7239ef64-b7ec-4075-b5a8-2a014d8450d1 · Panevėžio apygardos teismas

                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1 A-280-350/2012                                                   Baudžiamojo proceso Nr. 1-50-1-00417-2002-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.,                 2.4.6.3.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Gilio ir Valdo Petro Meidaus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant:prokurorei Rimai Matulionienei,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-07 nuosprendžio, kuriuo:D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalį (1995-06-08 įstatymo Nr. I-962 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės laikÄ skaičiuojant nuo D. P. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos. IÅ¡ D. P. valstybinei ligonių kasai priteista – 15 504,17 Lt (penkiolika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus keturis litus 17 ct) už apmokėtas V.

K. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas; V. K. – 20000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ D. P. valstybės naudai priteista 27,25 Lt (dvideÅ¡imt septynis litus 25 ct) proceso iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. P. nuteistas už tai, kad jis 2002 m. kovo 2 d., apie 22 val., name ir namo kieme, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, nutempė nukentėjusįjį V. K. nuo lovos ir spyrė ne mažiau, kaip du kartus į kÅ«no sritį, po to, pasivijęs iÅ¡bėgusį nukentėjusįjį kieme, spardė ir sudavė rankomis smÅ«gius V.

K. ne mažiau, kaip tris – keturis kartus į veidÄ , sprandÄ , kaklÄ ir kitas kÅ«no sritis, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimÄ kairiojo kelio srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ kaktoje, kaklo trečio slankstelio panirimÄ , stuburo raiščių plyÅ¡imÄ , nugaros smegenų trauminę ligÄ , nevisiÅ¡kÄ trauminį nugaros smegenų uždegimÄ , t. y. sunkiai sutrikdydamas V. K. sveikatÄ . Nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti teismui.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, neteisingo įstatymo taikymo, teismo iÅ¡ankstinio nusistatymo dėl nuteistojo kaltumo ir Å¡aliÅ¡kumo nuteistojo atžvilgiu bei neteisingo faktinių duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo. Apeliacinį skundÄ pateikęs gynėjas akcentuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas iÅ¡ esmės pažeidė kaltinamojo D. P. teisę į gynybÄ baudžiamajame procese:

D. P., remdamasis savo procesinėmis teisėmis (LR BPK 22 str. 2 d., 44 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), nesinaudojo teise teikti parodymus pirmosios instancijos teisme. Tačiau jis per paskutinį žodį pateikė duomenis, kurie laikytini turinčiais esminės reikÅ¡mės bylai. Todėl apylinkės teismas savo iniciatyva turėjo atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir imtis priemonių patikrinti kaltinamojo paskutiniame žodyje nurodytas aplinkybes bei dėti pastangas surasti teisme neapklaustÄ asmenį R.

D., kuris minimas byloje (duomenys neskelbtini) pravarde.Apeliacinį skundÄ pateikusio advokato nuomone po gynėjo pasikeitimo nustačius per trumpÄ laikotarpį susirasti kitÄ gynėjÄ , kuris galėtų tinkamai susipažinti su bylos medžiaga nebuvo užtikrinta galimybė tinkami pasirengti gynybai dėl ko iÅ¡ esmės buvo pažeistos D. P. teisės į gynybÄ bei kilo abejonės dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai, neteisingas kaltinamojo procesinių teisių į gynybÄ iÅ¡aiÅ¡kinimas bei neiÅ¡naudotoms procesinės galimybės, sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės instancijos teismui.Be to, gynėjo tvirtinimu pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais bei savo paties padarytomis prieÅ¡taringomis iÅ¡vadomis.

Nors teismas ir pripažino, kad nukentėjusysis piktnaudžiavo alkoholiu, pirminių apklausų metu duodamas melagingus parodymus klaidino tyrimÄ , tačiau savo iÅ¡vadas grindė bÅ«tent nukentėjusiojo parodymais ir kito asocialų gyvenimo bÅ«dÄ vedančio liudytojo K. P. parodymais, neįvertindamas aplinkybės, kad Å¡iuos asmenis sieja tarpusavio draugiÅ¡ki santykiai. Pažymi, kad jokių kitų objektyviai užfiksuotų duomenų, patvirtinančių jo ginamojo atliktus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius - smÅ«gių rankomis ir kojomis sudavimo fakto nukentėjusiajam, nepatvirtina jokie kiti teisme iÅ¡tirti duomenys, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti įrodymais.Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi ir specialisto iÅ¡vada, kad dėl V.

K. nustatytų sužalojimų vienas nueiti 880 m atstumÄ iki namų negalėjo, kaip ir negalėjo pėsčiomis nueiti 3-5 m iÅ¡ savo namo kiemo iki buto pirmajame aukÅ¡te. Teigia, kad jo manymu kÅ«no sužalojimas dėl kaklo slankstelio panirimo su nugaros smegenų pažeidimu iÅ¡ sykio nesuponuoja asmens savarankiÅ¡ko judėjimo negalimumo. Tik iÅ¡sivysčius nevisiÅ¡kam trauminiam nugaros smegenų uždegimui, galėjo atsirasti ir tam tikros motorikos pasekmės, trukdančios asmeniui judėti. Gynėjo teigimu teismas nesiėmė visiÅ¡kai jokių priemonių iÅ¡kviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertÄ , specialistÄ , kad iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias svarbias bylai aplinkybes galimam atsakomybės mastui nustatyti, kas taip pat parodo teismo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ jo ginamÄ jį.

Kaip ir aplinkybė, kad D. P. atžvilgiu Å¡iuo atveju nebuvo taikytas ir LR Ä®statymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deÅ¡imties metų sukaktį 4 str., 7 str., 10 str., 17 str. 2 d. (2002-11-07 Nr. IX-1182).Akcentuoja, kad nebuvo įvertinta kaltinamojo sudėtinga Å¡eiminė padėtis, t.y. kad jis vienas augina 6 metų nepilnametį vaikÄ , kurį visiÅ¡kai iÅ¡laiko, kad vaiko motina atskirai augina kitÄ bendrÄ 5 metų amžiaus vaikÄ , tačiau yra nedirbanti, registruota Darbo biržoje kaip ieÅ¡kanti darbo, dėl ko ginamasis teikia materialinę paramÄ ir Å¡iam vaikui.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė - atmesti.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.             Skunde teigiama, kad Å¡ioje byloje teismas esminiai pažeidė nuteistojo teisę į gynybÄ tuo, kad atmetė jo gynėjo praÅ¡ymÄ baigiamųjų kalbų stadijoje suteikti galimybę tinkamai pasirengti baigiamosioms kalboms. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo teisė į gynybÄ tokiu bÅ«du, kaip nurodyta skunde, pažeista nebuvo, nes pirmiausia, iÅ¡ gynėjo pasisakymo baigiamųjų kalbų metu turinio akivaizdu, jog jis iki Å¡ios proceso stadijos pakankamai buvo susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, su byloje surinktais įrodymais, nes pasisakydamas gynėjas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo surinktus įrodymus bei iÅ¡sakė savo pasiÅ«lymus teismui jų vertinimo aspektu.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos apimtis, nežiÅ«rint į praėjusį itin ilgÄ laikÄ nuo nusikaltimo padarymo iki jos pradėjimo nagrinėti teisme, yra nedidelė ir įrodymų prasme. Taip pat gynėjas savo skunde nenurodė, jog jis dėl laiko stokos nebuvo susipažinęs ir dėl to savo baigiamojoje kalboje neaptarė kokios nors konkrečios aplinkybės, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas nuosprendis, to jis nenurodė ir savo kalboje apeliacinės instancijos teisme. Taigi, vien aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo stadijoje nuteistasis nutraukė susitarimÄ su anksčiau jį gynusiu advokatu ir susitarė su nauju, baigiamosiose kalbose dalyvavusiu bei apeliacinį skundÄ padavusiu gynėju, negali trukdyti teismui tęsti bylos nagrinėjimÄ ir negali sukurti teismui pareigos dėl to daryti pertraukÄ ir tuo pačiu vilkinti sprendimo priėmimÄ .Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas pažeidė BPK 295 str. 1 d. nuostatÄ dėl to, jog nuteistasis, kuris nesinaudojo savo teise duoti parodymus byloje, per paskutinį žodį pateikė Å¡iai bylai turinčius esminės reikÅ¡mės duomenis, todėl teismas privalėjo atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir apklausti nuteistojo nurodytÄ asmenį, o to nepadarydamas nepatikrino nuteistojo nurodytų aplinkybių ir tuo pačiu  suvaržė jo teisę į gynybÄ .Kaip matyti iÅ¡ pirmos instancijos teisiamojo posėdžio protokolo, per paskutinį žodį D.

P. nurodė, kad iÅ¡ K. P. ir V. K. yra girdėjęs, jog V. K. iÅ¡ tikrųjų sumušė jo (D. P.) draugas R. D., tačiau V. K. dėl sumuÅ¡imo kaltina jį (D. P.) dėl to, kad žino, jog iÅ¡ R. D. nieko negaus (T.2, b.l.108-109).IÅ¡ nukentėjusiojo V. K. bei įvykio liudytojo K. P. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme viseto matyti, kad tÄ dienÄ , kai sumušė V. K. D. P. į V. K. namus atėjo kartu su R. D. (duomenys neskelbtini), kuris buvo ir muÅ¡tynių metu, bet į jas nesikiÅ¡o ir V.

K. nieko nedarė. PrieÅ¡ V. K. sumuÅ¡imÄ jie visi girtavo. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. 2011-10-17 buvo apklaustas (T.1 b.l.166-167) ir parodė, kad jis galėjo kartu su D. P. lankytis pas V. P., tačiau neprisimena, kad kada nors bÅ«tų matęs konfliktÄ tarp V. K. ir D. P. ir to gali neprisiminti dėl to, jog tuo metu galėjo bÅ«ti girtas. Taigi, aplinkybė, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo R. D., byloje buvo žinoma dar ikiteisminio tyrimo metu ir ji nepaaiÅ¡kėjo per nuteistojo paskutinį žodį, t.y. ji nebuvo nauja BPK 295 str. 1 d. prasme, teismui buvo žinomi R.

D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo imtasi priemonių šį liudytojÄ apklausti teisme, tačiau dėl jo darbo pobÅ«džio R. D. į teisiamÄ jį posėdį neatvyko (T.2, b.l.82-83) ir teismas, apklausęs kitus proceso dalyvius, nutarė, kad įrodymų tyrimÄ galima baigti ir be R. D. apklausos (T.2, b.l. 96). Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje buvo bÅ«tina į teisiamÄ jį posėdį kviesti ir apklausti teismo medicinos specialistÄ , kadangi byloje esančios iÅ¡vados apie V.

K. sužalojimÄ yra aiÅ¡kios ir iÅ¡samios ir jas papildyti ar patikslinti nebuvo jokio reikalo. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje net nekėlė klausimo dėl įrodymų tyrimo Å¡ioje byloje neiÅ¡samumo nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme ir atlikti įrodymų tyrimo neprašė. Tai, kad teismas netenkino nepagrįstų apelianto praÅ¡ymų, kuriais akivaizdžiai buvo siekiama vilkinti procesÄ bei kad priėmė apelianto ginamajam nepalankų sprendimÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas ir dėl to naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo.

Kolegija visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais iÅ¡samiais motyvais dėl įrodymų vertinimo bei bausmės individualizavimo ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje yra surinkta (ir teismas nuosprendyje tai įvertino) pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tiek nukentėjusiojo V. K., tiek liudytojo K. P. parodymus teisme apie V. K. sužalojimo vietÄ ir aplinkybes (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialistų iÅ¡vados, iÅ¡ kurių matyti, kad V.

K. kraujas buvo rastas vietose, kurias šie asmenys nurodė kaip vietas, kur D. P. smurtavo prieš nukentėjusįjį ir kad dėl patirtų sužalojimų pobūdžio V. K. negalėjo net su kitų asmenų pagalba pareiti iki savo namų iš pirminiuose jo parodymuose nurodytos jo sužalojimo vietos). Taip pat kolegija visiškai sutinka ir su pirmos instancijos teismo išsamiu liudytojos L. D. (nukentėjusiojo sesers ir nuteistojo motinos) parodymų ir elgesio proceso metu vertinimu atsižvelgiant į nuosprendžio motyvuojamoje dalyje aptartus byloje esančius rašytinius įrodymus (J.

K. sutikimÄ , pasiraÅ¡ytÄ L. D. pasiimti V. K. iÅ¡ globos namų, V. K. praÅ¡ymÄ policijos komisariatui nutraukti bylÄ ir vokÄ , kuriame buvo atsiųstas praÅ¡ymas) bei liudytojos R. Ž. parodymus ir konstatuoja, kad L. D. parodymai kitų nurodytų įrodymų kontekste taip pat, nors ir netiesiogiai, patvirtina D. P. kaltę sužalojus V. K.. Taip pat kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant bausmės D. P. klausimÄ teismas jau atsižvelgė į apeliacinio skundo motyvÄ , kad jis yra iÅ¡situokęs ir prižiÅ«ri (po iÅ¡tuokos vienas augina) vaikÄ , todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, o D.

P. buvusios sutuoktinės socialinė padėtis - nedirbanti, registruota darbo biržoje - apeliaciniame skunde nurodyta deklaratyviai ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip turinti reikÅ¡mę sprendžiant bausmės klausimÄ .Tačiau apeliantas teisus, kad teismas D. P. nepagrįstai nepritaikė amnestijos akto ir dėl to jam paskyrė neteisingÄ bausmę.Nusikaltimas, už kurį D. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarytas 2002 m. kovo 2 d., o 2002 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-1182 Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deÅ¡imties metų sukaktį (toliau - amnestijos įstatymas), kurio 10 straipsnyje nurodyta, kad Å¡i amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai.

Nusikaltimas, už kurį nuteistas D. P. yra nurodytas amnestijos įstatymo 7 straipsnyje, todėl, sutinkamai su amnestijos įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, D. P. paskirtoji bausmė mažintina vienu penktadaliu.Esant Å¡iai aplinkybei, nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p.), tačiau kolegija visiÅ¡kai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog tai, kad amnestijos įstatymo nepritaikė nuosprendį priėmęs teismas, rodo Å¡io teismo Å¡aliÅ¡kumÄ D. P. atžvilgiu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,- n u s p r e n d ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti: D. P. paskirtÄ ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1182 Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deÅ¡imties metų sukaktį 10 str., 7 str., 4 str. 2 d. 1 p. sumažinti vienu penktadaliu.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai             Algirdas Gaputis              Ričardas Gilys                          Valdas Petras Meidus