla Nr. I-237-428/2010Teisminio proceso Nr. 3-62-3-503-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 16.8.                                                                              (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                  2010 m. gegužes 20 d.                                                             Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Jolanta Medvedeviene, sekretoriaujant Astai Kavaliauskienei,dalyvaujant pareiškejai Ž.

D., atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos, atstovei Irenai Biriukovienei, treciojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui S. D.,     viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos Ž. D. skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos, treciajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) del turtines ir neturtines žalos priteisimo, ir n u s t a t e:

              Pareiškeja kreipesi i teisma, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos:           1. 5612,35 Lt turtine žala, padaryta neteisetu transporto priemones Porsche Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutempimu, pagal pateiktas transporto priemones detaliu ir remonto darbu samatas;           2. 400 Lt išlaidas (nuostolius), susijusius su atsakovo civilines atsakomybes ivertinimu ( CK 6.249 str. 4 d. 2 p.);           3. 7000 Lt neturtine žala, padaryta neteisetu transporto priemones Porsche Boxster, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nutempimu (b.l. 2-8).              Pareiškeja skunde nurode ir teismo posedyje panašiai paaiškino, kad turtine ir neturtine žala padaryta del neteiseto nuosavybes teise priklausancios transporto priemones Porsche Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo. Neteisetai nuvežant transporto priemone buvo surašytas transporto priemones priverstinio nuvežimo 2009-02-07 aktas. Kauno miesto apylinkes teismo 2009-06-05 nutarimu buvo panaikintas transporto priemones priverstinio nuvežimo 2009-02-07 aktas.

Teismas minetame nutarime konstatavo, kad policijos pareigunai neturejo teises priverstinai nuvežti transporto priemones, netrukdžiusios pesciuju ir transporto eismui. Priverstinai nuvežta transporto priemone atvykus atsiimti i UAB (duomenys neskelbtini) paaiškejo, kad transporto priemone buvo apgadinta, t.y. nupleštas priekinio bamperio tvirtinimo elementas, apgadinti priekinis ir galinis bamperis, iškritusios priekinio bamperio centrines groteles, dinges priekinio tempimo kablio dangtelis, ant priekiniu sparnu pastebeti ilenkimai, gilus ibrežimai, pažeista galines pakabos trauke.

Nurodyti apgadinimai buvo padaryti transporto priemone užtempiant ant ja priverstai nuvežusio vilkiko. Taip pat buvo dinge transporto priemones valytuvu dangteliai bei ratlankiu logotipai, sugadinta vairuotojo dureliu spynele. Padarytiems sugadinimams fiksuoti buvo pasitelktas antstolis, kuriam už faktiniu aplinkybiu konstatavima ir protokolo surašyma buvo sumoketa 400 Lt. Nurodytos išlaidos, susijusios su civilines atsakomybes ivertinimu ir vadovaujantis CK 6.249 str. 4 d. 2 p. yra iskaiciuotinos i nuostolius. Transporto priemones sugadinimu šalinimo (remonto darbu) išlaidos pagal pateikta remonto darbu samata sudaro 3149,35 Lt.

Transporto priemones nauju daliu, sulaužytoms ir dingusioms pakeisti, isigijimo išlaidos sudaro 2463 Lt. Bendra turtine žala - 5612,35 Lt. Nurodyta žala yra neteisetus veiksmus atlikusiu pareigunu veiksmu pasekme. Taip pat neteisetais pareigunu veiksmais, priverstinai nuvežant transporto priemone, buvo padaryta ir 7000 Lt neturtine žala, apribojant galimybe naudotis transporto priemone, suvaržant judejimo laisve, galimybe planuoti laisvalaiki, patiriant nepatogumus keliaujant darbo reikalais. Emocinius, psichologinius, dvasinius nepatogumus ir laiko sanaudas sukele pažeistu teisiu teismine gynyba, dalyvavimas teismo teisiniuose procesuose, irodymu rinkimas, procesiniu dokumentu rengimas.

Už patirtus nepatogumus ir išgyvenimus turi buti teisingai kompensuota.             Atsakoves atstove praše skundo netenkinti. Atstove paaiškino, kad policijos pareigunai transporto priemones priverstinio nuvežimo 2009-02-07 akte nurode, kad transporto priemone Porsche Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apibraižyta, aplankstyti ratlankiai, pažeisti bamperiai. Šios aplinkybes patvirtino, kad pareiškejos automobilis buvo apgadintas anksciau iki pareiškejos transporto priemones priverstinio nuvežimo.

Pareiškejai galimai padaryta žala del jos automobilio apgadinimo priverstinai ji nuvežant turetu atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB (duomenys neskelbtini) 2008-01-30 pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakinga už pristatytu transporto priemoniu ir jose esanciu daiktu apsauga, atlygina transporto priemoniu valdytojams nuostolius, patirtus del transporto priemoniu bei jose esanciu daiktu praradimo ar sugadinimo. Policijos pareigunu priimtas neteisetas sprendimas del priverstinio transporto priemones nuvežimo neturi priežastinio ryšio tarp galimai atsiradusios žalos, susijusios su automobilio apgadinimo ji priverstinai nuvežant ir saugant UAB (duomenys neskelbtini) aikšteleje.

Už policijos pareigunu priverstiniam transportavimui perduota automobili atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) Pareiškeja nepateike irodymu, patvirtinanciu jos dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Neturtine žala atlyginama tik istatymu numatytais atvejai. Pareiškeja nenurode istatymo, pagal kuri galimas neturtines žalos atlyginimas.              Treciojo suinteresuoto asmens atstovas praše skundo netenkinti. Atstovas paaiškino, kad transportuojant automobili negalejo buti padaryti pareiškejos nurodyti automobilio sugadinimai.

Automobili nuvežantis vilkikas privažiuoja prie automobilio ir sukama vilkiko platforma pavažiuoja po automobiliu. Automobilis tvirtinamas suspaudžiant automobilio ratus. Suspaudus ratus automobilis pakeliamas ant vilkiko. Transportuojamas automobilis diržais prie vilkiko ar platformos netvirtinamas. Transportuojamo automobilio trauke nebuvo lieciama. Del nurodyto transportavimo budo, automobilis negalejo buti subraižytas. Pareiškejos automobilio spynele nebuvo sugadinta aikšteles darbuotoju. S. S. nuolat ateidavo i aikštele pažiureti automobilio.

Kadangi buvo nusedes automobilio akumuliatorius, S. S. negalejo atsirakinti automobilio, todel išsikviete raktininka. Automobilio detales aikšteleje nedingo, ju nebuvo jau iki automobilio nutransportavimo.              Skundas netenkintinas.             Administracines bylos nagrinejimo objektas yra turtines ir neturtines žalos bei nuostoliu, susijusiu su atsakovo civilines atsakomybes ivertinimu pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 4 d. 2 p., atlyginimas. Gincas kilo del turtines, nuostoliu ir neturtines žalos atlyginimo padarytos neteisetais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos pareigunu veiksmais, 2009-02-06 priverstinai nuvežant pareiškejai nuosavybes teise priklausanti automobili Porsche Boxster, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stovejusi Kaune, K.Baršausko g. 57, esancioje degalines teritorijoje.Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau - ABTI) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas del turtines ir neturtines žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisetais valstybes ar vietos savivaldos institucijos, istaigos, tarnybos bei tarnautoju veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.Žalos atlyginima del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu reglamentuoja CK.

Valstybes atsakomybe už žala, atsiradusia del neteisetu jos instituciju aktu, pareigunu veiksmu (neveikimo), numatyta CK 6.271 straipsnyje. Pagal CK 6.271 nuostatas žala privalo atlyginti valstybe iš valstybes biudžeto nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dali, neteisetais valstybes instituciju ir pareigunu aktais laikoma šiu subjektu neteiseta veika - jie neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti. Deliktine atsakomybe yra viena iš civilines atsakomybes rušiu, taciau viešajai atsakomybei atsirasti butina nustatyti tris salygas: neteisetus veiksmus ar neveikima, žala, priežastini neteisetu veiksmu (neveikimo) ir žalos ryši.

Viešajai atsakomybei atsirasti yra butina nustatyti bendrosios civilines atsakomybes salygu visuma, nurodyta CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose. CK 6. 249 straipsnio 1 dalyje turtine žala apibrežta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu neteisetu veiksmu. Pagal CK 6.247 straipsni, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali buti laikomi neteisetu veiksmu rezultatu. Kaip jau buvo mineta, tam, kad atsirastu civiline atsakomybe (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) istatymai numato butinu salygu visuma, budinga tik viešajai atsakomybei: neteiseta pareigunu veika, t.y. netinkama pareigu atlikima ar ju visiška neatlikima, žala (del neteisetos pareigunu veikos atsiradusias pasekmes), priežastini ryši tarp neteisetos veikos ir atsiradusios žalos.

Nesant bent vieno iš nurodytu elementu civiline atsakomybe pagal CK 6.271 negalima. Pagal minetas CK normas butinoji tam tikru išlaidu pripažinimo atlygintina žala salyga yra pareigunu veiksmu neteisetumo faktas, taip pat sprendžiant pareiškejo skundo pagristumo klausima, nera pakankama nustatyti, kad pareigunai (deliktine atsakomybe reglamentuojanciu normu taikymo prasme) neteisetai veike arba neveike, taip pat - butina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai salygojo pareiškejo nurodytos turtines žalos atsiradima, ar tarp pareigunu veiksmu ir kilusiu pasekmiu yra priežastinis ryšis.Bylos duomenys patvirtino, kad 2009-02-06 24.00 val. pareiškejos automobilis Porsche Boxster, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-02-07 buvo privestinai nuvežtas policijos pareigunams surašius transporto priemones priverstinio nuvežimo akta, bei 2009-07-10 gražintas S. S., kuriam pareiškeja buvo perdavusi jai priklausanti automobili naudotis (b.l. 83). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos 2009-02-18 nutarimu S. S., kuris naudojosi pareiškejos automobiliu, buvo paskirta administracine nuobauda 75 Lt bauda už ATPK 124-1 str. 2 d. ir 4 d. numatytu teises pažeidimu padaryma, t.y. už tai, kad 2009-02-06 apie 23.45 val. jis paliko pareiškejos automobili stoveti padidintos rizikos teritorijoje – degalineje, Kaune, K.Baršausko g. 57, kurioje esantis Keliu eismo taisykliu (toliau –KET) ženklas Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stoveti“ draude stoveti transporto priemonems nuo 23 val. iki 7 val., ir trukde pravažiuoti degaline aptarnaujanciam transportui (administracines bylos Nr. II-285-554/09, b.l. 42-46).

Keliu policijos valdybos 2009-02-18 nutarime buvo nurodyta, kad minetais veiksmais S. S. pažeide KET 155.10 punkta ir KET ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stoveti“ reikalavimus. Kauno apygardos administracinis teismas 2009-05-21 nutarimu, administracineje byloje Nr. II-285-554/2009, panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Keliu policijos valdybos 2009-02-18 nutarimo dali, kuria S. S. buvo paskirta administracine nuobauda pagal ATPK 124-1 str. 4 d., ir administracinio teises pažeidimo byla šioje dalyje nutrauke.

Teismas nutarime nurode, kad ATPK 124-1 str. 4 d. numatyta administracine atsakomybe už transporto priemoniu palikima kitose vietose (išskyrus vietose, išvardintose ATPK 124 -1 str. 1 - 3 d.), kur tai trukdo transporto priemoniu ir pesciuju eismui, taciau bylos irodymai nepatvirtino, kad S. S. palikta transporto priemone trukde automobiliu ar pesciuju eismui. Teismas konstatavo, kad buvo pagrindas S. S. patraukti administracinen atsakomyben pagal ATPK 124-1 str. 4 d. Kauno miesto apylinkes teismas 2009-06-05 nutarimu, administracineje byloje Nr. A-1515-240/2009, panaikino pareiškejos transporto priemones 2009-02-07 priverstinio nuvežimo akta (administracineje byloje Nr. A-1515-240/2009, b.l.39-40).

Kauno miesto apylinkes teismas priimdamas mineta nutarima pripažino, kad policijos pareigunai neturejo teises priverstinai nuvežti pareiškejai priklausancios transporto priemones, netrukdžiusios pesciuju ir transporto eismui. Teismas savo išvada grinde tuo, kad ATPK 269 str. 7 d. nuostatos suteikia teise policijos pareigunams priverstinai nuvežti transporto priemones nustacius ATPK 124-1 str. 4 d. numatyta pažeidima, jeigu automobilio stovejimas trukdo transporto ar pesciuju eismui ar kitaip pažeidžia kitu asmenu teises, taciau tokios aplinkybes nebuvo nustatytos.

Minetais teismu procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad policijos pareigunai neturejo teises taikyti administracinio teises pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemones - priverstinio transporto priemones nuvežimo, ir priverstinis pareiškejos automobilio nuvežimas buvo pripažintas neteisetu. Teismas pripažino, kad pareiškejos automobilio stovejimas degalines, Kaune, K.Baršausko g. 57, teritorijoje netrukde transporto ar pesciuju eismui, kitaip nepažeide kitu asmenu teisiu. Administraciniu bylu teisenos istatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti isiteisejusiu teismo sprendimu vienoje administracineje ar civilineje byloje, iš naujo neirodinejami nagrinejant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Taigi, minetais teismu procesiniais sprendimais nustatytos faktines aplinkybes iš naujo neirodinetinos bei konstatuotina, kad pareigunu veiksmai taikant administracinio teises pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemone - priverstini pareiškejos automobilio nuvežima, buvo neteiseti ir yra pagrindas konstatuoti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytus neteisetus veiksmus, lemiancius valstybes civilines atsakomybes atsiradima. Taciau, šiuo atveju, nustatyta viena iš civilines atsakomybes salygu – neteiseti pareigunu veiksmai.

Tiriamojoje byloje butina ivertinti, ar pareiškejai del pareigunu neteisetu veiksmu kilo turtine (materialine) žala, ar tarp minetu veiksmu ir kilusiu pasekmiu yra priežastinis ryšys.Pareiškeja nurode, kad jai padaryta turtine žala atsirado del automobilio nuplešto priekinio bamperio tvirtinimo elemento nuplešimo, priekinio ir galinio bamperio apgadinimu, iškritusiu priekinio bamperio centriniu groteliu, dingusiu priekinio tempimo kablio dangtelio, priekiniu sparnu ilenkimo ir giliu ibrežimu, pažeistos galines pakabos traukes, dingusiu transporto priemones valytuvu dangteliu, ratlankiu logotipu, sugadintos vairuotojo dureliu spyneles.

Padarytos žalos dydi pareiškeja grindžia dingusiu detaliu isigijimo ir remonto darbu samatomis (b.l. 23-26).Taciau byloje nenustatyta objektyviu irodymu, neabejotinai patvirtinanciu, kad nurodyta žala – transporto priemones apgadinimai, buvo padaryti transporto priemone užtempiant ant ja priverstai nuvežusio vilkiko ir laikant UAB (duomenys neskelbtini) aikšteleje. Antstolio V. K. 2009-07-10 faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokole nurodyti automobilio apgadinimai, taip pat aplinkybes, kad automobilis iki priverstinio nuvežimo buvo techniškai tvarkingas 2008-12-10 buvo atlikta jo technine apžiura, tai, kad 2008-09-21 buvo pilnai perdažytas, nepatvirtino, kad pareiškejos nurodyti automobilio sugadinimai buvo padaryti, butent 2009-02-07 priverstinio nuvežimo metu, užkeliant automobili ant vilkiko platformos ir laikant ji UAB (duomenys neskelbtini) aikšteleje laikotarpiu nuo 2009-02-07 iki 2009-07-10.

Jokiu pagristu irodymu, neabejotinai patvirtinanciu, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti automobilio užkelimo ant vilkiko platformos metu ir automobilio laikymo aikšteleje laikotarpiu, nenustatyta. Pagristas abejones, pareiškejos argumentais del automobilio apgadinimo ji priverstinai nuvežant ir laikant aikšteleje, sukele transporto priemones 2009-02-07 priverstinio nuvežimo akte nurodyti duomenys apie automobilio apgadinimus. Galiojusios Transporto priemoniu priverstinio nuvežimo ir važiuokles užblokavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-01-11 isakymu Nr. 15, 6 punkte numatyta, kad policijos pareigunas, atvykus vilkikui, nuodugniai apžiuri transporto priemone ir užpildo nustatytos transporto priemones priverstinio nuvežimo akta, kurio forma nurodyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-01-11 isakymu Nr. 15 1 priede.

Minetame akte nurodyta, kad automobilis apibraižytas, aplankstyti ratlankiai, pažeisti bamperiai. Priverstinio nuvežimo akte nurodytas aplinkybes, kad automobilis išoriniai buvo apgadintas patvirtino liudytoju: D. M., I.T. ir T. D. parodymai. Netiketi liudytoju D. M., I.T. ir T. D. parodymais teismas neturi pagrindo. Liudytoju D. M., I.T. ir T. D. parodymai patvirtino transporto priemones 2009-02-07 priverstinio nuvežimo akte nurodytus automobilio apgadinimus ir išsamiai papilde priverstinio nuvežimo aplinkybes. Liudytojas D.

D. taip pat nurode, kad pareiškejos automobilis buvo apgadintas, be to, jis nurode, kad i aikšteles teritorija ne karta buvo atvykes apžiureti automobilio asmuo, kuris buvo atsivedes raktininka del automobilio atrakinimo. D. D. parodymai patvirtino, kad automobilio spyneles sugadinimai buvo susije su kitomis priežastimis, nei nurode pareiškeja. Liudytojas S. S. neige buves aikšteleje apžiureti automobilio, taip pat, tvirtino, kad iki priverstinio automobilio nuvežimo automobilis nebuvo apgadintas. Taciau vertinant liudytojo S. S. parodymus, teigtina, kad šie parodymai nera objektyvus ir pakankami paneigti pirmiau minetus nuoseklius ir neprieštaringus irodymus.

Be to, pažymetina, kad S. S. yra pareiškejos pažistamas. Pareiškeja buvo perdavusi S. S. teise naudotis jai priklausanciu automobiliu. Liudytojas S. S. paliko stoveti pareiškejos automobili padidintos rizikos teritorijoje – degalineje. Administracines teises pažeidimo bylos procesas buvo pradetas del S. S. neteisetu veiksmu, nesilaikant Keliu eismo taisykliu reikalavimu. Pareiškejos transporto priemones nuvežima iš esmes salygojo liudytojo S. S. veiksmu priešingumas teises reikalavimas. Šios priežastys nuleme pagristas abejones liudytojo S. S. parodymu objektyvumu, todel jais nesivadovauta.

Treciojo suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimai del galimo pareiškejos automobilio stumdymo aikšteleje iš vietos, kurioje jis buvo pastatytas, nepatvirtino kokiu nors galimu del to automobiliui padarytu sugadinimu. Taip pat nenustatyta pakankamu irodymu spresti, kad laikant automobili UAB (duomenys neskelbtini) aikšteleje dingo automobilio valytuvu dangteliai ir ratlankiu logotipai. Taigi, pareiškejos argumentai del automobilio sugadinimo nepagristi jokiais objektyviais ir negincytinas irodymais, todel negali buti vertintini kaip neabejotinas pagrindas pripažinti turtinei žalai.

Nenustacius nors vienos iš valstybes civilines atsakomybes salygu, šiuo atveju padarytos turtines žalos fakto, valstybes civiline atsakomybe negalima. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, pareiškejos skundas dalyje del turtines žalos ir išlaidu (nuostoliu), susijusiu su atsakovo civilines atsakomybes ivertinimu pagal CK 6.249 str. 4 d. 2 p., netenkintinas bei atmestinas kaip nepagristas.Pareiškeja taip pat praše priteisti neturtine žala. Pareiškeja nurode, kad neteisetais pareigunu veiksmais, priverstinai nuvežant transporto priemone jai buvo padaryta 7000 Lt neturtine žala.

Pareiškeja tvirtino, kad priverstinai nuvežus jos automobili apie keturis menesius negalejo naudotis automobiliu, buvo apribota jos kaip savininkes teise naudotis transporto priemone, suvaržyta judejimo laisve, galimybe planuoti laisvalaiki, buvo patirti nepatogumai keliaujant darbo reikalais, taip pat, buvo patirti emociniai, psichologiniai, dvasiniai nepatogumai, sunaudotos laiko sanaudos del pažeistu teisiu teismines gynybos, dalyvavimo teismo teisiniuose procesuose, irodymu rinkimo, procesiniu dokumentu rengimo. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais.

Pagal to paties straipsnio 2 dali neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais. Taigi neturtines žalos atlyginimo galimybe siejama su specialiaisiais istatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, budus ir pan. Nesant specialiuju teises normu, numatanciu neturtines žalos atlyginima nepagristo administracines nuobaudos paskyrimo atveju, priteisti tokios žalos atlyginima nera teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2003-12-15 nutartis administracineje byloje Nr. A4- 689-2003). Taciau pažymetina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2008-04-17 nutartyje administracineje byloje Nr. A-442-330-08 nurode, jog neturtine žala asmeniui, padaryta administraciniu teises pažeidimu teisenos metu, turi buti priteisiama, jeigu nustatomos valstybes civilines atsakomybes salygos: neteiseti valstybes instituciju ar pareigunu veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos. Tokia mineto teismo išvada buvo grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nuostata, kad butinumas atlyginti žala yra konstitucinis principas, iš Konstitucijos neišplaukia, jog istatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialine ir (arba) moraline žala neatlyginama, valstybes instituciju veiksmais padaryta neturtine žala administraciniu teises pažeidimu bylu teisenoje gali buti atlyginama, nepaisant to, jog istatyme konkreciai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas.

Taigi, nepagristi atsakovo atstoves argumentai, kad nera istatymo, kurio pagrindu galimas neturtines žalos priteisimas pareiškejai.Vertinant pareiškejos reikalavima del neturtines žalos atlyginimo butina nustatyti LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasini sukretima, emocine depresija, pažeminima, reputacijos pablogejima, bendravimo galimybiu sumažejima ir kita. Minetas straipsnis ipareigoja teisma nustatant neturtines žalos dydi, atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Todel reikalavimo del neturtines žalos atlyginimo patenkinimui nepakanka vien teigimo, kad patirta žala, butina konstatuoti faktines aplinkybes, igalinancias nustatyti iprastu išgyvenimu ribu peržengima, vertintina pinigais. Viena iš butinuju civilines atsakomybes salygu – neteiseti pareigunu veiksmai, pasireiške priverstiniu pareiškejos automobilio nuvežimu, buvo konstatuoti minetuose teismu procesiniuose sprendimuose. Minetais teismu procesiniais sprendimais nustatytos faktines aplinkybes iš naujo neirodinetinos bei konstatuotina, kad pareigunu veiksmai taikant administracinio teises pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemone priverstini pareiškejos automobilio nuvežima - neteiseti (Administraciniu bylu teisenos istatymo 58 str. 2 d.).

Tiriamojoje byloje butina ivertinti, ar pareiškejai del neteisetu policijos pareigunu veiksmu kilo neturtine žala, ar tarp minetu veiksmu bei kilusiu pasekmiu yra priežastinis ryšys, koks žalos pobudis, dydis. Teismo vertinimu, nera pagrindo netiketi, jog pareiškeja patyre pirmiau nurodytus negatyvius išgyvenimus, neturedama galimybes disponuoti savo automobiliu kaip nuosavybes objektu. Nuosavybes teises gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, kuriame ivirinta principine nuostata, kad nuosavybe nelieciama, nuosavybes teises saugo istatymai, nuosavybe gali buti paimama tik istatymo nustatyta tvarka.

Taigi, nuosavybes teises gali buti ribojamos tik istatymo nustatyta tvarka. Todel darytina išvada, kad pareiškejai padaryta neturtine žala, nepagristai ribojant jos nuosavybes teise naudotis jai priklausanciu automobiliu, ir tarp pareiškejos patirtu neigiamu išgyvenimu ir policijos neteisetu veiksmu yra tiesioginis priežastinis ryšys. Abejoniu nera, kad neteisetas transporto priemones nuvežimas sukele pareiškejai nepatogumus, pareiškeja tam tikra laikotarpi negalejo naudotis savo automobiliu kaip susisiekimo priemone, del to patyre dvasinius išgyvenimus, kurie taip pat atsirado ir del kreipimosi i teismus ginant pažeistas teises, emocines itampos.

Taciau, konstatuotina, jog patirti emociniai išgyvenimai del kreipimosi i teismus yra kompensuoti palankiais teismu procesiniais sprendimais ir tai laikytina tinkama satisfakcija. Patirti kiti nepatogumai del teise naudotis transporto priemone ir judejimo laisves ribojimo turetu buti kompensuojami materialia išraiška – pinigais. Teismo vertinimu, pareiškejos nurodyta 7000 Lt suma pernelyg didele kompensuoti patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Šiuo atveju, vertintina tai, kad pareiškejos automobilis buvo paliktas degalines teritorijoje, pažeidžiant Keliu eismo taisykles.

Nors transporto priemone buvo palikta ir teises pažeidimas padarytas treciojo asmens S. S. veiksmais, taciau pareiškejai, perduodavusiai asmenines nuosavybes teise priklausanti automobili treciajam asmeniui S. S., tenka rizikos našta patirti tam tikras neigiamas pasekmes del treciojo asmens S. S. veiksmu. Tokia išvada darytina atsižvelgus i tai, kad kiekvienas asmuo turi bendra pareiga elgtis atsargiai ir rupestingai. Teigti, jog tik del minetu pareigunu veiksmu, neteisetai nuvežus pareiškejos automobili, pareiškejai atsirado neigiamos pasekmes, nera pagrindo.

Pareiškejos teise naudotis transporto priemone faktiškai buvo ribojama apie menesi, t.y. nuo 2009-02-07 priverstinio automobilio nuvežimo iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimo priemimo dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimas suteike teise asmenims susigražinti priverstinai nuvežta transporto priemone be jokiu apribojimu, numatytu ATPK 269 straipsnio 7 dalyje, susijusiu su priverstinai nuvežtos transporto priemones negražinimu iki paskirtos administracines nuobaudos ivykdymo, t.y. baudos sumokejimo, administracinio arešto atlikimo.

Taigi, pareiškeja nedelsdama, po mineto Konstitucinio Teismo nutarimo priemimo, turejo teise susigražinti automobili, taciau automobilis buvo susigražintas tik 2009-07-10. Teismas nenustate ir pareiškeja nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu aplinkybe, kad patyre nepatogumus keliaujant darbo reikalais. Taip pat nenustatyta duomenu patvirtinancios patirtu nepatogumu masta, išgyvenimu pobudi.Del pirmiau nurodytu argumentu laikytina, kad pareiškejai priteistos neturtines žalos atlyginimo dydis 300 Lt yra pakankamas jos patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseja n u s p r e n d e:              Pareiškejo skunda patenkinti iš dalies. Priteisti pareiškejai iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos, 300 (tris šimtus) Lt neturtine žala, padaryta neteisetu transporto priemones Porsche Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutempimu.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kejos skunda atmesti kaip nepagrista.             Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skunda tiesiog Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracini teisma. Teiseja                                                                                                             Jolanta Medvedeviene                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Â