2022-10-12 Nr. AB-24622-3-61-3-00662-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-636-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00662-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. (V. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 19 d. raštą Nr. (3.0)-AD5-1027, kuriuo pareiškėjui siūloma atlyginti 720 Eur žalą aplinkai (toliau – ir Raštas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Susipažinęs su pareiškėjo pateiktais dokumentais teismas nustatė, jog pareiškėjui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-5024-2021 (toliau – ir Nutarimas) buvo paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą – mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 1 dalyje. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad būtent šis Nutarimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, o pasiūlymas atlyginti žalą aplinkai nepakeičia pareiškėjo teisių ir pareigų apimties, todėl įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo dalyką (reikalavimą), kuris pareiškėjui sukeltų konkrečias teisines pasekmes. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją konkrečiai nurodyti kokį atsakovo administracinį veiksmą (sprendimą ar atsakymą) skundžia, skunde nurodyti atsakovą, kuriam reiškiami reikalavimai, pridėti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (jam nedalyvaujant).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. kovo 2 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N-5024-2021.

Spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas pašalino 2022 m. vasario 14 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, tačiau siekdamas nustatyti ar pareiškėjas nepraleido termino pateikti teismui skundą, nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus apie Nutarimo įteikimo datą. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę prašyti atnaujinti terminą, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, jeigu terminas būtų praleistas.

Pareiškėjas 2022 m. kovo 21 d. pateikė akcinės bendrovės Lietuvos paštas pažymą apie registruotąją korespondencijos siuntą (toliau – ir Pažyma), kurioje patvirtinta, jog 2022 m. sausio 2 d. siuntėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. RS191870007LT pareiškėjui buvo įteikta 2022 m. sausio 26 d.

Teismas, nustatęs, kad iš pareiškėjo pateiktos Pažymos turinio nėra aišku, koks konkrečiai dokumentas 2022 m. sausio 26 d. pareiškėjui buvo įteiktas, t. y. 2021 m. gruodžio 13 d. Nutarimas ar Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 19 d. pasiūlymas atlyginti 720 Eur žalą aplinkai, 2022 m. kovo 30 d. nutartimi pakartotinai nustatė 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi pateikti aiškius ir nedviprasmiškus įrodymus, kada jam buvo įteiktas būtent Nutarimas. Jeigu terminas skundui dėl Nutarimo paduoti yra praleistas, teismas išaiškino pareiškėjui teisę prašyti atnaujinti terminą, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu. Teismas sprendė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino nurodytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo, patikslintų skundų turinį ir juose nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, konstatavo, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, kokių ir kokioje teismo nutartyje nustatytų trūkumų pareiškėjas nepašalino. Teismas nurodė, kad skunde ir patikslintuose skunduose pareiškėjas nurodė atsakovą, kuriam reiškiamas reikalavimas, suformulavo skundo dalyką, pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą bei prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat nurodė, kad Departamento Nutarimo nėra gavęs ir su juo nesusipažinęs.

Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog Departamento Nutarimas priimtas administracinio nusižengimo byloje, o pasiūlymas atlyginti žalą aplinkai priimtas remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.246–6.249 straipsniais. Remdamasis Aplinkos apsaugos įstatymo atitinkamomis nuostatomis teismas atkreipė dėmesį, kad Departamento Raštas yra tik pasiūlymas pareiškėjui atlyginti žalą aplinkai ir nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs pareiškėjo skunde ir patikslintuose skunduose keliamo ginčo pobūdžio, nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, tokiu būdu galbūt suklaidindamas pareiškėją, o skundžiamoje nutartyje nenurodžius, kokių teismo nutartimis nustatytų trūkumų pareiškėjas nepašalino, nepagrįstai jo skundą ar patikslintus skundus laikė nepaduotais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjo V. N. skundą laikė nepaduotu.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Teismas sprendė, jog pareiškėjas negali skųsti rašto, kurio nėra gavęs.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi. Pareiškėjas teigia ne kartą akcentavęs, jog Departamento Nutarimo nėra gavęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. N. skundas, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikytas nepaduotu, konstatavus, jog pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pateikdamas skundus ir prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu konstatavęs, jog pareiškėjas nepašalino teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo – pateikti įrodymus, patvirtinančius ginčijamo nutarimo įteikimo pareiškėjui datą.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, taip pat kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Nutartyje, kuria skundas grąžinamas nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-580-11).

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas savo patikslintuose skunduose nurodo, jog ginčijamo akto jis nėra gavęs. Į šią aplinkybę 2022 m. birželio 15 d. nutartyje atkreipė dėmesį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties, konstatuodama, jog iš ginčijamos teismo nutarties nėra aišku, kokių konkrečiai skundo trūkumų nepašalino pareiškėjas.

Kaip jau minėta, šiuo atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, konstatavus, jog jis nepašalino 2022 m. kovo 30 d. teismo nutartyje nurodyto skundo trūkumo pateikti duomenis, patvirtinančius ginčijamo akto įteikimą pareiškėjui, taip pat konstatavus, jog pareiškėjas negali skųsti akto, kurio nėra gavęs.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareiga pridėti skundžiamą aktą. Remiantis ABTĮ 56 straipsnio 5 dalimi įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Nurodyti įpareigojimai sietini su tuo, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-277-822/2022).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, LVAT praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą, turėjo pareigą išaiškinti pareiškėjui ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą pateikti teismui ginčijamą aktą, pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į atsakovą dėl šio akto pateikimo, o pareiškėjui neturint galimybės pateikti skundžiamą aktą padėti jam įgyvendinti jo teises ir išreikalauti jį iš atsakovo. Kaip matyti, reikalavimo pateikti byloje ginčijamą aktą teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, pareiškėjui nebuvo nustatęs, nors iš esmės būtent šiuo pagrindu laikė nepaduotu pareiškėjo skundą – nurodė, kad pareiškėjas negali skųsti akto, kurio nėra gavęs.

Kita vertus, kaip jau ir buvo nurodžiusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2022 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, ginčijamas Nutarimas yra priimtas administracinio nusižengimo byloje.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (žr., pvz., 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-434-492/2017, 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-822/2022 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-506-815/2022).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato šią aplinkybę, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Vadovaujantis administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda, teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu minėtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas turi skųsti apylinkės teismui, t. y. bendrosios kompetencijos teismui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, neįvykdė pareigos išaiškinti pareiškėjui jo procesines teises ir pareigas, susijusias su skundžiamo dokumento pateikimu, neįvertino keliamo ginčo pobūdžio, nepagrįstai įpareigojo pareiškėją teikti įrodymus, patvirtinančius ginčijamo akto įteikimo jam datą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta. Pareiškėjo skundą, pagal jo pateiktą reikalavimą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, turėjo būti atsisakyta priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – byla nepriskirtina administraciniam teismui. Siekiant operatyvaus ginčo klausimo sprendimo, pastarasis spręstinas iš esmės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjui grąžinamas už skundą sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. N. (V. N.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR-N-5024-2021 panaikinimo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Grąžinti pareiškėjui V. N. (V. N.) už skundą sumokėtą 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius