723938ee-2576-407e-920a-b3ef61dcdfcf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1328-961/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42677-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Solveigai Pervenei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Juliui Sakalauskui, laiduotojai J. R., vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (2020 m rugpjūčio 11 d. prokuratÅ«ros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 212 straipsnio 5 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: R. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, Å¡iomis aplinkybėmis: jis 2021 m. gruodžio 8 d., apie 17.20 val., Vilniuje, vairuojamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Å¡viesoforais reguliuojamoje Rinktinės – Olimpiečių gatvių sankryžoje sukdamas į kairę – į Olimpiečių gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad sukdamas į deÅ¡inę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Å¾engusį pėsčiÄ jį, ir 158 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į deÅ¡inę, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostas, tai yra, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant eismÄ leidžiančiam žaliam Å¡viesoforo signalui, jis vairuojamu automobiliu iÅ¡ Rinktinės gatvės įvažiavo į reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä su Olimpiečių gatve ir sukdamas į kairę – į Olimpiečių gatvę, nepraleidęs partrenkė pėsčiųjų perėja jo judėjimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, per Olimpiečių gatvės kelio važiuojamÄ jÄ dalį ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ I.

B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo posėdžio metu R. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dienÄ važiavo automobiliu po darbų ir po sporto klubo, buvo puikios formos, nesijautė nei iÅ¡siblaÅ¡kęs, nei pavargęs, nebuvo nuo nieko apsvaigęs. Vairavo itin atsargiai, kaltinime minėtoje sankryžoje sustojo, degant žaliam Å¡viesoforo signalui praleido visas maÅ¡inas, visÄ laikÄ stebėjo sankryÅ¾Ä ir matė visus praeinančius žmones.

BÅ«tų galėjęs apibÅ«dinti visų veidus, kaip kas atrodė, kÄ buvo apsirengę. Visada atidžiai stebi perėjÄ , kad ji bÅ«tų tuščia. Pamatęs, kad yra pakankamai didelis atstumas nuo artėjančių per tiltÄ automobilių iki jo ir degant tam pačiam žaliam Å¡viesoforo signalui, nusprendė, kad jau laikas važiuoti jam. PrieÅ¡ tai dar pamatė juodos spalvos „Porsche“, kuris stabdė viduryje tilto, dar kartÄ apžiÅ«rėjęs perėjÄ , ramiai pradėjo daryti posÅ«kį.

Nesupranta nei kaip, nei iÅ¡ kur ponia I. atsidÅ«rė perėjoje. Gal kaltas Å«kanotas metas, blogas gatvės apÅ¡vietimas. Tai buvo labai netikėta. Jo greitis buvo minimalus, pamatęs moterį iÅ¡ karto stabdė, smÅ«gis buvo tikrai nestiprus, ji atsirėmė į automobilį ir parkrito. Nebuvo nei didelio smÅ«gio, nei ilgo stabdymo žymių. Matomai to kritimo metu įvyko sužalojimai. Dėkingas, kad dabar ponia I. sveika, gyva. Ne kartÄ su ja bendravo, padėjo jai viskuo, kuo galėjo, jiedu susitaikė ir nukentėjusioji neturi jam priekaiÅ¡tų ir pretenzijų, su ja buvo atsiskaityta už visÄ patirtÄ Å¾alÄ , iÅ¡siskyrė draugiÅ¡kai.

Yra jai labai dėkingas, kad ji taip supratingai priėmė visÄ Å¡itÄ liÅ«dnÄ faktÄ . Niekada nėra turėjęs panaÅ¡ių įvykių, buvo didelis Å¡okas. Niekada nevairuoja automobilio neatsakingai. Ir taip lėtai važinėja mieste, viskÄ stebi. Iki Å¡ito įvykio galėjo save rodyti pavyzdžiu, kaip reikia vairuoti. Po Å¡io įvykio kelyje yra dar lėtesnis, dar atidžiau stebi aplinkÄ . Tapo dėmesingesnis ir atsakingesnis vairuotojas. PraÅ¡o atleisti jį nuo atsakomybės pagal sutuoktinės laidavimÄ .

Sutuoktinė laiduotoja pasirinkta todėl, kad su ja praleidžia visÄ savo laisvÄ laikÄ . J. yra jo žmona ir jų vaiko mama. Dar vienÄ vaikÄ turi iÅ¡ kitų santykių, jam (duomenys neskelbtini) metai. Daug keliauja, su savo automobiliu per metus pravažiuoja per 50 000 km. MaÅ¡inoje su Å¡eima praleidžia labai daug laiko. Be to, dar yra mama, kurios sveikata labai bloga, ji gyvena toli, virÅ¡ 200 km. Per savaitę kartÄ , du važiuoja pas jÄ . J. daro jam labai didelę įtakÄ . Jos dėka įsiklauso į žmonių nuomonę, mažiau karščiuojasi, yra daug ramesnis.

Keliauja tikrai labai daug. Automobilis pusę laiko naudojamas darbui, o kita pusė – šeimos poreikiams. J. dar neturi teisių. Vaikai gyvena skirtingose miesto pusėse. Jis pats su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) g., kuri yra daugiau kaip 20 km iki miesto centro, o kitas vaikas gyvena (duomenys neskelbtini). Vyresnysis vaikas labai daug praleidžia laiko su juo, todėl jis pats jį vežioja ir į darželį, ir visur kitur. Viešuoju transportu to padaryti būtų visiškai neįmanoma. Mama gyvena (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos būklės ji negali pati savimi pasirūpinti.

Ji gyvena už miesto, vienkiemyje, jos vyras yra (duomenys neskelbtini) metų, taip pat turi įvairiausių sveikatos problemų, be to, nevairuoja automobilio. Jiems reikia padėti, prižiÅ«rėti. Netekus teisės vairuoti, visomis prasmėmis bÅ«tų katastrofa. Prarastų sutartį su savo užsakovu, prarastų pajamas, ko negali sau leisti, nes turi savo vardu bÅ«sto paskolÄ . Kaltinamojo R. R. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka iÅ¡tirtais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d., apie 17.30 val. Vilniuje vairuojamu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Rinktinės gatve važiavo link sankryžos su Olimpiečių gatve. Nors jau buvo sutemę, tačiau dirbtinis gatvės apÅ¡vietimas buvo įjungtas. Važiuojamoji dalis buvo Å¡lapia. Degant žaliam Å¡viesoforo signalui Rinktinės gatvės antra eismo juosta įvažiavo į reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä su Olimpiečių gatve, kurioje ketino sukti į kairę – į Olimpiečių gatvę.

Sankryžoje sustojęs praleido prieÅ¡prieÅ¡ais nuo „Mindaugo“ tilto važiavusius automobilius. Po to jis tęsė manevrÄ Ä¯ kairę. PrieÅ¡ įsukdamas į Olimpiečių gatvę, jis jokių pėsčiųjų ar kitų kliūčių nepastebėjo. Ä®sukęs į Olimpiečių gatvę, jis staiga prieÅ¡ save kelio važiuojamojoje dalyje pamatė moterį. IÅ¡kart pradėjo stabdyti tuo metu apie 10-15 km/h greičiu judėjusį automobilį, tačiau susidÅ«rimo neiÅ¡vengė. Moteris atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį, ties viduriu, ir slystelėjusi nugriuvo.

Smūgis nebuvo stiprus, po jo ant automobilio neliko apgadinimų. Išlipęs iš sustabdyto automobilio nuėjo prie partrenktos moters. Nors akivaizdžių pėsčiosios sužalojimų nesimatė, pastaroji skundėsi skausmais. Jis padėjo jai atsikelti ir pasodino į savo automobilį. Po to jie laukė atvykstant iškviestų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ir policijos pareigūnų. Įvykio metu nukentėjusioji vilkėjo tamsių spalvų drabužius. Įvykio vietoje ties perėja gatvės apšvietimo žibintai veikė tik iš dešinės pusės. Labai gailisi dėl eismo įvykio.

Po įvykio bendravo su nukentėjusiÄ ja, jos atsiprašė. Norėtų su ja susitaikyti. Jis narkologinėse ar psichiatrinėse įstaigose nesigydė, į jų įskaitas neįraÅ¡ytas (b. l. 102-104). Nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d., apie 17.20 val. Vilniuje ėjo į darbÄ . Praėjus „Mindaugo“ tiltÄ , jai Å¡viesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja reikėjo kirsti Olimpiečių gatvę. Buvo Å¡alta, tamsus paros metas, gatvės apÅ¡vietimas įjungtas.

Å aligatviu priartėjus prie pėsčiųjų perėjos, pėstiesiems dar degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Netrukus, užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, ji įžengė į Olimpiečių gatvės kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir normaliu žingsniu maždaug perėjos viduriu ėjo į kitÄ kelio pusę. Kai jau buvo praėjusi pusę kelio, ji staiga pajuto smÅ«gį į kÅ«nÄ . Nesuprato, kas įvyko. Greičiausiai smÅ«gio metu trumpam buvo praradusi sÄ monę. Pamena tik tarsi „ugnį akyse“, po to „krentančius juodus lapus“.

Po to jau susivokė gulinti ant kelio. Prie jos pribėgo vyras, kaip vėliau suprato – jÄ partrenkusio automobilio vairuotojas, kuris teiravosi, ar gali padėti. Pasakius, kad ji „ėjo per žaliÄ â€œ, vyras atsiprašė, nurodė jos nematęs, nes ji buvo be Å¡viesÄ atspindinčio elemento, t. y. atÅ¡vaito. Tada ji parodė vairuotojui turėjusi atÅ¡vaitÄ , kuris buvo prisegtas prie rankinuko. Jai labai skaudėjo nugarÄ ir kojas. Vairuotojas padėjo jai atsikelti ir pasodino į savo automobilį.

Ä®vykio vietoje susirinko daug žmonių, kurie siÅ«lė jai pagalbÄ . Gana greitai atvažiavo policija bei greitoji medicinos pagalba. Medikai jÄ iÅ¡vežė į „Lazdynų“ ligoninę. Nustačius rankos pirÅ¡to lūžį, ji tÄ patį vakarÄ buvo iÅ¡leista gydytis į namus. GydymÄ tęsė (duomenys neskelbtini). Jai labai skauda kairę rankÄ ir kojÄ , kuri visa mėlyna. Taip pat labai skauda deÅ¡inę kojÄ ties kirkÅ¡nimi, namuose vos gali judėti. Poliklinikoje gydytojas įtarė lūžį ties kirkÅ¡nimi ir nukreipė magnetiniam rezonansui į kitÄ gydymo įstaigÄ .

PraÅ¡o remiantis jos poliklinikos ir ligoninės medicininiais dokumentais nustatyti jos patirto sveikatos sutrikdymo mastÄ . Eismo įvykio metu nukentėjo, todėl patyrė žalos. Jai praneÅ¡ta, kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo draustas jÄ partrenkęs automobilis. JÄ partrenkusio automobilio vairuotojas buvo su ja susisiekęs, jie kalbėjosi telefonu. Vairuotojas jos labai atsipraÅ¡inėjo (b. l. 68; 69). Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d. apie 17.17 val.

Vilniuje vairuojamu automobiliu „Porsche Macan“ Mindaugo tiltu nuo Žygimantų gatvės pusės pirma eismo juosta privažiavo reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä su Olimpiečių gatve, kurioje ketino sukti į deÅ¡inę, t. y. į Olimpiečių gatvę. Buvo sutemę, Å«kanota, Å¡lapdriba. Kelio važiuojamosios dalies danga buvo Å¡lapia. Jo judėjimo krypties atžvilgiu užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, jis sankryžoje pradėjo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, tačiau netrukus sustojo.

Tuo pačiu metu žalias Å¡viesoforo signalas degė ne tik jam, bet ir Olimpiečių gatvę kertantiems pėstiesiems, kuriuos reikėjo praleisti. Sustojo, nes pastebėjo, kad jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės reguliuojama pėsčiųjų perėja per Olimpiečių gatvę lėtu žingsniu eina senyvo amžiaus pėsčioji. Kai pamatė pėsčiÄ jÄ , ji nuo deÅ¡iniojo Å¡aligatvio jau buvo nuėjusi apie dviejų metrų atstumÄ . Jo automobilis prieÅ¡ perėjÄ stovėjo pirmas. Laukė, kol pėsčioji atlaisvins keliÄ ir jis galės tęsdamas važiavimÄ saugiai baigti posÅ«kio manevrÄ .

Kai moteris buvo ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, jam iÅ¡ už nugaros (iÅ¡ kur tiksliai, pasakyti negali) atvažiavęs automobilis „Subaru Outback“ pėsčiÄ jÄ partrenkė. Å is automobilis važiavo ganėtinai greitai. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio stabdymo kelias buvo labai trumpas arba jo iÅ¡vis nebuvo. Stabdymo garso negirdėjo. Pėsčioji buvo kliudyta automobilio priekine dalimi, maždaug ties viduriu. Moteris nuo smÅ«gio nežymiai užvirto ant variklio dangčio, po ko nukrito ant kelio važiuojamosios dalies.

Po partrenkimo praėjus apie 2-3 sekundžių laiko tarpui, pėsčiajai pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas. IÅ¡ automobilio „Subaru Outback“ iÅ¡Å¡okęs vairuotojas pribėgo prie partrenktosios. Jis jai padėjo atsikelti ir pasodino savo automobilyje. Prie automobilio priėjusios trys moterys rodė vairuotojui telefonÄ ir kažkÄ jam aiÅ¡kino. Supratęs, kad kiti žmonės apie įvykį pranešė specialiosioms tarnyboms ir automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas nepaliks įvykio vietos, jis iÅ¡važiavo.

Važiuodamas Olimpiečių gatve matė policijos ekipaÅ¾Ä su įjungtais Å¡viesos ir garsiniu signalais, kuris, tikėtina, važiavo į eismo įvykio vietÄ . KitÄ dienÄ policijos internetinėje svetainėje parašė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė buvęs eismo įvykio liudytoju (b. l. 45-50). Liudytoja D. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d., po 17.00 val. (tikslaus laiko neprisimena) Vilniuje kartu su draugėmis I. ir J. ėjo Rinktinės gatvės Å¡aligatviu link ties „Mindaugo“ tiltu esančios sankryžos, reguliuojamos Å¡viesoforais.

Nors jau buvo sutemę, tačiau gatvėje buvo įrengtas gatvės apÅ¡vietimas, kuris veikė. Eidama pastebėjo priekyje jų buvusioje sankryžoje reguliuojama pėsčiųjų perėja per Olimpiečių gatvės kelio važiuojamÄ jÄ dalį normaliu žingsniu einančiÄ pėsčiÄ jÄ . Tuo metu pėstiesiems degė žalias Å¡viesoforo signalas. Po to ji pamatė, kaip į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Rinktinės gatvės įvažiavęs automobilis buvo pasuktas į kairę ir įvažiavo į Olimpiečių gatvę.

IÅ¡kart po to automobilis priekiu kliudė pėsčiÄ jÄ . SmÅ«gis buvo „nemažas“. Po to, kai pėsčioji atsitrenkė į automobilio priekinę dalį, ji smÅ«gio buvo nublokÅ¡ta į priekį ir nugriuvo ant važiuojamosios dalies. IÅ¡ sustabdyto automobilio iÅ¡Å¡okęs vairuotojas pribėgo prie gulinčios pėsčiosios. Pastaroji buvo sÄ moninga, bandė keltis. Vairuotojas padėjo pėsčiajai atsistoti ir, kadangi buvo Å¡alta, pasodino jÄ Ä¯ savo automobilį. Vairuotojas sutiko su jų pasiÅ«lymu kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešė jos draugė I. Policija ir medikai į įvykio vietÄ atvyko greitai (b. l. 57-60).  Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tyrimui reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nurodytoms liudytojos D. Å .(b. l. 52-54). Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tyrimui reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nurodytoms liudytojos D. Å .(b. l. 63-66). 2021 m. gruodžio 8 d. į eismo įvykio vietÄ atvykusio (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iÅ¡kvėptame ore nustatymo priemonę (alkotesterį), buvo nustatyta, kad tiek R.

R., tiek nukentėjusioji I. B. yra blaivÅ«s (b. l. 8). Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiÅ«rų metu nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 8 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Å¡viesoforais reguliuojamoje Rinktinės – Olimpiečių – Žvejų gatvių sankryžoje, Olimpiečių gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, ties minėtų gatvių sankirta. Bendras Olimpiečių gatvės kelio asfaltuotos važiuojamosios dalies plotis ties sankirta yra apie 9,8 m, jÄ sudaro dvi eismo juostos, skirtos važiuoti link sankirtos, ir viena – prieÅ¡inga kryptimi (t. y. nuo sankirtos „ŽirmÅ«nų“ tilto kryptimi).

Sankryžoje, Olimpiečių gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, apie 5,5 m atstumu nuo gatvių sankirtos yra įrengtos horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtos šviesoforais reguliuojamos apie 1,7 m pločio pėsčiųjų perėja ir apie 2,5 m pločio dviračių pervaža (įrengta iškart už perėjos, žiūrint nuo sankirtos), skirtos pėstiesiems ir dviratininkams kirsti Olimpiečių gatvę. Maksimalus leistinas greitis – 50 km/h. Eismo įvykio metu R. R. vairuotas automobilis „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo Olimpiečių gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, jos eismo pusėje, skirtoje važiuoti kryptimi nuo sankirtos link „Žirmūnų“ tilto.

Automobilis stovėjo iÅ¡ilgai kelio aÅ¡inės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas minėta eismo kryptimi, kelio ilgio atžvilgio – apie 5,5 m atstumu už sankirtos, visu korpusu įvažiavęs į už sankirtos esančių pėsčiųjų perėjos ir dviračių pervažos ribas (t. y. užkirtęs keliÄ pėsčiųjų ir dviračių eismui). Ä®vykio vietoje ties automobiliu ir artimoje aplinkoje ant važiuojamosios dalies dangos nebuvo rasta ratų padangų paliktų stabdymo ar slydimo žymių (pėdsakų).

Ant automobilio akivaizdžių apgadinimų nebuvo (užfiksuota, kad ant automobilio variklio priekinių grotelių buvo „nubrauktos“ dulkės/purvas, t. y. galima automobilio vieta, kuria buvo kontaktuota su pėsčiÄ ja) (b. l. 12-26). Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pateikti duomenys, susiję su Vilniuje, Rinktinės – Olimpiečių – Žvejų gatvių sankryžoje įrengtų Å¡viesoforų darbo režimu tyrimui aktualiu laikotarpiu (t. y. 2021-12-08, nuo 17.15 val. iki 17.23 val.).

IÅ¡analizavus Å¡iuos duomenis, nustatyta, kad žalias Å¡viesoforo signalas tuo pačiu metu dega tiek pėstiesiems, kurie reguliuojama pėsčiųjų perėja kerta Olimpiečių gatvės kelio važiuojamÄ jÄ dalį (t. y. nukentėjusiosios I. B. judėjimo kryptis prieÅ¡ įvykį), tiek ir automobilių vairuotojams, kurie iÅ¡ Rinktinės gatvės įvažiavę į sankryÅ¾Ä suka į kairę – į Olimpiečių gatvę (t. y. R. R. judėjimo kryptis prieÅ¡ įvykį) (b. l. 32, 33, 34-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje (specialistas J. M. P.) nustatyta, kad eismo įvykio metu I. B. patyrė kairės rankos V-ojo pirÅ¡to naginės falangos lūžį su poodine kraujosruva kairės rankos rieÅ¡e, taip pat daugybinius dubens kaulų (abiejų gaktikaulių abiejų Å¡akų ir kryžkaulio deÅ¡inės Å¡oninės masės virÅ¡utinės dalies) lūžius. Sužalojimai padaryti dubenį ir plaÅ¡takÄ sumuÅ¡ant kietais bukais daiktais.

Tai galėjo bÅ«ti padaryta eismo įvykio metu automobiliui parbloÅ¡kiant pėsčiÄ jÄ . Sužalojimai dėl abiejų gaktikaulių Å¡akų lūžių, suardančių kaulinio dubens žiedo vientisumÄ , atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14. p.) (b. l. 74; 75-78). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo BK 281 straipsnio 3 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Už Å¡iÄ veikÄ baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Minėta baudžiamojo įstatymo norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant atitinkamÄ veikÄ pagal šį straipsnį (nurodytÄ jo dalį), bÅ«tina nustatyti, kokį konkretų Kelių eismo taisyklių reikalavimÄ pažeidė kaltininkas. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal aptariamÄ BK specialios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamÄ kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

IÅ¡vada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar Å¡ie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal BK 281 straipsnį tik tais atvejais, kai Å¡iame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Kelių eismo taisyklių 27 punktas be kita ko nurodo, jog vairuotojas sukdamas į deÅ¡inę ar į kairę sankryžose privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Å¾engusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį. Kai sukama į keliÄ su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Å¾engusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Kelių eismo taisyklių 158 punktas nurodo, jog sukdamas sankryžoje į kairę arba į deÅ¡inę, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostas. Sukdamas į keliÄ su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kuriÄ važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostÄ . Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, kaltinamojo vairuojamo automobilio važiavimo kryptis, nukentėjusiosios ėjimo kryptis ir buvimo vieta kontakto su kaltinamojo automobiliu metu, eismo įvykio metu kilusios pasekmės jokių abejonių nekelia.

FaktÄ , jog 2021 m. gruodžio 8 d., apie 17.20 val. Å¡viesoforais reguliuojamoje Rinktinės – Olimpiečių gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu R. R. vairuojamas automobilis kliudė per pėsčiųjų perėjÄ einančiÄ nukentėjusiÄ jÄ , patvirtina tiek paties kaltinamojo R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, nukentėjusiosios I. B. parodymai, liudytojų A. G., D. Å ., I. V., J. A., kurių akivaizdoje įvyko eismo įvykis, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, eismo įvykio vietos plane užfiksuoti duomenys.

Kaltinamasis R. R. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui iÅ¡ Rinktinės gatvės antros eismo juostos suko į kairę, į Olimpiečių gatvę. Praleidęs prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojančius automobilius, bÅ«damas įsitikinęs, kad kliūčių manevrui nebėra, įsuko į Olimpiečių gavę ir tik tuomet prieÅ¡ais automobilį važiuojamoje kelio dalyje pastebėjo nukentėjusiÄ jÄ . Nedelsdamas stabdė, tačiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko.

Moteris atsitrenkė į automobilio priekinę dalį, po ko parkrito ant grindinio. Å iuos kaltinamojo paaiÅ¡kinimus patvirtina nukentėjusiosios I. B. teiginiai, kad per Å¡viesoforu reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , degant žaliam Å¡viesoforo signalui, kirsdama Olimpiečių gatvę, perėjusi pusę gatvės, pajuto smÅ«gį į kÅ«nÄ , po ko pajautė, kad jau guli ant kelio. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie eismo įvykį iÅ¡ esmės patvirtina liudytojų A. G., D.

Å ., I. V., J. A. parodymai. Visi Å¡ie asmenys patvirtino matę, kaip per pėsčiųjų perėjÄ Olimpiečių gatvėje degant žaliam Å¡viesoforo signalui einančiÄ moterį maždaug ties kertamos gatvės viduriu partrenkė iÅ¡ Rinktinės gatvės įsukęs automobilis, kliudydamas jÄ priekiu. Po kontakto su automobiliu moteris parkrito ant važiuojamosios kelio dalies. Teismų praktikoje, nagrinėjant eismo įvykių bylas, nuosekliai akcentuojama, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi bÅ«ti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.

Pažymėtina, kad eismo įvykio metu abiem jo dalyviams: tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajai degė žalias Å¡viesoforo signalas, leidžiantis judėti. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje Kelių eismo taisykles neabejotinai pažeidė automobilio vairuotojas, kadangi bÅ«tent jam Kelių eismo taisyklių 27 ir 158 punktų nuostatos numatė pareigÄ praleisti jo važiavimo kryptimi atsiradusiÄ kliÅ«tį – į jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä¯Å¾engusiÄ pėsčiÄ jÄ . Nagrinėjamu atveju pirmenybę judėti turėjo pėsčioji, o ne automobilis.

Teismui nekyla abejonių, kad KET reikalavimai buvo pažeisti dėl neatsargumo, R. R. teisinosi nepastebėjęs pėsčiosios, nors atidžiai stebėjęs sankryÅ¾Ä ir vertinęs situacijÄ joje, prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ . Galimai jam laiku pastebėti kliÅ«tį sutrukdė tamsus paros metas, Å¡lapias asfaltas, neteisingai paskirstytas dėmesys eismo dalyviams. Dėl R. R. padaryto Kelių eismo taisyklių 27 ir 158 punktų pažeidimo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tuo tarpu nukentėjusioji, kirsdama Olimpiečių gatvės važiuojamÄ jÄ dalį, nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, keliamų pėsčiajam. Per gatvę ji ėjo tam skirtoje vietoje, degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Atitinkamai kilę padariniai – sunkus nukentėjusiosios sveikatos sužalojimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu sietini iÅ¡imtinai su kaltinamojo veiksmais – jo padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Teismas konstatuoja, jog yra įrodyta, kad bÅ«tent dėl R.

R. kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai I. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. R. R. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas R. R. gynėjo praÅ¡ymas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ vienerių metų terminui be užstato, perduodant jį sutuoktinės J.

R. atsakomybei. PraÅ¡yme nurodoma, jog R. R. pirmÄ kartÄ teisiamas dėl nusikaltimo padarymo, visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiÄ ja I. B., kuri atleido kaltinamajam ir nereiÅ¡kia jam jokių pretenzijų. Visa nukentėjusiajai eismo įvykiu padaryta turtinė ir neturtinė žala yra visiÅ¡kai jai atlyginta. 2022 m. vasario 14 d. Å¡alys pasirašė tai patvirtinantį susitaikymo protokolÄ . Kaltinamasis iÅ¡gyvena dėl jo neatsargiais veiksmai sukeltų neigiamų pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, itin kritiÅ¡kai vertina įvykį.

PraÅ¡oma atsižvelgti, jog galiojančių administracinių nuobaudų R. R. eismo įvykio dienÄ neturėjo, po eismo įvykio nepadarė jokių administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas manyti, jog ateityje R. R. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Laiduotoja praÅ¡oma skirti kaltinamojo sutuoktinę, kuri teigiamai charakterizuojama darbdavio, nėra teista ir nebausta administracine tvarka. Kaip artimiausias R. R. asmuo ji galės jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ (b. l. 143).

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu praÅ¡ymÄ palaikė. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja J. R. nurodė, jog yra kaltinamojo sutuoktinė, praÅ¡o vyrÄ perduoti jos atsakomybei. VisÄ laikÄ , iÅ¡skyrus darbo valandas, jiedu jau penkerius metus leidžia kartu. Negalėtų net atsiminti atvejo, kad R. bÅ«tų buvęs kažkur su draugais be jos. Jie yra Å¡eima, turi bendrÄ hobį, savaitgalius leidžia su vaikais: bendru jų ir R. vaiku iÅ¡ ankstesnių santykių. Ji yra suinteresuota, kad vaikai iÅ¡ tėvo matytų gerÄ pavyzdį ir tikrai dės pastangas, kad jis daugiau nenusižengtų.

Jiedu daug kalbasi, kas atsitiko, kur pritrÅ«ko atidumo, kad nutiko Å¡is eismo įvykis. Garantuoja už vyrÄ , kad daugiau pažeidimų jis nepadarys. Jų pažinties pradžioje R. buvo karÅ¡takoÅ¡is, daug skubėdavo. Jinai jį keičia. Jos nuomonę R. visada priima. Mano, kad daro jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Jos nuomone, vyras atsakingai vairuoja. Jiems važiuojant kartu, pastabų sakyti nereikia. Jis geras, idealus tėvas. RÅ«pinasi tiek savo, tiek jos tėvais. Ji pati yra neteista ir neturi jokių administracinių nuobaudų.

Studijuoja dviejose aukÅ¡tosiose mokyklose, dirba (duomenys neskelbtini). Turi savarankiÅ¡kas pajamas (uždirba 700 eurų), kurių savoms reikmėms užtenka, tačiau Å¡eimos iÅ¡laikymas yra ant R. pečių. Jie visai neseniai įsigijo namus, turi bendrÄ paskolÄ bÅ«stui, mėnesio įmoka beveik 800 eurų, vaikų darželiai mokami, dar reikia padėti tėvams. Papildomų pajamų nėra, visos iÅ¡laidos suplanuotos. BK 40 straipsnis numato, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas nustačius Å¡ių sÄ lygų visumÄ :

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis R. R. praeityje niekada nebuvo teistas (jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius buvo nutrauktas), pastarųjų penkerių metų duomenys apie administracines nuobaudas rodo, kad eismo įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų jis neturėjo, nebuvo baustas administracine tvarka už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Å ios aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra bÅ«dingas prieÅ¡ingas teisei elgesys, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio. Atsižvelgtina, jog R. R. padarė nusikaltimÄ neatsargia kaltės forma. Viso proceso metu nuo pat pradžių savo kaltę pripažino ir davė nuoseklius parodymus, nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyvena dėl padarytos veikos, kritiÅ¡kai jÄ vertina ir gailisi. Å ie duomenys sudaro pagrindÄ spręsti, kad kaltinamojo asmenybė atitinka BK 40 straipsnyje nustatytas sÄ lygas.

Manytina, vien dalyvavimas baudžiamajame procese R. R. padarė tam tikrÄ poveikį, kuris turėtų sustiprinti jo pasiryžimÄ laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vadas apie laiduotojo tinkamumÄ teismas gali daryti įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamojo R. R. žmona J. R. taip pat charakterizuojama tik teigiamai, mokosi ir dirba, neteista ir nebausta administracine tvarka. Tik teigiamai charakterizuojama darbdavio, kuris jÄ apibÅ«dina kaip atsakingÄ , punktualiÄ , darbÄ be priekaiÅ¡tų atliekančiÄ darbuotojÄ , jautriÄ , empatiÅ¡kÄ ir pozityviÄ (b. l. 145). Kaip sutuoktinė ir vaiko mama ji yra itin artimas žmogus kaltinamajam, galintis daryti jam teigiamÄ poveikį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos BK 40 straipsnio iÅ¡vardintos sÄ lygos ir pagrindai atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaltinamojo bei jo sutuoktinės J. R. praÅ¡ymas tenkintinas, R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimÄ , nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , laiduotoja paskiriant J. R. Atsižvelgiant, jog Å¡eima augina du mažamečius vaikus, turi nemažų finansinių įsipareigojimų dėl bÅ«sto paskolos, laiduotojos pajamos nėra didelės, laidavimas nustatytinas be užstato.

Atleidus kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iÅ¡ jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras prašė uždrausti R. R. vairuoti transporto priemones vienerius metus Å¡eÅ¡is mėnesius.

Tuo tarpu kaltinamasis per savo gynėjÄ pateikė praÅ¡ymÄ netaikyti jo atžvilgiu baudžiamųjų priemonių, nurodydamas, jog kaltinamojo atliekamas režisieriaus darbas yra neatsiejamas nuo kasdienio automobilio vairavimo, jis augina du mažamečius vaikus, kuriais kasdien rÅ«pinasi. Vaikai lanko ugdymo įstaigas, jų gyvenamÄ sias vietas ir Å¡ias įstaigas skiria 10 ir 17 km, o R. R. sutuoktinė teisės vairuoti neturi. Kaltinamojo motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini), yra silpnos sveikatos, turi judėjimo problemų, dėl apsunkinto judėjimo jai reikalingos pagalbinės priemonės (pateikė šį faktÄ patvirtinančius medicininius dokumentus).

R. R. rÅ«pinasi savo mama, lanko jÄ , perka jai vaistus, maistÄ , vežioja į gydymo įstaigas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų itin neigiamų pasekmių ne tik kaltinamajam, tačiau ir nuo jo priklausomiems žmonėms. R. R. negalėtų vykdyti sutartinių įsipareigojimų darbdaviui ir prarastų pajamas ir lėšų iÅ¡laikyti Å¡eimai. Negalėtų paremti mamos. Dėl didelių atstumų iki vaikų ugdymo įstaigų ir galimybės į jas patekti vieÅ¡uoju transportu nebuvimo tektų keisti ugdymo įstaigas, kas neigiamai paveiktų mažamečių psichologinę bÅ«senÄ (b. l. 146).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumÄ , atsižvelgtina į aplinkybių visumÄ : padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tačiau padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai; jos padarymo aplinkybes – eismo įvykis įvyko žiemÄ , tamsiu paros metu, nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiais rÅ«bais, ant drabužių neturėjo aiÅ¡kiai matomų atÅ¡vaitų, iÅ¡skyrus simbolinį ant rankinės; taip pat tai, jog R.

R. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, nenustatyta, jog bÅ«tų buvęs virÅ¡ytas greitis ar bÅ«tų buvę chuliganiÅ¡kai vairuojama, eismo įvykį lėmė tik atidumo stoka atliekant posÅ«kio sankryžoje manevrÄ , o ne sÄ moningas Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas; tai, kad po eismo įvykio kaltinamasis nedelsdamas ėmėsi rÅ«pintis nukentėjusiÄ ja, padėjo atsikelti, nusivedė į savo automobilį, kur buvo laukiama tarnybų; tai, kad iki teisminio bylos nagrinėjimo atlygino praÅ¡omos neturtinės žalos dalį, kurios nepadengė jo, kaip transporto priemonės valdytojo, atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė; tai, kad kaltinamojo darbinei veiklai yra svarbi galimybė vairuoti transporto priemones, jo pajamos sudaro pagrindÄ Å¡eimos iÅ¡laikymui ir pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų vykdymui;

R. R. dėl savo nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailėjosi; į nukentėjusiosios pozicijÄ , kuri susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, nurodė, jog visa praÅ¡oma turtinė ir neturtinė žala jai yra atlyginta, jokių pretenzijų R. R. ji neturi ir neturės ateityje (b. l. 115); tai, kad R. R. eismo įvykio padarymo metu neturėjo jokių galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiau kaip metus iki įvykio nebuvo baustas už naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos praeityje skirtos administracinės baudos buvo sumokėtos, kas liudija, jog asmuo nevengia atsakomybės dėl savo nusižengimų.

Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau siekiant, kad R. R. atžvilgiu bÅ«tų priimtas teisingas ir jo padarytai veikai adekvatus sprendimas, vadovaujantis BK 71 straipsniu, jam skirtina kitos rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BPK 67 straipsnis), užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų padarymui bei paÅ¡alinti sÄ lygas padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Teisinga ir protinga laikytina tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, įtariamojo/kaltinamojo asmenybę, nėra per griežta. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, – nukentėjusiajai vis tik padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo asmenybę (nors eismo įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau praeityje ne kartÄ buvo baustas už greičio virÅ¡ijimÄ ), kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jos dydį parenkant nežymiai virÅ¡ijantį įstatymo numatytÄ minimalų.

Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartÄ Ä¯vertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, užtikrinančių eismo dalyvių saugumÄ . Dėl kitų procesinių klausimų Kardomoji priemonė R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta nebuvo, nėra tikslinga jÄ skirti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikÅ¡ta civilinių ieÅ¡kinių.

Nukentėjusioji I. B. nurodė, kad civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡, nes visa jai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padaryta turtinė žala (102,47 eurų dydžio suma) ir dalis neturtinės žalos (7 704 eurų dydžio suma) buvo atlyginta draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta R. R. vairuota transporto priemonė) lėšomis. LikusiÄ neturtinės žalos dalį (200 eurų dydžio sumÄ ) savanoriÅ¡kai atlygino pats R.

R. (b. l. 115). AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. vasario 8 d. praneÅ¡imu patvirtino, kad draudimo bendrovė, atlygindama I. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytÄ neturtinę ir turtinę žalÄ , iÅ¡mokėjo, atitinkamai, 7 704 eurų ir 102,47 eurų dydžio kompensacijas (b. l. 94). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: R. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį J.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , be užstato, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955.

Ä®mokÄ patvirtinantis dokumentas turi bÅ«ti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. IÅ¡aiÅ¡kinti R. R., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti J. R., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Mateikienė