7241cae5-4ecc-4d93-9244-01133fc2b9df · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3526-789/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01610-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z. S. (Z. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), iki reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3, 60–63). PareiÅ¡kėjas skunde neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. birželio 26 d.

Paaiškina, kad visose kamerose, kuriose buvo kalinamas, tualetas yra gyvenamojoje patalpoje ir nuo likusio kameros ploto (nuo kitų kameroje esančių kalinių) atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m aukščio sienele; kai kuriose kamerose sienelė siekia vos 1,2 m. Tualetas įrengtas prie kameros durų, kuriose yra stebėjimo langelis. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerose buvo pažeistas jo privatumas tiek kartu kameroje esančių asmenų, tiek pareigūnų, tarp kurių yra moterų, atžvilgiu.

PareiÅ¡kėjas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu patyrė didelę gėdÄ , diskomfortÄ , gilių dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , nevisavertiÅ¡kumo jausmÄ , padidėjo baimė bendrauti su kitais asmenimis bei pareigÅ«nais. PareiÅ¡kėjas dėl privatumo neužtikrinimo daug kartų kreipėsi į įkalinimo įstaigos administracijÄ , Å¡i žadėjo Å¡iÄ problemÄ iÅ¡spręsti. LukiÅ¡kių TI-K 2019 m. sanitariniuose mazguose buvo pakabintos užuolaidos, kurios, pasak įkalinimo įstaigos administracijos, užtikrina privatumÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, užuolaidos privatumo neužtikrina, kadangi yra tarpai. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos per langus, tačiau žiemÄ langai yra užklijuojami ir jų atidaryti neįmanoma, todėl pasinaudojus tualetu kameroje tvyrodavo nemalonus kvapas. VasarÄ dėl karščio nemalonus kvapas per langus nepasiÅ¡alina. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo vaikystės turi fiziologinių sutrikimų (lytinių organų iÅ¡vaizda). DuÅ¡e kiti kaliniai dėl lytinių organų iÅ¡vaizdos iÅ¡ jo juokėsi ir tyčiojosi.

Nors tarp dušų įrengtos pertvaros, tačiau eidamas skustis prie veidrodžio, kuris yra prie durų, pareiÅ¡kėjas buvo matomas kitų kalinių, o atskiro persirengimo kambariuko nebuvo. PareiÅ¡kėjas dėl patyčių patyrė itin stiprių neigiamų iÅ¡gyvenimų, diskomfortÄ ir baimę, kreipėsi į įkalinimo įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymais jį į duÅ¡Ä vesti vienÄ (atskirai nuo kitų nuteistųjų), tačiau įkalinimo įstaigos administracija į nusiskundimus neatsižvelgė.

PareiÅ¡kėjas buvo dažnai priverstas atsisakyti eiti į duÅ¡Ä , jam tekdavo praustis kameroje esančioje kriauklėje Å¡altu vandeniu. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-2730-492/2018 sprendime pripažino, kad dėl jo fiziologinių ypatybių (lytinių organų iÅ¡vaizdos) ir dėl to patiriamų patyčių buvo pažeista jo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u, tačiau LukiÅ¡kių TI-K į minėtÄ LVAT sprendimÄ neatsižvelgė.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–15, 75–76). Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sÄ lygų, vėdinimo, sanitarinio mazgo ir privatumo jame ir kt. (administracinė byla Nr. I-2747-244/2018) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 60 Eur. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikia gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. (2019 m. birželio 26 d. iÅ¡vežtas į Marijampolės pataisos namus), numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . Atsakovės atstovas dėl sanitarinio mazgo kamerose įrengimo nurodo, kad Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Kitose Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o, siekiant užtikrinti asmens privatumÄ , kamerose pakabintos užuolaidos, uždengiančios matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Pažymi, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Teisės aktai neįtvirtina reikalavimo kamerose įrengti sanitarinių mazgų atitvėrimus nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovės atstovas dėl ventiliacijos kamerose paaiÅ¡kina, kad įstaigos kamerose langai vėdinti buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodo, kad, siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros.

Bendras pertvaros aukÅ¡tis yra 1,6 m (įskaitant 0,4 metro atstumÄ tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Ä® duÅ¡ines suimtieji ir nuteistieji vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų. Toks duÅ¡o patalpų įrengimas atitiko higienos normos reikalavimus. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. birželio 26 d. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2747-244/2018, kurioje pareiÅ¡kėjas Z. S. neturtinę žalÄ siejo su LukiÅ¡kių TI-K kamerų perpildymu, kamerų įrengimu, antisanitarinėmis laikymo sÄ lygomis, vėdinimu, sanitarinio mazgu ir privatumu jame ir kt. nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

Su šiuo atsakovės atstovo argumentu sutikti negalima, kadangi, kaip matyti iš prie nagrinėjamos administracinės bylos pridėtos administracinės bylos Nr. I-2747-244/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01344-2018-6) ir joje 2018 m. rugpjūčio 13 d. priimto sprendimo, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo nekildino iš privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo. Minėtame teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendime buvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su minimalaus ploto kamerose neužtikrinimu, kamerose buvusios tamsos, nešvarių langų, kurių buvo neįmanoma nuvalyti dėl įrengtų grotų.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ Â Kudła prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – ir TIĮET) 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kamerose įrengiamas praustuvas.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių?“ 19.3 punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

IÅ¡ byloje ir prie Å¡ios bylos pridėtoje administracinėje byloje Nr. I-2747-244/2018 esančių duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo kalinamas vienas kameroje Nr. 283; 2017 m. rugpjūčio 31 d. jis perkeltas į kamerÄ Nr. 297, kurioje buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 297 buvo kalinami du asmenys; 2017 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 297 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. kameroje Nr. 297 buvo kalinami du asmenys; 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 264, joje buvo kalinamas vienas, vėliau pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 358, joje buvo kalinamas vienas; 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 291, joje buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 291 buvo kalinami du asmenys; 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 273, joje jis buvo kalinamas vienas; 2017 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 273 buvo kalinami du asmenys; 2017 m. rugsėjo 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 266, joje jis buvo kalinamas vienas; 2017 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 266 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 266 buvo kalinami du asmenys; 2017 m. spalio 3 d. kameroje Nr. 266 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2017 m. spalio 4 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 283, joje buvo kalinami du asmenys; nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 8 d. kameroje Nr. 283 buvo kalinami du asmenys; 2017 m. spalio 9 d. kameroje Nr. 283 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 12 d. kameroje Nr. 283 buvo kalinami du asmenys; 2017 m. spalio 13 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 277, joje jis buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 277 buvo kalinami du asmenys; 2017 m. spalio 26 d. kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 277 buvo kalinami du asmenys; nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2017 m. lapkričio 10 d. kameroje Nr. 277 buvo kalinami du asmenys; nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 277 buvo kalinami du asmenys; 2017 m. lapkričio 29 d. iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-Ä ji sektorių; 2017 m. gruodžio 29 d. pareiÅ¡kėjas atvežtas į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112A, joje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d. kameroje Nr. 112A pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. sausio 2 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 292, joje jis buvo kalinamas vienas; 2018 m. sausio 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 277, joje jis buvo kalinamas vienas; 2018 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 277 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. sausio 5 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iÄ jį sektorių; 2018 m. sausio 19 d. pareiÅ¡kėjas atvežtas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, joje buvo kalinamas vienas; 2018 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 105 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 105 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. sausio 22 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 318, joje buvo kalinamas vienas; 2018 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 318 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. sausio 24 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iÄ jį sektorių; 2019 m. vasario 15 d. pareiÅ¡kėjas atvežtas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 205, joje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2019 m. vasario 16 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 315, joje jis buvo kalinamas vienas; nuo 2019 m. vasario 17 d. iki 2019 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 315 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 315 buvo kalinami du asmenys; 2019 m. kovo 4 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 323, joje buvo kalinami du asmenys; nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 323 buvo kalinami du asmenys; nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 323 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 323 buvo kalinami du asmenys; 2019 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vežtas į Marijampolės pataisos namus (b. l. 7–15, administracinės bylos Nr. I-2747-244/2018 b. l. 13–20).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumÄ , kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Byloje ginčo dėl šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų nėra. Taigi, kaip matyti, kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Šiuo atveju atsakovės atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus.

Vadovaudamasis minėta teismų praktika, įvertinęs bylos medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo atitvėrimas iÅ¡ dalies neužtikrino jo teisės į minimalų privatumÄ naudojantis tualetu ir pažeidė jo orumÄ . Vilniaus PN nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl, teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas tiek kameroje kartų buvusio asmens, tiek pareigÅ«nų atžvilgiu blogino jo kalinimo sÄ lygas visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 242 dienas.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo kalinamas vienas, jo teisių pažeidimas nebuvo toks intensyvus. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerų langai žiemÄ užklijuojami ir jų bÅ«davo neįmanoma atidaryti, todėl pasinaudojus sanitariniu mazgu kameroje tvyrodavo blogas kvapas, o vasarÄ blogas kvapas nepasiÅ¡alindavo per langus dėl karščio. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos higienos normos HN 134:2015 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigos kamerose langai vėdinti buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Teismas Å¡iais atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad duomenų, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo vėdinti kamerų, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl kamerų vėdinimo bÅ«tų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administracijÄ ar į kitÄ kompetentingÄ institucijÄ .

Teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar įkalinimo įstaiga, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015).

Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja įkalinimo įstaigos administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, bÅ«klės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl kamerų vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog buvo pažeistas jo privatumas naudojantis duÅ¡u, kadangi dėl jo fiziologinių ypatybių (lytinių organų iÅ¡vaizdos) iÅ¡ jo tyčiojosi kaliniai.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad, nors tarp dušų įrengtos pertvaros, tačiau apsiskusti prie veidrodžio, esančio prie durų, pareiÅ¡kėjui tekdavo eiti nuogam matant kitiems asmenims. IÅ¡ Lietuvos informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A-2730-492/2020 2018 m. spalio 3 d. priėmė sprendimÄ , kuriame, įvertinęs pareiÅ¡kėjo Z. S. nusiskundimus dėl jo fiziologinių ypatybių (lytinių organų iÅ¡vaizdos) duÅ¡e patiriamų patyčių, nusprendė, kad 1,6 m aukščio pertvaros įrengimas LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose, nesudarant sÄ lygų už Å¡ios pertvaros patekti, taip pat pasinaudoti veidrodžiu skutantis prisidengus (apsirengus, apsijuosus rankÅ¡luosčiu ar pan.) arba neleidžiant pareiÅ¡kėjui duÅ¡u pasinaudoti vienam, sudarė prielaidas jo teisės į privatumÄ pažeidimui.

LVAT Å¡iame sprendime, be kita ko, konstatavo, kad toks privatumo pažeidimas pareiÅ¡kėjui galėjo sudaryti kliÅ«tis pasinaudoti teise ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. LVAT 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. dėl nurodytų pažeidimų iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad įkalinimo įstaiga į LVAT 2018 m. spalio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2730-492/2020 neatsižvelgė, jokių pakeitimų nepadarė, pareiÅ¡kėjas ir toliau buvo priverstas į duÅ¡Ä eiti su kitais asmenimis, dėl patirtų patyčių dažnai atsisakydavo eiti į duÅ¡Ä .

Atsakovės atstovas Å¡ių pareiÅ¡kėjo teiginių nepaneigė, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi priemonių pareiÅ¡kėjo privatumui naudojantis duÅ¡u užtikrinti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose, nesudarant sÄ lygų pasinaudoti veidrodžiu skutantis prisidengus (apsirengus, apsijuosus rankÅ¡luosčiu ar pan.) arba neleidžiant pareiÅ¡kėjui duÅ¡u pasinaudoti vienam, sudarė prielaidas jo teisės į privatumÄ pažeidimui nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. birželio 26 d.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog visÄ ginčo laikotarpį jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais bei duÅ¡u, patyrė nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Byloje nenustatyta, kad netinkamos laikymo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos negalavimų. Ä®vertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į LVAT praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2730-492/2018; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4143-629/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje A-2299-525/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2261-502/2019, ir kt.), teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 900 Eur suma (500 Eur dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais ir 400 Eur dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u) yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 14 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Z.

S. (Z. S.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui Z. S. (Z. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė