2020-10-21 Nr. AB-19665-3-61-3-01062-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-633-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01062-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą (patikslintą) atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės pataisos namams dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), jį patikslino 2020 m. balandžio 3 d. (b. l. 15–16) (toliau – ir skundas), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su aplinkybėmis, kad Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio mėnesio nutarimu neteisėtai ir nesivadovaujant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtintomis normomis buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus, dėl to buvo pablogintos pareiškėjo kalinimo, saugumo sąlygos, pabloginti socialiniai ryšiai su artimaisiais. Dėl šio perkėlimo pareiškėjas teigė patyręs psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, depresiją, pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, jautė padidėjusią baimę aplinkai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi (b. l. 18) pareiškėjo skundą priėmė. Marijampolės pataisos namus teismas įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 27–29) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai atsiliepime (b. l. 36–39) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad pareiškėjo skundas (patikslintas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi (b. l. 96–97) nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, iš kurių jis kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, kaip konkrečiai šis neteisėtumas pasireiškė, pagrįsti (nurodyti) žalą bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų; jeigu pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš jo perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, kurio pagrindas buvo Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas, tai pareiškėjas turėjo konkrečiai ir aiškiai pagrįsti (nurodyti), kodėl toks perkėlimas buvo neteisėtas, kuo šis neteisėtumas pasireiškė ir pan., detalizuoti žalą ir nurodyti priežastinį ryšį tarp atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo, t. y. jo neteisėto perkėlimo tęsti bausmės atlikimo į kitą pataisos įstaigą, bei pareiškėjui atsiradusios žalos, taip pat turėjo būti pateiktas atitinkamas patikslinto skundo ir jo priedų egzempliorių skaičius.

4. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. liepos 13 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 120–121), kuriame pareiškėjas akcentavo, kad dvasinių išgyvenimų, depresiją, nepatogumų patyrė dėl perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Dėl šio perkėlimo pareiškėjas prarado galimybę bendrauti su mama, kuri yra neįgali ir kuriai sudėtinga atvykti į Kybartus. Skambučių laikas yra ribojamas, priėjimas prie taksofono reikalauja daug pastangų susisiekti tuo laiku, kada gali artimieji, todėl pareiškėjas taip pat prarado sugyventinę, su kuria žadėjo tuoktis. Pareiškėjas pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes buvo išdėstęs skunde ir teismo posėdyje žodžiu. Jei pareiškėjas nebūtų perkeltas į kitą įstaigą, nebūtų patyręs gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, nustatant žalos dydį, turi būti vadovaujamasi kriterijais, nustatytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, taip pat teismų praktika analogiškose bylose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (b. l. 128–130) pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu. Taip pat atšaukė 2020 m. rugsėjo 17 d. 9.00 val. paskirtą teismo posėdį.

Teismas vadovavosi ABTĮ 105 straipsnio 6 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjo skundui buvo nustatyti trūkumai, tačiau pareiškėjas 2020 m. liepos 13 d. pateiktame patikslintame skunde (rašte) pirminiame skunde esančių neaiškumų ir prieštaravimų nepašalino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo pateikti teismui patikslintą skundą, tačiau, šalindamas skundo trūkumus, pateikė raštą, kuriame ne tik neįvardino kreipimosi formos, bet ir nenurodė ginčo šalių. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. liepos 2 d. nutartyje buvo nurodęs, jog pareiškėjo skundas yra neaiškus, prieštaringas, iš jo negalima tiksliai nustatyti keliamo ginčo pobūdžio ir bylos nagrinėjimo ribų, tačiau, šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas, nors tam tikrose vietose pažymėjo, kad prašomą priteisti neturtinę žalą jis patyrė dėl jo perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, tačiau nenurodė ir nepagrindė, kodėl toks perkėlimas buvo neteisėtas, kuo šis neteisėtumas pasireiškė ir pan., t. y. nenurodė nei teisinio, nei faktinio atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo fakto (nenurodomos jokios teisės normos, kurios buvo pažeistos arba kurių neatitiko jo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą; kokios buvo faktinės aplinkybės, kurioms egzistuojant teisės aktai draudė perkelti pareiškėją tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą ir pan.).

Teismas pažymėjo kad pagal teismų praktiką nėra reikalaujama skunde išsamiai pagrįsti savo skundo reikalavimą, tačiau skundo pagrindas ir dalykas, kurie apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, turi būti nurodyti aiškiai ir suprantamai. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš viso nenurodė perkėlimo neteisėtumo pagrindo, todėl konstatavo, kad pareiškėjo skundo pagrindas yra neaiškus ir nesuprantamas.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pateikė teismui panašų skundą, kuriame nurodė tam tikras jo netinkamas laikymo sąlygas Marijampolės pataisos namuose, pvz., šioje įstaigoje ypatingai ribojamas skambučių laikas bei priėjimas prie taksofono, bei aplinkybes, kurios iš esmės yra susijusios su Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo vykdymu, bet ne su pačiu pareiškėjo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą teisėtumu ir pagrįstumu; už pastarųjų veiksmų tinkamą įgyvendinimą yra atsakingi Marijampolės pataisos namai, tačiau pareiškėjas jokių reikalavimų jiems neformulavo. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad pareiškėjo skundas yra prieštaringas bei lemia neaiškias bylos nagrinėjimo ribas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad jie nelaiko nutarimo perkelti pareiškėją į kitą bausmės atliko įstaigą ginčo objektu, nesupranta, kaip pats perkėlimas galėtų pareiškėjui sąlygoti neturtinės žalos atsiradimą, todėl pasisakė tik dėl kalinimo sąlygų. Teismo vertinimu, tai rodo, kad ir proceso dalyviams nėra aišku, iš kokių konkrečių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) pareiškėjas kildina žalos atsiradimą, kaip konkrečiai veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir pan. Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui atitinkamą patikslinto skundo ir jo priedų egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, tačiau pateikė tik vieną patikslinto skundo egzempliorių, todėl vertino, kad šis trūkumas taip pat yra nepašalintas.

III. Pareiškėjas S. Š. atskirajame skunde (b. l. 138) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, nustatant kitą teismą ar ir teisėją pareiškėjo skundui nagrinėti.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ABTĮ 81 straipsniu, pagal kurį nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, taip pat ABTĮ 1, 2, 3, 57 straipsniais. Skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes teismas galėjo išsiaiškinti 2020 m. rugsėjo 17 d. 9:00 val. teismo posėdyje, kurį atšaukė, taip pat galėjo padaryti patikslinto skundo kopijas ir atsiųsti pareiškėjui sąskaitą apmokėti. Pareiškėjo manymu, jo skundo nagrinėjimas yra vilkinamas, skundžiama teismo nutartis yra be motyvų.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 143–144) su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Tai, kad skundžiama teismo nutartis pareiškėjo netenkina, nesudaro prielaidos ją panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai atsiliepime (b. l. 141–142) su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria skundžiamos teismo nutarties motyvui, kad atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo aišku, kaip pats perkėlimas galėjo sąlygoti neturtinės žalos pareiškėjui atsiradimą. Vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, pareiškėjui buvo suteikta galimybė patikslinti pateiktą skundą, tačiau šia galimybe pareiškėjas pasinaudojo netinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 6 punktu, teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Asmuo turi teisę reikšti ne bet kokius reikalavimus, prigimtinė teisė ginti savo galbūt pažeistas teises teisme turi būti įgyvendinama ne bet kaip, o laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas negali nagrinėti ABTĮ reikalavimų neatitinkančių asmenų skundų ar prašymų.

ABTĮ 105 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo, pareiškimo) palikimo nenagrinėto pagrindus, 6 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą palikti nenagrinėtą, nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų.

Pagal ABTĮ 24 ir 25 straipsnių, reglamentuojančių reikalavimus administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui, nuostatas skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, o pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Be to, šalia reikalavimo pateikti skundžiamą aktą, pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką, t. y. pareiškėjo reikalavimą, ir pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi (b. l. 7–8) pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, konstatavęs, kad skundas neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų skundo turiniui. Pareiškėjui 2020 m. balandžio 3 d. skundą patikslinus (b. l. 15–16), pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi (b. l. 18) pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti.

Nagrinėdamas administracinę bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas vis dėl to neatitinka skundo turiniui keliamų reikalavimų ir 2020 m. liepos 2 d. nutartimi (b. l. 96–97) pareiškėjui nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus. Teismas vertino, kad pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau yra visiškai neaiškus prašomos priteisti neturtinės žalos pagrindas. Teismo vertinimu, pareiškėjas vienu metu nurodo, kad žala atsirado iš Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, kitu atveju nurodo netinkamas jo laikymo sąlygas Marijampolės pataisos namuose (Kybartų sektoriuje), patikslintame skunde nurodo, kad esmė yra patikrinti Kalėjimų departamento akto įgyvendinimą ir nustatyti faktinių aplinkybių neatitikimą bei ar neprieštarauja Bausmių vykdymo kodeksui ir kitiems aktams. Todėl neaišku, iš kokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, kaip konkrečiai veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė pareiškėjui pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, iš kurių jis kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, kaip konkrečiai šis neteisėtumas pasireiškė, pagrįsti (nurodyti) žalą bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų; taip pat pateikti atitinkamą patikslinto skundo ir jo priedų egzempliorių skaičių.

Pareiškėjas teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą skundą (b. l. 120–121), kuriame akcentavo, kad neturtinę žalą patyrė dėl perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Pareiškėjas pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes buvo išdėstęs skunde ir teismo posėdyje žodžiu.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 6 punktu, skundžiama nutartimi (b. l. 128–130) pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad pareiškėjas patikslintame skunde (rašte) pirminiame skunde esančių neaiškumų ir prieštaravimų nepašalino – pateikė raštą, kuriame ne tik neįvardijo kreipimosi formos, bet ir nenurodė ginčo šalių, perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą neteisėtumo pagrindo, pareiškėjas nurodė tam tikras jo netinkamas laikymo sąlygas Marijampolės pataisos namuose, tačiau jokių reikalavimų Marijampolės pataisos namams neformulavo, taip pat pateikė tik vieną patikslinto skundo egzempliorių, nors buvo įpareigotas pateikti teismui atitinkamą patikslinto skundo ir jo priedų egzempliorių skaičių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013 ir kt.). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų turinį, daro išvadą, kad pareiškėjo skundo dalykas yra aiškus – pareiškėjas reikalavo atlyginti neturtinę žalą (nurodant konkrečią piniginę jos išraišką), atsiradusią dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d. priimto nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus (Kybartų sektorių), pirminiame skunde pareiškėjas nurodė atsakovą – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias šio skundo reikalavimo pagrįstumą, taip pat aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala, t. y. kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo kopiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė pakankamai aplinkybių spręsti dėl pareikšto reikalavimo (neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento), o tokie patikslinto skundo trūkumai kaip nenurodytas procesinio dokumento pavadinimas, nenurodytas atsakovas ar nepateiktas pakankamas kiekis šio dokumento egzempliorių, nėra esminiai, trukdantys šį procesinį dokumentą priimti nagrinėti, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pirminiame skunde tinkamai nurodė atsakovą, o iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškėjo pateikti dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis (per elektroninių paslaugų portalą). Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo remtis ABTĮ 105 straipsnio 6 punktu ir palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo palikimo nenagrinėtu klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo. ABTĮ nenumato galimybės, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, bylą perduoti nagrinėti kitam teismui ar teisėjui, dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė