7250cf5b-71db-4d34-8d80-708b162e1ae4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „Stogų pasaulis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J., ieÅ¡kinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. 2468,19 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir jo priedų kopijos bei teismo praneÅ¡imas atsakovui įteikti 2018-10-08 CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ , o ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimÄ už akių, bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformavus Å¡alių apie raÅ¡ytinį procesÄ dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285, 286 str.).

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ . IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5472-450/2017 pagal pareiÅ¡kėjos V. K. pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ieÅ¡kovei BUAB „Stogų pasaulis“, bankroto administratoriumi paskyrė D.

J.. 2018-01-19 ir 2018-04-05 nutartimis teismas patvirtino ir patikslino BUAB „Stogų pasaulis“ kreditorių finansinius reikalavimus 2468,19 Eur sumai. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, ieÅ¡kovė UAB „Stogų pasaulis“ buvo įsteigta 1999-01-27. Nuo pat įmonės įsteigimo 1999-01-27 įmonės vadovu buvo atsakovas R. S.. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas, žinodamas apie UAB „Stogų pasaulis“ faktinį nemokumÄ , turėdamas tokiÄ pareigÄ , nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Stogų pasaulis“ iÅ¡kėlimo, dėl ko 2468,19 Eur dydžio suma padidėjo UAB „Stogų pasaulis“ skolos kreditoriams.

Civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ (CK 2.87 str. 7 d.). Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 8 str. 1 dalis imperatyviai įtvirtina įmonės vadovo ir/arba savininko prievolę, pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 str. 1 dalis).

Nepateikę teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys teisę įmonėje priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo atlyginti dėl tokio neveikimo kreditorių patirtÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 8 str. 4 dalis). Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas.

Atsižvelgiant į subjektÄ , kuriam padaryta žala, Å¡i civilinė atsakomybė galima tiek prieÅ¡ pačiÄ Ä¯monę, tiek ir prieÅ¡ jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus.

Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams.

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Ä®monės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala.

Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-228/2011). Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamÄ pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant Ä®monių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atlyginimo (Ä®monių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrÄ sias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų ir ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo nesikreipė, nors jo vadovaujama UAB „Stogų pasaulis“ buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas neveikė rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡imtinai bendrovės interesais, nes, matydamas, kad įmonės skolos auga ir virÅ¡ija bendrovės turimo turto vertę, privalėjo vykdyti Ä®BÄ® 8 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ ir kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Ä®monės vadovas laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis. Dėl atsakovo neveikimo nesikreipiant dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei didėjo įsiskolinimai kreditoriams, dėl ko susidarė iÅ¡ viso 2468,19 Eur skola, kurios dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas ir neapmokėtas ieÅ¡kovės bankroto byloje. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Remiantis išdėstytu, ieškovės nurodoma 2468,19 Eur dydžiu padidėjusių kreditorinių reikalavimų suma ieškovės atžvilgiu laikytina atsakovo padarytos žalos dydžiu. Ta aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 2468,19 Eur sumai, patvirtina, kad tarp ieškovei padarytos žalos dydžio dėl kreditorinių reikalavimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, yra priežastinis ryšys.

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisiama 2468,19 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 str., Ä®BÄ® 8 str. 4 dalis, CPK 178 str.). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas, iÅ¡ atsakovo priteisiant 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2468,19 Eur) nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2018-05-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas 74,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3,00 Eur) ir sudaro 10,74 Eur, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (10,74 Eur) priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybės naudai (CPK 92 str.).

Kadangi iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistas tiek žyminis mokestis (74,00 Eur), tiek procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (10,74 Eur) bendra iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro (84,74 Eur). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2468,19 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2468,19 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018-05-10 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovės BUAB „Stogų pasaulis“, į.k. 124714727, atstovaujamos bankroto administratoriaus D.

J., naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 84,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Atsakovas per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė turi teisę šį teismo sprendimÄ per 20 dienų apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Atsakovas neturi teisės Å¡io teismo sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.

Teisėja Inga Staknienė