7253cf32-acf9-42cb-873d-a39bb0bb7061 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. 1A-154-851/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30484-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, nuteistojo gynėjui Aidui Mažeikai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K.

D. ir jo gynėjo Aido Mažeikos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rÅ«mų 2020-11-26 nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, pradėti legaliai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 5. 00 val., jeigu tai nesisiję su darbu, gydymu ar mokslu, per penkis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytÄ nukentėjusiajam K.

B. 368, 35 Eur ir VSDFV Klaipėdos skyriui 182.41 Eur turtinę žalÄ . - Å iuo nuosprendžiu iÅ¡ K. D. priteista: - nukentėjusiajam K. B. 368, 35 Eur turtinei ir 3000 Eur neturinei žalai atlyginti bei 1750 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. - Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 771,80 Eur turtinei žalai atlyginti. - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 182,41 Eur turtinei žalai atlyginti; - Valstybės naudai Vilniaus regiono apylinkės teismo 56,08 Eur turėtas iÅ¡laidas liudytojo E. K. kelionei apmokėti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. K. D. nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis 2018 m. birželio 24 d., apie 4 val., renginio ,,(duomenys neskelbtini)“ laikinoje stovyklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), K. K. g., kilusio konflikto metu su nukentėjusiuoju K. B. (toliau tekste ir – nukentėjusysis), smogė jam ne mažiau vienÄ kartÄ ranka į veidÄ ir smaugė.

Po ko, nukentėjusiajam K. B. nuėjus prie vandens čiaupo nusiprausti kruvinÄ veidÄ , tęsė nusikalstamus veiksmus, t. y. priėjęs prie nukentėjusiojo K. B., rankomis sudavė jam į veidÄ ir nukentėjusiajam nugriuvus, ne mažiau vienÄ kartÄ koja spyrė į veidÄ , tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam K. B. veido sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kairės akies jungine, kairio skruostikaulio lūžimÄ , poodinę kraujosruvÄ kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimÄ kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Apeliaciniu skundu K. D. ir jo gynėjas (toliau tekste ir – apeliantai) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020-11-26 apkaltinamÄ jį nuosprendį, ir K. D. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono ramų 2020-11-26 nuosprendį pakeisti – iÅ¡ K. D. nukentėjusiajam K. B. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1000 Eur.

3. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo K. B., liudytojų A. S., R. J., E. K., M. R., V. P. parodymais, tačiau pasak apeliantų, teismas nevertino, kad A. S., R. J. ir E. K. yra nukentėjusiojo draugai ir bendradarbiai, todėl jų parodymai, apeliantų manymu, turėtų būti vertinami kritiškai. Pasak apeliantų, teismas deklaratyviai nurodė, kad K. D. parodymus paneigia visų šių trijų liudytojų parodymai, tačiau, aptardamas kaltės įrodymus, remiasi tik A.

S. ir R. J. parodymais, E. K. parodymų necituoja, nes šis įvykyje nedalyvavo ir jo nematė. Apeliantų manymu, šioje situacijoje bylos baigtimi nesuinteresuotais liudytojais būtų galima laikyti renginio organizatorius M. R. ir V. P. ir remtis jų parodymais, kaip beje ir padarė pirmos instancijos teismas, tačiau šių dviejų liudytojų parodymuose, anot apeliantų, yra esminių prieštaravimų. 3.1. Pasak apeliantų, teismas nevertino, jog M. R. parodė, kad muštynių metu su V. P. nebuvo, besimušančiųjų nematė ir juo labiau jų neskyrė, po renginio grįžo į namus ir juose buvo su žmona.

J. R. taip pat paneigė muÅ¡tynių metu buvusi įvykio vietoje. Tokia situacija, anot apeliantų, verčia abejoti V. P. parodymais, juolab, kad pastarasis parodė, jog K. B. pažįsta iÅ¡ matymo, nes Å¡is dažnai dalyvauja tokiose varžybose, o K. D. pirmÄ kartÄ matė Å¡ių varžybų metu. Be to, pasak apeliantų, nebuvo vertinama tai, jog K. B. pripažino, kad su organizatoriais bendrauja kiekvienų varžybų metu, po Å¡io renginio jis buvo organizatorių palapinėje ir kad po renginio ne visi jo dalyviai bendravo su organizatoriais, R.

J. taip pat patvirtino, kad jų kompanija buvo organizatorių palapinėje, t.y. yra duomenų apie susiklosčiusius draugiškus santykius tarp K. B. ir V. P.. 3.2. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo dalies liudytojų D. P., Z. S., E. T., D. K. parodymais, motyvuodamas tuo, kad jie - K. D. draugai, ir jų parodymai nesutampa su kitais bylos įrodymais, tai yra, pasak apeliantų, priešingos pusės – K. B. draugų ir pažįstamų – parodymais. Toks įrodymų vertinimas, apeliantų vertinimu, laikytinas dvigubais standartais ir netoleruotinas. 3.3.

Apeliantai neginčija, kad tarp K. D. ir K. B. konfliktas kilo dėl grojamos muzikos, tačiau abejoja, kad K. D. prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtÄ . Teigia, jog vien tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G288/2019(03), nurodyta, kad K. B. sužalojimai nėra bÅ«dingi sužalojimams, patirtiems griuvimo ir atsitrenkimo pasėkoje, tačiau, apeliantų vertinimu, nereiÅ¡kia, kad jie negalėjo atsirasti griÅ«nant, t.y. byloje, anot apeliantų, nėra visiÅ¡kai paneigta galimybė, kad nukentėjusysis sužalojimus galėjo patirti krisdamas dėl vartoto alkoholio. 3.4.

Apeliantai tai pat ginčija priteistos nukentėjusiajam K. B. 3000 Eur neturinės žalos dydį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus nukentėjusiojo gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus.

Netgi prieÅ¡ingai, pasak apeliantų, nukentėjusiojo dalyvavimas ekstremalaus sporto varžybose, nepraėjus net mėnesiui po sužalojimų padarymo, nurodo, kad didelių emocinių iÅ¡gyvenimų, bendravimo sutrikimų jis nepatyrė. Teigia, jog teismų praktikoje asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 iki 3000 EUR. 3000 EUR ir iÅ¡imtinais atvejais didesnės sumos (ar net mažesnės) neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai, tokie, kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgÄ laikÄ , kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, laiko pasekmės, todėl, apeliantų manymu, teismas turėjo atsižvelgti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog sužalojimo mastas bÅ«tų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, dėl ko bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo K. D. ir jo gynėjo Aido Mažeikos apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl nuteistojo K. D. veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad K. D. veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

7. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Å iuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. BÅ«tent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi bÅ«ti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti – ar yra ryÅ¡ys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2018).

8. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje Å¡is teismas apie nustatytus objektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo požymius, tarp jų ir priežastinį ryšį, sprendė atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtinusias aplinkybes apie renginio ,, (duomenys neskelbtini)“ laikinoje stovyklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), K. K. g., (duomenys neskelbtini) apie 4 val., įvykusį konfliktÄ tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, prieÅ¡ nukentėjusįjį K. B. panaudotus smurtinius veiksmus, nukentėjusiojo patirtus kÅ«no sužalojimus ir motyvuotai atmesdamas kitas byloje iÅ¡keltas įvykio versijas.

9. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybės ir Å¡io nusikaltimo sudėtis nustatyta įvertinus teisme patikrintų bylos įrodymų visetÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

10. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto nuteistojo K. D. parodymų, matyti, kad jis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. birželio 24 d. buvo džipų varžybų renginyje (duomenys neskelbtini) dienos metu buvo varžybos. Vakare buvo padengtas bendras stalas, kur visi sėdėjo, linksminosi. Jis buvo blaivus, kadangi ryte turėjo vairuoti. Apie 4 - 5 val. paryčiais įvyko konfliktas – nežinia iÅ¡ kur atėjo 3 jam nepažįstami vaikinai, kuriuos matė pirmÄ kartÄ .

Vienas iÅ¡ jų, su kurio vėliau vyko konfliktas, pradėjo Å¡aukti, kad perjungtų muzikÄ , keikėsi, liepė neÅ¡dintis į savo Å¡alį, puolė kumščiais ir norėjo suduoti, bet vyriÅ¡kiui nesigavo, nes buvo neblaivus ir vos pastovėjo ant kojų. Pribėgę pastarojo draugai juos iÅ¡skyrė, ir konfliktas neperaugo į muÅ¡tynes. Jis su draugias nusprendė važiuoti namo. Grįžo pasiimti daiktų. Nežinia iÅ¡ kur vėl atsirado tas pats vaikinas ir pradėjo mojuotis kumščiais, buvo neadekvatus, norėjo suduoti jam (K.

D.) smÅ«gį kumščiu į veidÄ , tačiau tik apdraskė nosį, tuomet atbėgo draugai ir juos iÅ¡skyrė. Tie, kurie neleido muÅ¡tis, buvo P., T. ir S.. Kodėl nukentėjusiojo liudytojai davė kitokius parodymus, jis nežino (t. 2, b. l. 5-6, 8-9, 12, t. 3, b. l. 37-39).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. 11.1. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo K. B. parodymų matyti, kad 2018 m. birželio 23 d. jis dalyvavo minėtame renginyje, kuris vyko (duomenys neskelbtini). Šiame renginyje, kuris vyksta keturis, penkis kartus per metus, dalyvauja apie dešimt metų. Anksčiau niekada konfliktinių situacijų nėra turėjęs, pats nėra konfliktiškas, nėra teistas, dirbantis. 2018 m. birželio 24 d. apie 04 val., įpusėjus vakarėliui, priėjo prie garso kolonėlės perjungti muzikos.

Nespėjus prisiliesti prie kolonėlės, prie jo priėjo jam nepažįstamas vyriÅ¡kis, kaip sužinojo - K. D., kuris paklausė, kÄ Äia darantis. Jis pasakė, kad nori perjungti dainÄ , tačiau gavo kumščiu į veidÄ ir prarado sÄ monę. Kiek buvo suduota smÅ«gių, pasakyti negali. Kiek laiko buvo be sÄ monės, nežino, atgavo sÄ monę, kai prie statinės prausėsi veidÄ . Tuo metu atbėgo K. D. su draugais ir vėl užpuolė, parvertė ant žemės, smÅ«giavo rankomis ir kojomis į veidÄ , galvÄ , Å¡onkaulius.

Å alia buvo draugai R. J. ir kiti, kurie matė įvykio aplinkybes bei bandė juos skirti. IÅ¡ karto policijos ir medikų nekvietė, nes galvojo, kad praeis. Sugrįžęs į KlaipėdÄ kreipėsi į ligoninę, nes jautė skausmÄ veide, skaudėjo krÅ«tinę, sprandÄ , ant kaklo buvo smaugimo žymės. Ligoninėje jam nustatė du žandikaulio lūžius. Kai gulėjo ligoninėje, susiskambino su renginio organizatoriais, kurie nustatė, kad jį sumušė K. D.. Jis Å¡iam pirmasis nesudavė nė vieno smÅ«gio, kas vyko tuo metu, kai buvo praradęs sÄ monę, negali pasakyti.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiojo K. B. parodymai yra nenuoseklÅ«s, kadangi, vertinant nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį, mastÄ bei lokalizacijÄ ir tai, kad nukentėjusysis buvo praradęs sÄ monę, pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neesminiai neatitikimai nesudaro pagrindo jais abejoti, juolab, kad nukentėjusiojo parodymus papildo ir patikslina kiti byloje esantys įrodymai. 11.2. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo R.

J. parodymų matyti, kad minėtas konfliktas įvyko dėl muzikos pasirinkimo, nes, jo nuomone, K. B. tiesiog nenorėjo klausytis rusiÅ¡kos muzikos. Viskas įvyko greitai. K. B. priėjus prie aparatÅ«ros, K. D. pradėjo šį stumdyti ir sudavė kumščiu į veidÄ . Kokiais dar bÅ«dais mušė, negali pasakyti, nes buvo chaosas. Buvo smÅ«giuojama rankomis ir kojomis, tiesiog vaizdas buvo toks, kad nori žmogų užmuÅ¡ti, persvara buvo K. D. pusėje, nukentėjusysis tik gynėsi. Nuo smÅ«gių K.

B. nukrito ant žemės, jie pastarÄ jį pakėlė. Po to visi ėjo prie vandens statinės padėti nukentėjusiajam nusiprausti kraujÄ nuo veido. Toliau vėl prasidėjo muÅ¡tynės, tačiau Å¡io epizodo jis jau neprisimena. 2018 m. liepos 2 d. atpažinimo metu jis atpažino asmenį, kuris sudavė smÅ«gius K. B.. Policijos nekvietė, nes buvo laukuose. Jis buvo iÅ¡gėręs, bet adekvatus, nukentėjusysis buvo toks pats, kaip ir jis. K. B., pasak liudytojo, nebÅ«na agresyvus iÅ¡gėręs ir, jo manymu, iÅ¡provokuoti konflikto negalėjo.

Apie tai, kad K. B. guli ligoninėje, jam pranešė kažkas iÅ¡ pažįstamų. Renginyje buvo dar kažkoks asmuo, kuris rodė agresijÄ , bet jis jo neatpažintų. Ar tas asmuo buvo antrame epizode, ar jis naudojo smurtÄ , neprisimena, nes jis dėmesį buvo nukreipęs į puolantįjį, kurį norėjo sustabdyti, nors to padaryti jam nepavyko, tiesiog jis atsistojo į tarpÄ , prieÅ¡ jį smurtas panaudotas nebuvo (t. 1, b. l. 122-125, 139-140, t. 2, b. l. 167-170). 11.3. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo E. K. parodymų matyti, kad prie ,, (duomenys neskelbtini)“ pilies (duomenys neskelbtini) vyko renginys.

Vakarop visi svečiai linksminosi, vartojo alkoholį. Alkoholį visi vartojo saikingai, kiek vartojo K. B., negali pasakyti, jis nestebėjo, ar jis su kuo nors iÅ¡ kitų dalyvių konfliktavo, pasakyti negali. Pasibaigus renginiui, apie 04 val., jam ir kitiems darbuotojams bÅ«nant prie jų kemperio, pastebėjo ateinantį K. B., kuris ėjo susiėmęs už veido, veidas buvo iÅ¡tinęs, iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Paties įvykio jis nematė, tačiau kažkas minėjo, kad buvo muÅ¡tynės. Netrukus pamatė po teritorijÄ vaikščiojantį įtūžusį agresyvų vaikinÄ , kuris Å¡aukė ir ieÅ¡kojo K.

B.. Jis suprato, kad tai tas pats vaikinas, kuris konfliktavo su K. B.. Minėto vaikino neatpažintų. Jiems su bendradarbiais aiÅ¡kinantis įvykusiÄ situacijÄ , iÅ¡sikalbėjo, kad A. S. matė konfliktÄ ir iÅ¡skyrė K. B. su besimuÅ¡ančiu vyriÅ¡kiu. Žino, kad K. B. paguldė į ligoninę (t. 1, b. l. 98-99, t. 2, b. l. 167, 171). 11.4. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo A. S. parodymų matyti, kad 2018-06-23 jis dalyvavo renginyje, kuris vyko prie (duomenys neskelbtini).

Vakare vyko diskoteka, renginio dalyviai linksminosi, vakarėlyje dalyvavo ir paÅ¡aliniai asmenys. Apie 04 val. iÅ¡girdo Å¡auksmus, kažkas pasakė, kad K. B. muÅ¡asi, jie nuėjo pažiÅ«rėti, kas vyksta. Kai atėjo, pamatė, kad K. B. prausė kruvinÄ savo veidÄ . Tada atėjo K. D. su dar vienu žmogumi, ir vėl įvyko konfliktas tarp K. B. ir K. D.. Pastarasis pradėjo smÅ«giuoti K. B. į veidÄ . Pirmiau buvo smÅ«gis kumščiu į veidÄ , o kai K. B. nugriuvo, K. D. spyrė pastarajam į veidÄ , kiek kartų, nepamena.

Viskas vyko Å¡alia statinės su vandeniu. KitÄ asmenį jie bandė atitraukti, nes galvojo, kad jis taip pat puls K. B.. Kol atitraukinėjo, kÄ darė K. D., nematė. Tas kitas asmuo jį (A. S.) pargriovė, kai jis atsistojo, kažkaip jiedu iÅ¡siaiÅ¡kino, kad muÅ¡tis nenori. Kažkas nutraukė muÅ¡tynes. Jis (liudytojas) įvykio metu buvo iÅ¡gėręs, ar buvo iÅ¡gėręs K. B., nežino. Tyrėjas jam rodė nuotraukų lentelę, ten buvo daugiau kaip dvi nuotraukos. Jis atpažino K. D.. (t. 1, b. l. 104-107, 117-119, t. 2, b. l. 166, 171-172). 11.5.

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo V. P. parodymų matyti, kad 2018 m. birželio 24 d. vykusiame renginyje (duomenys neskelbtini), jis dalyvavo kaip Lietuvos automobilių sporto federacijos atstovas ir kaip teisėjas. K. B. pažįsta iÅ¡ matymo, nes Å¡is dažnai dalyvauja tokiose varžybose, bet asmeniÅ¡kai nebendrauja. K. D. pirmÄ kartÄ matė varžybų metu, asmeniÅ¡kai nepažįsta. Po varžybų paryčiais visi ilsėjosi laikinoje stovykloje.

Jis buvo palapinėje, skaičiavo rezultatus, iÅ¡girdo garsÄ , kažkas atsitrenkė į palapinę, įbėgusi moteris pasakė, kad lauke prie palapinės vyksta muÅ¡tynės. Jis kartu su M. R. iÅ¡bėgo į laukÄ ir pamatė, kad susikabinę vyrai – K. B. ir K. D. vienas su kitu kumščiuojasi, vadina vienas kitÄ necenzÅ«riniais žodžiais. K. D. ranka sudavė smÅ«gį K. B. į veidÄ , smÅ«gis buvo stiprus, bėgo kraujas. BesimuÅ¡ančius jie staigiai iÅ¡skyrė – vienas laikė vienÄ , kitas laikė kitÄ .

Dėl kokios priežasties vyko konfliktas, nežino. Kai iÅ¡skyrė, grįžo skaičiuoti rezultatų. Maždaug po 5 ar 10 min. moteris pasakė, kad jie vėl muÅ¡asi. IÅ¡bėgę į laukÄ pamatė, kad vyrai muÅ¡asi prie vandens statinės. K. B. jau buvo suklupęs, ir tuo momentu K. D. suklupusiam K. B. viena kartÄ spyrė į veidÄ . Å alia K. D. dar buvo asmuo, tačiau jis nematė, kad pastarasis bÅ«tų naudojęs smurtÄ . Po kelių dienų jam parašė K. B. ir paprašė padėti nustatyti kaltininkÄ .

Su organizatoriais nustatė, kad tai galėjo bÅ«ti K. D., ir davė K. B. pastarojo kontaktus, ne galvojo, kad jiedu draugiÅ¡kai susitaikys (t. 1, b. l. 142-143, t. 2, b. l. 166, 173-175). 11.6. IÅ¡ 2018 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad K. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) pageidauja praneÅ¡ti apie įvykį ir nurodo, kad 2018-06-24 apie 4 val. (duomenys neskelbtini), laikinai įrengtoje stovyklavietėje kilus konfliktui, jį sumušė nepažįstamas vyras. 2018-06-25 Å¡is kreipėsi į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, kur jam nustatytas kairiojo skruosto kaulo lūžis.

PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (1t. b. l. 4-8). 11.7. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1112/2018(03) matyti, kad K. B. buvo padarytas veido sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kairės akies jungine, kairio skruostikaulio lūžimu, poodinė kraujosruva kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimai kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kÅ«no vietas kietais bukais daiktais iki 2018 m. birželio 25 d. 13.14 val. (kreipimosi į gydymo įstaigÄ data ir laikas).

Dėl skruostikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai, K. B. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Pagal apžiÅ«ros metu stebėtÄ sužalojimų iÅ¡sidėstymÄ , K. B. kÅ«ne iÅ¡skiriamos mažiausiai trys trauminio poveikio vietos (t 1, b. l. 87-88). 11.8. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. G288/2019(03) matyti, kad remiantis specialisto iÅ¡vados Nr. G 1112/2018 (03) duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, K.

B. sužalojimai, iÅ¡vardinti specialisto iÅ¡vados Nr. G 1112/2018 (03) l-ame punkte, nėra bÅ«dingi sužalojimams, patirtiems griuvimo ir atsitrenkimo pasėkoje. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje galėjo bÅ«ti padaryta ir spaudžiant kaklÄ pirÅ¡tais smaugimo metu. Sužalojimai padaryti iki 2018-06-25, 13.14 val. (kreipimosi į gydymo įstaigÄ data ir laikas), galimai ir 2018-05-24 (t. 1, b. l. 94-95). 11.9. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas A.

S. iÅ¡ jam pateiktų 6-ių vyrų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 1 numeriu (K. D.) pažymėtÄ asmenį iÅ¡ jo apvalaus stambesnio veido formos, putlesnių lÅ«pų, tiesaus kirpimo plaukų ir iÅ¡ kitų bendrų jo veido bruožų (t.1, b. l. 108-115). 11.10. IÅ¡ Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas R. J. iÅ¡ jam pateiktų 6-ių vyrų nuotraukų, atpažįsta nuotraukoje Nr. 2 numeriu pažymėtÄ asmenį (K. D.), jį atpažįsta iÅ¡ apvalaus stambaus veido, storesnių lÅ«pų.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek kiekvienas iš šių įrodymas atskirai, tiek byloje esančių šių įrodymų visuma lėmė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino K. D. kaltu dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nėra visiškai paneigta galimybė, kad nukentėjusysis sužalojimus galėjo patirti krisdamas dėl vartoto alkoholio, atmestini kaip nepagrįsti.

13. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo liudytojų D. P., Z. S., E. T., D. K. parodymais, pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587/2015, 2K-189/2016, 2K-23/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. 13.1.

Å iame kontekste pažymėtina, jog apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme liudytojas D. P. parodė, kad 2018 m. birželio 24 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) varžybose „(duomenys neskelbtini)“. K. D. jam pažįstamas, jie turi bendrÄ hobį. Nukentėjusiojo iki įvykio nėra matęs. 2018-06-25 nukentėjusysis K. B. buvo iÅ¡gėręs ir prie visų kabinėjosi. Pradėjo reikÅ¡ti savo nepasitenkinimÄ rusiÅ¡ka muzika, sakė, kad čia ne Rusija ir reikia perjungti muzikÄ , keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, pradėjo kabinėtis prie K.

D., ir žodinis konfliktas baigėsi susistumdymu. Jis (liudytojas) nuvedė K. D. link automobilio, toliau nuo konflikto. Grįžo pasiimti savo daiktų, nes ruošėsi iÅ¡važiuoti. Kiti asmenys irgi buvo prie palapinės. Nukentėjusysis ten irgi buvo, vėl agresyviu tonu pradėjo keiktis, pradėjo mosikuoti rankomis, bandė K. D. suduoti smÅ«gį. Liudytojas pasakė K. D., kad su juo neprasidėtų, nes akivaizdžiai matėsi, jog kalbėtis su juo yra beprasmiÅ¡ka – nukentėjusysis K. B. tiesiog kurstė konfliktÄ , Å¡oko, bandydamas smÅ«giuoti, mosikavo rankomis.

Šalia nukentėjusiojo buvo jo draugai. Nukentėjusysis buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, o jis (liudytojas) ir K. D. buvo blaivūs. Nukentėjusysis sumuštas nebuvo ir nebuvo nukritęs. Kas ir kokiomis aplinkybėmis sumušė K. B., jis nematė (t. 1, b. l. 156-159, t. 2, b. l. 144, 147-148). 13.2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme liudytoju Z. S. (Z. S.) parodė, kad 2018 m. birželio pabaigoje per Jonines dalyvavo (duomenys neskelbtini), vykusiose automobilių varžybose.

Nukentėjusysis jam pažįstamas tik iÅ¡ matymo. Kažkokiu momentu atėjo trys vyrai, vienas iÅ¡ jų - nukentėjusysis ir pradėjo kabinėtis, priekaiÅ¡tauti, kad groja rusų muzika. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs nelabai maloniai, jis buvo neblaivus. Du Å¡io vyro draugai jį nuvedė į Å¡onÄ ir jokių muÅ¡tynių nebuvo. Po to jie susiruošė važiuoti namo, nuėjo link automobilio ir pamatė, kad nėra kelių jų daiktų. Grįžo į palapinę pasiimti daiktų. Paėmė daiktus, ėjo link savo automobilio ir vėl sutiko juos.

Nukentėjusysis kumščiais puolė prie K. D. ir sudavė pastarajam į veidÄ . Matė ant K. D. veido kraujÄ . K. D. nukentėjusiajam nesudavė. Kad K. B. buvo sumuÅ¡tas, jo nestebina, nes Å¡is kabinėjosi prie žmonių, elgėsi agresyviai. K. B. draugai ar pažįstami sakė, kad jis iÅ¡gėręs nemoka bendrauti. Sužaloto nukentėjusiojo jis nematė. Kas šį galėjo sumuÅ¡ti, nežino, nematė (t. 1, b. l. 147-148, t. 2, b. l. 145, 150-151). 13.3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme liudytojas E. T. (E. T.) parodė, kad 2018 m. birželio 24 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) varžybose „(duomenys neskelbtini)“.

Naktį 2018-06-25 jis su draugais: K. D., D. P., Z., kurio pavardės nežino, D. K. buvo laikinojoje stovykloje. Naktį prie jų priėjo K. B. ir pareiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ dėl rusiÅ¡kos muzikos. Jis priėjo prie K. D. ir tarp jų prasidėjo barnis dėl muzikos. D. P. pradėjo raminti. K. D. buvo blaivus, nieko nedarė, jokių muÅ¡tynių nebuvo. Nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Jis staiga priėjo prie K. D. ir bandė Å¡iam suduoti. MuÅ¡tynių, kaip tokių, nebuvo, nors matė ant K.

D. veido kraujÄ . Kad nukentėjusysis bÅ«tų sumuÅ¡tas, tuo momentu nematė. Antrajame epizode D. P. juos iÅ¡skyrė, visi išėjo link automobilių ir K. D. su Z. S. iÅ¡važiavo. Kad vyktų dar kokios muÅ¡tynės, nežino, nieko nematė. KitÄ dienÄ nukentėjusiojo nematė. Varžybos dar tęsėsi ir kitÄ dienÄ , bet nieko negirdėjo apie jokias muÅ¡tynes (t. 1, b. l. 161-164, t. 2, b. l. 145, 151-152). 13.4. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme liudytojas D. K. nurodė, kad K.

D. – jo draugas. 2018 m. birželio 23-24 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ renginyje, kuris (duomenys neskelbtini). Po varžybų su draugais K. D. ir E. T. sėdėjo palapinėje prie bendro stalo. Apie 4 val. buvo prie palapinės, kur grojo rusiška muzika, jie šoko. K. D. buvo blaivus, nes vairavo automobilį ir ketino važiuoti į Vilnių. Kažkokiu momentu prie jų priėjo nukentėjusysis ir dar du nepažįstami vyrai. Nukentėjusysis buvo stipriai girtas. Pradėjo keiktis, priekaištauti, kad groja rusiška muzika, įžeidinėti.

K. D. buvo arčiau to vyro ir šiam atsakė, palauk, baigsis daina ir įjungsim tavo. Tuomet tas vyras pirmas puolė K. D., norėdamas suduoti smūgį. Jis tikrai matė, kad nei K. D. tam vyrui, nei tas vyras K. D. smūgio nesudavė, nes juos iškart išskyrė. Kad to vyro veidas būtų kruvinas ar kad griūtų, nematė. K. D. su D. P. nuėjo prie savo automobilių, nes nutarė važiuoti namo, kad šis girtas vyras vėl neprisikabintų. Jie išėjo, bet greitai grįžo, nes pamiršo palapinėje kažkokius savo daiktus.

Tuomet iÅ¡ už palapinės išėjo tas girtas vyras ir puolė K. D., matė, kai bandė suduoti K. D., taip pat matė, kad pas pastarÄ jį ant veido atsirado žaizdelė, įdrėskimas, ir bėgo kraujas. Kad K. D. suduotų smÅ«gį, nematė. Taip pat nematė, kad jį užpuolęs vyras bÅ«tų pargriautas. Nukentėjusiojo K. B. draugai atitraukė jį (nukentėjusįjį), o D. P. atitraukė K. D.. Tuomet jie kartu nusileido prie automobilių ir K. D. iÅ¡važiavo. Po to iÅ¡važiavo D.

P., o jis liko su E. T., nes kitÄ dienÄ vėl dalyvavo varžybose (t. 1, l. 166-167, t. 3, b. l. 19, 24-25).

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojų D. P., Z. S., E. T., D. K. parodymai, viena vertus, nėra informatyvÅ«s, nes minėti liudytojai patvirtino, jog nematė, kas ir kokiu bÅ«du sužalojo K. B., kita vertus, Å¡ių liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, juose neigiama, kad K. B. muÅ¡tynių metu sužalojo K. D., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo, vertindamas juos, kaip siekį palaikyti K. D. gynybinę pozicijÄ ir tuo pačiu padėti pastarajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių. Teismų praktikoje pažymėta, jog nustatant faktines aplinkybes ir sprendžiant dėl kaltininko veikos atitikties inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Å iame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog aptartų aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismui pakako, kad bÅ«tų padaryta neabejotina iÅ¡vada dėl K. D. tyčios, suduodant nukentėjusiajam smÅ«gius rankomis ir kojomis, ir Å¡ie nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiajam K. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus (paties nuteistojo parodymus, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus) bei juos įvertinęs tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos iÅ¡vados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje, ir kokie įrodymai pagrindžia nuteistojo K.

D. kaltę, taip pat aptarta nuteistojo gynybos versija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, ir pagal Å¡ias nustatytas aplinkybes K. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl nukentėjusiajam K. B. priteistos neturtinės žalos dydžio 16. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas ginčija priteistos nukentėjusiajam 3000 Eur neturtinės žalos dydį.

Teigia, jog teismų praktikoje asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 iki 3000 EUR. 3000 EUR ir iÅ¡imtinais atvejais didesnės sumos (ar net mažesnės) neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams.

17. Å iuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinės žalos dydis daugiau yra fakto, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225-895/2016, 2K-155-511/2017, 2K-168-511/2018, 2K-289/2019 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). 17.1.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobÅ«dis, bet ir kitos aplinkybės, apibÅ«dinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.

Taip pat turi reikÅ¡mę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalÄ padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumÄ , tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio iÅ¡raiÅ¡ka) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi bÅ«ti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma bÅ«tina įvertinti nusikaltimo pasekmes, 17.2. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismų iÅ¡vados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi bÅ«ti motyvuotos. Tai reiÅ¡kia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, iÅ¡vardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. IÅ¡ teismo iÅ¡vadų turi bÅ«ti aiÅ¡ki tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikÅ¡mės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas.

Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau iÅ¡samus visų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimÄ .

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡omos neturtinės žalos dydį nuo 8000 Eur iki 3000 Eur, atsižvelgė į tai, kad K. D. savo veiksmais – suduotais smÅ«giais kumščiu bei koja nukentėjusiajam K. B. į veidÄ â€“ padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , dėl to nukentėjusysis patyrė žalos sveikatai, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, buvo atlikta žandikaulio operacija, net sugijus žandikauliui liko netaisyklingos dantų pozicijos, kurios turės bÅ«ti koreguojamos brangiu ir ilgalaikiu odontologiniu gydymu.

Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į K. D. turtinę padėtį, įvertino prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , vadovavosi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam priteista suma (3000 Eur) neturtinei žalai atlyginti nelaikytina per didele ir atitinka tokio pobÅ«džio bylose priteistinas sumas (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2019 ir kt.).

19. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rÅ«mų 2020-11-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo K. D. ir jo gynėjo Aido Mažeikos apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjos Jurgita Mačionytė Aiva Survilienė Nida Vigelienė