724190e4-a75e-4688-b664-e21d9e76fdb2 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas Norkūnas                                                                                     Baudž. byla Nr. 1A-26-185/2016                                                                                                                                             Teisminio proceso Nr.             1-53-1-00562-2014-0                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)                                                                                                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                           N U T A R T I S                                             LIETUVOSRESPUBLIKOSVARDU                                                                   2016 m. sausio 11 d.

                                                                     Panevėžys                       Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Å imkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo CiesiÅ«no, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant:prokurorui Ričardui Juozainiui,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3 d., 187 str. 2 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 149 str. 3 d.

– Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 187 str. 2 d. – trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams devyniems mėnesiams. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas S. N. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-01-17 iki 2015-10-19. Priteista iÅ¡ S. N. nukentėjusiajai V.

B. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam D. D. 260 Eur turtinės žalos atlyginimo.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : S. N. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 26 d. apie 4 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įsėdęs į automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Anykščių r., Kavarsko mstl., (duomenys neskelbtini) namo kieme, esant jame nepilnametei V. B., gim. (duomenys neskelbtini), grasindamas prieÅ¡ jÄ pavartoti fizinį smurtÄ ir jį pavartodamas – ranka laikydamas ir neleisdamas jai iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, pradėjęs bučiuoti, liesti rankomis krÅ«tis, užspaudęs jai burnÄ ir nosį, jei ji Å¡auksis pagalbos, grasindamas užmuÅ¡ti, ir taip sukeldamas jai baimę, jėga jÄ pertempęs ant galinės automobilio sėdynės, užgulęs visu svoriu ant virÅ¡aus, laikydamas suspaudęs jos rankas ir tokiu bÅ«du atimdamas nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, numovęs jos kelnes ir apatines kelnaites, nusirengęs pats, pavartodamas jėgÄ ir praskėtęs jos kojas, įvesdamas savo varpÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį, su V.

B. atliko lytinį aktÄ prieÅ¡ jos valiÄ .Be to, S. N. 2015 sausio 3 d. apie 3 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia padegė ir visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ â€“ D. D. priklausantį automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį Anykščių r., Kavarsko sen., (duomenys neskelbtini) k., taip padarė nukentėjusiajam D. D. 260 eurų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis S. N. praÅ¡o panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nuosprendį ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 3 d., padarymo jį iÅ¡teisinti.

Jo veiksmus iÅ¡ BK 187 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 187 str. 1 d. Civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Nurodo, kad nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 187 str. 2 d., nes D. D. automobilis stovėjo apie 300 m. nuo namų, laukuose, ir ta aplinkybė, jog jis buvo padegtas, daugiau niekam jokio pavojaus nesukėlė. Todėl vien tas faktas, jog nusikaltimas buvo padarytas padegant, negali bÅ«ti laikomas padarytas visuotinai pavojingu bÅ«du, todėl jo veiksmai turi bÅ«ti perkvalifikuoti iÅ¡ BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. Nurodo, kad nepagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 149 str. 3 d.

Pažymi, kad nepagrįsta kvalifikacija pagal BK 149 str. 3 d., nes jis nežinojo, jog V. B. yra nepilnametė. Pati V. B. jam niekada nėra sakiusi, jog ji nepilnametė, o iÅ¡ iÅ¡vaizdos ji atrodė kaip sulaukusi 18-kos metų. Jei bÅ«tų žinojęs ir supratęs, kad ji nepilnametė, nebÅ«tų net sėdęs į automobilį ir su ja bendravęs. Teigia, kad už Å¡iÄ veikÄ jis buvo nuteistas, remiantis vien V. B. parodymais, kad buvo įvykdytas prievartinis lytinis aktas. Tačiau atkreipia dėmesį, kad V.

B. buvo atlikta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, kurios metu konstatuota, jog jai nuo mažens yra lengvas protinis atsilikimas, todėl, apelianto nuomone, jos parodymus reikėtų vertinti kritiškai. Be to, jos parodymai nėra teisingi, nes specialisto išvadoje nurodoma, kad jos lytiniuose organuose, mergystės plėvėje sužalojimų nėra. Tai rodo, kad jokio lytinio akto nebuvo. Teisme dalyvavęs ekspertas nurodė, kad jokie tepinėliai nebuvo imami, todėl, apelianto nuomone, bet kokių kitų ekspertizių išvados, kur teigiama, kad iš makšties paimtuose tepinėliuose yra jo spermos likučių, vertintini kritiškai.

Taigi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad bÅ«tų galima pripažinti jį įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 187 str. 2 d. ir 149 str. 3 d. Nuteistasis taip pat praÅ¡o atlikti pakartotinę ekspertizę, kadangi jo seiles paėmė pareigÅ«nas, o ne ekspertas, dėl ko buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 84 str. nuostatos. Teigia, jog iÅ¡ visų pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių akivaizdu, jog byla yra „sufabrikuota“, pažeistos jo, kaip nuteistojo, teisės.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamÄ teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str.

įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. N. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį bei tinkamai kvalifikavo jo veikas pagal BK 187 str. 2 d. ir 149 str. 3 d.Pažymėtina, kad BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ . Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).

Tačiau vertinami ne kiekvienas įrodymas atskirai, o jų visuma ir tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumÄ , daromos atitinkamos iÅ¡vados. Ä®statymas įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir kokios iÅ¡vados remiantis iÅ¡tirtais įrodymais turi bÅ«ti daromos. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami tam tikri duomenys.

Proceso dalyviams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.Patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ bei apkaltinamajame nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų teisingumÄ , kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytų veikų kvalifikacijos.

Pirmosios instancijos teismas įvertino visus įrodymus kaip visumÄ , nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas prioritetinės reikÅ¡mės. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas teismo iÅ¡nagrinėtais įrodymais, kurie nuodugniai iÅ¡analizuoti, atskleistas jų turinys, patikrinta nuteistojo versija. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, pateikti motyvai, paaiÅ¡kinantys, kodėl teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė.

Nusikaltimų apraÅ¡ymai atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijų turinį, atspindi veikų sudėties elementus ir visa tai, kas reikÅ¡minga juridiniam veikų kvalifikavimui. Pagal faktines aplinkybes, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis kaltės klausimus, nusikalstamų veikų kvalifikacijÄ , pritaikytas tinkamai (BK 2 str. 3 d.). Teismo iÅ¡vadas paneigiančių duomenų kolegija neturi. Apylinkės teismo nuosprendžio turinys atitinka jam keliamus reikalavimus.

Vien tai, kad teismas priėmė S. N. nepalankų sprendimÄ ir įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad apelianto atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistasis, neneigdamas to, kad tyčia padegė svetimÄ Â â€“ D. D. priklausantį turtÄ â€“ automobilį, nesutinka su veikos kvalifikacija pagal BK 187 str. 2 d., teigdamas, kad automobilis stovėjo atokiau nuo namų, laukuose, ir dėl to degdamas niekam jokio pavojaus nesukėlė, todėl jo veika negali bÅ«ti laikoma padaryta visuotinai pavojingu bÅ«du.

Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad vien apelianto nurodomos aplinkybės dėl automobilio buvimo vietos nepaneigia paties turto sugadinimo bÅ«do – Å¡iuo atveju padegimo, kuris yra pakankamas konstatuoti BK 187 str. 2 d. numatytÄ kvalifikuojantį požymį – visuotinai pavojingÄ bÅ«dÄ . Ugnies panaudojimas turto sugadinime, kuomet Å¡i stichija negali bÅ«ti visiÅ¡kai kontroliuojama ir jos plitimas bei galimi padariniai yra nenuspėjami, patvirtina teisingÄ nuteistojo veikos kvalifikacijÄ pagal BK 187 str. 2 d.

Taigi apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatė, kad S. N. svetimÄ turtÄ sunaikino visuotinai pavojingu bÅ«du – jį padegdamas, ir jo veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 187 str. 2 d., kurios perkvalifikuoti į BK 187 str. 1 d., kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat neigia savo kaltę dėl išžaginimo, tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo versijÄ , kad jis su nukentėjusiÄ ja automobilyje tik kalbėjosi, prie jos nepriekabiavo ir jokių lytinių santykių su ja neturėjo, atmetė kaip gynybinę, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokius nuteistojo paaiÅ¡kinimus paneigia kiti bylos įrodymai.

Nukentėjusioji V. B. iÅ¡samiai nurodė jos išžaginimo aplinkybes, t. y. kad S. N., liepęs iÅ¡ automobilio iÅ¡lipti E. S., su kuria jos dviese kalbėjosi, ir pats atsisėdęs Å¡alia jos automobilyje, pradėjo liesti jos krÅ«tis po drabužiais, bučiuoti. Ji bandė prieÅ¡intis, muistėsi, prašė liautis, bandė Å¡auktis pagalbos, tačiau S. N. užspaudė delnu jai burnÄ ir nosį, pagrasino uždusinti, jei ji Å¡auks. Tuo metu prie automobilio vaikščiojo G. D. ir E. S., tačiau S. N. liepė jiems nesikiÅ¡ti, neleido atidaryti automobilio durelių.

Po to S. N., suėmęs už rankų, pertempė jÄ ant galinės automobilio sėdynės ir vėl lietė krÅ«tinę. Ji bandė jį stumti nuo savęs, bet nepajėgė. S. N. viena ranka sugriebė abi jos rankas ir laikė priekyje, o kita ranka numovė jos kelnes ir apatines kelnaites iki kelių. Tada nusimovė savo kelnes, jÄ užgulė, praskėtė jos kojas ir savo varpÄ Ä¯kiÅ¡o jai į lytinius organus, po ko ėmė judėti aukÅ¡tyn-žemyn. VisÄ tÄ laikÄ ji juto didelį skausmÄ pilvo apačioje, verkė, tačiau nieko jam nesakė, nes bijojo, kad jos neužmuÅ¡tų.

Kai ji gulėjo, tai jis su ranka bandė jÄ smaugti ir ji suprato, jog jeigu ji prieÅ¡insis, jÄ uždusins arba pasmaugs. Kada S. N. baigė ir nuo jos nulipo, ji jautė drėgmę. IÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio S. N. liepė jai dar pasėdėti ir apie įvykį niekam nesakyti. Nukentėjusiosios teigimu, G. D. ir E. S. suprato, kas vyksta automobilyje ir kas su ja daroma, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . Netikėti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais kolegija neturi pagrindo. Duomenų, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusioji bÅ«tų neblaivi, byloje nėra.

IÅ¡ atlikto blaivumo testo matyti, kad po įvykio nukentėjusiajai buvo nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Tuo tarpu pats nuteistasis pripažino, jog iki įvykio jis vartojo alkoholį. Priežasčių, dėl kurių V. B. bÅ«tų turėjusi pagrindÄ apkalbėti nuteistÄ jį, kolegija nenustatė, tokių priežasčių nenurodė ir pats nuteistasis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji iki 2014-12-25, kada su pažįstamu G. D. atvažiavo pas nuteistojo seserį G. S. Å¡vęsti Å v.

Kalėdų, S. N. nepažinojo. Vien tai, kad teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog V. B. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas nuo mažens, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo jos parodymų vertinti kritiÅ¡kai, jais netikėti bei juos atmesti. IÅ¡ to paties ekspertizės akto matyti, kad V. B. nenustatytos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jai teisingai suprasti konkrečias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įvykių vietÄ , jų dalyvius ir jų veiksmus), jas įsiminti ir vėliau atgaminti.

Taip pat V. B. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad nukentėjusioji pakartoja anksčiau duotus savo parodymus, kurie atitinka jos gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, jos protinio iÅ¡sivystymo lygį (gebėjimai yra labai žemi, neatitinka jos amžiaus; žemas intelektinio funkcionavimo lygis sunkino merginos gebėjimÄ numatyti loginius priežasties-pasekmės ryÅ¡ius, tolimesnes savo ir kitų elgesio pasekmes), jos asmenybės ypatumus (nebrandi, uždaro bÅ«do, santykyje su nepažįstamais asmenimis yra padidintai įtaigi, elgiasi itin patikliai, naiviai, nenumato galimų neigiamų tokio bendravimo padarinių, subjektyviai sudėtingose situacijose jai nėra bÅ«dinga aktyvi sprendimų, pagalbos paieÅ¡ka, prieÅ¡ingai, dažniausiai ji pasimeta, renkasi vengiantį, atsiribojantį elgesį, užsidaro nuo aplinkinių).

Duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį V. B. parodymams negauta. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kad S. N. buvo užsidaręs su V. B. automobilyje ir neleido atidaryti automobilio durelių, nors lauke esantys žmonės girdėjo nukentėjusiosios pagalbos praÅ¡ymÄ , patvirtina liudytojo G. D. parodymai, kuris nurodė, kad jam nuėjus prie automobilio, jis bandė atidaryti dureles, bet S. N. liepė nelįsti, o durys buvo užrakintos. Liudytojas G. D. matė, kad viduje, vairuotojo pusėje buvo S. N., o keleivio pusėje – V.

B.. S. N. sakė „nelįsk, G., nelįsk“. Liudytojas G. D. nieko nelaukdamas iÅ¡kvietė policijÄ , nes jis per automobilio langÄ matė, kaip S. N. lipo ant V. B. ir suprato, jog mergina yra prievartaujama. 2015-01-27 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro buvo pateikti du garso įraÅ¡ai, kurie buvo iÅ¡klausyti ir kuriuose buvo girdėti, kad 2014-12-26 du kartus – 5 val. 25 min. ir 5 val. 31 val. buvo kviečiama policija į KavarskÄ dėl automobilyje prievartaujamos moters. Apie tai, kad S. N. jÄ automobilyje iÅ¡prievartavo, V.

B. parodė ir į įvykio vietÄ atvykusiam policijos pareigÅ«nui D. L. (D. L.). Kad ji buvo automobilyje iÅ¡prievartauta, nukentėjusioji papasakojo ir savo motinai V. P.. V. B. parodymus apie tai, kad S. N. jÄ automobilyje iÅ¡prievartavo, patvirtina ir kita objektyvi bylos medžiaga, t. y. specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad ant medžiagos skiautės, paimtos 2014-12-26 apžiÅ«rint įvykio vietÄ â€“ automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta spermos, tinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurios genotipas sutampa su S. N. genotipu.

Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų S. N. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000005 procentai. Ant tirti pateiktų V. B. kelnaičių, įkloto bei tepinėlių, paimtų 2014-12-26 apžiÅ«rint V. B., taip pat rasta žmogaus kraujo ir spermos, iÅ¡ kurių nustatytas miÅ¡rus DNR profilis, tinkamas tik vieno asmens – vyro tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su S. N. genotipu. Tai kategoriÅ¡kai paneigia nuteistojo versijÄ , jog jis automobilyje su V.

B. tik kalbėjosi ir jai nieko nedarė, su ja lytiÅ¡kai nesantykiavo ir kartu patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie S. N. jos atžvilgiu atliktus prievartinius lytinių santykių veiksmus. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nurodydamas, jog teismo posėdyje ekspertas parodė, kad jokie tepinėliai iÅ¡ nukentėjusiosios makÅ¡ties imami nebuvo, todėl, pasak apelianto, bet kokia ekspertizės iÅ¡vada, kur teigiama, kad iÅ¡ makÅ¡ties paimtuose tepinėliuose yra jo spermos likučiai, turi bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai.

Su Å¡iais skundo argumentais kolegija nesutinka. Nors teismo posėdyje ekspertas ir nurodė, kad jis daugiau tepinėlių iÅ¡ nukentėjusiosios makÅ¡ties neėmė, nes po įvykio buvo praėjusios 6 paros ir imti tepinėlį nebuvo tikslinga (tai daryti bÅ«tų tikslinga iki 3 parų), tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog iÅ¡ nukentėjusiosios makÅ¡ties ir jos lytinių organų buvo paimti tepinėliai VÄ® Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, į kuriÄ nukentėjusioji policijos pareigÅ«nų buvo atvežta netrukus po įvykio ir ten apžiÅ«rėta.

Remiantis tuo metu paimtais mėginiais ir buvo atliktas tyrimas bei pateikta ekspertų iÅ¡vada, kurioje teigiama, kad iÅ¡ nukentėjusiosios makÅ¡ties ir jos lytinių organų paimtuose tepinėliuose yra nuteistojo spermos likučių, todėl nesivadovauti Å¡ia iÅ¡vada, kaip nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu, kolegija neturi jokio pagrindo. Nuteistasis lytinio akto nebuvimÄ grindžia ir ta aplinkybe, jog specialistas, apžiÅ«rėjęs nukentėjusiÄ jÄ , nenustatė mergystės plėvės sužalojimų.

Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei teigia nuteistasis, nepaneigia lytinio akto buvimo bei nešalina apelianto kaltės. Nors pagal teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus ginekologinės anamnezės duomenis, V. B. mergystės plėvė nebuvo pažeista, teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas lytinio akto tikimybės neatmetė, paaiškindamas, jog tai galėjo lemti lytinių organų anatominiai ypatumai. Ekspertas parodė, jog jeigu aukšta mergystės plėvė – suspaudimo žiedas gali plyšti ir būti sužalojimų, tačiau ne visada taip būna, priklauso ir nuo įvedamo vyriško organo.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios mergystės plėvėje buvo nustatytos kelios natÅ«ralios įkarpos, padarytos ne tuo metu, pravedant pirÅ¡tu suspaudimo žiedo nesijautė, todėl lytinio akto metu sužalojimų galėjo ir nebÅ«ti padaryta. Nuteistasis ginčija ir išžaginimÄ kvalifikuojantį požymį – nepilnamečio asmens išžaginimas, teigdamas, jog nežinojo, kad V. B. yra nepilnametė (tuo metu jai buvo kÄ tik suėję 17 metų). Tokie jo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Teisme kaip liudytoja apklausta R. K. parodė, jog S. N. buvo žinoma, kad V. B. yra nepilnametė, kadangi pati liudytoja iki įvykio nuteistajam sakė, jog mergina yra nepilnametė, tačiau S. N. pradėjo šaukti „ko čia kišiesi“. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nežinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas, jog S. N. kaltinime nurodytu metu ir būdu atliko prievartinius lytinio santykiavimo veiksmus su nepilnamete V.

B. ir jo veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 149 str. 3 d. kaip nepilnamečio asmens išžaginimÄ , todėl iÅ¡teisinti S. N. dėl Å¡ios veikos padarymo, kaip praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat praÅ¡o atmesti civilinius ieÅ¡kinius. Tačiau toks nuteistojo praÅ¡ymas nepagrįstas, nes apylinkės teismas, S. N. pripažinęs kaltu dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu bÅ«du ir nepilnametės išžaginimo, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡sprendė byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, nurodydamas, kad juos turi atlyginti Å¡ias veikas padaręs asmuo – S. N..

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis, padegdamas D. D. automobilį, tokiais savo veiksmais tyčia sugadino svetimÄ â€“ D. D. priklausantį turtÄ â€“ automobilį, dėl ko D. D. patyrė 260 eurų turtinę žalÄ (turtinės žalos dydis neginčijamas). Kadangi Å¡i D. D. padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su nuteistojo nusikalstamais veiksmais – tyčiniu padegimu, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam D. D. padarytos žalos atlyginimÄ priteisė iÅ¡ S. N..

Nagrinėjamu atveju taip pat neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis S. N. atliko prievartinius lytinio santykiavimo veiksmus su nepilnamete V. B.. Byloje ieÅ¡kinį dėl 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepilnametės nukentėjusiosios V. B. interesais buvo pareiÅ¡kusi jos atstovė pagal įstatymÄ V. P.. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ 3000 Eur. Matyti, kad nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad seksualinės prievartos veiksmai buvo pavartoti prieÅ¡ nepilnametę, t. y. dar nesubrendusį ir neturintį gyvenimiÅ¡kos patirties, asmenį.

Be to, tai buvo nukentėjusiosios pirmi lytiniai santykiai, kurie buvo lydimi prievartos, todėl neabejojama, kad Å¡is įvykis nukentėjusiajai paliks neigiamus prisiminimus bei iÅ¡gyvenimus ir ateityje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį apylinkės teismas akcentavo ir tai, kad nuteistojo pavartoti grubÅ«s seksualinės prievartos veiksmai V. B. atžvilgiu sukėlė jai fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , dvasinį sukrėtimÄ , emocinį stresÄ . Nukentėjusioji po Å¡io įvykio pasikeitė, tapo uždara, mažiau bendraujanti.

V. B. potrauminio streso atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs su jos atžvilgiu atlikta seksualine prievarta. Jos psichikos bÅ«senoje stebimi ženklÅ«s emocijų svyravimai, bloga, depresiÅ¡ka nuotaika, jÄ vargina pasikartojantys prisiminimai apie patirtÄ prievartÄ . Å iuo metu yra sutrikęs jos bendravimas su aplinkiniais, ji jaučia baimę, negali viena iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Po įvykio V. B. buvo teikiama psichologinė pagalba, ji buvo nukreipta gydytis į paauglių ir vaikų krizių centrÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybių ir nesutikti su apylinkės teismo įvertintu nukentėjusiosios patirtu neturtinės žalos dydžiu, kuris nėra ginčijamas, todėl darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, nusprendęs, jog nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta 3000 Eur dydžio neturtinė žala, pagrįstai Å¡ios žalos atlyginimÄ priteisė iÅ¡ kaltininko S. N.. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat praÅ¡o paskirti papildomÄ DNR ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad jo seiles paėmė pareigÅ«nas, o ne ekspertas.

Toks apelianto praÅ¡ymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Kaip matyti iÅ¡ pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo, nuteistasis jame jokių pastabų dėl to, kas ir kokia tvarka paėmė jo lyginamuosius DNR (seilių) pavyzdžius, nepareiÅ¡kė, kas rodo, jog jam jokių abejonių dėl lyginamuosius pavyzdžius paėmusio asmens kompetencijos nekilo. Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis teisme jo paties praÅ¡ymu susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga, įskaitant ir jo minimÄ specialisto iÅ¡vadÄ , tačiau jokių praÅ¡ymų, pastabų nepareiÅ¡kė.

Jokių praÅ¡ymų, papildymų nuteistasis neturėjo ir teisme po to, kai buvo iÅ¡tirti visi bylos įrodymai. Be to, pažymėtina, kad BPK neįtvirtina konkretaus asmens, kuris turi paimti lyginamuosius pavyzdžius ir neįgalina jų paimti vien tik eksperto. Taigi esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei skundžiame nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės bei jo padarytų veikų kvalifikacijos pagal BK 187 str. 2 d. ir 149 str. 3 d., kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Taip pat apylinkės teismas tinkamai iÅ¡sprendė byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius bei atsižvelgęs į tai, kad apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 149 str. 3 d.), kad praeityje jis teistas, įskaitant ir už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, susijusios su seksualine prievarta, padarymÄ , nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, įvertinęs, jog nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, pagrįstai už padarytas veikas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, didesnes nei straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:              Nuteistojo S. N. apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                       Pranas Å imkus              Teisėjai                                                                                                 Jolanta Raščiuvienė                                                                                                                          Valdas CiesiÅ«nas