2017-02-20 Nr. AB-3901-3-63-3-01387-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-64-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01387-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei S. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. J. (toliau – ir atsakovė) 205,68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, jog vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), jie skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt.

Atsakovei siųsti teismo procesiniai dokumentai į jos deklaruotą gyvenamąją vietą neįteikti, nurodyta, jog netikslus adresas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje nurodė, jog nėra duomenų apie atsakovės įsidarbinimą. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“.

Teismas pažymėjo, kad byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla išnagrinėta proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso būdu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalis).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 ir 2 priedus vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kai kuriais atvejais – ir plotą, taip pat pagal deklaruojamą atliekų kiekį bei pagal vykdomą veiklą ar teikiamas paslaugas, kai kuriais atvejais taip pat atsižvelgiant į plotą. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Pareiškėjas apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog atsakovė S. J. paveldėjo 33,36 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (2015 m. gegužės 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2592) ir šį butą pardavė (2015 m. gegužės 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. DR – 2114) (įrašo galiojimas nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gegužės 26 d.).

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015, kur konstatuota, kad pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.“ Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad byloje kilusiems teisiniams santykiams turi būti taikomos Civilinio kodekso, tame tarpe Civilinio kodekso 5.52 straipsnio nuostatos. Tačiau Civilinio kodekso 5.52 straipsnis yra neatsiejamai taikomas su Civilinio kodekso 5.63 straipsniu, t. y. Civilinio kodekso 5.52 straipsnio taikymas priklauso nuo to, kaip kreditorius įvykdo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas.

Pažymoje apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2567 nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 205,68 Eur (710,17 Lt). Tačiau minėtas nekilnojamojo turto objektas atsakovei pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančius įrašus apie turto įgijimo ir perleidimo pagrindus galiojo nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas.

Pareiškėjas į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pažymi, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdinimas (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsiradimas veikia retroaktyviai – Pagal Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Išrašas iš Gyventojų registro tarnybos patvirtina, jog ginčo buto savininkė N. O. mirė 2007 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog turtą paveldėjo atsakovė S. J. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palikimo atsiradimo momentą susiejo su paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo data, nors atsakovė ginčo turto savininke tapo dar iki vietinės rinkliavos įvedimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Pažymi, kad kreipimosi į teismą dieną UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos vietinės rinkliavos priteisimo, nes vietinės rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Dėl to pareiškėjas mano, jog nagrinėjamoje byloje netaikytinas MAĮ 68 straipsnis. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. J. 205,68 Eur vietinės rinkliavos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Minėta, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininkės, pareigos mokėti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą. Ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 ir 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais).

Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas prašė iš atsakovės S. J. priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Nagrinėjamu atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši išvada darytina įvertinus nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 3). Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2008 ir 2009 metus.

Pagal Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintų Nuostatų 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką ir įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Pagal Nuostatų (patvirtintų Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426) V skyrių ir 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų (patvirtintų Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) V skyrių ir 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Minėtų Nuostatų 15.1 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, metinė vietinė rinkliava padauginama iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Tai lemia būtinybę įvertinti, ar aktualiu laikotarpiu buvo tenkinamos minėtos sąlygos, kad atsakovė galėtų būti pripažinta Nuostatuose nurodytu rinkliavos mokėtoju.

Nagrinėjamoje byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė nuo 2015 m. gegužės 15 d. Šios nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas 2015 m. gegužės 12 d. (b. l. 5–6). Iki šios datos, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo turtas nuosavybės teise priklausė N. O., kuri mirė 2007 m. rugsėjo 2 d.

Taigi matyti, jog pareiškėjas į administracinį teismą iš esmės kreipėsi, prašydamas priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovės, kaip vietinės rinkliavos mokėtojos (už laikotarpį, kai atsakovė disponavo ginčo nekilnojamuoju turtu), tačiau ne iš atsakovės, kaip mirusio ginčo vietinės rinkliavos mokėtojos (palikėjos) turto paveldėtojos.

Kadangi nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas (ABTĮ (nagrinėjamai bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 4 str. 6 d.). Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Taigi po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis. Kadangi palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovė visą ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. tenkino vieną iš Nuostatuose numatytų aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – šiuo laikotarpiu nuosavybės teise disponavo ginčo nekilnojamuoju turtu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kurie leistų daryti išvadą (ABTĮ 57 str. 6 d.), kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. jai disponuojant ginčo nekilnojamuoju turtu jokių komunalinių atliekų nesusidarė (negalėjo susidaryti), kad tokios atliekos nepateko (negalėjo patekti) į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Kadangi atsakovė atitiko visus norminiame akte (Nuostatuose) nustatytus vietinės rinkliavos mokėtojos požymius, ji turėjo (turi) bendrą pareigą mokėti aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

Remiantis išdėstytu, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas priteisiant pareiškėjui iš atsakovės šios nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 156,54 Eur (33,24 + 33,24 + 33,24 + 28,41 + 28,41).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės S. J. 156,54 Eur (šimtą penkiasdešimt šešis eurus penkiasdešimt keturis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius